2023-05-31 Nr. AB-11276-3-61-3-02521-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-436-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02521-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Relektra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Relektra“ skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei, tretieji suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Relektra“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2020 m. birželio 26 d. sprendimą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. KVS-222 (toliau – ir Sprendimas); 2) perduoti UAB „Relektra“ 2019 m. gruodžio 5 d. raštą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. RT1.4.191205 nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad dviejų vėjo elektrinių, dėl kurių vyksta ginčas, statyba žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. (toliau – ir žemės sklypai) buvo numatyta dar Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. V17-302 „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintame Vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), kurio tikslai ir uždaviniai buvo: numatyti galimas teritorijas vėjo jėgainių išdėstymui, rezervuoti teritorijas komunikaciniams koridoriams nuo vėjo jėgainių teritorijų iki galimų pajungimo vietų, plėtoti inžinerinę ir susisiekimo sistemą vėjo jėgainių plėtrai, užtikrinant visuomenės poreikius ir kt. Atkreipė dėmesį, kad Specialusis planas buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. V17-302 „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“. Taigi, 2010 m. spalio 28 d. jau buvo oficialiai patvirtinta, kad žemės sklypuose gali būti statomos dvi vėjo elektrinės.

3. Vėjo elektrinių statyba žemės sklypuose buvo numatyta ir patvirtinta dar iki atitinkamų Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pataisų, įpareigojančių aukštesnių kaip 100 m statinių statybas derinti su kariuomenės vadu, priėmimo ir įsigaliojimo. Todėl dabartinės Aviacijos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 2 d., 13 straipsnio 4 dalis nagrinėjamam atvejui netaikytina.

4. Akcentavo, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (toliau – ir SŽNSĮ), atsakovui rengiant Sprendimą, abu žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruoti, todėl, vadovaujantis SŽNSĮ 10 straipsnio 2 dalimi, specialioji žemės naudojimo sąlyga ir su ja susiję derinimai pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi.

5. Be Lietuvos kariuomenės vado pritarimo draudžiama statyti vėjo elektrines teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, vėjo elektrinių statybos vietų derinimo sąlygų nereglamentuoja, o nukreipia į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – ir AIEĮ) 49 straipsnio 8 dalį, kuris pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas, nes teritorija, kurioje yra žemės sklypai ir planuojama statyti dar dvi vėjo elektrines, buvo suplanuota dar iki AIEĮ ir SŽNSĮ priėmimo ir įsigaliojimo. Be to, įsigaliojus SŽNSĮ, žyma apie radiolokatoriaus apsaugos zonas žemės sklypų registro įrašuose nėra padaryta iki šiol. Manė, kad susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas neprivalo gauti pritarimo dviejų vėjo elektrinių statyboms.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendime nurodo, jog nustatė, kad žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“ (toliau – ir Žemėlapis), sudarytame tarpininkaujant nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir vadovaujantis Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami (Žemėlapio fragmentas pridėtas). Pažymėjo, kad Žemėlapis Lietuvos kariuomenės vado įsakymu buvo patvirtintas 2016 m. vasario 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po Specialiojo plano, kuriuo buvo numatyta iš viso penkių vėjo elektrinių statyba, patvirtinimo, todėl Žemėlapio draudimai negali būti atgaline tvarka taikomi iki jo priėmimo suplanuotoms teritorijoms.

7. Akcentavo, kad jau veikia trys pareiškėjo pastatytos vėjo elektrinės, kurios yra ne tik aukštesnės (aukštis su sparnuote – 139,38 m) už planuojamas pastatyti dvi vėjo elektrines (aukštis su sparnuote – 122 m), bet ir atsižvelgiant į karinio radiolokatoriaus buvimo vietą ((duomenys neskelbtini) seniūnija), beveik „uždengtų“ tas planuojamas pastatyti dvi vėjo elektrines žemės sklypuose.

8. Teisės aktai vėjo elektrines draudžia statyti tiesioginio matomumo zonoje tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų, o ne radiolokatorių tiesioginio matomumo zonose. Žemėlapyje turi būti pažymėtos teritorijos, kuriose draudžiami vėjo elektrinių statybos darbai (žemėlapyje žymima raudona spalva): esančios tiesioginio matomumo zonoje tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų. Žemėlapyje, sudarytame pagal Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo Metodiką, tiesioginio matomumo zonos tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų yra pažymėtos raudona ištisine linija. Žemės sklypai, kuriuose yra planuojama statyti dvi vėjo elektrines, yra nuošalyje, į tiesioginio matomumo zoną tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų nepatenka.

9. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija, kai Lietuvos kariuomenė nepritaria vėjo elektrinių statybai, nurodydama, kad vėjo elektrinės trukdys atlikti nacionalinio saugumo užtikrinimo funkciją, nepateikiant jokio šių teiginių techninio ir / ar mokslinio pagrindimo, neturėtų būti toleruojama. Pareiškėjas supranta ir pripažįsta šalies saugumo užtikrinimo svarbą, tačiau tai neturėtų būti daroma paminant piliečių interesus ir teisėtus lūkesčius.

10. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.

11. Nurodė, kad, nagrinėdamas prašymą, atsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 11 d. aiškinamąjį raštą Nr. (9.12)-2D-19392 ir vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.

12. Paaiškino, kad, vertindamas prašymą, nustatė, jog nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą; nurodyti sklypai nepatenka į karinio aerodromo apsaugos zonas; nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patenka į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančio radiolokatoriaus specialiąją apsaugos zoną, kurioje vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, apibrėžtą atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus dėl neigiamo vėjo elektrinių poveikio atliekant Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos funkcijas, vykdomas panaudojant karinį radiolokatorių, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje; nurodyti sklypai patenka į Žemėlapyje, sudarytame pagal Metodiką bei tarpininkaujant nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, ir patenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai.

13. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atveju SŽNSĮ 135 straipsnio 2 dalies ir AIEĮ 49 straipsnio 8 dalies nuostatos taikytinos, konstatuojant, kad prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl jos trukdytų užtikrinti Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui, t. y. vėjo elektrinės kliudytų atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu, o vėjo elektrinių keliamų trukdžių nebūtų įmanoma išvengti net ir panaudojant papildomas priemones.

14. Akcentavo, kad Sprendimą, susijusį su pareiškėjo tik numatoma (planuojama) dviejų vėjo elektrinių statyba, priėmė laikantis Sprendimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, priimtas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

15. Informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrines projektuoti ir statyti, pagal AIEĮ 51 straipsnio 5 dalį yra pavesta teikti atsakovui. Vėjo elektrinių statytojams numatyta pareiga vėjo elektrinių statybos vietas suderinti su Lietuvos kariuomene, taip pat numatyta šių derinimų, kaip ir bendros informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, gavimo iš Lietuvos kariuomenės tvarka.

16. Lietuvos kariuomenės vadas nėra laisvas įsakymu tvirtinamame Žemėlapyje žymėti teritorijas, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, o privalo vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais kriterijais, kurie būtent ir nustato teritorijas ir jų pločius, kur ribojama vėjo jėgainių statyba.

17. Atsakovo teigimu, nacionalinio saugumo interesų kontekste svarbu tai, kad Lietuvos kariuomenės veiksmai, pasikeitus teisiniam reguliavimui, vertinant prašymą ir priimant Sprendimą turėtų būti vertintini kaip tinkamas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.).

18. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atveju nustatyta, kad tenkinus pareiškėjo prašymą leisti statyti dvi naujas 122 m aukščio vėjo elektrines, šios būtų tik apie 18 m (12%) žemesnės už jau esamas tris pastatytas vėjo elektrines ir įvertinant vietovės reljefą naujai statomos vėjo elektrinės vis tiek papuola į radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, taip darydamos įtaką oro erdvės stebėjimui ir kontrolei. Be to, pareiškėjo planuojamos statyti vėjo elektrinės yra artimos trims anksčiau pareiškėjo pastatytoms vėjo elektrinėms, t. y. radiolokatoriaus atžvilgiu laikoma, kad plečiamas jau besiformuojantis vėjo elektrinių parkas. Tokiu atveju didėja vėjo elektrinių tankis sąlyginai nedidelėje teritorijoje (šiuo konkrečiu atveju 1,5 km2 vėjo elektrinių tankis didėja nuo 3 iki 5, t. y. 40%), kas ženkliai neigiamai daro įtaką oro erdvės stebėjimui ir kontrolei. Taigi, buvo nuspręsta, kad pareiškėjo planuojamos vėjo elektrinės turi būti vertinamos kaip jau esamo vėjo elektrinių parko praplėtimas (vėjo elektrinių tankio didėjimas konkrečioje geografinėje teritorijoje) ir jų daroma neigiama įtaka radiolokacinio padengimo laukui turi būti vertinama kompleksiškai (kartu su jau esamomis trimis vėjo elektrinėmis); dėl vyraujančio reljefo ir nedidelio atstumo iki radiolokatoriaus, vėjo elektrinių aukščio ribojimo taikyti netikslinga (nepageidautina net ir vėjo elektrinės iki 50 m (su sparnuote) statyba).

19. Akcentavo, kad pareiškėjas, nors pradėjęs planuojamų statyti dviejų vėjo elektrinių statinių projektų rengimo procedūras, nėra pabaigęs projektinių pasiūlymų svarstymo stadijos, o tuo labiau nėra gavęs patvirtintų specialiųjų reikalavimų statinių projektui rengti, kaip ir statybos leidimo. Pabrėžė, kad statybą leidžiantys dokumentai neišduoti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepime prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Atsiliepime paaiškino, kad nei projektinių pasiūlymų rengimo procedūrose, nei jų metu kylančiuose ginčuose (nagrinėjamu atveju dėl Lietuvos Kariuomenės atsisakymo pritarti pareiškėjo planuojamų statinių žemės sklypuose statybai) Inspekcija nedalyvauja, nes tai nepriskirta Inspekcijos kompetencijai. Pažymėjo, kad, remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška, su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota.

22. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jo užsakymu buvo parengtas Planuojamų statyti vėjo elektrinių įtakos Lietuvos kariuomenės radaro tiesioginio matomumo sąlygoms vertinimas (toliau – ir Vertinimas), kurio tikslas – įvertinti dviejų vėjo elektrinių, planuojamų statyti Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), įtaką Lietuvos kariuomenės radaro tiesioginio matomumo sąlygoms. Atkreipė dėmesį, kad vertinimas nėra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra pateikiami bendro pobūdžio duomenys apie vėjo elektrinių galimą neigiamą įtaką kariniam radarui su tokiais pat bendro pobūdžio skaičiavimais. Rengiant Vertinimą atsižvelgta į tikslią planuojamų statyti vėjo elektrinių vietą, atstumą iki karinio radaro ir jo buvimo vietą, vėjo elektrinių aukštį su sparnuotėmis ir be jų, maksimalų saugų vėjo elektrinių aukštį ir į kitus parametrus. Atliekant skaičiavimus ir modeliavimus pasitelkta specialioji programinė įranga. Vertinimas buvo atliktas turint tikslą apskaičiuoti ir sumodeliuoti konkrečių planuojamų statyti vėjo elektrinių įtaką karinio radaro tiesioginiam matomumui, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes (kliūtis), taip pat turinčias reikšmės karinio radaro tiesioginiam matomumui.

23. Pareiškėjas teigė, kad rengiant Vertinimą gauti duomenys ir atlikti skaičiavimai patvirtina, jog priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas neanalizavo konkrečios situacijos, t. y. konkrečių planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikio kariniam radarui, o vadovavosi bendro pobūdžio žiniomis apie galimą neigiamą vėjo elektrinių poveikį. Pareiškėjas tokios pat pozicijos laikosi ir dėl atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą pateikto vertinimo, kad jame esantys skaičiavimai, pateikti paveiksliukų pavidalu, neatspindi faktinės situacijos, t. y. konkrečių vėjo elektrinių poveikio kariniam radarui.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės 2020 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. KVS-222 „Dėl vėjo elektrinių statybos“, kuriuo nuspręsta nepritarti dviejų vėjo elektrinių (iki 122 m ar didesnio bendro aukščio, įskaitant sparnuotę) statybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teismas, apžvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašymą, šį prašymą vertino teisės aktų nuostatų kontekste. Atsakovas turėjo įvertinti, ar prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą; ar prašyme nurodyti sklypai nepatenka į karinio aerodromo apsaugos zonas; ar prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patenka į (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančio radiolokatoriaus specialiąją apsaugos zoną, kurioje vėjo elektrinės projektavimo ir statybos darbai draudžiami; ar prašyme nurodyti sklypai patenka į Žemėlapyje, sudarytame pagal Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ bei tarpininkaujant nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, ir patenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai; ar prašymo nagrinėjimo atveju SŽNSĮ 135 straipsnio 2 dalies ir AIEĮ 49 straipsnio 8 dalies nuostatos yra taikytinos, konstatuojant, kad prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrines patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl jos trukdytų užtikrinti Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui.

27. Atlikęs įvertinimą, atsakovas nustatė, kad pagal prašymo pateikimo metu galiojusį Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapį, žemės sklypai, dėl kurių kreipėsi pareiškėjas į Lietuvos kariuomenę, pateko į žemėlapio teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami; nustatė, kad bendras prašyme nurodytuose sklypuose planuojamų dviejų vėjo elektrinių aukštis virš žemės paviršiaus būtų iki 122 m (įskaitant sparnuotę), į tai, kad jos trukdytų atlikti / užtikrinti nustatytas krašto apsaugos sistemos ir nacionalinio saugumo funkcijas, t. y. vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą, būtų pastatytos specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje; nustatė, kad vėjo elektrinės patektų ir į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, vėjo elektrinių veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių atlikimui ir kliudytų atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Lietuvos kariuomenė turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė Sprendimą priėmė atsižvelgdama ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 11 d. aiškinamąjį raštą Nr. (9.12)-2D-19392 (toliau – ir Raštas).

29. Inspekcijos Rašte paaiškinta, kad atsižvelgdami į tai, jog inžinerinis statinys vėjo elektrinė turi laikančiąsias konstrukcijas (užtikrinančias vėjo elektrinių mechaninį atsparumą ir pastovumą), skirtas laikyti apkrovas (generatoriaus su sparnuote sukeliamas apkrovas ir kitas apkrovas), vėjo elektrinių (statinio), aukštis turi būti skaičiuojamas nuo žemės paviršiaus iki konstrukcijos aukščiausio taško. Sparnų, kaip įrenginio sudėtinės dalies, aukštis, neįskaičiuotinas nustatant vėjo elektrinės (statinio) aukštį. Taip pat pateikė nuomonę, jog Aviacijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Specialiųjų žemės ir miško sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 222 punkto, Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625, nuostatos gali būti aiškinamos, kaip reiškiančios, kad minėtų teisės aktų nustatytais atvejais turi būti vertinamas bendras vėjo elektrinės (statinio) ir ant jo įrengto įrenginio (įskaitant sparnuotų) aukštis.

30. Teismas atkreipė dėmesį, kad kilus ginčui, šalys jį bandė spręsti taikių derybų keliu, kurių metu buvo teikiami specialistų skaičiavimai, susiję su planuojamų statyti vėjo elektrinių aukščiais ir vėjo elektrinių patekimu į karinio radaro tiesioginio matomumo lauką, priklauso nuo radaro skenavimo vertikalioje plokštumoje kampo. Šalių pasitelktų specialistų skaičiavimai išsiskyrė, kartu, šalys nepasiekė konsensuso dėl galimybės mažinti vėjo elektrinių bendrą aukštį, o kitos papildomos priemonės nebuvo svarstomos dėl to, kad plotai, kur planuojama statyti vėjo jėgaines, patenka į atsakovo nurodomą žemėlapio raudoną (draudžiamą) zoną.

31. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos kariuomenė Sprendimo priėmimo metu vadovavosi prašymo pateikimo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei žemėlapiu, tačiau vėjo elektrinių statyba žemės sklypuose numatyta ir patvirtinta dar iki atitinkamų Aviacijos įstatymo pataisų, Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Akcentavo, kad vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose numatyta Specialiajame plane, kuris patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ Nr. V17-302. Teismas pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų rengimas ir svarstymas vyksta, kai dar neparengti ir nepatvirtinti specialieji reikalavimai statinio projektui rengti. Šie dokumentai rengiami savivaldybės administracijos pritartų projektinių pasiūlymų pagrindu. Po savivaldybės administracijos sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams priėmimo statytojas (užsakovas) gauna specialiuosius reikalavimus, rengia statinio projektą, kuriam nustatyta tvarka vėliau gali būti išduodamas (ar neišduodamas) statybą leidžiantis dokumentas.

32. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas iki 2019 m. gruodžio 5 d. į Lietuvos kariuomenę dėl pritarimo / išvados dėl dviejų vėjo elektrinių statybos nebuvo kreipęsis. Teisės aktai nustato, kad Lietuvos kariuomenė vertinimą atlieka gavusi prašymą, todėl atsakovas, prašymą dėl pritarimo / išvados dėl dviejų vėjo elektrinių statybos gavęs tik 2019 m. gruodžio 5 d., turėjo teisę prašymą vertinti būtent prašymo pateikimo metu galiojančių teisės aktų, žemėlapio kontekste.

33. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos kariuomenė pagrįstai 2019 m. gruodžio 5 d. gautą prašymą vertino vadovaudamasi prašymo pateikimo metu galiojančiais teisės aktais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl šios abejonės, t. y., kokiu teisiniu pagrindu remiantis atsakovas turėtų vadovautis anksčiau galiojančiu teisiniu reglamentavimu, jokių teisinių argumentų nepateikė, todėl teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo veiksmų, (prašymą vertinant vadovaujantis 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo pateikimo metu galiojančiomis teisės aktų, žemėlapio redakcijomis) neteisėtumo pareiškėjas neįrodė.

34. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, jog Lietuvos kariuomenė iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Sprendimas savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

III. 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir perduoti Lietuvos kariuomenei pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. RT1.4.1.191205 nagrinėti iš naujo.

36. Teigia, kad viso proceso metu pareiškėjas bandė atkreipti atsakovo Lietuvos kariuomenės, o vėliau ir pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad visi teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas (SŽNSĮ, AIEĮ, Aprašas, Žemėlapiai), buvo priimti ir įsigaliojo vėliau nei buvo patvirtintas Specialusis planas. Kitaip tariant, kai buvo planuojama teritorija, joje numatant 5 vėjo elektrinių statybas, visų paminėtų teisės aktų net nebuvo, todėl nebuvo ir pareigos jų statybos vietas derinti su Lietuvos kariuomene. Atsižvelgiant į tai, nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys: „Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos imperatyviai įtvirtina privalomą elektrinių projektavimo ir statybos suderinimą su Lietuvos kariuomene. Tačiau nei pareiškėjas, nei Kaišiadorių rajono savivaldybė šių privalomųjų teisės nuostatų, atliekant elektrinių statybos planavimo darbus, nepaisė.“ Pareiškėjas kelia klausimą, kaip Kaišiadorių rajono savivaldybė ir pareiškėjas, rengdami Specialųjį planą ir planuodami vėjo elektrinių statybas ginčo teritorijoje, galėjo laikytis teisės aktų, kurie dar net nebuvo priimti. Pažymi, kad pareiškėjas viso proceso metu akcentavo atitinkamas SŽNSĮ, AIEĮ, Aprašo ir kitų susijusių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias būtent šių teisės aktų taikymo sąlygas, teigdamas, jog šie teisės aktai turi būti taikomi atsižvelgiant į tai, kada ginčo teritorijoje buvo patvirtintas Specialusis planas ir pradėta vykdyti veikla. Tačiau dėl šių pareiškėjo argumentų Lietuvos kariuomenė savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nepasisakė, o pirmosios instancijos teismas sprendime juos tik paminėjo.

37. Pareiškėjas dar 2010 m. parengė Specialųjį planą ir pastatė 3 iš 5 suplanuotų vėjo elektrinių, likusias dvi ketindamas pastatyti pasibaigus kvotai 2024 m. Visus veiksmus, susijusius su vėjo elektrinių planavimu ir statyba, pareiškėjas atliko laikydamasis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį, jog atėjus laikui jam bus leista pastatyti likusias 2 vėjo elektrines, ypač žinant aplinkybę, jog visi šioje byloje nagrinėjami teisės aktai, numatantys apribojimus vėjo elektrinių statybai, buvo priimti vėliau nei patvirtintas Specialusis planas ir pradėta vykdyti atitinkama ūkinė veikla. Tačiau Lietuvos kariuomenė, klaidingai (faktiškai pažeidžiant lex retro non agit principą) aiškindama ir taikydama AIEĮ, SŽNSĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, neleidžia pareiškėjui savo teisėto lūkesčio įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teisėto intereso taip pat neapgynė, nes į aptariamų teisės aktų taikymo aspektus, dėl kurių buvo pasisakyta skunde, nesigilino.

38. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovas Lietuvos kariuomenė laikosi pozicijos, kad pirmos instancijos teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimas yra motyvuotas, savo turiniu atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą tokio pobūdžio ginčų išnagrinėjimo praktiką, priimtas tinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas, todėl teisinio pagrindo jo naikinti nėra, o UAB „Relektra“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas projektinių pasiūlymų rengimo procedūroje dėl atsakovo atsisakymo pritarti pareiškėjo planuojamų statinių statybai.

41. Lietuvos kariuomenė 2020 m. birželio 26 d. išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Relektra“ prašymą ir priėmė skundžiamą sprendimą „Dėl vėjo elektrinių statybos“, kuriuo nepritarė dviejų vėjo elektrinių statybai.

42. Skundžiamame Sprendime jo priėmimo pagrindu nurodyta išvada: vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą, būtų pastatytos specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje; vėjo elektrinės patektų ir į Žemėlapyje pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, patektų ir į teritorijas kuriose atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, vėjo elektrinių veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių atlikimui ir kliudytų atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu.

43. Skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyti Aviacijos įstatymas (13 straipsnio 4 dalis), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (16 straipsnio 2 dalis, 120 straipsnio 3 dalis, 135 straipsnio 2 dalis), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (49 straipsnio 8 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 patvirtintas Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos aprašas, Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“.

44. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad dviejų vėjo elektrinių, dėl kurių vyksta ginčas, statyba žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav. buvo numatyta Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. V17-302 „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintame Vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiajame plane. Taigi 2010 metais buvo oficialiai patvirtinta, kad žemės sklypuose gali būti statomos dvi vėjo elektrinės. Visi šioje byloje nagrinėjami teisės aktai, numatantys apribojimus vėjo elektrinių statybai, buvo priimti vėliau nei patvirtintas Specialusis planas ir pradėta vykdyti atitinkama ūkinė veikla. Lietuvos kariuomenė, klaidingai (faktiškai pažeidžiant lex retro non agit principą) aiškindama ir taikydama minėtus teisės aktus, neleidžia pareiškėjui savo teisėto lūkesčio įgyvendinti.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, žyma apie radiolokatoriaus apsaugos zonas žemės sklypų registro įrašuose nėra padaryta iki šiol. Šis teisės aktas negalėjo būti taikomas ir todėl, kad ūkinė veikla pradėta planuoti ir (ar) vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo.

V. 46. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į įsigaliojus šiam įstatymui nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

47. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose suformuota praktika, susijusi su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, kai jos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, taip pat patvirtina, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamoje byloje, svarbu nustatyti, ar atitinkami sklypai (jų dalys) faktiškai ir teisiškai pateko į teritorijas, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2212-520/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-520/2021; 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3219-662/2021; 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašų ginčą pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadas nepritaria projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Iš šių teisės normų (AIEĮ 49 straipsnio 8 dalis, SŽNSĮ 135 straipsnio 2 dalis) seka, kad Lietuvos kariuomenės vadas turi teisę nepritarti projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę. Apeliantas akcentuoja galiojantį detalųjį planą. Bet iš teisės aktų neseka, kad galiojančio detaliojo plano sprendiniai kuo nors ribotų Lietuvos kariuomenės vado teises ar pareigas aukščiau paminėtoje srityje (žr. 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-569-575/2022).

VI. 49. Pareiškėjo pradėta planuoti veikla – dviejų vėjo elektrinių statyba, buvo nustatyta Specialiajame plane 2010 metais. Pareiškėjas kreipėsi pas atsakovą dėl projektinių pasiūlymų derinimo 2019 metais, atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą dėl atsisakymo pritarti pareiškėjo planuojamų statinių statybai 2020 metais. Atsakovas taikė Sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus.

50. Nors pareiškėjo veikla pradėta planuoti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, tačiau šiai veiklai taikytini apribojimai, kurie nustatyti kituose teisės aktuose, kurie galiojo Sprendimo priėmimo metu. Taigi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 7 dalis, priešingai negu tvirtina pareiškėjas, neeliminuoja galimybės taikyti kitų įstatymų, nustatančių veiklos ribojimus, nors ši veikla ir pradėta planuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo.

51. Remiantis minėta teismų praktika dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, kai jos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, svarbu nustatyti, ar atitinkami sklypai (jų dalys) faktiškai ir teisiškai pateko į teritorijas, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pareiškėjas nagrinėjamoje neginčijo šio fakto, todėl vien tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, savaime nepaneigė fakto dėl jų taikymo.

52. Remiantis minėta teismų praktika iš teisės aktų, kuriais remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas, neseka, kad galiojančio specialiojo plano sprendiniai kuo nors ribotų Lietuvos kariuomenės vado teises ar pareigas aukščiau paminėtoje srityje – nepritarti projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu.

53. Dėl nagrinėjamoje byloje taikytos teisės, pareiškėjas nenurodė jokių teisinių argumentų (išskyrus minėtą SŽNSĮ 141 straipsnio 7 dalį), patvirtinančių, kad atsakovas neturėjo vadovautis Sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas nenurodė konkrečių minėtų teisės aktų įsigaliojimą nustatančių normų, pereinamojo laikotarpio normų, kuriose būtų nustatyta, kad minėti teisės aktai netaikytini iki jų įsigaliojimo atsiradusiems tam tikriems (tokiems, kaip yra susiformavę nagrinėjamoje byloje) teisiniams santykiams. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčo santykiai atsirado iki teisės aktų, kuriuos taikė atsakovas įsigaliojimo ir / ar yra normos (pereinamojo laikotarpio), ribojančios šių normų taikymą. Taigi pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad buvo pažeistas lex retro non agit (teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka) principas.

54. Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo, pažymėtina, kad galimybės statyti vėjo elektrines nustatymas specialiajame plane, nesuteikė pareiškėjui teisės vykdyti suplanuotą veiklą, kol nėra priimti kiti administraciniai sprendimai – pvz. gautas statybos leidimas. Taigi negalima tvirtinti, kad yra paneigiamos pareiškėjo administracinio sprendimo pagrindu įgytos teisės, nes dar nebuvo priimti nagrinėjamu atveju būtini administraciniai sprendimai dėl šių teisių įgijimo.

55. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Relektra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius