39b61813-83cb-4b4e-9a62-3fb6b4f85fbf · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr.e2A-1041-656/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12548-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Å iÅ¡kinos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. T., E. C. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančia atsakovės V. T. ir atsakovo E. C. sudarytÄ automobilio (duomenys neskelbtini) 2019-01-10 datos perleidimo sutartį bei taikyti restitucijÄ , iÅ¡ E. C. priteisiant V. T. automobilio vertę pinigais - 6 694 Eur;

2) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės 1055 Eur žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pagal skelbimÄ ieÅ¡kovas pardavė atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini) už kurį atsakovė sumokėjo 2 000 Eur, o likusiai 5 750 Eur sumai iÅ¡rašė vekselį. Atsakovė vekselio nustatytu terminu neapmokėjo, dėl ko pradėtas priverstinis vykdymas. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatyta, kad atsakovė automobilį tÄ pačiÄ dienÄ pardavė atsakovui. Prašė atsakovų sandorį panaikinti CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovei slapstantis, ieÅ¡kovovui reikėjo samdyti teisininkus, todėl jis patyrė 1055 Eur žalÄ dėl skolininkės paieÅ¡kos.

3. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad jis jis negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu CK 6.66 straipsnio prasme. Atsakovas yra verslininkas, vykdė prekybÄ dėvėtais automobiliais. Apie atsakovės sandorį su ieÅ¡kovu bei susitarimo sÄ lygas nežinojo ir negalėjo žinoti, atsakovės nepažinojo. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas retrospektyvus automobilio įvertinimas nepagrindžia, kad automolilį atsakovas įgijo neįprastai maža kaina, kas leistų preziumuoti atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo E. C. naudai 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas R. B. ir atsakovė V. T. 2019-01-10 15.05 val. sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas pardavė atsakovei automobilį už 7 750 Eur. Atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo 2000 Eur, o likusiai 5 750 Eur sumai iÅ¡rašė vekselį. Remiantis 2019-01-10 vekseliu atsakovė įsipareigojo sumokėti 5 750 Eur iki 2019-03-10. Atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovo pirktÄ automobilį tÄ pačiÄ dienÄ pardavė atsakovui E. C. už 4 000 Eur. Atsakovas E. C. automobilį 2019-02-16 pardavė E. M. už 4 100 Eur. IeÅ¡kovas, atsakovei neapmokėjus 2019-01-10 iÅ¡duoto vekselio, kreipėsi dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, vėliau į antstolį ir nustatė, kad atsakovė turto ir pajamų neturi, yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

6. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti CK 6.66 str. pagrindu sandorį tarp atsakovų dėl automobilio pirkimo-pardavimo negaliojančiu, nenustatęs visų actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų.

7. Teismas nurodė, kad civilinėje teisėje yra įtvirtinta sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl ieÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė skolininkės (atsakovės) bei trečiojo asmens, sudariusio sandorį (atsakovo), nesÄ Å¾iningumo. Taigi neįrodė dviejų actio Pauliana taikymo sÄ lygų. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė dėl toliau nurodytų argumentų.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo su atsakove sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu atsakovė nuosavybės teise įgijo automobilį, disponavimas automobiliu nebuvo apribotas, ji turėjo CK 4.37 str. numatytas teises į daiktÄ . Atsakovė ieÅ¡kovui buvo iÅ¡raÅ¡iusi vekselį, kurio mokėjimas buvo numatytas 2019-03-10. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – abstraktus vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė.

Teismas nenustatė, kad atsakovų sandoris bÅ«tų neteisėtas, nes atsakovė, turėdama teisę disponuoti daiktu, jį pardavė atsakovui, vykdančiam automobilių pirkimo-pardavimo verslÄ . IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų, kad atsakovai buvo pažįstami, o ir teismui tokių aplinkybių nenustačius, atsakovų sudaryto sandorio kainos skirtumo teismas nepripažino atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančiu įrodymu. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad automobilio kainų skirtumas nustatytas turto vertintojų ir sandorio metu, rodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas atsižvelgė į atsakovo iÅ¡dėstytÄ argumentÄ , kad 2019-10-22 transporto priemonės vertinimas atliktas, kai trečiasis asmuo E. M. jau buvo investavęs į automobilio remontÄ 1500 Eur.

9. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovei dėl 1055 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai jam sukėlė žalÄ , koks priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovui padarytos žalos. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis patyrė žalÄ , nes kreipėsi į advokatÄ atlikti teisinius veiksmus vekseliui apmokėti. IÅ¡ 2019-02-28 sÄ skaitos Nr.VEI 19-02/12 teismas nustatė, kad 700 Eur suma advokatui turėjo bÅ«ti apmokėta iki 2019-03-01, kai vekselio apmokėjimo terminas buvo iki 2019-03-10.

Teismo vertinimu, iÅ¡laidos patirtos nesuėjus vekselio mokėjimo terminui, dėl ko jas teismas pripažino nebÅ«tinomis. Kita sÄ skaita Nr.VEI 19-04/07 iÅ¡raÅ¡yta 355 Eur sumai už advokato susipažinimÄ su vykdomÄ ja byla, ruoÅ¡iantis raÅ¡yti raÅ¡tÄ VÄ® „Regitra“. Teismo vertinimu, žalos kildinimas iÅ¡ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų yra dirbtinai sukurtas žalos atsiradimo pagrindas. Teismas sprendė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų ir atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl ko praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apeliacinio skundo argumentai: 10.1. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų. Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ . 10.2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo.

Negali bÅ«ti atsakovė laikoma sÄ Å¾iningu asmeniu, kai vos nusipirkusi automobilį ir likusi skolinga 5 750 Eur už jį, po trijų valandų jį pardavė kitam asmeniui tik už 4 000 Eur, nors žinojo, kad gautų pinigų bet kokiu atveju neužteks skolai padengti, o ir jokio turto ar piniginių santaupų ji neturi. Akivaizdu, kad atsakovė skubėjo perleisti automobilį, nes neturėjo tikslo atsiskaityti su apeliantu. Mano, kad 4000 Eur už automobilį iÅ¡ atsakovo ji apskritai negavo, kadangi antstoliai, apelianto naudai atliekantys iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės, nerado pas jÄ jokių piniginių lėšų. 10.3.

Nesutinka su teismo vertinimu dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ yra preziumuojama, jog abi ginčijamo sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, kai daiktas perleidžiamas už ženkliai mažesnę vertę nei tas daiktas vertas. Å iuo atveju automobilis ginčijamu sandoriu perleistas už mažesnę nei jis vertas kainÄ , todėl abiems atsakovams taikytina CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuriÄ paneigti turi atsakovai. Tačiau atsakovas to nepaneigė, nepateikė jo teiginius patvirtinančių įrodymų, o tik pasikvietė sau palankius ir suinteresuotus liudytojus. 10.4.

Egzistuoja ir kitos actio Pauliana taikymo sÄ lygos: ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 10.5. Teismas, nepriteisdamas apeliantui 1055 Eur žalos iÅ¡ atsakovės, pažeidė teisės normas. Vadovaujantis LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normomis, tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ pagal vekselį, reikalinga atlikti veiksmus dar nepasibaigus apmokėjimo pagal vekselį terminui (praneÅ¡imų dėl vekselio apmokėjimo siuntimas ir kt.), tai ir buvo advokato sÄ skaita Nr. VEI 19-02/12 iÅ¡raÅ¡yta 2019-02-28 700 Eur sumai už visus Å¡iuos veiksmus.

Apeliantas Å¡ias iÅ¡laidas patyrė dėl atsakovės kaltės, nes ji negrÄ Å¾ino skolos. 10.6. Teismas atsakovės atžvilgiu privalėjo priimti sprendimÄ už akių, nes ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs tokį praÅ¡ymÄ , o atsakovė neatvyko į teismo posėdį, nepateikė procesinio dokumento, o, nepriimdamas sprendimo už akių, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CPK 285 straipsnio nuostatas.

11. Atsakovas E. C. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimo argumentai: 11.1. Apelianto pateiktas įrodymas automobilio vertei nustatyti nėra pakankamas įrodymas, nes automobilio vertinimÄ vertintojas atliko realiai neapžiÅ«rėjęs automobilio. Å iÄ aplinkybė ieÅ¡kovas patvirtino teismo posėdžio metu. Automobilio vertė nustatyta retrospektyviai ir tik iÅ¡ lyginamosios medžiagos. 11.2. Nesutinka su apelianto tvirtinimu, kad byloje taikytinas CK 6.67 straipsnis, įtvirtinantis nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, ko Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ prekybÄ naudotais automobiliais. Å i veikla nėra draudžiama. Vykdydamas Å¡iÄ veiklÄ atsakovas automobilį automobilį įsigijo iÅ¡ atsakovės bei pardavė trečiajam asmeniui.

Atsakovas neturėjo duomenų, kad tokie sandoriai būtų negalimas. Viešame registre nebuvo išviešinti duomenys, kad atsakovei automobilis parduotas su įsiskolinimu, todėl visi neigiami padariniai tenka ieškovui (CK 1.75 str. 2 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (pirkimo – pardavimo sutartys, pardavimų skelbimai) akivaizdžiai liudija, kad tokios markės automobilių kainos svyruoja nuo 3900 Eur iki 6000 Eur. Retrospektyviu vertinimu kaina nepagrįstai padidinta, nes automobilis buvo iš JAV, po autoįvykio, todėl, atsižvelgiant į jo techninę būklę, buvo vertas nuo 4000 Eur iki 5000 Eur. 11.3.

Teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, kad nesidomėjo pirkėjos turtine padėtimi, todėl jis pats elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, automobilį perduodamas pirkėjos nuosavybėn, Å¡iai nesumokėjus visos kainos. 11.4. Apeliantas nepagrindė actio Pauliana sÄ lygos - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad byloje ginčijamo sandorio datai (2019-01-10) neturėjo į atsakovę reikalavimo teisės remiantis iÅ¡raÅ¡ytu vekseliu. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai 12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Dėl teismo priimto procesinio sprendimo formos 13. Apeliantas kvestionuoja priimto teismo procesinio sprendimo formÄ . Jo tvirtinimu, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui bei atsakovei neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus procesinio dokumento, teismas privalėjo atsakovės atžvilgiu priimti sprendimÄ už akių.

Jo tvirtinimu, priimdamas įprastÄ sprendimÄ , teismas pažeidė CPK 285 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su minėtais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

14. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarkÄ . Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatÄ sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

15. Kasacinis teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , atsižveliant į EŽTT praktikÄ , kad teismas turi teisę priimti sprendimÄ už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtÄ civilinę bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018).

16. Atsižvelgiant į pateiktÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad, nors Å¡alis ir informuojama CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus iÅ¡siunčiant deklaruotu fizinio asmens adresu, tačiau, nesant duomenų apie realų procesinių dokumentų įteikimÄ Å¡aliai, sprendimo už akių institutas netaikytinas.

17. Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovei teismas kelis kartus siuntė procesinius dokumentus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nei vienas procesinis dokumentas atsakovei nebuvo įteiktas. Atsakovei nesant realiai informuotai apie jos atžvilgiu pradėtÄ teisminį procesÄ , vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu (nutarties 20 punktas), sprendimas už akių jos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , o ne sprendimÄ už akių byloje, tinkamai taikė procesines teisės normas, CPK 285 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Dėl ginčo esmės 18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2019-01-10 sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieÅ¡kovas pardavė atsakovei automobilį už 7 750 Eur. Atsakovė ieÅ¡kovui sumokėjo 2000 Eur, o likusiai 5 750 Eur sumai iÅ¡rašė 2019-01-10 vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 5 750 Eur iki 2019-03-10. Atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ pardavė automobilį atsakovui už 4 000 Eur. Atsakovas automobilį 2019-02-16 pardavė trečiajam asmeniui E. M. už 4 100 Eur.

Ieškovas, atsakovei neapmokėjus 2019-01-10 išduoto vekselio, kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad atsakovė turto ir pajamų neturi.

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dviem pagrindais: dėl pirkimo – pardavimo sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu; dėl žalos atlyginimo. Dėl pirkimo – pardavimo sandorio ginčijimo actio Pauliana pagrindu 20. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra iÅ¡skirtos bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

21. Atsakovų sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra visų actio Pauliana sÄ lygų, nes ieÅ¡kovas neįrodė ginčijamo sandorio Å¡alių (atsakovų) nesÄ Å¾iningumo. Dėl kitų actio Pauliana sÄ lygų teismas nepasisakė. Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo kaip actio Pauliana sÄ lygos 22. Taikant actio Pauliana turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens, sudariusio sandorį, nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

23. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė skolininkės (atsakovės) nesÄ Å¾iningumo, kaip vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygos. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ . Jo manymu, negali bÅ«ti atsakovė laikoma sÄ Å¾iningu asmeniu, kai vos tik įgijusi automobilį už 7 550 Eur (2 000 Eur sumokėjusi ir 5 750 Eur sumai iÅ¡raÅ¡iusi vekselį) bei likusi skolinga ieÅ¡kovui 5 750 Eur už jį, po 3 valandų jį pardavė kitam asmeniui tik už 4 000 Eur. IeÅ¡kovas pabrėžė ir tai, kad vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai, nustatyta, kad atsakovė kito turto neturi.

24. Teisėjų kolegija, įvertinus apelianto teiktus duomenis, sutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybių visuma leidžia spręsti apie nesÄ Å¾iningus atsakovės veiksmus. Atsakovė, vos įgijusi automobilį, jį nedelsiant pardavė beveik dvigubai mažesne nei įgijo kainÄ . Atsakovė, neturėdama kito turto (pagal byloje pateiktÄ vykdomosios bylos medžiagÄ ), į kurį bÅ«tų galimas iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas, bei prisiėmusi 5 750 Eur įsipareigojimÄ ieÅ¡kovui pagal vekselį, perleido trečiajam asmeniui vienintelį turimÄ turtÄ (automobilį), į kurį ieÅ¡kovas (kreditorius) bÅ«tų galėjęs nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tokiu bÅ«du akivaizdžiai pablogindama savo turtinę padėtį, esminiai sumažindama savo mokumÄ .

Atsakovės, kaip ieÅ¡kovo skolininkės, esminis mokumo sumažėjimas reiÅ¡kė ieÅ¡kovo galimybės realiai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ atsakovės sumažėjimÄ arba iÅ¡nykimÄ , tai atitinka CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintÄ kreditoriaus teisių pažeidimo sÄ lygÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl skolininkės sÄ Å¾iningumo padaryti netinkamai įvertinus faktinių aplinkybių visumÄ , todėl naikintini.

25. Apelianto tvirtinimu, trečiasis asmuo (atsakovas), sudaręs su skolininke atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Jo manymu, automobilis ginčijamu sandoriu buvo perleistas už mažesnę nei jis vertas kainÄ , todėl atsakovui taikytina CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuriÄ paneigti turi atsakovas. Kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ â€“ prekybÄ naudotais automobiliais. Vykdydamas Å¡iÄ veiklÄ , atsakovas automobilį įsigijo iÅ¡ atsakovės už 4 000 Eur, o po mėnesio, t. y. 2019-02-16, pardavė E. M. (su kuriuo ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje sudarė taikos sutartį) už 4 100 Eur, kuris registre įregistravo automobilį savo vardu. Apeliantas, vykdydamas įrodinėjimo pareigÄ byloje, nepateikė duomenų apie atsakovo sÄ sajas su atsakove, t. y. kita ginčijamo sandorio Å¡alimi (CPK 178 straipsnis).

Nors apeliantas byloje siekė įrodyti, kad sudarytas sandoris akivaizdžiai neatitiko automobilių rinkos kainų, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad byloje pateiktas automobilio retrospektyvus vertinimas nepagrindžia, kad ginčijamo sandorio objektu buvęs automobilis buvo parduotas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainÄ . Apeliantas nepaneigė, kad automobilis buvo naudotas, po autoįvykio bei, kad vertinimu metu vertintojų nebuvo apžiÅ«rėtas. Atsakovas remiasi pardavimų skelbimais, kuriuose tokios pat markės ir amžiaus automobilių kainos svyruoja nuo 3900 Eur iki 6000 Eur.

Atsakovo tvirtinimu, Å¡is konkretus automobilis buvo vertas nuo 4000 Eur iki 5000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad automobilis parduotas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainÄ , dėl ko turėtų atsakovui bÅ«ti taikoma CK 6.67 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Todėl pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, apeliantui kilo pareiga įrodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau apelianto teikti duomenys tokios iÅ¡vados neleidžia daryti (CPK 178 straipsnis).

27.  Sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesÄ Å¾iningumÄ , nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

SÄ Å¾iningo sandorio dalyvio elgesio standartÄ atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstÄ . Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimÄ Å¾inoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

28. Å iuo atveju atsakovas užsiima naudotų automobilių prekyba. Kaip teisingai nurodė atsakovas, duomenys apie atsakovės skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui nėra iÅ¡vieÅ¡inti. Atsižvelgiant į atsakovo veiklos bei ginčijamo sandorio pobÅ«dį, atsakovui nekilo pareiga domėtis, ar automobilį parduodantis asmuo turi skolinių įsipareigojimų asmeniui, iÅ¡ kurio yra įgijęs tÄ automobilį. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsakovo elgesį vertinti kaip nesÄ Å¾iningÄ . Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kaip viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, neįrodyta.

29. Kaip jau minėta, actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti bÅ«tinas visų aplinkybių visetas, o nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Konstatavus, kad nėra vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, kitos sÄ lygos, dėl kurių buvimo nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skolininkės elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu, neturi teisinės reikÅ¡mės galutiniam rezultatui.

Nesant vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, teismas pagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl automobilio perleidimo sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl žalos atlyginimo 30. Apeliantas vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų prašė priteisti 1055 Eur žalos iÅ¡ atsakovės. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės, pastarajai neapmokėjus vekselio, apeliantas turėjo kreiptis į advokatÄ , dėl ko patyrė atstovavimo iÅ¡laidų. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp apelianto patirtų iÅ¡laidų (žalos) ir atsakovės neteisėtų veiksmų, neapmokant vekselio, nes apeliantas iÅ¡laidas patyrė iki 2019-03-10, t. y. iki prievolės pagal vekselį termino pasibaigimo.

Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nes, vadovaujantis LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normomis, tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ pagal vekselį, reikalinga atlikti veiksmus dar nepasibaigus apmokėjimo pagal vekselį terminui (praneÅ¡imų dėl vekselio apmokėjimo siuntimas ir kt.). Todėl advokato sÄ skaita Nr. VEI 19-02/12 iÅ¡raÅ¡yta 2019-02-28 700 Eur sumai bei sÄ skaita Nr. VEI 19-04/07 355 Eur sumai už visus advokato veiksmus. Apeliantas Å¡ias iÅ¡laidas patyrė dėl atsakovės kaltės, nes ji negrÄ Å¾ino skolos.

31. Bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

32. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovui pagal 2019-01-10 vekselį, kurio apmokėjimo terminas buvo nustatytas iki 2019-03-10. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė vekselio nėra apmokėjusi, dėl ko yra iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as ir užvesta vykdomoji byla, iÅ¡ieÅ¡kant vekselyje nurodytÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės apelianto naudai. Apeliantas pateikęs teismui sÄ skaitas, advokato iÅ¡raÅ¡ytas už advokatui pavestus atlikti veiksmus: komunikacijÄ su atsakove; pirmojo praneÅ¡imo pagal neprotestuotinÄ vekselį parengimÄ ir siuntimÄ ; antrojo praneÅ¡imo pagal neprotestuotinÄ vekselį parengimÄ ir siuntimÄ ; pas notarÄ vykdomojo įraÅ¡o gavimÄ ; apelianto konsultacijas; susipažinimÄ su vykdomÄ ja byla.

34. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas yra patyręs atstovavimo iÅ¡laidas, kurias jis įvardija kaip žalÄ , tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovės prievolės pagal vekselį nevykdymo ir patirtų iÅ¡laidų. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos patirtos iki 2019-03-10. Kolegija su tokiu teismo vertinimu nesutinka.

35. CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:

1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;

2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu;

3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

36. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

37. LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytÄ dienÄ arba per tam tikrÄ laikÄ po jo iÅ¡raÅ¡ymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dienÄ arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

38. Nors apeliantas dalį iÅ¡laidų (700 Eur) pagal sÄ skaitÄ Nr. VEI 19-02-12 patyrė likus kelioms dienoms iki termino pagal vekselį suėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliantui kilo pagrįstų abejonių dėl atsakovės įsipareigojimų vykdymo, apelianto nurodytos iÅ¡laidos pripažintinos susijusiomis priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės neveikimu, vykdant vekselį. PrieÅ¡igas vertinimas neatitiktų protingumo, teisingumo principų reikalavimų. Pagal sÄ skaitÄ Nr. VEI 19-04/07 iÅ¡laidos 355 Eur sumai patirtos jau po atsakovės prievolės neįvykdymo termino. Jos patirtos apelianto atstovui susipažįstant su vykdomÄ ja byla bei siekiant nustatyti apelianto parduoto automobilio savininkÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kitu bÅ«du advokatas tokių duomenų gauti negalėjo dėl asmens duomenų apsaugos.

39. Apibendrinant, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas įrodė civilinė atsakomybės sÄ lygas, todėl yra pagrindas jam priteisti iÅ¡ atsakovės 1055 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , kuris nelaikytinas nepagrįstai dideliu (CK 1.5 str. 1 d.). Pirmosios instacijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, todėl nepagrįstai ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos priteisimo atmetė. Dėl bylos baigties 40. Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ dalyje dėl žalos atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti – priteisti ieÅ¡kovui R.

B. iÅ¡ atsakovės V. T. 1055 Eur turtinės žalos atlyginimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 41. IeÅ¡kinys bei apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų. Atsižvelgiant į tai, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).

42. Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 230 Eur žyminio mokesčio ir 630 Eur atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovės jo naudai priteistina 430 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas jis patyrė 213 Eur žyminio mokesčio. Nors apeliantas prašo priteisti ir atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau prie apeliacinio skundo yra pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys duomenys kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13446-631/2019, be to, atstovavimo išlaidos patirtos kito, su šia byla nesusijusio asmens. Atstovavimo išlaidos nepagrįstos, todėl apeliantui priteistina iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos 106,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

44. Atsakovas E. C. pirmosios instancijos teisme patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme - 650 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinio reikalavimas atsakovo atžvilgiu dėl sandorio nuginčijimo pirmosios instancijos teisme atmestas, apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu iš ieškovo R. B. atsakovo E. C. naudai priteisė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši ginčijamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

45. Apeliacinį skundÄ atsakovo atžvilgiu atmetus, atsakovui E. C. iÅ¡ apelianto priteistina 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti – priteisti ieÅ¡kovui R.

B. iÅ¡ atsakovės V. T. 1055 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei 430 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti R. B. naudai iÅ¡ atsakovės V. T. 106,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti atsakovui E. C. iÅ¡ apelianto R. B. 650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Šiškina