39ade2d3-c6b9-4da6-b450-bd5dd5cb62b8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2KT-95/2013Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3894-302/2013 ieškovo A. B. pareikštu nušalinimu Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. J. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3894-302/2013 pagal ieškovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tyčinio organizuoto kenkimo ieÅ¡kovo ir teismų autoritetui, konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos, padarytos Vilniaus apygardos teismo teisėjo V. S. ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo E. Ž. veiksmais, atlyginimo.IeÅ¡kovas A. B. teigia, kad bylÄ nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėja R. J. ir visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja A. R. tyčia suklastojo procesinius dokumentus ir įvykdė nusikalstamÄ veikÄ neduodama eigos dviem ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniams. Dėl to prieÅ¡ teisėjÄ A. R. buvo paduotas ieÅ¡kinys, bylÄ nagrinėjančiai Vilniaus apygardos teismo teisėjai R. J. pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, kad netaptų minėtos nusikalstamos veikos bendrininke. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. Driukas tyčia neÅ¡alino teisėjos R. J. nuo tos civilinės bylos nagrinėjimo, kad vykdytų atsakovo Lietuvos valstybės politikÄ tyčia persekioti ieÅ¡kovÄ .

Ši civilinė byla susijusi su kitomis civilinėmis bylomis, kuriose teisėjai E. Ž. ir V. S. dengė ne tik A. R., bet ir kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų V. K., A. U., A. T., N. C. ir kitų nusikalstamas veikas ieškovo atžvilgiu ir taip tapo nusikalstamos veikos bendrininkais. 2013 m. rugpjūčio 20 d. pateiktas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti eilę Vilniaus apygardos teismo teisėjų kriminaliniais nusikaltėliais, todėl kyla abejonių dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė A. U. perdavė bylÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo nuÅ¡alinimo. PareiÅ¡kimas dėl teismo nuÅ¡alinimo netenkintinas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant Å¡ias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iÅ¡ teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Ä®statymas suteikia teisę bylÄ nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylÄ gali bÅ«ti kliÅ«timi asmenims realizuoti teisę į tinkamÄ procesÄ . Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas (teisėjai) turi nusiÅ¡alinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ (CPK 66, 68 str.).

Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 65, 66, 71 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bÅ«tų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdami pareiškėjo A. B. teisėjams ir teismams reiškiamus nušalinimus (civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT-30/2012, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-77/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-88/2012, Nr. 2KT-98/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013;

Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013), iÅ¡aiÅ¡kino, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių Å¡ių asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), teisėjų nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas teisėjÄ arba teismÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindÄ jų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo. Pagal teisinį reguliavimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju neturi bÅ«ti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl Å¡io teisėjo veiksmų, baigtimi.

Formuojamai praktikai neprieÅ¡tarautų situacija, kai bylÄ nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, siekiant paÅ¡alinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti Å¡io teisėjo objektyvumu, nusiÅ¡alintų arba bÅ«tų nuÅ¡alintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytÄ Å¾alÄ praÅ¡oma atlyginti.

Tuo tarpu vien dėl Å¡ios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumu, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju A. B. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus apygardos teismo nuÅ¡alinimo motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai A. R., R. J., V. K., A. U., A. T., N. C. A. U., taip pat Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai A. Driukas ir E. Ž., priimdami procesinius sprendimus atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalÄ pareiÅ¡kėjui. Todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, nei teisėja R.

J., nei kiti Vilniaus apygardos teismo teisėjai negali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡ios civilinės bylos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė pagrįstų nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo argumentų ir įvertinus pareiÅ¡kėjo pradėtų panaÅ¡ių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų analogiÅ¡kais pagrindais, daroma iÅ¡vada, kad A. B. siekia dirbtinai sudaryti pagrindÄ teisėjų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovui primintina, kad už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų baudÄ (CPK 95 str. 2 d.). Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. J. ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3894-302/2013, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas, nors nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai A. Driukas ir E. Ž. savo priimtais procesiniais sprendimais padarė jam žalÄ , tačiau Å¡iems teisėjams nuÅ¡alinimo nereiÅ¡kia.

Å ie teisėjai, einantys atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, yra vieninteliai įstatyme numatyti subjektai, kurie turi teisę spręsti visų apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo (CPK 69 str. 1 d.) ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui (CPK 34 str. 3 d.) klausimus. Įstatyme nesant numatyto dar kito subjekto (neskaitant Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko), turinčio įgaliojimus spręsti dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo, taip pat nesant numatytos galimybės atsisakyti vykdyti įstatyme nustatytus įgaliojimus, klausimÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:

Atmesti pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3894-302/2013 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                           ArtÅ«ras Driukas