39b86620-cd59-4137-bf84-ea36fa1060b5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-557/2019 Teisėja N. Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48310-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.19.3.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nuteistajam V.

Å . ir jo gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5 000 Eur) bauda, nurodant paskirtÄ baudÄ sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta konfiskuoti 50 Eur kupiÅ«rÄ , pagal 2018-10-08 kvitÄ Nr. 009670 saugomÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. V. Å . nuteistas už tai, kad davė kyšį statutiniam valstybės tarnautojui už pageidaujamÄ neteisėtÄ veikimÄ : 2018-10-07 apie 14.00 val., Å ilutės r. (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. prie 77 namo, sėdėdamas savo automobilyje „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pasiÅ«lė ir davė 50 eurų (kupiÅ«ros Nr. PB341928824) kyšį Å¡alia jo automobilio stovinčiam ir jo dokumentus tikrinančiam savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Å ilutės r.

PK) Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui D. A., paduodamas Å¡iam perlenktÄ techninės apžiÅ«ros talonÄ , į kurį buvo įdėjęs 50 Eur kupiÅ«rÄ , taip siekdamas neteisėtos Å¡io valstybės tarnautojo veiklos, tai yra kad nebÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Å . praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes jis nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas, kadangi priimtas neiÅ¡samiai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė kaip nepagrįstus. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad V. Å . kaltė yra įrodyta, tačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl jo padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, neanalizavo tyčios, jos kryptingumo, iÅ¡ esmės rėmėsi tik policijos pareigÅ«nų parodymais, pareigÅ«no D.

A. subjektyvia pokalbio turinio interpretacija. 2.1. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Todėl teismas privalėjo tinkamai motyvuoti, kodėl nesivadovavo jo parodymais, vertinti jo pokalbio su pareigÅ«nu turinį, pasisakyti dėl pareigÅ«nų pateikto suklastoto vaizdo įraÅ¡o, kurį, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino įrodymu.

Kiekvienas nuosprendis turi bÅ«ti motyvuotas, t. y. apraÅ¡omojoje jo dalyje turi bÅ«ti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie iÅ¡sprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas ir teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo.

Byla iÅ¡nagrinėta vienpusiÅ¡kai, neiÅ¡samiai ir neobjektyviai, padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priimtas teismo nuosprendis neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos. 2.2. Sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimÄ , reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus (pvz., perdavimÄ valstybės tarnautojui tam tikros pinigų sumos) suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti Å¡io asmens ketinimÄ papirkti valstybės tarnautojÄ (jam prilygintÄ asmenį).

Turi bÅ«ti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį ir patenkintų jo interesus. BK 227 straipsnyje nustatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, atlikdamas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, suvokia, kokių padarinių dėl to gali atsirasti, ir jų siekia. Nustatant kaltės formÄ (tyčia ar neatsargumas) bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikÅ¡mingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). 2.3.

Teismas nepasisakė dėl V. Å . padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, neanalizavo tyčios, jos kryptingumo, rėmėsi tik policijos pareigÅ«nų parodymais, nors jokio praÅ¡ymo dėl protokolo neraÅ¡ymo nebuvo, o pareigÅ«nui paklausus, kokių jis variantų nori, V. Å . teigimu, jis suprato, kad už pažeidimÄ baudÄ gali sumokėti iÅ¡ karto. Kad dėl tokio veiksmo jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, jis perspėtas nebuvo ir to nesuprato. PareigÅ«nas D.

A. per radijo ryšį pranešė budėtojui, nurodydamas: „(duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas, kad nebÅ«tų raÅ¡omas protokolas, davė kyšį.“ Budėtojas per radijo ryšį paklausė: „kiek tau davė ir už kÄ davė?“ D. A. sako: „už tai, kad nebÅ«tų raÅ¡omas protokolas, kad lenkė per sankryžų, vairuotojas davė 50 Eur kyšį.“ PareigÅ«nas D. A. iÅ¡kraipė ir klaidinamai interpretavo pokalbį, kadangi jokio praÅ¡ymo neraÅ¡yti protokolo nebuvo (akistatos metu pareigÅ«nas D.

A. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl garso įraÅ¡e nėra įraÅ¡o apie tai, kad jis duoda pinigus už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡omas protokolas). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pokalbio neanalizavo, nevertino, dėl jo nepasisakė, nors visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo. IÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad policijos pareigÅ«nas D. A. mažiausiai tris kartus numanė, kad jam yra siÅ«lomas kyÅ¡is, tačiau prevencinių priemonių nesiėmė ir neįspėjo jo, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

PrieÅ¡ingai, pareigÅ«nas palaikė ir tęsė pokalbį, jo klausdamas: „kokių JÅ«s variantų V. norite?“, „kaip dar atsiskaityti?“, ir tokiais veiksmais kurstė jį nusikalsti. Nutraukdamas ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras pagrįstai nurodė, kad pareigÅ«nas tinkamai neatliko savo pareigos dėl prevencinių priemonių taikymo V. Å ., elgėsi dviprasmiÅ¡kai – tęsdamas ir palaikydamas pokalbį su V. Å . ir, nesant neginčijamų duomenų dėl įspėjimo apie garso įraÅ¡o darymÄ ir galimÄ vėlesnį Å¡io garso įraÅ¡o panaudojimÄ prieÅ¡ asmenį ikiteisminio tyrimo metu, pareigÅ«nas tokiais savo veiksmais (neveikimu) skatino daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas prieÅ¡taringai nurodė, jog pareigÅ«nas D. A. nėra supažindintas su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-02-03 atmintine „Dėl policijos įstaigų pareigÅ«nų veiksmų kyÅ¡io davimo atveju“, nors akistatos metu D. A. patvirtino, kad su tokia atmintine yra supažindintas, vadinasi, pareigÅ«nas privalėjo žinoti ir žinojo, kad tais atvejais, jei yra manoma, jog gali bÅ«ti siÅ«lomas, žadamas ar duodamas kyÅ¡is (esant bet kokioms asmens užuominoms, praÅ¡ymams ar pasiÅ«lymams), pareigÅ«nas pirmiausia turi taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Tuo tarpu pareigÅ«nas D. A. elgėsi prieÅ¡ingai, palaikė pokalbį, klausinėjo apie siÅ«lomus variantus ir tokiais veiksmais skatino nusikalsti. Teismų praktikoje bet koks teisėsaugos pareigÅ«nų provokuojamas ar į provokacijÄ panaÅ¡us elgesys virÅ¡ijant įgaliojimus vertintinas kaip veiklos teisėtumo principo ir surinktų duomenų leistinumo (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys) reikalavimo pažeidimas. Siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį, teisėsaugos pareigÅ«nai negali atlikti provokacinių veiksmų, skatindami asmenį atlikti nusikalstamÄ veikÄ , o po to už tokių nusikalstamų veiksmų padarymÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn. Valstybė turi pareigÄ imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebÅ«tų daromos, ir pati nekurstyti tokių veiksmų atlikimo.

Nustačius provokacijos faktÄ , visi duomenys, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-332/2014, Nr. 2K-373-303/2015). Teismas nevertino byloje pateikto pokalbio, apie pokalbį nepasisakė, neanalizavo pareigÅ«no D. A. veiksmų teisėtumo, ar jo veiksmuose nėra provokacijos požymių. PareigÅ«no pasakymai (,,<...> kokių JÅ«s variantų V. norite?“, „kaip dar atsiskaityti?“, „nejuokaukit“) niekaip neleidžia teigti, jog pareigÅ«nas turėjo tikslÄ užkardyti galbÅ«t pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė nedviprasmiÅ¡ko ir adekvataus įspėjimo V.

Š.. Pareigūnas uždavinėjo provokuojamo pobūdžio klausimus ir palaikė pokalbį. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, nes priimtas neištyrus ir neišanalizavus visų bylai reikšmingų įrodymų, nepašalinus prieštaravimų.

3. Teismo posėdyje nuteistasis V. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis V. Å . nesutinka su jo nuteisimu ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus, o tai sÄ lygojo neteisėtÄ jo nuteisimÄ . Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

6. BK 227 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už papirkimÄ . Pagal šį straipsnį papirkimas – tai pasiÅ«lymas, pažadas duoti kyšį ar kyÅ¡io davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiÅ¡kiasi bent vieno iÅ¡ straipsnio dispozicijoje įvardytų veiksmų padarymu. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad atliko Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje numatytus veiksmus siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, atlikdamas BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, suvokia, kokie padariniai dėl to gali atsirasti ir jų siekia.

7. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. Å . policijos pareigÅ«nams davė 50 Eur. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad pinigus pareigÅ«nams V. Å . davė, jį sustabdžius ir pareigÅ«nui pasakius, kad jis lenkė sankryžoje kirsdamas iÅ¡tisinę linijÄ ir paaiÅ¡kinus, jog už šį nusižengimÄ teks bÅ«ti tris mėnesius be teisių. Nors, apelianto teigimu, 50 Eur pareigÅ«nui jis padavė manydamas, kad už padarytÄ nusižengimÄ gali iÅ¡ karto susimokėti baudÄ , tačiau tokia jo versija prieÅ¡tarauja paties V.

Å . pirminės apklausos metu duotiems parodymams, kai jis 2018-10-07 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad davė pinigus pareigÅ«nui dėl to, kad Å¡is nesuraÅ¡ytų administracinio nusižengimo protokolo, t. y. parodė: „Prie manęs priėjo uniformuotas policijos pareigÅ«nas, kuris paaiÅ¡kino, kad padariau administracinį nusižengimÄ , <...>, taip pat, paaiÅ¡kino, jog už šį nusižengimÄ yra privalomas teisės vairuoti atėmimas. <...> turbÅ«t iÅ¡sigandęs, jog prarasiu teisę vairuoti transporto priemones, iÅ¡traukiau 50 Eur kupiÅ«rÄ ir įdėjęs jÄ Ä¯ techninės apžiÅ«ros talonÄ padaviau policijos pareigÅ«nui, kad pastarasis man leistų važiuoti toliau, nesurašęs administracinio nusižengimo protokolo.

Pasielgiau neapgalvotai ir spontaniškai, dėl to labai gailiuosi.“ (t. 1, b. l. 188).

8. IÅ¡ byloje esančio policijos pareigÅ«nų pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o matyti, kad policijos pareigÅ«nui priėjus prie V. Å ., sėdinčio automobilyje, pastarasis bandė tartis su policijos pareigÅ«nu, kad nebÅ«tų fiksuotas jo padarytas administracinis nusižengimas ir jis galėtų važiuoti toliau, pareigÅ«nui, kai Å¡is pastarojo paklausė: „ar suprantat, kad per sankryÅ¾Ä negalima lenkti?“ ir pasakė: „dabar suraÅ¡ysim protokolÄ , 3 mėnesius be vairuotojo pažymėjimo pabÅ«sit“, pasakydamas tokius žodžius kaip:

„ar kitaip neina?“ <...> „ar nėra variantų?“ <...> „galite nepažiÅ«rėti vienÄ sykį taip griežtai, aÅ¡ tiesiai atsiskaitau ir viso gero.“ <...> „nieks čia negirdi, nieks neÅ¡nekės, ne maži vaikai esam.“ Ir nors iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o, kaip akcentuoja V. Å . apeliaciniame skunde, negirdėti, kad policijos pareigÅ«nas jį bÅ«tų įspėjęs apie daromÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , o V. Å . padavus pareigÅ«nui pinigus – 50 Eur, įdėtus į techninės apžiÅ«ros talonÄ , – ir apie gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau vien tik neperspėjimas apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra pagrindas konstatuoti, kad įraÅ¡e užfiksuota informacija yra neteisinga ir kad darant įraÅ¡Ä buvo suvaržytos įstatyme įtvirtintos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308/2014).

V. Å . pareigÅ«nui pasakyti žodžiai, kurių jis neginčija, ir veiksmai, kai Å¡is po to, kai pareigÅ«nas jam grÄ Å¾ino dokumentus, dar kartÄ padavė jam techninės apžiÅ«ros talonÄ , kuris jam jau buvo grÄ Å¾intas, į kurį įdėjo 50 Eur, rodo, kad tokiais savo veiksmais V. Å . siekė papirkti policijos pareigÅ«nÄ ir, prieÅ¡ingai pastarojo tvirtinimui, neabejotinai suprato, kad neteisėtai duoda kyšį, kaip pats pripažino pirminės apklausos metu, nurodydamas, jog padavė pinigus pareigÅ«nui, kad Å¡is leistų važiuoti toliau, nesurašęs jam administracinio nusižengimo protokolo (t. 1, b. l. 188).

Nors vėliau V. Å . Å¡iuos savo parodymus ėmė neigti nurodydamas, kad neva pinigus davė pareigÅ«nui galvodamas, jog susimoka baudÄ , tačiau tokia jo versija prieÅ¡tarauja ne tik bylos duomenų visumai, bet ir jo paties teisme nurodytai aplinkybei, kai jis, pripažinęs pasielgęs netinkamai, atsakydamas į prokurorės klausimÄ nurodė: „PareigÅ«nas nesakė, kad yra galimybė mokėti baudÄ .“ (t. 2, b. l. 76). Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, V. Å . praeityje ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs (t. 1, b. l. 172–175), taigi jam neabejotinai yra žinoma baudų sumokėjimo tvarka.

Todėl V. Å . teiginiai, kad pinigus pareigÅ«nui padavė, galvodamas, kad susimoka baudÄ , tėra pastarojo vėliau iÅ¡kelta gynybos versija, siekiant iÅ¡vengi baudžiamosios atsakomybės.

9. Minėtame vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotas V. Å . pokalbis su pareigÅ«nu leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nui priėjus prie V. Å . automobilio ir praneÅ¡us apie padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , už kurį privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pastarasis iÅ¡ karto pradėjo dėti pastangas, siekdamas paveikti pareigÅ«nÄ elgtis sau naudingu bÅ«du, kai Å¡is pasakė: „dabar suraÅ¡ysim protokolÄ , 3 mėnesius be vairuotojo pažymėjimo pabÅ«sit“, klausdamas apie galimus ne tokius griežtus variantus, pasiÅ«lydamas atsiskaityti ir atsisveikinti.

Tokie V. Å . pareiÅ¡kimai ir veiksmai, kai Å¡is pakartotinai padavė pareigÅ«nui techninės apžiÅ«ros talonÄ , kurį prieÅ¡ tai pareigÅ«nas jam buvo gražinęs, su jame jau įdėtais 50 Eur, neabejotinai patvirtina, kad jis siekė papirkti pareigÅ«nÄ . Kaip matyti iÅ¡ minėto vaizdo ir garso įraÅ¡o, policijos pareigÅ«nas, reaguodamas į V. Å . akivaizdų ketinimÄ duoti atlygį pareigÅ«nui (V. Å . teiginiai: „galite nepažiÅ«rėti vienÄ sykį taip griežtai, aÅ¡ tiesiai atsiskaitau ir viso gero. <...> nieks čia negirdi, nieks neÅ¡nekės <...>.“), perspėjo, kad susitarti nebus galimybės, keliskart pasakydamas V.

Å ., kad Å¡is liautųsi juokavęs, tačiau nepaisant to, V. Å . pakartotinai padavė pareigÅ«nui techninės apžiÅ«ros talonÄ su jame jau įdėtais 50 Eur. Esant jau duotam kyÅ¡iui, pareigÅ«nas D. A. paaiÅ¡kino vairuotojui V. Å ., kad jis bus sulaikytas už bandymÄ papirkti policijos pareigÅ«nÄ , apie įvykį iÅ¡ karto pranešė Tauragės apskrities VPK budėtojui ir į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė operatyvinę grupę (2018-10-07 tarnybinis praneÅ¡imas (t. 1, b. l. 65). Å iame Tauragės apskrities VPK Å ilutės r.

PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame praneÅ¡ime, be kita ko, nurodyta: „Dokumentų patikrinimo metu paaiÅ¡kinus vairuotojui jo padarytÄ pažeidimÄ jis jo neginčijo, tačiau prašė neraÅ¡yti pažeidimo protokolo. Už tai, kad neraÅ¡yčiau protokolo, siÅ«lė susitarti. AÅ¡ jo paklausiau, kaip jis nori susitarti su manim, V. Å . pasakė, kad ne maži vaikai esam, niekas negirdi ir nekas nemato. Tai pasakęs vairuotojas man padavė techninės apžiÅ«ros talonÄ , kurį prieÅ¡ tai jau buvau grÄ Å¾inęs vairuotojui, kuriame buvo įdėtas 50 Eur banknotas.

Vairuotojui buvo paaiÅ¡kinta, kad bus sulaikytas už bandymÄ papirkti policijos pareigÅ«nÄ .“ (t. 1, b. l. 65). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas D. A. patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, be kita ko, nurodydamas: „Vairuotojas pradėjo tartis, kad gal galima apsieiti be protokolo. Tada jis vėl padavė techninės apžiÅ«ros talonÄ , kurį jam buvau grÄ Å¾inęs ir paprašė dar kartÄ patikrinti dokumentÄ . AÅ¡ paėmiau dokumentÄ , o jame buvo įdėta 50 eurų kupiÅ«ra. <...> AÅ¡ keletÄ kartų sakiau vairuotojui, kad jis nejuokautų su tokiais dalykais, tačiau vairuotojas nereagavo ir vis tiek padavė pinigus.“ (t. 1, b. l. 68 – liudytojo D.

A. apklausos protokolas).

10. Nors apklausiamas teisme liudytojas D. A., atsakydamas į gynėjo klausimÄ , nurodė: „Garso įraÅ¡e nėra žodžių „neraÅ¡ykite man protokolo“, bet kai duoda pinigus, taip ir sako.“ (t. 2, b. l. 77), o Å¡io pareigÅ«no pateiktame vaizdo ir garso įraÅ¡e nėra užfiksuota, jog V. Å . bÅ«tų atvirai ir tiesmukiÅ¡kai prašęs pareigÅ«no neraÅ¡yti jam protokolo už padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , tačiau, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pareigÅ«no pateiktas vaizdo įraÅ¡as yra suklastotas.

Kaip minėta, pats V. Å . pirminės apklausos metu nurodė: „<...> iÅ¡sigandęs, jog prarasiu teisę vairuoti transporto priemones, iÅ¡traukiau 50 Eur kupiÅ«rÄ ir įdėjęs jÄ Ä¯ techninės apžiÅ«ros talonÄ padaviau policijos pareigÅ«nui, kad pastarasis man leistų važiuoti toliau, nesurašęs administracinio nusižengimo protokolo. <...>.“ (t. 1, b. l. 188). Tokie V. Å . pirminiai parodymai visiÅ¡kai sutampa su policijos pareigÅ«no D. A. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotomis aplinkybėmis ir Å¡io pareigÅ«no ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais.

Kita vertus, visas vaizdo ir garso įraÅ¡u užfiksuoto pokalbio tarp apelianto ir pareigÅ«no turinys patvirtina, kad siÅ«lydamas ir duodamas pinigus pareigÅ«nai, apeliantas siekė bÅ«tent nurodyto tikslo – kad jam nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ , kurio sankcija numato ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ (t. 1, b. l. 103–106). Todėl V. Å . nepagrįstai kelia abejones dėl policijos pareigÅ«no D. A. pateikto vaizdo ir garso įraÅ¡o galimo suklastojimo ir Å¡io įraÅ¡o, kaip įrodymo, patikimumo.

11. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o 2 dalyje nurodoma, kad, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjamoje byloje vaizdo ir garso įraÅ¡as buvo gautas policijos pareigÅ«nui panaudojus tarnybinį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (Tauragės apskrities VPK Informatikos ir ryÅ¡ių poskyrio vedėjo G. B. 2017-03-03 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl mobiliųjų telefonų ir atminties kortelių paskirstymo sÄ raÅ¡o“ nurodyta, kad Tauragės apskrities VPK Å ilutės r.

PK Reagavimo skyriaus pareigÅ«nui D. A. paskirtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „CAT S40“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 160, 164). Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintÄ Policijos patrulių veiklos instrukcijÄ , teisės pažeidimams iÅ¡aiÅ¡kinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprÅ«pinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais (ruletėmis, alkoholio kiekio matuokliais, dujų analizatoriais, greičio, stiklo skaidrumo matuokliais) ir kitomis priemonėmis (9.3 punktas).

Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9 punktÄ , visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įraÅ¡ymo įranga turi bÅ«ti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu bÅ«tų įraÅ¡ytas. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įraÅ¡ymo įrangÄ , asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, kÄ jis pasakys, gali bÅ«ti panaudota nagrinėjant administracinę bylÄ ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ .

Pagal 35 punktÄ , jeigu pokalbio metu naudojama vaizdo ar garso įraÅ¡ymo aparatÅ«ra, asmenį reikia apie tai įspėti. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pradžių pareigÅ«nas bendravo su V. Å ., sėdinčiu jo vairuotame automobilyje, policijos pareigÅ«no D. A. turėtas tarnybinis mobiliojo ryÅ¡io telefonas, kuriuo buvo padarytas vaizdo ir garso įraÅ¡as, pareigÅ«nui bendraujant su automobilyje sėdėjusiu V. Å ., buvo bÅ«tent garso ir vaizdo fiksavimo prietaisas, iÅ¡duotas tarnybiniais tikslais. Taigi minėto prietaiso turėjimas ir panaudojimas, pareigÅ«nui bendraujant su automobilyje sėdėjusiu V.

Š. (byloje pateiktas ir policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje darytas vaizdo ir garso įrašas, kai V. Š. jau buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas, dėl šio įrašo apeliantas argumentų nepateikia) nagrinėjamu atveju buvo teisėtas.

12. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese įrodymai neleistinais pripažįstami ne dėl bet kokių nustatytų taisyklių pažeidimų, o tik dėl tokių pažeidimų, dėl kurių kyla abejonių dėl surinktų įrodymų patikimumo ar dėl pažeidimų, kuriais buvo iÅ¡ esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-64-648/2015). Bylos duomenys neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymu byloje pripažintas policijos pareigÅ«no pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti daromas ar kad jį darant bÅ«tų esmingai pažeistos įstatymų nuostatos.

Vien tik asmens neperspėjimas apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä pats savaime neduoda pagrindo konstatuoti, kad įraÅ¡e užfiksuota informacija gali bÅ«ti neteisinga, nepatikima ir neatitinka tikrovės. Apelianto deklaratyvÅ«s teiginiai apie galimÄ Ä¯raÅ¡o, daryto pareigÅ«nui bendraujant su V. Å ., sėdinčiu automobilyje, kai Å¡is buvo sustabdytas pareigÅ«nų dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, suklastojimÄ , nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, juolab, kad pats V. Å . Å¡iame įraÅ¡e užfiksuoto jo pokalbio su pareigÅ«nu turinio neginčija ir nenurodo jokių konkrečių argumentų, kurie keltų abejonių dėl, jo teigimu, galimo Å¡io įraÅ¡o suklastojimo.

Vien tai, kad V. Å . pareigÅ«no D. A. nebuvo įspėtas apie daromÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä , nesudaro pagrindo pripažinti šį įraÅ¡Ä neleistinu įrodymu, nes, kaip jau minėta, vien tik neperspėjimas apie daromÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra pagrindas konstatuoti, kad įraÅ¡e užfiksuota informacija yra neteisinga. Nagrinėjamu atveju įraÅ¡as byloje yra reikÅ¡mingas ne tuo, kad jame bÅ«tų užfiksuotos kokios nors V. Å . pasakojamos jam nenaudingos bylos aplinkybės, kurių jis, bÅ«damas įspėtas, jog daromas įraÅ¡as ir viskas, kas jame užfiksuota, proceso metu gali bÅ«ti panaudojama prieÅ¡ jį, galimai nebÅ«tų atskleidęs, o tuo, kad iliustruoja patį apelianto bendravimÄ su pareigÅ«nu, siekiant jį papirkti ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės už administracinį nusižengimÄ .

Todėl nuteistojo neperspėjimas apie policijos pareigÅ«no D. A., jam bendraujant su automobilyje sėdinčiu V. Å ., daromÄ Ä¯raÅ¡Ä , teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo aspektu nekvestionuoja minimo įrodymo patikimumo.

13. Dėl apelianto skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas prieÅ¡taringai nurodė, jog pareigÅ«nas D. A. nėra supažindintas su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-02-03 atmintine „Dėl policijos įstaigų pareigÅ«nų veiksmų kyÅ¡io davimo atveju“, nors akistatos metu D. A. patvirtino, kad su tokia atmintine yra supažindintas, vadinasi jis turėjo taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, pažymėtina, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-202-03 atmintinė „Dėl policijos įstaigų pareigÅ«nų veiksmų kyÅ¡io davimo atveju“, kaip nurodyta Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK 2018-12-21 raÅ¡te Nr. 85-S-13469, buvo tik lokalinis vidaus dokumentas, nepatvirtintas įsakymu, ir 2013 m. buvo panaikintas (t. 1, b. l. 158).

Todėl apelianto argumentai, kad pareigÅ«nas privalėjo žinoti ir žinojo, kad tais atvejais, jei yra manoma, jog gali bÅ«ti siÅ«lomas, žadamas ar duodamas kyÅ¡is (esant bet kokioms asmens užuominoms, praÅ¡ymams ar pasiÅ«lymams), pareigÅ«nas pirmiausia turi taikyti prevencines priemones ir įspėti asmenį, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, policijos pareigÅ«nas D. A., reaguodamas į V. Å . akivaizdų ketinimÄ duoti atlygį pareigÅ«nui, perspėjo, kad susitarti nebus galimybės, keliskart pasakydamas V.

Å ., kad Å¡is liautųsi juokavęs, tačiau nepaisant to, V. Å . pakartotinai padavė pareigÅ«nui techninės apžiÅ«ros talonÄ su jame jau įdėtais 50 Eur.

14. Minėtus liudytojo D. A. parodymus, susijusius su kyšio davimu, patvirtina ataskaitų žiūryklės duomenys, remiantis kuriais nustatyta, kad jog policijos pareigūnas D. A. apie įvykį nedelsdamas pranešė policijos įstaigos budėtojui (t. 1, b. l. 60–64), taip pat kartu su D. A. patruliavusios pareigūnės D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog sėdėdama tarnybiniame automobilyje per radijo ryšio stotelę išgirdo, kaip D. A. budėtojui pranešė, jog už tai, kad nebūtų rašomas protokolas, vairuotojas davė 50 Eur kyšį, kuriuos ji patvirtino apklausiama teisme (t. 1, b. l. 89, t. 2, b. l. 82). Nors šie duomenys nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau vieni kitus papildo ir yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

15. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas D. A. siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ V. Å . nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

16. Nesutiktina ir su apelianto V. Å . argumentu dėl neva provokuojančio policijos pareigÅ«no D. A. veiksmų pobÅ«džio. Provokavimas konstatuojamas tada, kai iÅ¡ aplinkybių visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebÅ«tų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigÅ«nų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo. BylÄ nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi įvertinti ir tai, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokacijÄ arba kitokį dirbtinį skatinimÄ daryti naujas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.).

Tačiau pagal nagrinėjamos bylos duomenis iÅ¡vadai, kad tiesiogiai su V. Å . bendravęs policijos pareigÅ«nas D. A. provokavo jį duoti kyšį, nėra jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ jau minėto vaizdo ir garso įraÅ¡o akivaizdu, kad pats V. Å . bandė derėtis su pareigÅ«nu, rodydamas akivaizdžiÄ iniciatyvÄ pasiekti pageidaujamÄ rezultatÄ (kad už galimai padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ jam nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas), nepaisydamas pareigÅ«no nevienkartinio perspėjimo V.

Å ., kad Å¡is liautųsi juokavęs, taip iÅ¡reiÅ¡kiant pozicijÄ , kad jokių derybų negali bÅ«ti, tačiau V. Å . nesiliovė derėjęsis su pareigÅ«nu ir pakartotinai padavė jam techninės apžiÅ«ros talonÄ su jame jau įdėtais 50 Eur. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareigÅ«nas D. A. ėmėsi iniciatyvos ar kokių nors aktyvių veiksmų, kurie bÅ«tų davę pagrindÄ V. Å . manyti, jog duodamas kyšį pareigÅ«nui jis galėtų tokiu bÅ«du iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, skatinęs jį elgtis neteisėtai ar kaip nors kitaip daręs įtakÄ jo sprendimui pasiÅ«lyti kyšį.

Atvirkščiai, pats V. Å . pradėjo pokalbį su pareigÅ«nu ir siÅ«lė susitarti, pasakydamas tokius žodžius kaip: „ar kitaip neina?“ <...> „ar nėra variantų?“ <...> „galite nepažiÅ«rėti vienÄ sykį taip griežtai, aÅ¡ tiesiai atsiskaitau ir viso gero.“ <...> „nieks čia negirdi, nieks neÅ¡nekės, ne maži vaikai esam.“, t. y. iniciatyva pasiÅ«lyti kyšį kilo bÅ«tent iÅ¡ V. Å .. Duomenų, kad Å¡iuo atveju pareigÅ«nas bÅ«tų taręsis su V.

Å . dėl kyÅ¡io (t. y. dėl principinės galimybės paimti kyšį, taip pat dėl veiksmų, kuriuos už gautÄ kyšį pareigÅ«nas galėtų atlikti ar neatlikti), byloje nenustatyta. Å ios aplinkybės paneigia, kad pareigÅ«nas D. A. provokavo V. Å . siÅ«lyti kyšį.

17. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl V. Å . padarytos nusikalstamos veikos. Ä®vertinus apelianto V. Å . amžių ir turimÄ didelę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, aplinkybę, kad V. Å . sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, už tai yra ne kartÄ baustas administracine tvarka ir patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinių nuobaudų skyrimo ir jų vykdymo tvarka jam yra gerai žinoma, jo pirminius parodymus, kai 2018-10-07 įtariamojo apklausos metu, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ netrukus po įvykio pripažino davęs pareigÅ«nui 50 Eur už tai, kad nebÅ«tų raÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas (t. 1, b. l. 188), ir jo teisme iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , jog suprato, kad pasielgė netinkamai (t. 2, b. l. 76), nėra jokio pamatuoto pagrindo sutikti su V.

Å . apeliacinio skundo argumentais dėl neva jo netyčinių veiksmų, t. y. kad jis pinigus – 50 Eur – padavė pareigÅ«nui, galvodamas apie baudos sumokėjimÄ , o ne siekdamas papirkti pareigÅ«nÄ , kad Å¡is neraÅ¡ytų administracinio nusižengimo protokolo. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais, pripažino juos įrodymais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo V. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Pagrindo V. Š. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas kolegija nenustatė.

Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, o skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V.

Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas