Legislator Case Law & Legislation
39bb3698-fa60-49fe-a2f0-b6e7f1ed0543 AI generated

39bb3698-fa60-49fe-a2f0-b6e7f1ed0543 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 39bb3698-fa60-49fe-a2f0-b6e7f1ed0543
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. 1S-173-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. P. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

39bb3698-fa60-49fe-a2f0-b6e7f1ed0543 · Vilniaus apygardos teismas: Nurodydamas nacionalinės ir Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatas nuteistasis teigia, jog jis yra diskriminuojamas. Be to, teismas nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo vadovavosi ne Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, o bausmės tikslais – kitaip tariant, teismas sprendimÄ jo nepaleisti lygtinai parėmė iÅ¡imtinai nubaudimo, o ne pvz. teisingumo ir pataisymo tikslais. Pasak nuteistojo, jam nesuteikiama galimybė įrodyti tai, jog jis nori gyventi dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. 1S-173-1020/2018Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. P. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A.

P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), n u s t a t ė : A. P. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7-8 punktus ir 253 straipsnio 1 dalį – subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikimo pradžia 2012 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga - 2020 m. sausio 18 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 1 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimÄ apskundė apylinkės teismui. 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundÄ ir paliko galioti komisijos nutarimÄ . Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, gan aukÅ¡tÄ nustatytÄ jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinės reabilitacijos programų neužbaigtumÄ , kitus jį charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, jog Å¡iuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A.

P. atžvilgiu jau yra pasiekti ir kad jis paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. MinėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. P. apskundė apygardos teismui, praÅ¡ydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Anot nuteistojo, teismas nutartyje labiau sureikÅ¡mino jo praeitį, o ne aplinkybių visumÄ , kurios jį teigiamai charakterizuoja Å¡iuo metu. A. P. nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau to, neaiÅ¡ku kodėl, teismui ir komisijai nepakako.

Nuteistasis akcentuoja, jog nors 23 kartus yra pažeidęs režimo taisykles, nė viena iÅ¡ Å¡ių nuobaudų negalioja, ir kaip svarbiausi turėtų bÅ«ti vertinami socialinės reabilitacijos pasiekti rezultatai. Teismas ir komisija neįvertino to, kad jo nusikalstamo elgesio rizika per paskutinį laikotarpį sumažėjo net 8 balais, o tai yra labai daug. Jis turi Å¡eimÄ , išėjęs į laisvę turėtų darbo ir gyvenamÄ jÄ vietas, o ir pataisos įstaigoje jis net 2 kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau jo negavo.

Nurodydamas nacionalinės ir Europos SÄ jungos teisės aktų nuostatas nuteistasis teigia, jog jis yra diskriminuojamas. Be to, teismas nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo vadovavosi ne Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, o bausmės tikslais – kitaip tariant, teismas sprendimÄ jo nepaleisti lygtinai parėmė iÅ¡imtinai nubaudimo, o ne pvz. teisingumo ir pataisymo tikslais. Pasak nuteistojo, jam nesuteikiama galimybė įrodyti tai, jog jis nori gyventi dorÄ ir sÄ Å¾iningÄ gyvenimÄ .

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios lygtinio paleidimo sÄ lygos, bent jau Å¡ioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog A. P. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje (asmens bylos t. 1, b. l. 68-72) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 85 balais. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. net 45 balų, pakartotinio A. P. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip kintantys A. P. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti darbinė patirtis, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos, neigiamų nuostatų mažėjimas, gyvenimo bÅ«do keitimas, palaikanti, stabilizuojanti artimiausia aplinka (asmens bylos t. 1, b. l. 72).

IÅ¡vadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis komisijos įpareigotas buvo pradėjęs konsultuotis su įstaigos psichologe, tačiau dėl objektyvių, o vėliau ir subjektyvių priežasčių neatnaujino psichologinių konsultacijų, nepasinaudojo galimybe lankytis psichokorekcinėje bendravimo grupėje. Nors ir pastebimi teigiami pokyčiai, nuteistojo mÄ stymas visgi pasižymi ir egocentriÅ¡kumu, savistabos įgÅ«džių stoka, iÅ¡lieka elgesio bei veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, kitų požiÅ«rio supratimo sunkumai; jis vis dar sunkiai prisiima atsakomybę už savo elgesį, ypač nusikalstamÄ , linkęs Å¡iÄ atsakomybę atiduoti kitiems ir aplinkybėms.

Nuteistasis turi ir mÄ stymo bei požiÅ«rio lankstumo problemų, jam sunku atpažinti kylančias problemas, jam bÅ«dingi problemų sprendimo bÅ«dai yra riboti, prastas neigiamų pasekmių įvertinimas daro įtakÄ nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos rizikÄ (asmens bylos t. 1, b. l. 70).  Jau aptartos socialinio tyrimo iÅ¡vados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiÅ¡kai suprantami ir pagrįsti. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, bÅ«damas laisvėje veikti teisėtu bÅ«du.

Pirmiausia tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad pakartotinė A. P. nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik vidutinė, tačiau artimesnė ne žemos, o aukÅ¡tos rizikos balui. Ä®vertinus tai, kad didesnę ir žymiÄ dalį A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro bÅ«tent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali koreguoti, Å¡iuo metu nuteistÄ jį paleidus lygtinai bÅ«tų rizikuojama, jog bÅ«damas laisvėje asmuo vėl veiks neteisėtai. Å iuo metu nuteistojo A. P. lygtinis paleidimas bÅ«tų per ankstyvas ir net potencialiai žalingas ne tik visuomenei, tačiau ir pačiam nuteistajam, kurio pirminiai teigiamo elgesio pokyčiai konstatuoti tiek komisijos, tiek apylinkės teismo.

Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kurio padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas vis sunkėjo (iki tol daręs nusikalstamas veikas nuosavybei, jis padarė ir nusikaltimÄ seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei galiausiai sunkų sveikatos sutrikdymÄ ), kuris net po jo atžvilgiu 2 kartus pritaikytos amnestijos ir toliau veikė neteisėtai – turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie, tarp jų ir nuteistojo minėti, tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po taikytos amnestijos, bÅ«damas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga jÄ mažinant vis dar yra nepakankama iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A. P. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     ArÅ«nas Budrys                                                                                Jurgita Kolyčienė                                                      Ernestas RimÅ¡elis