39b4ceff-470f-41f8-8a96-8e518744d75e · Alytaus rajono apylinkės teismas

AB LTBBaudžiamoji byla Nr. 1-269-470/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15153-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.3.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1;1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.25.4.5 ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant prokurorei R. B.,kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui J. Š.,nukentėjusiųjų D. R. ir S. R. įgaliotai atstovei advokatei M.

L.,civilinio atsakovo atstovams I. B., advokatui Č. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis pagal darbo sutartį I. B. IÄ® „I.“ taksi vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis V. B. 2015 m. kovo 15 d. apie 1.55 valandÄ (duomenys neskelbtini), darbo metu vairuodamas kelių transporto priemonę - I. B. individualiai įmonei „I.“ priklausantį taksi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Jis, esant kliūčiai kelyje ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį ar visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, to nepadarė, nepastebėjo U. gatvėje ties 33 numeriu pažymėtu pastatu ant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jo važiavimo krypties eismo juostoje be Å¡viesÄ atspindinčių elementų gulinčio pėsčiojo R.

R., jį pervažiavo automobilio deÅ¡inės pusės ratais, dėl ko nukentėjusysis R. R. dėl stipraus kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio dauginiais krÅ«tinės lÄ stos kaulų, dubens kaulų ir galÅ«nių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyÅ¡imais, Å«miu nukraujavimu į kÅ«no ertmes ir kÅ«no audinius Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje 2015 m. kovo 15 d. 2.35 valandÄ mirė.Kaltinamasis V. B. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino. Parodė, kad nuo 2011 metų dirba taksi vairuotoju I.

B. individualioje įmonėje “I.”. Automobilį “Mercedes Benz”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuoja maždaug dvejus metus. 2015-03-05 apie 2.00 valandÄ nakties Alytuje automobiliu vežė keleivį į (duomenys neskelbtini) gatvės 4 namÄ . Važiuojant U. gatve kelias buvo tuščias, nebuvo nei eismo, nei pėsčiųjų, važiavimo sÄ lygos, nežiÅ«rint nakties meto, buvo geros, gatvė nors prastai, bet apÅ¡viesta, asfaltas sausas, nelijo. IÅ¡leidęs žmogų grįžo ta pačia U. gatve.

Važiavo įsijungęs artimÄ sias Å¡viesas, jo greitis buvo apie 50 km/h, t.y. nevirÅ¡ijo leistino greičio tame kelio ruože. Artėjo prie pėsčiųjų perėjos, kuriÄ gerai žinojo, jÄ mate maždaug iÅ¡ 200 m atstumo, tačiau nei joje, nei Å¡alia žmonių nebuvo, jis greičio nelėtino. Gatvėje toli matėsi jam prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantis kitas automobilis, tačiau jo Å¡viesos jo neakino, jo matomumui netrukdė. Jis važiavo savo eismo juostos viduriu. Staiga maždaug prieÅ¡ 5 metrus priekyje savęs už pėsčiųjų perėjos iÅ¡vydo kažkÄ tamsaus gulintį ant kelio, tačiau nespėjo suprasti, kas tai – žmogus ar koks maiÅ¡as, stabdyti taip pat nesuspėjo, kliÅ«tį pervažiavo.

Kai sustojo ir iÅ¡lipo, pamatė, kad pervažiavo žmogų. Asmuo dar buvo gyvas, vaitojo. Žmogus gulėjo ant važiuojamosios dalies, savo eismo juostos viduryje, ant deÅ¡inio Å¡ono, kojos buvo nukreiptos į kelio vidurį, galva į Å¡aligatvį. Žmogus vilkėjo tamsiais drabužiais, Å¡viesÄ atspindinčių ženklų ant drabužių nebuvo. Jis neatsimena, kuriuo metu spaudė stabdžių pedalÄ , bet prieÅ¡ užvažiavimÄ ant pėsčiojo nestabdė. VyrÄ pervažiavo deÅ¡inės pusės priekiniu ir galiniu ratais.

Kadangi pervažiavo gulintį žmogų, jam kilo mintis, kad jis pervažiavo kito automobilio parblokÅ¡tÄ Å¾mogų. Tuo metu įvykio vietoje sustojo ir iÅ¡lipo iÅ¡ prieprieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio vairuotojas, iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 176-177).Liudytojas J. R. parodė, kad 2015 m. kovo 19 d. apie 2.00 valandÄ nakties savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini). Jam pieÅ¡prieÅ¡ais maždaug už 200-250 m. važiavo kitas automobilis.

Kai jis buvo ties “Lukoil” degaline, pastebėjo, kaip prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis susimėtė, “suvaikščiojo” jo Å¡viesos. Kai privažiavo arčiau, pamatė, kad tas automobilis pervažiavęs žmogų. Pervažiuotas žmogus gulėjo už jį pervažiavusio automobilio, buvo apsirengęs tamsiai. Asmuo buvo gyvas, kriokė, gulėjo ant pilvo, galva pasukta į Å¡onÄ . Jis tam žmogui uždavinėjo klausimus, bet žmogus neatsakinėjo. Pervažiavusio automibilio vairuotojas buvo Å¡oke.

Tada jis paskambino pagalbos telefonu 112, tačiau operatorius jį įspėjo dėl atsakomybės už melagingÄ iÅ¡kvietimÄ ir jam teko kurį laikÄ Ä¯tikinėti operatorių, kad ant kelio tikrai guli pervažiuotas žmogus. AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas J. R. davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t. , b.l. 96, 97, 98-100). Liudytojai A. B., R. B., I. K. parodė, kad jie visi 2015 m.kovo 15 d. naktį važinėjosi po Alytų. IÅ¡važiuodami iÅ¡ miesto U. gatvėje pastebėjo važiuojamojoje dalyje gulintį žmogų.

Jis gulėjo ant Å¡ono, buvo susirietęs, vilkėjo tamsiais drabužiais, buvo sunkiai pastebimas. Jie sustojo Å¡alikelėje, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie jo. Jautė alkoholio kvapÄ . Žmogus beveik nekalbėjo, buvo mieguistas, o keliamas nuo asfalto aiÅ¡kino, kad žmona jo neįsileidžia. I. K. jį nufilmavo mobiliuoju telefonu. Liudytyojas A. B. nurodo girdėjęs, kaip žmogus sakė norįs nusižudyti. PakeltÄ nuo asmfalto žmogų jie kiek pavedė, dar davė alaus, ir jis nuėjo link gyvenamųjų namų.

Jie toliau nuvažiavo savo keliais. Po kelių dienų iÅ¡ internetinio profilio “Facebook“ juos pasiekė informacija, kad Alytuje gatvėje pervažiuotas žmogus. Suprato, kad tai gali bÅ«ti tas pats asmuo, kurį jie pakėlė nuo važiuojamosios gatvės dalies ir kuris, jiems nuvažiavus, tikriausiai, grįžo ir vėl atsigulė gatvėje. Nukentejusiųjų S. R. ir D. R. parodymais, kurie teisme perskaityti BPK 276 str. 4 d. pagrindu, nustatyta, kad jie yra žuvusiojo R. R. vaikai. Nukentėjusieji parodė, kad tėvas jų neaugino, dar esant mažiems išėjo iÅ¡ namų, jie su tėvu beveik nebendravo, nes tėvas neturėjo gyvenamosios vietos, buvo narkomanas, gyveno gatvėje, ne kartÄ buvo teistas.

SantuokÄ su jų motina R. R. nutraukė tik prieÅ¡ 6-7 metus, nors negyveno kartu žymiai seniau. Jie patys Lietuvoje negyvena, apie tėvo žūtį sužinojo iÅ¡ savo mamos, kuri gyvena Italijoje. Apie eismo įvykį nieko paaiÅ¡kinti negali, žino tik iÅ¡ spaudos, kad jį gulintį pervažiavo taksi automobilis. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje eismo įvykio metu buvo apdrausta kaltininko V. B. civilinė atsakomybė.

Draudimo bendrovė jiems paskaičiavo ir atlygino 5000 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų turtinės žalos (1 t., b.l. b. l. 78-79; 84, 69, 70, 72).Kaltinamojo V. B. kaltė grindžiama raštiniais baudžiamosios bylos įrodymais. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais fiksuota, kad įvykio vieta yra Alytaus m., U. gatvėje ties 33 numeriu pažymėtu namu. Kelių eismo įvykis įvykęs naktį, kelio ruožas apšviestas šviestuvais. Kelio ruožas tiesus, asfaltas sausas.

Kelio ženklai - pėsčiųjų perėja, kelio ženklas Nr. 534, KET 1.6. Apžiūros metu transporto priemonė “Mercedes Benz”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi priekine dalimi į Alytaus miesto pusę. Pėsčiųjų perėjoje fiksuota kraujo dėmė, taip pat fiksuota bato, laikrodžio, kraujo dėmės radimo vietos (1 t., b. l. 21-31).Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai po eismo įvykio - apgadintas automobilio priekinis bamperis (b. l. 32-33).

Transporto priemonė “Mercedes Benz” atitinka techninius reikalavimus (1 t., b. l. 34), Å¡iai transporto priemonei iÅ¡duotas leidimas vežti keleivius (1 t., b. l. 39).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 86/15(06) nurodyta, jog R. R. mirtis įvyko 2015-03-15 2.35 valandÄ dėl stipraus kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio dauginiais krÅ«tinės lÄ stos kaulų, dubens kaulų ir galÅ«nių lūžimais, dauginiais vidaus organų plyÅ¡imais, Å«miu nukraujavimu į kÅ«no ertmes ir kÅ«no audinius. Lavono kraujyje rasta 1,50 ‰ (promilės) etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtumÄ .

Kraujyje rasta metadono; vidaus organuose (kepenyse su inkstu) rasta pėdsakų metadono. Sužalojimų visuma yra priežastiniame ryÅ¡yje su mirtimi. Neatmetama sužalojimų padarymo galimybė pervažiuojant automobilio ratais (1 t., b. l. 53-63).Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2172 (15) patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B., pastebėjęs kliÅ«tį (kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiÄ jį R. R.), siekdamas iÅ¡vengti kelio važiuojamojoje dalyje esančio pėsčiojo pervažiavimo, privalėjo nedelsiant intensyviai stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę.

Tikėtina, kad prieÅ¡ pat sÄ lytį su automobiliu pėsčiasis R. R. buvo pėsčiųjų perėjoje (t. y. gulėjo gatvės važiuojamojoje dalyje). Jeigu kliÅ«ties (kelio važiuojamojoje dalyje gulinčio pėsčiojo R. R.) matomumas buvo didesnis negu 34,5 m., tai tokiu atveju buvusioje kelio situacijoje automobilio vairuotojo V. B. veiksmai,- turėdamas objektyviÄ galimybę pastebėti kliÅ«tį didesniu negu, 50 km/h greičiu važiuojančios transporto priemonės, sustabdymo kelias atstumu, laiku intensyviai nestabdė vairuojamo automobilio ir dėl to pervažiavo kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiÄ jį R.

R.,- techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 150-154).Specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1439 (15) patvirtina, kad prieÅ¡ pat sÄ lytį su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, pėsčiasis R. R. buvo kelio važiuojamojoje dalyje, horizontalioje ar jai artimoje padėtyje, jo galva buvo nukreipta link važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o kojos – link linijos skiriančios prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostas (t. y. jis gulėjo iÅ¡ dalies ant nugaros ir iÅ¡ dalies ant deÅ¡iniojo Å¡ono, o kairioji koja buvo sulenkta per kelį bei pėda rėmėsi į važiuojamosios dalies dangÄ ).

Pėsčiajam esant tokioje padėtyje automobilis „Mercedes Benz“ savo priekiniu bamperiu, tikėtina, turėjo smÅ«gio sÄ lytį su pėsčiojo kaire koja. Tuo metu nukentėjusysis galėjo patirti Å¡iuos kÅ«no sužalojimus: kairės blauzdos apatinio trečdalio lūžimÄ ir kairio Å¡eivikaulio galvutės lūžimÄ . R. R. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti to paties eismo įvykio metu, t. y. pervažiuojant automobiliu „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156-161).Ekperimento protokole su priedais fiksuota, kad važiuojant 50 km/h greičiu kliÅ«tis kelio važiuojamojoje dalyje (ant pėsčiųjų perėjos) matoma 53,30 m. atstumu, intensyviai stabdant sustojama nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 6,80 m atstumu (1 t., b. l. 165-167).Specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 2293/15 (01) fiksuota, kad V.

B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 66).Specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-204 (15) patvirtina, kad liudytojos mobiliuoju telefonu darytas vaizdo įraÅ¡as dalinai tinka atlikti vaizdų tyrimÄ , įraÅ¡as yra iÅ¡tisinis (1 t., b. l. 136-138).Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ konstatuoja, kad jie yra pakankami kaltinamojo V. B. kaltei pagrįsti. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, kai asmuo, vairuojantis transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Å io nusikaltimo objektyvioji pusė apima visus materialinės nusikaltimo sudėties požymius: veikÄ , pasekmes ir priežastinį ryšį. Kelių eismo taisyklių 53 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų ir želdinių. Tų pačių taisyklių 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.Kaip matyti iÅ¡ V.

B. parodymų, liudytojo J. R. parodymų, kaltinamasis važiavo leistinu gatvėje greičiu, nevirÅ¡ydamas 50 km/h greičio, vairavimo sÄ lygos buvo normalios, oras ramus, gatvė sausa, gatvės apÅ¡vietimas veikė. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimu matomumÄ ribojo tik nakties meto sÄ lygos. Kaltinamasis tÄ naktį dirbo taksi ir ta pačia U. gatve, kur vėliau įvyko įvykis, tik prieÅ¡inga kryptimi, buvo neseniai nuvežęs keleivį. Veždamas keleivį gatvėje gulinčio žmogaus nematė. Jam grįžtant atgal link miesto centro vairavimo sÄ lygos nepakito, kaltinamojo V.

B. tvirtinimu jis matė gatvę, o taip pat priekyje maždaug už 200 metrų esančiÄ pėsčiųjų perėjÄ . Nors kaltinamasis suabejojo, ar U. gatvė ties pėsčiųjų perėja, kur vėliau pervažiavo žmogų, apÅ¡viesta, tačiau tokios abejonės paÅ¡alinamos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, kur fiksuota, kad ties U. gatvės 33 numeriu pažymėtu namu kelio ruožas apÅ¡viestas Å¡viestuvais. Å is faktas patvirtinamas dar ir fotonuotraukomis prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo.

Fotonuotraukos padarytos praėjus pusei valandos po eismo įvykio, iÅ¡ jų matyti, kad greta pėsčiųjų perėjos įrengtas ir veikia gatvės Å¡viestuvas, apÅ¡viečiantis pėsčiųjų perėjÄ . Kaltinamsis V. B., apklausiamas teisme, pripažino, kad bÅ«damas atidesnis jis bÅ«tų pamatęs gatvės važiuojamojoje dalyje gulinčiÄ kliÅ«tį - žmogų. TokiÄ savo iÅ¡vadÄ jis grindžia Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus atlikto eksperimento, kuriame jis dalyvavo, rezultatais.

Ekperimento protokole su priedais fiksuota, kad važiuojant 50 km/h greičiu kliÅ«tis kelio važiuojamojoje dalyje (ant pėsčiųjų perėjos) matoma 53,30 m. atstumu, intensyviai stabdant sustojama nuo pėsčiųjų perėjos pradžios 6,80 m atstumu. Eksperimentas atliktas su dviem statistais, abiejų statistų eksperimanto rezultatai panaÅ¡Å«s. Jo metu buvo maksimaliai parinktos tokios sÄ lygos, kurios atitiko sÄ lygas, buvusias eismo įvykio naktį, t.y. eksperimentas atliktas praėjus metams laiko po įvykio, kovo mėnesį, parinkus panaÅ¡ias oro sÄ lygas, tamsų paros metÄ , eismas gatvėje buvo uždarytas, iÅ¡ priekio nuo Ulonų – Santaikos – Pulko gatvių sankryžos paleistas važiuoti kitas automobilis, taip imituojant liudytojo J.

R. įvykio dienÄ važiavusį automobilį. Kaltinamasis patvirtino, kad eksperimento sÄ lygos buvo parinktos labai panaÅ¡ios į sÄ lygas, buvusias įvykio metu. Taigi, atlikto eksperimento rezultatai dėl savo objektyvumo abejonių teismui nekelia ir leidžia spręsti, kad kaltinamasis, bÅ«damas pakankamai atidus kelyje, turėjo galimybę pastebėti kliÅ«tį ir prieÅ¡ jÄ sustabdyti automobilį arba kliÅ«tį apvažiuoti. Pastebėtina, kad kaltinamasis nurodo stabdęs automobilį tik pervažiavęs kliÅ«tį, stabdymo kelio žymių neužfiksuota nė kelių esimo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole.

Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamais automobilio nestabdė arba stabdė per vėlai ir nepakankamai intensyviai, kad galėtų iÅ¡vengti užvažiavimo ant gulinčio žmogais. Nukentėjusiojo R. R. mirtį neabejotinai sÄ lygojo pervažiavimas automobiliu, kas patvirtinama 2015-10-30 kompleksinio tyrimo, atlikto autotechnikos ir medicinos specialistų, iÅ¡vada. Nors 2015-10-30 autotechnikos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad pėsčiojo R. R. veiksmai, - gulėjimas gatvės važiuojamojoje dalyje, kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliÅ«tį gatve važiuojančio ir link jo artėjančio automobilio “Mercedes Benz”, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam esimo įvykiui, tačiau esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi atstumas nuo jį pervažiavusio automobilio iki kliÅ«ties, t.y. atstumas, per kurį vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti ant kelio gulintį pėsčiÄ jį R. R.. Minėta, kad toks atstumas yra 53,30 m., t.y. žymiai ilgesnis, nei stabdomas automobilis galėjo sustoti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 86/15(06) įrodoma, jog R. R. mirtis įvyko 2015-03-15 2.35 valandÄ dėl stipraus kÅ«no sumuÅ¡imo, kas neabejotinai įvyko dėl V.

B. vairuojamo automobilio atsitrenimo į jo kÅ«nÄ . Autotechnikos specialisto 2015-10-30 iÅ¡vada pagrindžiama, kad vairuotojas V. B., pastebėjęs kliÅ«tį - kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiÄ jį R. R., siekdamas iÅ¡vengti kelio važiuojamojoje dalyje esančio pėsčiojo pervažiavimo, privalėjo nedelsiant intensyviai stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę. Tikėtina, kad prieÅ¡ pat sÄ lytį su automobiliu, pėsčiasis R. R. buvo pėsčiųjų perėjoje (t. y. gulėjo gatvės važiuojamojoje dalyje).

Specialistas iÅ¡vadoje nurodo, kad jeigu kliÅ«ties (kelio važiuojamojoje dalyje gulinčio pėsčiojo R. R.) matomumas buvo didesnis negu 34,5 m., tai tokiu atveju buvusioje kelio situacijoje automobilio vairuotojo V. B. veiksmai, kai jis laiku intensyviai nestabdė vairuojamo automobilio ir dėl to pervažiavo kelio važiuojamojoje dalyje gulintį pėsčiÄ jį R. R., techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptarto eksperimento rezultatų, bÅ«tent juo patvirtinama kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad V.

B. galėjo matyti kliÅ«tį kelyje iÅ¡ 53,30 m. atstumo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes laikytina, jog vairuotojas, nors ir važiuodamas ne didesniu nei gatvėje leistinas 50 km/h greičiu, nesant kitų automobilių, galėjusių jį apakinti, esant geroms oro ir kelio sÄ lygoms, veikiant gatvės apÅ¡vietimui, nebuvo toks atidus, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, buvo nepakankamai atidus, kad atsiradus bet kokiai kliūčiai galėtų jÄ saugiai apvažiuoti ar sustabdyti automobilį, tai yra jis veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms V. B. pažeidė KET 128 punkto reikalavimus. IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. B. veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu autoįvykiu. V. B. pripažintinas kaltas padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kadangi dėl jo padaryto KET pažeidimo kilo autoįvykis, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su asmens žūtimi. Kaltinamasis V. B. veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo). Taigi, kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Dėl bausmės BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamojo V. B. padaryta veika pagal kaltės formÄ ir pavojingumo laipsnį vertintina kaip neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 punktas).Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau administracine tvarka baustas, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , skirtÄ piniginę baudÄ yra sumokėjęs per tam skirtÄ terminÄ (1 t., b. l. 182, 183). Kaltinamasis V. B. teisiamas pirmÄ kartÄ . Po įvykio nustatyta, kad vairavo blaivus. Aptartos aplinkybės sudaro sÄ lygas spręsti dėl bausmės, artimesnės įstatymo sankcijoje numatytam minimumui, skyrimo.

Kaltinamasis V. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik vienÄ atsakomybės rūšį – laisvės atėmimÄ iki 8 metų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nukentėjusiesiems turtinė ir neturtinė žala atlyginta draudimo įmonės, atsakingos už kaltinamojo civilinę atsakomybę, teismas laiko, kad yra sÄ lygos, leidžiančios V.

B. paskyrus bausmę, atidėti jos vykdymÄ , nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė siÅ«lė taikyti kaltinamajam specialiosios teisės atėmimÄ ; kaltinamasis nurodė, kad jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis yra jo darbo užmokestis, todėl prašė neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonę netekimu. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant realiÄ bausmę, tiek atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis V. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad pati V. B. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, pagrindine sÄ lyga kilti autoįvykiui buvo paties žuvusiojo gulėjimas važiuojamojoje gatvės dalyje, t.y. paties žuvusiojo tyčinis veikimas, nukreiptas prieÅ¡ save.

Vairuotojas nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas blaivus, įvykis atsitiko jam atliekant darbines pareigas. Specialiosios teisės atėmimas Å¡iuo atveju sukeltų neadekvačias pasekmes padarytai kaltinamojo veikai, nes taip jis netektų tiesioginio darbo, kadangi dirba taksistu, ir tuo pačiu netektų Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinio. Pažymėtina, kad kitos specialybės kaltinamasis neturi. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes ir ypač vertinant paties žuvusiojo žymiai didesnį kaltės laipsnį atsiradusių paskemių atžvilgiu, yra pagrindo manyti, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam Å¡ios konkrečios bylos atveju bÅ«tų pernelyg neteisingas ir aiÅ¡kiai per griežtas sprendimas.

Dėl civilinių ieškinių Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius pareiškė žuvusiojo autoįvykyje vaikai D. R. ir S. R. (2 t., b.l 26-28, 29-31, 58-61, 62-65). Civiliniai ieškovai reiškia analogiškus ieškinius, kuriais prašo priteisti iš kaltinamojo V. B. darbdavio I. B. individualios įmonės ‚I.“ po 27 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo V. B. – bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) atstovė advokatė M.

L. reikalavimÄ tikslino ir nurodė praÅ¡anti priteisti savo atstovaujamiesiems neturinės žalos atlyginimÄ subsidiariai iÅ¡ I. B. individualios įmonės ir iÅ¡ I. B..Nukentėjusieji civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodė, kad jie dėl tėvo žūties patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais dėl tėvo netekties, bendravimo su Å¡eimos nariais bei draugais galimybių sumažėjimu, jaučiama baime, dideliu pergyvenimu. Neturinę žalÄ kiekvienas įvertino po 30 000,00 Eur.

IeÅ¡kinio sumÄ ieÅ¡kiniuose kiekvienas nurodė po 27 500 Eur, nes dalį neturinės žalos – po 2 500,00 Eur kiekvienam atlygino draudimo kompanija „Lietuvos draudimas“.Sprendžiant nukentėjusiųjų reikalavimus atlyginti jiems padarytÄ Å¾alÄ , teismas vadovaujasi BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Nustatyta, kad dėl neatsargių netyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus. Å ios bylos kontekste nustatant atlygintinos žalos dydį svarbu įvertinti žuvusiojo ir jo vaikų ryšį bei paties žuvusiojo kaltus veiksmus. Nukentėjusiųjų D. R. ir S. R. parodymais nustatyta, kad autoįvykyje žuvęs jų tėvas R. R. jų neaugino, Å¡eimÄ paliko ir gyveno atskirai dar jiems esant mažiems. Tokį sprendimÄ lėmė jo gyvenimo bÅ«das – R. R. vartojo narkotines medžiagas, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, buvo ne kartÄ gydomas nuo priklausomybės narkotikams, teistas.

Abu nukentėjusieji patvirtino matydavę tėvÄ labai retai, o apie jo žūtį sužinoję iÅ¡ motinos, žūties aplinkybes sužinoję iÅ¡ spaudos. Å ios aplinkybės sÄ lygoja teismo iÅ¡vadÄ , kad glaudaus dvasinio tėvo ir vaikų ryÅ¡io tarp Å¡ių asmenų nebuvo, jų gyvenimai tekėjo atskirai, asmenys Å¡eimai bÅ«dingų santykių nepalaikė, artimai nebendravo ir reikÅ¡mingo dvasinio ryÅ¡io tarp jų nebuvo.Paties žuvusiojo eismo įvykyje R. R. veiksmus teismas vertina kaip kaltus ir tyčinius, nukreiptus prieÅ¡ save.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, žuvusysis eismo įvykyje R. R. įvykio metu buvo neblaivus, jo kÅ«ne rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, tai patvirtinama jo medicininių tyrimų duomenims. Liudytojas P. parodė, kad tÄ vakarÄ R. R. dėl girtumo nebuvo įleistas į Alytaus nakvynės namus. R. R. išėjo iÅ¡ nakvynės namų ir maždaug prieÅ¡ dvi valandas iki savo žūties buvo rastas gulintis toje pačioje gatvės vietoje važiuojamojoje dalyje, kur vėliau žuvo. Jį pastebėję liudytojai A.

B., R. B., I. K. patvirtino, kad rastas asmuo nebuvo taip stipriai girtas, kad nesuprastų savo veiksmų, su juo jie kalbėjosi, keliamas nuo gatvės jis paaiškino, kad jį iš namų išvarė žmona (kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktinės jis neturi, vadinasi, melavo), liudytojas A. B. patvirtino girdėjęs jį sakant, kad taip jis nori nusižudyti. Pakeltas nuo gatvės R. R. savarankiškai nuėjo link gyvenamųjų namų. Iš viso to sprendžiama, kad gatvėje R. R. negulėjo dėl girtumo.

Jo veiksmai vertintini kaip sÄ moningas tyčinis veikimas. Tai, kad praėjus maždaug dviem valandoms jis vėl gulėjo toje pat vietoje gatvėje, tik patvirtina jo sÄ moningÄ apsisprendimÄ taip elgtis. Taigi, iÅ¡ R. R. elgesio matyti, kad tÄ naktį jis savo veiksmais siekė žalos sau. Nustatyti, kokios bÅ«tent žalos – bÅ«ti atsiktinai pravažiuojančio automobilio sužalotam, ar bÅ«ti mirtinai suvažinėtam, nėra galimybės, tačiau Å¡iuo atveju vertinant praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį R.

R. tikslai dėl savęs sužalojimo masto nesudaro lemiamos reikÅ¡mės, nes žala vertinama pagal atsiradusias pasekmes. Civilinio kodekso normos reguliuoja civilinės atsakomybės netaikymo atvejus, kada asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. To pagrindai yra: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnis). Teismas sprendžia, kad žala Å¡iuo atveju didžiÄ ja dalimi atsirado dėl paties nukentėjusiojo (žuvusiojo) R.

R. veiksmų, dėl kurių jis pats kaltas. Aplinkybių, nurodytų CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, paÅ¡alinančių galimybę atsižvelgti į nukentėjusiojo veikimÄ prieÅ¡ save, sprendžiant kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimÄ , nenustatyta. Minėta, kad autoįvykio kaltininko V. B. civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Ä®statymas numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iÅ¡ kurių 5000 Eur - dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, kÄ numato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straispnio 1dalis.

Kaip matyti, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtÄ neturtinę žalÄ yra apibrėžiama 5 000 Eur suma. BÅ«tent tokiÄ maksimaliÄ sumÄ draudimo kompanija “Lietuvos draudimas” yra iÅ¡mokėjusi nukentėjusiais nuo eismo įvykio pripažintiems žuvusiojo vaikams D. R. ir S. R.. IÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad artimo dvasinio ryÅ¡io su tėvu nukentėjusieji neturėjo, ryÅ¡ių su juo nepalaikė, kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturinės žalos turinį (nepatogumų dėl tėvo netekties, bendravimo su Å¡eimos nariais bei draugais galimybių sumažėjimo, jaučiamos baimės, didelio pergyvenimo) neįrodė, todėl negalima sutikti, kad moralinė žala Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti įkainojama po 30 000 Eur kiekvienam.

Teismo vertinimu bendra 5 000 Eur draudimo kompanijos iÅ¡mokėta suma Å¡iuo atveju visiÅ¡kai kompensavo D. R. ir S. R. patirtÄ neturtinę žalÄ , nes kiekvienam jų teko po 2 500 Eur kompensacija, kuri yra adekvati nukentėjusiųjų patirtiems pojūčiams, vertinant žuvusiojo ir jo vaikų asmeninius santykius bei paties žuvusiojo kaltę dėl įvykio. Civiliniai ieÅ¡kiniai nepagrįsti, todėl atmestini. Atmetus civilinius ieÅ¡kinius nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 751 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. B. Å¡iuo laikotarpiu tęsti darbÄ ir per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Optines duomenų laikmenas (2 vnt.) palikti saugoti su baudžiamÄ ja byla.Nukentėjusiųjų D.

R. ir S. R. civilinius ieÅ¡kinius atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Snaigė Juknevičienė