2025-12-30 Nr. AB-52-3-64-3-02979-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1519-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02979-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 39 punkto, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi, nuostatas (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); įpareigoti Administraciją įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalies, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4, 6, 8–10 straipsnių) nuostatas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami įsakymai).

Pareiškėjas taip pat prašė: atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Teismas taip pat paskyrė pareiškėjui 300 Eur baudą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo. Pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir jau seniai žino apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taigi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, kad yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. Todėl tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. spalio 21 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žino senai.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), taigi, objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nepagrindė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus tris administracinius sprendimus. Termino skundui paduoti praleidimas akivaizdžiai susijęs tik su subjektyviomis priežastimis, susijusiomis su pareiškėjo pasirinktu savo teisių gynimo būdu – skundų kiekiu, o ne jų kokybe ginant savo interesus.

Pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas, teikdamas skundą, prašė, kad teismas pasinaudotų savo diskrecijos teise ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Vis dėlto, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtino, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme yra inicijavęs daugybę identiškų ginčų dėl tų pačių Įsakymo Nr. 1-837, Įsakymo Nr. A1-1221 ir Įsakymo Nr. P1-970 panaikinimo, o šioje byloje pateiktą analogišką skundą per EPP teismui pateikė 2025 m. spalio 21 d., nors 2025 m. rugsėjo 16 d. tą patį skundą jau buvo pateikęs teismui kitose bylose Nr. eI3-18683-780/2025 ir Nr. eI3-18693-780/2025, 2025 m. rugsėjo 30 d. administracinėje byloje Nr. eI3-19712-780/2025, 2025 m. spalio 16 d administracinėje byloje Nr. eI3-20789-780/2025, 2025 m. spalio 20 d. administracinėje byloje Nr. eI3-20990-780/2025 už ką dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Nr. eI3-18693-780/2025, 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. eI3-19712-780/2025, spalio 16 d. nutartimi eI3-20789-780/2025, taip pat 2025 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. eI3-20990-780/2025 jam buvo paskirta 300 Eur bauda. Teismo vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su daugkartiniais identiškais skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie teismų pripažįstami kaip nesudarantys pagrindo priimti skundą, pripažintinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas ir nepagrįstas skundų teikimas gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Teismas pripažino, kad pareiškėjas toliau sistemingai piktnaudžiauja procesu ir jam paskyrė 300 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad termino skundui paduoti nepraleido. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta 300 Eur dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, prašo ją panaikinti ir perduoti pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-11806-426/2025, Nr. eI3-10188-931/2025, Nr. eI3-12334-931/2025, eI3-12828-402/2025, Nr. eI3-12945-780/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-712-968/2025, Nr. eAS-686-415/2025, Nr. eAS-685-629/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nustatęs, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 300 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, atsižvelgus į pareiškėjo inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra inicijavęs ne vieną ginčą dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo, 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo, 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo panaikinimo ir kitų šioje byloje reiškiamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis bei trukdymu teismo darbui, kadangi toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų teisiškai pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis