39b30683-8d20-41ea-8ce2-8901ba04a873 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2003/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00800-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 99..4; 122.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas atsakovui sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , paduotÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

A. dėl skolos, palÅ«kanų, papildomų iÅ¡laidų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ardera“. Teisėjas n u s t a t ė :I. Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl aiÅ¡kinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo pagrindus.IeÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 12 661,12 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartis, 632 639,95 Lt nuostolių, 29 406,62 Lt papildomų iÅ¡laidų, 100 566,66 Lt palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų.Atsakovas A.

A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atsakovas A. A. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovas taip prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo. Nurodė, kad sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o likusios dalies sumokėti negali dėl sunkios turtinės padėties, susidariusios dėl UAB „Ardera“ bankroto; atsakovas kas mėnesį uždirba po 400 Lt; atsakovo sutuoktinė uždirba nedaug; atsakovai iÅ¡laiko 2 vaikus; yra paėmę paskolÄ namui, kuriÄ kas mėnesį grÄ Å¾ina dalimis bei moka palÅ«kanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovui terminÄ iki 2013 m. birželio 28 d. sumokėti 11 653 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas įvertinęs apelianto pateiktus įrodymus konstatavo, kad jų neužtenka, norint nustatyti tikrÄ jÄ jo ir jo Å¡eimos turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad norint nustatyti asmens tikrÄ jÄ turtinę padėtį nepakanka vien duomenų apie jo gaunamÄ darbo užmokestį, kadangi bÅ«tina turėti duomenis apie jo bei jo sutuoktinio visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas, jų vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, transporto priemones bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose.

Kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jo tikrÄ jÄ turtinę padėtį, teismas neturėjo galimybės realiai įvertinti ir konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo beveik viso mokėtino žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundÄ (CPK 83 str. 1 d.).II. Atskirojo skundo argumentai             Atsakovas A. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį ir atleisti atsakovÄ nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundÄ .

Atsakovas nurodo, kad jo praÅ¡ymas buvo motyvuotas bei pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais jo sunkiÄ turtinę padėtį. Atsakovas pažymėjo, kad bankrutavus UAB „Ardera“, kurios akcininku ir direktoriumi jis buvo, atsakovas neteko pajamų; iÅ¡laiko 2 besimokančius vaikus, kurių vienas nepilnametis; atsakovo ir jo sutuoktinės darbo užmokesčiai nedideli; abu turi kreditorinių įsipareigojimų. Daugiau jokių pajamų atsakovas ir jo sutuoktinė neturi. Atsakovo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0685 ha žemės sklypas ir 265,34 kv.m. namas, esantys Panevėžyje, tačiau atsakovas Å¡ių duomenų neprivalėjo teismui pateikti.

Atsakovui priklauso 1985 m. Land Rover markės automobilis. Atsakovas duomenų iÅ¡ registrų nepateikė dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog teismas pats turi prie jų priėjimÄ . Atsakovas lėšų bankų sÄ skaitose neturi. Be to, Å¡ios sÄ skaitos areÅ¡tuotos, todėl žyminio mokesčio atsakovas negalėtų sumokėti. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamos nutarties nuoraÅ¡as jam buvo įteiktas vėliau nei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkinamas.CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, keliami praÅ¡ymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vadovaujantis Å¡iais reikalavimais, praÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas bei prie tokio praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjo pareiga įrodyti tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ kyla ir iÅ¡ CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, vadovaujantis kuriuo Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Minėtos teisinės nuostatos patvirtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, nagrinėjantis bylÄ , gali naudotis kai kurių viešųjų registrų duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), neatleidžia byloje dalyvaujančio asmens nuo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius jo paties įrodinėjamas aplinkybes.

Dėl Å¡ios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog jis nepateikė duomenų apie jo ir jo sutuoktinės turimÄ turtÄ dėl to, kad teismas turėjo pareigÄ pats juos surinkti, naudodamasis vieÅ¡aisiais registrais. Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sunkiÄ turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį ir jo finansines perspektyvas teismas sprendžia, įvertinęs fizinio asmens ir jo sutuoktinio turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ; lėšų, esančių kredito įstaigų sÄ skaitose, kitimÄ ; taip pat darbo užmokestį, dividendus ir kitokio pobÅ«džio pajamas, gautas per pastaruosius kelerius metus, bei pajamas, numatomas gauti netolimoje ateityje.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovas A.

A., dirbdamas UAB „Aritra“, kas mėnesį gauna apie 250 Lt dydžio darbo užmokestį (b.l. 64, t. 2), o atsakovo sutuoktinė D. A., dirbdama UAB „Sarleta“ bei Panevėžio „Minties“ gimnazijoje, kas mėnesį gauna iÅ¡ viso apie 3 200 Lt darbo užmokesčio (b.l. 65-66, t. 2). Atsakovas taip pat pateikė duomenis, jog 2007 m. yra paėmęs iÅ¡ banko 141 915 EUR (kas atitinka 490 004,11 Lt) kreditÄ tam, kad įsigytų gyvenamÄ jį namÄ , esantį Panevėžyje, ir kas mėnesį turi bankui kartu su palÅ«kanomis mokėti kredito įmokas (b.l. 69-70, t. 2).

Atsakovas nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti kokio dydžio kredito įmokas jis moka kas mėnesį bankui (CPK 12 ir 178 str.). Tačiau atsižvelgiant į atsakovo pateiktÄ kredito grÄ Å¾inimo draudimo įmokų grafikÄ (22 metai), paimto kredito dydį ir pradinių palÅ«kanų dydį (5,18 proc.), darytina iÅ¡vada, kad paimto kredito įmokos kas mėnesį virÅ¡ija 2 000 Lt (b.l. 67-71, t. 2) (CPK 185 str.). Nors atsakovas nurodė, kad už kreditÄ Ä¯sigytas gyvenamasis namas yra jo sutuoktinės asmeninė nuosavybė, atsakovas nepateikė įrodymų, jog kredito įmokas moka tik Å¡io namo savininkė, o ne jis pats (CPK 12 ir 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Sarleta“ vienintelė akcininkė ir direktorė yra atsakovo sutuoktinė D. A. (CPK 179 str. 3 d.). Å i įmonė pagal paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinius duomenis 2011 m. gavo 11 393 Lt pelnÄ , o jos metinė pardavimo apyvarta virÅ¡ijo 1 500 000 Lt. Å ios įmonės vardu yra iÅ¡duota prokÅ«ra atsakovui A. A. (CPK 179 str. 3 d.). Be to, iÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Aritra“ (kurioje Å¡iuo metu ir toliau dirba buvęs jos akcininkas ir direktorius atsakovas A.

A.) dabartinis direktorius yra su atsakovu ir jo sutuoktine galimai susijęs asmuo S. L., kuris yra buvęs UAB „Sarleta“ direktorius. Juridinių asmenų registre taip pat yra įregistruota ir atsakovo A. A. individuali įmonė (CPK 179 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su atsakovo ir jo sutuoktinės turtine padėtimi bei atsižvelgęs į atsakovo procesinį elgesį, kuomet jis sÄ moningai nepateikė visų turimų įrodymų apie jo sutuoktinės turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovo ir jo sutuoktinės turimas lėšas bankų sÄ skaitose bei gaunamas pajamas ne tik iÅ¡ darbo užmokesčio, bet ir iÅ¡ vykdomo verslo keliose įmonėse, sprendžia, kad atsakovas sÄ moningai nepateikė pakankamai įrodymų jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti, dėl ko jo praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai atmestas.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2005). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).Atmetamas kaip nepagrįstas ir tas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kuriuo jis įrodinėja, jog negalėtų sumokėti žyminio mokesčio vien dėl to, kad jo lėšos areÅ¡tuotos.

Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ (CPK 148 str.), kas reiÅ¡kia, jog atsakovas turi teisę kreiptis su pagrįstu praÅ¡ymu į teismÄ , praÅ¡ydamas leisti iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų sumokėti žyminį mokestį. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad vienas iÅ¡ žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslų yra apriboti galimybę pareiÅ¡kėjams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybÄ , teikiant nepagrįstus reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., 80 str. 1 d., 95 str. 1 d.).

Todėl pareiÅ¡kėjo pareiga sumokėti žyminį mokestį neturėtų bÅ«ti suprantama kaip galimybė pareiÅ¡kėjui patirti iÅ¡laidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata pareiÅ¡kėjui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus atsakovo A.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                     Egidijus Žironas