39adbd55-94c0-4f16-8d58-2dfd38868070 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Administracinė byla Nr. ATP-403-116/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01394-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; (S) 45.4.5.; 79.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 23 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimo, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 80 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų) bauda;pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (vieno Å¡imto litų) bauda;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesnei nuobaudai apimant Å¡velnesnes nuobaudas, ir galutinė nuobauda A. N. paskirta 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : A. N. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 21 d., 13.42 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo ir kliudė automobilį „Subaru Forester“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Po įvykio iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas KET reikalavimus. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui A. N. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimÄ ir jam skirtÄ nuobaudÄ už ATPK 130 straipsnio l dalies pažeidimÄ , taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, sumažinti iki 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų ir panaikinti papildomÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , bei, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 (vieno tÅ«kstančio litų) baudÄ .

Kitoje dalyje nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Skunde nurodo, kad nesutinka su jam taikytu sankcijos dydžiu pagal ATPK 130 straipsnio l dalį. Teigia, kad vertinant įvykio aplinkybes, teismas nepakankamai įvertino faktÄ , kurį nurodė pati nukentėjusioji, kad ji pati atkreipė jo dėmesį į autoįvykį, nes jis jo nepastebėjo. Nurodo, jog į nukentėjusiosios automobilį realiai buvo įstumta, t. y. ne smÅ«ginis kontaktas, ir kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sužalojimas nebuvo žymus, todėl teigia, kad jis galėjo jo ir nepastebėti.

Taip pat nurodo, kad ir jo automobiliui esminių sužalojimų nebuvo padaryta, todėl mano, kad pagrindo galvoti, kad jis sukėlė autoįvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino tyčia, nėra. Apelianto įsitikinimu, tokį jo elgesį galima vertinti kaip nepakankamÄ rÅ«pestingumÄ ir atidumÄ , kuomet kaip nurodo nukentėjusioji, jeigu buvo kontaktas su jos automobiliu jis galėjo atidžiau apžiÅ«rėti ne tik savo, tačiau ir pačios nukentėjusios automobilį ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus situacijos iki galo nepasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.

Pažymi, kad jis priėmė sprendimÄ vykti iÅ¡ įvykio vietos, dėl to, kad nelaikė padaręs pažeidimo, net galėjo ir nepastebėti apgadinimo. Dėl to mano, kad Å¡i aplinkybė nors ir neeliminuoja pareigos likti įvykio vietoje, tačiau teismo turėjo bÅ«ti įvertinta, kaip jo neteisingai ir subjektyviai įvertintų aplinkybių visuma, kuomet jis realiai nejuto kontakto su nukentėjusios transporto priemone, nes kaip nurodo pati nukentėjusioji, transporto priemonė apelianto judėjo toliau ir tik jai signalizuojant sustojo, bei jis, net ir sustojus, kaip nurodo nukentėjusioji, iÅ¡lipus ir pažiÅ«rėjus į jos transporto priemonę nurodė, kad „nieko čia nėra“, dėl ko ir priėmė sprendimÄ vykti iÅ¡ įvykio vietos.

Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiÅ¡kia tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Taigi teigia, kad baudžiant asmenį pagal minėtÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Pažymi, kad jis neturėjo jokio ketinimo nuslėpti ar iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus ir negalėjo to tikėtis atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, todėl mano, kad teismas neturėjo kvalifikuoti įvykį kaip sÄ moningÄ , t. y. tyčinį pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Pažymi ir tai, kad jeigu eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, ieÅ¡ko nukentėjusiojo ar bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Mano ir tai, kad parenkant galutinę sankcijÄ teismas neįvertino ir kitų objektyvių aplinkybių – jis dirba UAB „A.“ tolimųjų reisų vairuotoju ir teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas aktualus ne tik asmeninio jo gyvenimo sferoje, bet ir darbo veikloje, kadangi tai užtikrina jam pragyvenimo galimybes ir sankcija, kuomet Å¡i jo teisė suvaržoma 3 metams, neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principų. Taigi teigia, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui, kuris nėra Å¡iurkÅ¡tus, pavojingumui, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų.

Pažeidėjo nuomone, kadangi byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudÄ už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , turėjo pagrindÄ jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pažymi ir tai, kad jis gyvena su sugyventine K. Ž., kuri yra nedirbanti ir bendram sugyventinių Å«kiui pajamų neuždirba, todėl bendros buities vedimo bei vienas kito iÅ¡laikymo pareigos tenka jam, o praradus teisę vairuoti transporto priemonę tokiam ilgam laikotarpiui iÅ¡ esmės nukentėtų jo socialiniai interesai, kas nebÅ«tų proporcinga pažeidimo mastui ir aplinkybėms.

Nurodo ir tai, kad jis prarastų galimybę rÅ«pintis ne tik savimi, bet ir savo sugyventine, netektų dirbamo darbo ir pajamų Å¡altinio į kÄ , pasak apelianto, teismas turėjo atsižvelgti taip pat parenkant ir skiriant galutinę sankcijÄ . Apelianto teigimu, jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino nepiktybiÅ¡kai, vėliau pats kreipėsi į nukentėjusį asmenį, nukentėjusioji jokių pretenzijų jam neturėjo, padaryta žala nebuvo didelė, dėl ko ir pats pažeidimas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip nedidelis bei nesukėlęs sunkių ar pavojingų padarinių.

Teigia, kad jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (automobilis apgadintas nežymiai), iÅ¡ esmės yra mažareikÅ¡mis, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, o naudojimasis automobiliu yra reikalingas, ne tik asmeniniams poreikiams, tačiau ir darbui, jis darbovietės charakterizuojamas teigiamai, atlyginimas nėra didelis, iÅ¡laiko sugyventinę, pažeidimÄ pripažįsta ir dėl to gailisi, dėl to mano, kad teismas turėjo tai vertinti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl to mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3000 Lt bauda, teismo turėjo bÅ«ti įvertinta kaip aiÅ¡kiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. Nurodo, kad tokia pozicija atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-388-648/2014). Dėl to, kas paminėta, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, administracinės nuobaudos tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti ir Å¡velnesnėmis priemonėmis, tai yra, neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skiriant mažesnę administracinę baudÄ .

Atsiliepimu į A. N. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o A. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas. Administracine tvarka nubaustas asmuo – A. N., apeliaciniame skunde teigia, kad nėra jokio pagrindo galvoti, kad jis sukėlė autoįvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino tyčia. Pažeidėjo teigimu, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nes nepajuto ir nesuprato, kad vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino kitÄ transporto priemonę.

Tačiau tokie apelianto argumentai – nepagrįsti. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alino neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai, taip pat savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Apylinkės teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. D. parodė, jog A. N. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Jai vejantis jo automobilį ir signalizuojant, A. N. sustojo, iÅ¡lipęs apžiÅ«rėjo automobilį ir jai pasakius, kad ji kvies policijÄ , pastarasis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, jai atrodė, kad A. N. buvo neblaivus (38 b. l.). Liudytojai, į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai – R. B. ir M. P., pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu parodė, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ vyko į eismo įvykio vietÄ , iÅ¡ kurios buvo pasiÅ¡alinęs galimai neblaivus vairuotojas, bei nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir nukentėjusioji G.

D. (38-40 b. l.). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusioji G. D. nurodė ir savo raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime įvykio dienÄ , kuriame nurodė, kad po susidÅ«rimo pažeidėjo automobilis pradėjo važiuoti į priekį, tada ji pradėjo signalizuoti ir jį vytis, paskui automobilis sustojo, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs vairuotojas apžiÅ«rėjo automobilius ir iÅ¡girdęs, kad ji sakė, jog jis neblaivus, sėdo į automobilį ir nuvažiavo (8 b. l.). Taigi ginčo byloje dėl to, kad A. N. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas, nėra.

Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar A. N. veiksmai – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma. Å ioje byloje esantys ir anksčiau nurodyti duomenys, o bÅ«tent tai, kad A. N., nukentėjusiajai G. D. pasivijus jo automobilį po įvykio ir sustabdžius jį, iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio apžiÅ«rėjo automobilius, bei nukentėjusiajai pasakius, kad ji kvies policijÄ , vis tiek sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, tvirtina, kad A. N. vis dėlto suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau tai suvokdamas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia.

BÅ«tent dėl tokių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. N. administracinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, ir A.

N. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčiÄ . Taip pat, kaip matyti iÅ¡ pažeidėjo skundo, iÅ¡ dalies neigdamas savo kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , kartu jis nesutinka ir su jam skirta nuobauda pagal aptariamÄ straipsnį. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad A. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , skirta 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Taigi A.

N. skirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama pagal norminį aktÄ , numatantį atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino                 A. N. atsakomybę apibÅ«dinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta Å¡velnesnė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, jÄ Å¡velninti ir neskirti, ar sutrumpinti skirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad                A. N. praeityje baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių ir už vairavimÄ esant neblaiviam (17-21 b. l.). Taigi visos Å¡ios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina nubaustojo asmenybę ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pažeidėjas yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles asmenybė, nes praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos.

Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi bÅ«ti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ . Todėl apelianto skundo argumentai, nėra ir negali bÅ«ti vertinami kaip absoliutÅ«s visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių bÅ«tų galima Å¡velninti jam skirtÄ nuobaudÄ .

Taigi tai, kad A. N. pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. birželio 6 d. nutarimÄ , tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti A. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Vaclovas Iždonas