Legislator Case Law & Legislation
2020-05-13 Nr. AB-9537-3-61-3-02187-2018-2 AI generated

2020-05-13 Nr. AB-9537-3-61-3-02187-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-05-13 Nr. AB-9537-3-61-3-02187-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-05-13 Nr. AB-9537-3-61-3-02187-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1SS-1032-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41.) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintas piliečių, iš dalies nenaudojančių jiems suteikto asmeninio ūkio žemės ploto, sąrašas, dalį dėl 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės ploto įrašymo į sąrašą kaip P. Š. nenaudojamo 0,80 ha ploto iš jam skirto 3 ha ploto Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1354-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02187-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1SS-1032-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41.) (toliau – ir Įsakymas), kuriuo patvirtintas piliečių, iš dalies nenaudojančių jiems suteikto asmeninio ūkio žemės ploto, sąrašas, dalį dėl 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės ploto įrašymo į sąrašą kaip P. Š. nenaudojamo 0,80 ha ploto iš jam skirto 3 ha ploto Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis iš Sprendimo sužinojo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu buvo patvirtintas piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame pareiškėjas yra įrašytas kaip nenaudojantis 0,80 ha asmeninio ūkio žemės iš jam Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto. Apie Įsakymą pareiškėjas niekada nebuvo informuotas, nebuvo kviečiamas į asmeninio ūkio faktinio naudojimo patikrinimą.

Pareiškėjui Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimu Čekoniškių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus raj. buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Jis už asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimą buvo mokėjęs du kartus: 1995 m. liepos 11 d. už 2,64 ha asmeninio ūkio žemės ir 1995 m. gegužės 25 d. už 0,05 ha asmeninio ūkio žemės, t. y. sumokėjo už 2,69 ha naudojamo asmeninio ūkio žemės plotą. Jam suteiktą asmeninio ūkio žemę, už kurią jis sumokėjo, naudojo pagal paskirtį, t. y.

žemės ūkio veiklai. Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Buivydiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ (toliau – ir Projektas) buvo suprojektuoti 4 asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių bendras plotas 2,50 ha, t. y. ne visas naudojamas skirtos asmeninio ūkio žemės plotas, už kurį pareiškėjas sumokėjo, buvo suprojektuotas. 2017 m. spalio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjui bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su R.

Š. parduotas 0,9077 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Čekoniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj. 2017 m. spalio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjui bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su R. Š. parduotas 1,3701 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Čekoniškių k., Zujūnų šen., Vilniaus raj. Iš valstybinės žemės sklypų 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 3 punkto matyti, kad už abu parduotus asmeninio ūkio žemės sklypus bendro 2,2779 ha ploto, už nurodytus žemės sklypus buvo užskaitytas 1995 m. liepos 11 d. mokėjimas už 2,64 ha.

Su tokiu įskaitymu pareiškėjas sutiko pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartis ir pagal šį mokėjimo nurodymą papildomo ploto projektuoti nereikalavo.

3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentu, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1670-( 14.48.2.), kuriuo nuspręsta parduoti pareiškėjui naudojamus 0,9077 ha ir 1,3701 ha asmeninio ūkio žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galutinis sprendimas, užkertantis kelią pareiškėjui reikalauti prie gyvenamojo namo naudojamo 0,05 ha ploto asmeninio ūkio projektavimo ir pardavimo ir nenuginčijus šio įsakymo negali būti sprendžiamas klausimas dėl 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo. NŽT 2018 m. gegužės 29 d. sprendime nurodoma, kad Vilniaus rajono skyrius (toliau – ir Skyrius) 2017 m. rugsėjo 7 d. atliko asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad iš Projekte suprojektuotų keturių asmeninio ūkio žemės sklypų asmeniniam ūkiui pareiškėjas naudoja tik du bendro 2,2779 ha ploto. Pareiškėjo nuomone, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1670-(14.48.2.), kuriuo nuspręsta parduoti pareiškėjui naudojamus 0,9077 ha ir 1,3701 ha asmeninio ūkio žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nuspręsta tik dėl Projekte suprojektuotu sklypų pardavimo.

4. Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomus interesus įsigyti iš valstybės jo naudojamą 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad siekiant nustatyti, ar asmuo naudoja jam suteiktą asmeninio ūkio žemę, ir kokį plotą naudoja faktiškai, Vilniaus apskrities viršininkas jį turėjo kviesti į patikrinimą, nes ne visą asmeniniam ūkiui skirtą žemę pareiškėjas naudojo Projekte suprojektuotoje vietoje. Visiškai neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas nenaudoja jam suteiktos asmeninio ūkio žemės 0,05 ha ploto dalies. Pareiškėjo manymu, priimant Įsakymą, buvo tikrinamas 2000 m. Projekte suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimas, o išvada, kad pareiškėjas nenaudoja 0,80 ha asmeninio ūkio žemės iš jam skirtos 3 ha ploto asmeninio ūkio žemės, padaryta aritmetiškai atėmys dviejų Projekte suprojektuotų žemės sklypų 2,20 ha preliminaru plotą iš pareiškėjui suteikto 3 ha ploto. Pareiškėjas gyveno ir šiuo metu gyvena Čekoniškių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus raj., 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą naudojo ir iki šiol naudoja asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, todėl visiškai nepagrįstai buvo įrašytas į Sąrašą.

5. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Įsakymas neatitinka administraciniam aktui keliamų kriterijų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis. Dėl Įsakymo pareiškėjas visiškai nepagrįstai neteko teisės įsigyti nuosavybėn 0,05 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės. Apie Įsakymo priėmimo datą ir įsakymo numerį pareiškėjas pirmą kartą sužinojo iš Sprendimo, kurį paštu gavo tik 2018 m. gegužės 31 d.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimu P. Š. Čekoniškių kaime buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui patikrinus suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimą ir nustačius, kad pareiškėjas nenaudoja 0,80 ha asmeninio ūkio žemės iš Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11d. sprendimu suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto, P. Š. buvo įtrauktas į Sąrašą, patvirtintą ginčijamu Įsakymu. Nuo Įsakymo priėmimo yra praėję beveik 10 metų, todėl NŽT neturi išlikusių žemės naudojimo patikrinimo aktų, kurių pagrindu buvo sudaromas Sąrašas, kadangi tokio pobūdžio dokumentų saugojimo terminas yra pasibaigęs.

8. Žemės sklypai žemėtvarkos projektuose projektuojami tik pagal pateiktus asmenų prašymus (pirkti, nuomoti žemę, suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemę atkuriant nuosavybės teises ir pan.). Atsakovo nuomone, 2000 m. Žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti visi P. Š. naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, dėl kurių pareiškėjas pateikė prašymą pirkti (privatizuoti) šiuos žemės sklypus. Neracionalu manyti, kad galėjo susidaryti tokia situacija, kad pareiškėjas pateikė pašymą tik dėl kai kurių asmeninio ūkio žemės plotų projektavimo ir privatizavimo, o dėl vieno naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto privatizavimo valios nereiškė. Anot atsakovo, ginčo 0,05 ha plotas niekada nebuvo skirtas P. Š. ir naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė, todėl ir nebuvo suprojektuotas 2000 m. Žemėtvarkos projekte. Iš pareiškėjo minimo 1995 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimo turinio negalima daryti išvados, jog šiuo mokėjimu buvo apmokėta už būtent 0,05 ha asmeninio ūkio žemės plotą, kadangi minėtame mokėjimo pranešime tokių duomenų nėra.

9. Nors pareiškėjas pateiktame skunde ir konkrečiai nenurodė kurioje vietoje yra jam tariamai skirtas ir naudojamas 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės plotas (nurodoma tik, kad prie gyvenamojo namo, prie namų valdos), tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriui pateiktame 2018 m. kovo 2 d. prašyme (registracijos Nr. 48FP-1483) nurodė, kad ginčo plotas yra šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 1-411, kuriuo buvo nutarta suteikti asmeninio ūkio žemę, 1 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotą neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės. Namų valdos žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), P. Š. iš R. J. įsigijo 1994 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 2588) pagrindu. R. J. minėtą žemės sklypą privatizavo 1993 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 8227) pagrindu, šis žemės sklypas R. J. buvo suteiktas Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 4 d. potvarkiu Nr. 1025p. Todėl yra visiškai nelogiška manyti, jog P. Š. 1991 m. galėjo būti skirtas mažas (suformuotas kaip gretimo sklypo praplėtimas) 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas šalia kito asmens namų valdos žemės sklypo. Pareiškėjas su pateiktu skundu nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo suteiktas ir naudojamas 0,05 ha asmeninio ūkio žemės plotas būtent šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-13569-(41) laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią ir paneigiančiu teiginį, kad pareiškėjas naudojo daugiau nei 2,20 ha ploto asmeninio ūkio žemės. Pareiškėjas teismui galėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius mokėjimus už naudojamą asmeninio ūkio žemę, išrašus iš seniūnijos ūkinių knygų, patvirtinančius, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu pareiškėjas naudojasi ir kitus duomenis. Kiekvienais metais seniūnijos vedė apskaitą, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu naudojasi asmenys. Šių duomenų pagrindu kiekvienais metais buvo nustatomas žemės nuomos mokesčio dydis.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimu P. Š. Čekoniškių kaime, Zujūnų sen., Vilniaus raj. buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės. Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone“, (toliau - 2000 m. Žemėtvarkos projektas) suprojektuoti keturi 2,5 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai pirkti iš valstybės. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakyme Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo ir piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, jog P. Š. nenaudoja 0,80 ha asmeninio ūkio žemės iš Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto, todėl P. Š. buvo įtrauktas į Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą (121 pozicija), kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui buvo suteiktas ir naudojamas 0,05 ha asmeninio ūkio žemės plotas būtent šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai žemėtvarkos projektuose projektuojami tik pagal pateiktus asmenų prašymus. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių 2000 m. Žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti visi P. Š. naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai dėl kurių pareiškėjas pateikė prašymą pirkti (privatizuoti) šiuos žemės sklypus, tuo tarpu dėl vieno ginčo sklypo privatizavimo pareiškėjas savo valios neišreiškė, todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, jog ginčo 0,05 ha plotas nebuvo skirtas P. Š. ir naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė, todėl ir nebuvo suprojektuotas 2000 m. Žemėtvarkos projekte.

13. Atsakovas nurodė, jog kiekvienais metais seniūnijos vedė apskaitą, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu naudojasi asmenys. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo atliktus mokėjimus už naudojamą asmeninio ūkio žemę, išrašų iš seniūnijos ūkinių knygų, patvirtinančių, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu pareiškėjas naudojasi ir kitus duomenis, kurie leistų teismui konstatuoti, jog pareiškėjas iš tiesų visą laiką naudojosi ginčo žemės sklypu ir nepagrįstai buvo įtrauktas į ginčijamą Įsakymo sąrašą.

14. Namų valdos žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iš R. J. įsigijo 1994 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. R. J. minėtą žemės sklypą privatizavo 1993 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, šis žemės sklypas R. J. buvo suteiktas Vilniaus rajono valdybos 1992-08-04 potvarkiu Nr. 1025p. Teismas pritarė atsakovui, jog įvertinus tuometinį teisinį reglamentavimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, P. Š. 1991 m. negalėjo būti skirtas mažas (suformuotas kaip gretimo sklypo praplėtimas) 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas šalia kito asmens namų valdos žemės sklypo. 1995 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimas taip pat nepatvirtino, jog šiuo mokėjimu buvo apmokėta už ginčo asmeninio ūkio žemės plotą (tikėtina, jog buvo sumokėta už kitus asmeninio ūkio žemės plotus, kurie buvo skirti pareiškėjui).

15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl skundžiamo Įsakymo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Įsakymas ar kitas ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

III. 16. Pareiškėjas P. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir Įsakymą. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

17. Pareiškėjas pažymi, jog sumokėdamas už 0,05 ha ploto naudojamo asmeninio ūkio žemę pagal atsakovo 1995 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimą turėjo pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos atliks joms įstatymo nustatytas pareigas ir įformins asmeninio ūkio pirkimo-pardavimo sutartį.

18. Sprendimas grindžiamas šiais administraciniais aktais: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41.) patvirtintu Sąrašu, kuriame įrašytas pareiškėjas, kaip nenaudojantis 0,80 ha plotą iš jam skirto Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu; 2) NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1670-(14.48.2.), kuriuo nuspręsta paduoti pareiškėjui naudojamus 0.9077 ha ir 1,3701 ha asmeninio ūkio žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo pareigą tirti, ar priimant Įsakymą institucija tinkamai atliko jo priėmimo procedūras, ar tikrai tikrino faktinį asmeninio ūkio naudojimą, tačiau to nedarė, nepagrįstai apsiribodamas tik pareiškėjo veiksmų vertinimu. Ginčo sklypo naudojimo ar nenaudojimo faktą nustato atsakovas, atlikdamas patikrinimą, tačiau tokio patikrinimo atsakovas neatliko, o tik rėmėsi ginčijamu Įsakymu. Būtent atsakovas turėjo parengti dokumentus, iš kurių galima būtų nustatyti sklypo buvimo vietą, o tokių dokumentų neparengus ar neišsaugojus, neturi pagrindo teigti, kad 0,05 ha ploto sklypas nebuvo suteiktas ar mokėta buvo už kažkokį kitą sklypą. Neišlikus dokumentams, patvirtinantiems žemės sklypo suteikimo vietą, tačiau atsakovui pripažinus žemės sklypo pareiškėjui suteikimo teisėtumą, atsakovui tenka pareiga imtis veiksmus siekiant padėti pareiškėjui realizuoti jo teisę įteisinti asmeninio ūkio žemės sklypo valdymą.

19. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimo motyvus. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinės procedūros metu atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas veiksmų pasekmes, taip pat nesudarė galimybės būti išklausytam. Byloje nėra patikrinimo akto, kaip skundžiamo Įsakymo sudedamosios dalies. Taigi teismas nevertino ir netikrino individualaus akto trūkumų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme šie trūkumai yra esminiai, todėl Įsakymo dalis (121 eilutė), kuria pareiškėjas įrašytas į Sąrašą, yra naikintina.

20. Pareiškėjas pažymi, kad rašytiniai įrodymai, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu jis naudojosi yra mokėjimo už žemės sklypus nurodymai, patvirtinantys viso 2,69 ha ploto naudojimą. Sumokėdamas už perkamą asmeninio ūkio žemę, jis faktiškai ją įsigijo, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi atsakovas turi pareigą sudaryti su pareiškėju pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,05 ha ploto ginčo žemės sklypo pirkimo, tačiau šis sklypas dar nėra suprojektuotas ir suformuotas. Pareiškėjo teigimu, teismas, suteikdamas atsakovui teisę neįrodinėti ginčijamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, netirdamas Įsakymo priėmimo aplinkybių, tinkamo procedūrų atlikimo, remdamasis atsakovo argumentais visiškai nepagrįstai skundą atmetė.

21. Pareiškėjas negalėjo pateikti rašytinių įrodymų apie nuomos mokestį už asmeninio ūkio žemės naudojimą, nes jam Vilniaus rajono savivaldybė mokėjimo pranešimų nesiuntė. Be to, atsakovas, teigdamas, kad kiekvienais metais seniūnijos vedė apskaitą, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu naudojasi asmenys (seniūnijų ūkiniuose knygose), nepateikė įrodymų, kad Zujunų seniūnija, kurioje yra Čekoniškių kaimas, tokią apskaitą vedė ir turėjo pareigą vesti. Atsakovas turi pareigą tikrinti asmeninio ūkio naudojimą ir pateikti objektyvius įrodymus, kad šią pareigą atliko tinkamai.

22. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai pritarė atsakovui, jog įvertinus tuometinį teisinį reglamentavimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, P. Š. 1991 m. negalėjo būti skirtas mažas (suformuotas kaip gretimo sklypo praplėtimas) 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas šalia kito asmens namų valdos žemės sklypo. Pareiškėjui asmeninis ūkis buvo suteiktas 1991 m. ir ginčo sklypu jis naudojosi nuo skyrimo, o R. J. žemės sklypas buvo suteiktas 1992 m. rugpjūčio 4 d. Jei 0,05 ha ploto sklypas būtų suformuotas kaip šios namų valdos praplėtimas, tai ir būtų parduotas R. J.. Pareiškėjas 1994 m. pirko žemės sklypą iš R. J. dėl to, kad šalia naudojosi 0,05 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypu. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, nepagrįstai abejojo jo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų tikrumu, o atsakovas nepateikė aiškių įrodymų, pagrindžiančių 0,05 ha ploto ginčo žemės sklypu pareiškėjas nesinaudojo.

23. Atsakovas NŽT atsilipime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad vienintelė kliūtis, dėl kurios pareiškėjas negali pateikti prašymo projektuoti 0,05 ha asmeninio ūkio žemės sklypą yra Įsakymas. Pareiškėjo naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suprojektuoti Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone“, o pareiškėjas Įsakymu įtrauktas į Sąrašą 2008 m., t. y. praėjus 8 metams po pareiškėjo naudojamų žemės sklypų, dėl kurių suprojektavimo ir privatizavimo buvo pateikti prašymai, suformavimo žemėtvarkos projekte. Todėl pareiškėjas neturėjo jokių kliūčių rengiant 2000 m. žemėtvarkos projektą teikti prašymo dėl visų jo naudojamų asmeninio ūkio žemės plotų projektavimo ir privatizavimo.

25. Pagrįstai galima teigti, kad prašymas dėl 0,05 ha asmeninio ūkio žemės ploto projektavimo ir privatizavimo nebuvo pateiktas, kadangi ginčo 0,05 ha plotas pareiškėjo naudojamas nebuvo, o ne todėl, kad pareiškėjas pateikė prašymą tik dėl kai kurių asmeninio ūkio žemės plotų projektavimo ir privatizavimo, tačiau dėl vieno 0,05 ha ploto žemės sklypo valios neišreiškė.

26. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Įsakymas buvo priimtas neatlikus patikrinimo vietovėje. Nuo Įsakymo priėmimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo beveik 10 metų, todėl NŽT neturi išlikusių žemės naudojimo patvirtinimo aktų, kurių pagrindu buvo sudaromas Sąrašas, kadangi tokio pobūdžio dokumentų saugojimo terminas yra pasibaigęs, tačiau asmeninio ūkio žemės naudojimo tikrinimas buvo numatytas teisės aktuose ir nėra jokio pagrindo teigti, kad tokio reikalavimo nebuvo laikytasi.

27. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo skirta 3 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui suteiktos asmeninio ūkio žemės dalies – 0,05 ha ploto naudojimo. Proceso šalis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl šiuo atveju teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jam buvo suteiktas ir naudojamas 0,05 ha asmeninio ūkio žemės plotas būtent šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Taip pat atsakovas pažymi, kad mokėjimai už asmeninio ūkio žemę atlikti 1995 m., o pareiškėjo asmeninio ūkio žemės nenaudojimas patvirtintas Įsakymu, t. y. praėjus 13 metų nuo mokėjimo už šią žemę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsisakymo pareiškėjui parduoti 0,05 ha valstybinės žemės sklypą.

30. Pareiškėjas reikalavimą parduoti šį žemės sklypą grindžia tuo, kad tai yra jam dalis Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto, esančio prie jam priklausančio kito žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Atsakovas atsisakymą parduoti ginčo žemės sklypą grindžia tuo, kad pareiškėjui 2000 m. Žemėtvarkos projektu buvo suprojektuoti keturi 2,5 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai įsigijimui nuosavybėn iš valstybės, tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo ir piliečių, kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjas buvo pripažintas nenaudojančiu 0,80 ha asmeninio ūkio žemės iš Buivydiškių apylinkės tarybos 1991m. balandžio 11 d. sprendimu suteikto 3 ha asmeninio ūkio žemės ploto. Po to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1670-(14.48.2.), nuspręsta parduoti pareiškėjui visos apimties, jo naudojamus 0,9077 ha ir 1,3701 ha asmeninio ūkio žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas neturi teisės įsigyti papildomą 0,05 ha žemės sklypą.

32. Šis ginčo pobūdis lemia, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar pareiškėjo nurodomas 0,05 ha žemės sklypas, šiuo metu esantis prie jam priklausančio 0,2544 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo jam teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas asmeniniam ūkiui, ar ne.

33. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus.“

34. Šią teisės normą įgyvendinančios Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, 16 punkte taip pat nustatyta, kad „Žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.“

35. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkami žemės reformos žemėtvarkos projektai ir jų pagrindu sudaryti atskirų žemės sklypų, skirtų asmeniniam ūkiui, planai yra tie leistini pirminiai įrodymai, kuriais remiantis gali būti įrodinėjamos teisiškai reikšmingos apie žemės sklypų, skirtų asmeniniam ūkiui, vietovę, dislokaciją, ribas ir pan..

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2000 m. Žemėtvarkos projektu buvo suprojektuoti keturi 2,5 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai įsigijimui nuosavybėn iš valstybės, iš kurių 2,2778 ha ( 0,9077 ha ir 1,3701 ha) pareiškėjas 2017 m. įsigijo nuosavybėn. Byloje kitų, tiek pirminių, tiek netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomą aplinkybę apie 0,05 ha žemės sklypo asmeniniam ūkiui suteikimą prie jam priklausančio 0,2544 ha žemės sklypo, nėra surinkta. Tokių įrodymų teismui pareiškėjas nepateikė. Ir priešingai, 2000 m. Žemėtvarkos projekto duomenys, įrodo bei patvirtina atsakovo teiginius, kad pareiškėjui žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo suteikti bei pamatuoti 2000 m. Žemėtvarkos projekte numatytose vietose.

37. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, o atsakovas pareiškėjo teiginius dėl ginčo žemės sklypo (0,05 ha) vietos, dislokacijos ir pan., paneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

38. Šios išvados pagrindu darytina ir kita išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų skolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius