39a98703-aefe-44cd-84c3-1adfbc8eecf1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-107-124/2015                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02804-2013-6           Procesinio sprendimo kategorija 29.1;121.14 (S)                                                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                     N U T A R T I S                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2015 m. kovo 3 d.                                                          Šiauliai      Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O.

P. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-749-832/2014 pagal pareiÅ¡kėjos O. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Mažeikių rajono sodininkų bendrijai „V“, M. B., dėl valdymo fakto patvirtinimo, ir n u s t a t ė :                                                       I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja O. P. pareiÅ¡kimu ir patikslintu pareiÅ¡kimu (1 t., 1–3, 39–40 b. l.) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama patvirtinti valdymo faktÄ , kad ji valdo 7,19 arų ploto žemės sklypÄ Nr. 140, esantį sodų bendrijoje „V“ adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriumi žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teisėmis. PareiÅ¡kime nurodė, kad 2002-04-23 sodininkų bendrijos „V“ valdybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į sodo bendrijos narius ir sklypo Nr. 140, priklausančio sodų bendrijai, iÅ¡skyrimo jai. 2002-04-27 įvyko sodininkų bendrijos susirinkimas, kurio metu buvo nutarta neprivatizuotÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 140 iÅ¡nuomoti O.

P., su sÄ lyga, kad ji sumokės įsiskolinimÄ už tÄ Å¾emės sklypÄ . Ji sumokėjo 275,00 Lt įsiskolinimÄ ir nuo 2002-04-27 pradėjo faktiÅ¡kai valdyti, jai teisėtai sodininkų bendrijos „V“ valdybos iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ . PareiÅ¡kėja mokėjo žemės mokesčius, o taip pat mokesčius už sunaudotÄ elektros energijÄ . 2013-08-29 Mažeikių rajono savivaldybės administratoriaus įsakymu pareiÅ¡kėjos nuomojamam žemės sklypui buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini).

Minėtas žemės sklypas niekada niekam nepriklausė, todėl niekas kitas, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ jį nepretenduoja ir nepretenduos.Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ Â (1 t., 87–89 b. l.) suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius prašė pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad žemės sklypas, kurio valdymo faktÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo nustatyti, yra valstybinė žemė. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Mažeikių rajono valdyba 1992-12-08 potvarkiu Nr. 382 „Dėl sodų bendrijų sodų sklypų plotų pardavimo patvirtinimo“ patvirtino sodo bendrijos „V“ perduodamus sklypus privatinėn nuosavybėn plotus pagal priedėlius I-II. Å io potvarkio priedėlyje eilės Nr. 171 įraÅ¡ytas B. B., kuriam parduodamas sklypas 7,19 aro ploto. Žemės tvarkymo bylos duomenimis 1992-07-10 B. B. M. rajono Mažeikių miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ parduoti jam 7,19 arų žemės sklypÄ , esantį sodo bendrijoje „V“ Nr. 140. 1992-07-16 buvo patvirtintas žemės sklypo įkainojimo aktas, tačiau duomenų, kad pilietis B.

B. sumokėjo už šį sklypÄ , nėra. Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis, teisę pirkti sodo sklypÄ turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai. PareiÅ¡kėja O. P. naudoja valstybinę žemę be teisinio pagrindo.Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ Â (1 t., 106 b. l.) suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono sodininkų bendrija „VyÅ¡nia“  prašė tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ . Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ Â (2 t., 6–8 b. l.) suinteresuotas asmuo M. B. prašė pareiÅ¡kėjos O.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad Å¡iuo metu M. B. aktyviai siekia tapti paveldėtoja, Mažeikių rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr.2-1943-169/2014 dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismui minėtoje byloje terminÄ atnaujinus, M. B. nedelsdama atliks kitus palikimo priėmimo veiksmus ir sudarys valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį su Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM, tapdama teisėta Å¡io žemės sklypo savininke.

PareiÅ¡kėja O. P. valstybinės žemės sklypÄ Nr.140 naudoja be teisinio pagrindo, teisę pirkti sodo sklypÄ turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai, t. y. konkrečiu atveju – ji pati, M. B.. Atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ Â (1 t., 99–100 b. l.) suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiÅ¡kėjos reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jei pareiÅ¡kėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę, turėjo Å¡iÄ teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę ir nėra galimybės ne teismo tvarka juos gauti.

Tam tikro objekto valdymo nuosavybės teise faktas negali bÅ«ti nustatytas, jeigu jis buvo įgytas neteisėtai.                    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (2 t., 55–60 b. l.) pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas nurodė, kad VÄ® Registrų centras duomenimis Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „V“ 2001-04-28 dienos visuotinio narių susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡as bei įstatai įregistruoti 2003-04-24, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2003-04-24 įregistruotas ir 2003-04-23 praÅ¡ymas/Dėl sodininkų bendrijos įregistravimo. 2002-04-27 dienÄ galioję teisės aktai sodininkų bendrijai nesuteikė teisės suteikti žemės sklypus ar juos iÅ¡nuomoti (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 404 Dėl sodininkų bendrijų), kad žemės sklypas, kurio valdymo faktÄ pareiÅ¡kėja O.

P. praÅ¡o nustatyti, yra valstybinė žemė, kuriÄ pareiÅ¡kėja naudoja be teisinio pagrindo.Žemės sklypas Nr. 140, 1992-12-08 Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr. 382 buvo suteiktas suinteresuoto asmens M. B. sutuoktiniui B. B., sklypas suteiktas sutuoktiniui santuokos metu, nes jų santuoka įregistruota 1989-12-15, o B. B. mirė (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad 7,19 arų ploto žemės sklypas Nr. 140, esantis (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas pareiÅ¡kėjai O.

P., todėl ji negali pretenduoti jį nusipirkti be aukciono.Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, tačiau pareiÅ¡kėja valdymo vieÅ¡ajame registre neįregistravo. PareiÅ¡kimas dėl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 526 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju jokių faktÄ patvirtinančių dokumentų gauti ar dokumentus atkurti net nereikia, nes jų paprasčiausiai nebuvo, todėl negalima nustatyti tokio fakto, kurio nebuvo.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja O.

P. žemės sklypÄ valdo neteisėtai, vieÅ¡ajame registre ji neįregistruota kaip valdytoja, žemės sklypas jai nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, o remiantis Žemės įstatymo 7 straipsniu, valstybinės žemės patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl patvirtinti valdymo faktÄ , kad pareiÅ¡kėja O. P. valdo 7,19 a. žemės sklypÄ Nr. 140, esantį (duomenys neskelbtini) su tikslu jai sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriumi, nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad net ir pats objektas neįregistruotas vieÅ¡ajame registre.

          III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja O. P. apeliaciniu skundu (2 t., 64–66 b. l.) praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti valdymo faktÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas vadovaujasi Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodų teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, tačiau neatkreipė dėmesį, kad tos taisyklės patvirtintos 2004-11-15, t. y. vėliau negu ieÅ¡kovei 2002-04-27 buvo faktiÅ¡kai suteiktas žemės sklypas.

Šiuo atveju taisyklėmis vadovautis negalima, nes įstatymas atgal negalioja. Atgal negalioja ir visi kiti įstatymai ir normos, t. y. Žemės įstatymas, LR civilinio proceso kodeksas, LR civilinis kodeksas.

2. Teismo iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypÄ turi teisę pirkti B. B. arba jo įpėdiniai (t. y. B. B. sutuoktinė) nepagrįsta, nes B. B. vienintelė įpėdinė negrįžtamai prarado teisę įsigyti nuosavybę minėtam žemės sklypui.3. Teismas pažymėjo, kad teisėtam patvirtinimui valdymo fakto gali bÅ«ti ir teismo sprendimas, kuriuo pripažįstama fizinio asmens teisė naudotis valstybinės žemės sklypu. Konstatuodamas šį teiginį, teismas neskyrė jam pakankamo dėmesio, nors tas teiginys irgi įtvirtintas įstatyme.

Atkreipė dėmesį į tai, kad bÅ«tent Å¡i nuostata tinka pareiÅ¡kėjos atvejui minėto žemės sklypo Nr. 140 iÅ¡skyrimo faktiniam valdymui. Žemės sklypas buvo skirtas 2002-04-27, tada, kai nei vienas minėtas įstatymas, galiojantis dabar, nebuvo dar priimtas. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į tas svarbias aplinkybes ir spręsti klausimÄ vadovaudamasis ne tik prieÅ¡taringais įstatymais, bet pirmiausia atsižvelgti į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.4. Visi teismo argumentai ir motyvai, susiję su minėto sklypo valdymo nuosavybės teisėmis - Å¡iuo atveju yra niekiniai ir Å¡ios bylos plotmėje neturi bÅ«ti analizuojami ir nagrinėjami.

Valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė atsirado esant prieÅ¡taringai ir netobulai įstatyminei bazei, kai daugelis Å¡iuo metu galiojančių įstatymų dar tada negaliojo (2002 metai). Tokiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi teisės normomis, kurios turi įstatymo grįžtamÄ jÄ galiÄ . Tai yra LR CK normos dėl daikto valdymo – 4.22 - 4.36 straipsniais ir LR CPK 526-529 straipsniais, remiantis kuriais galima patvirtinti žemės sklypo valdymo faktÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 73–75 b. l.) suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius apeliacinio skundo reikalavimus praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad žemės sklypas, kurio valdymo faktÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo nustatyti, yra valstybinė žemė. Pagal žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Mažeikių rajono valdyba 1992-12-08 potvarkiu Nr. 382 „Dėl sodų bendrijų sodų sklypų plotų pardavimo patvirtinimo" patvirtino sodo bendrijos „V“ perduodamus sklypus privatinėn nuosavybėn plotus pagal priedėlius I-II.

Å io potvarkio priedėlyje eilės Nr. 171 buvo įraÅ¡ytas B. B., kuriam parduodamas sklypas 7,19 aro ploto. Žemės sklypas buvo iÅ¡skirtas B. B., tačiau Å¡is pilietis jo neprivatizavo, o jam mirus, Å¡ia teise nepasinaudojo ir vienintelė turto įpėdinė žmona M. B., praleidusi terminÄ palikimui priimti. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1943-169/2014 termino palikimui priimti neatnaujino. Dokumentu, patvirtinančiu, kad O. P. žemės sklypu naudojasi teisėtai, gali bÅ«ti teismo sprendimas, kuriuo pripažįstama fizinio asmens teisė naudotis valstybinės žemės sklypu.

Teisės aktai tokiÄ galimybę numato, tačiau kokias atvejais tai nustatoma, nedetalizuoja.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t., 79–80 b. l.) suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono sodininkų bendrija „V“ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ patenkinti, nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su apeliacinio skundo argumentais. PareiÅ¡kėja O. P. žemės sklypÄ tvarko ir prižiÅ«ri nuo 2002 metų, laiku ir tinkamai sumoka visus mokesčius, susijusius su žemės sklypu, dėl ko, bendrija sutinka, jog pareiÅ¡kėja sklypÄ toliau valdytų, o esant galimybei, jį įsigytų nuosavybės teise.

                     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,                   teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjos O. P. apeliacinio skundo ribose. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).          Apeliacinis skundas atmestinas.         Viena iÅ¡ bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis).

Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso.

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir jį valdo kaip savÄ , konstatavimas.

Valdymo fakto į tam tikrÄ daiktÄ patvirtinimas taip pat gali bÅ«ti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tÄ daiktÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 526 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktÄ valdo kaip savÄ , iÅ¡vieÅ¡inimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas vieÅ¡ame registre.

Dėl nekilnojamojo daikto tai gali bÅ«ti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ kaip savÄ , praÅ¡ymÄ . Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ ir įregistruoti valdymÄ dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktÄ patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamÄ daiktÄ kaip savÄ , tačiau nesantis to daikto savininku, gali praÅ¡yti, kad daikto valdymo faktas bÅ«tų patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).Vadovaujantis CPK 526-529 straipsniais, CK 4.22-27 straipsniais tam, kad teisme bÅ«tų patvirtintas valdymo faktas, bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ : asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo; asmuo šį daiktÄ valdo teisėtai; asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja neįrodė šių sÄ lygų visumos.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2002-04-23 pareiÅ¡kėja O. P. kreipėsi į sodo bendrijos „V“ valdybÄ , praÅ¡ydama priimti jÄ Ä¯ sodo bendrijos narius ir iÅ¡skirti sklypÄ Nr. 140 (1 t., 50 b. l.). PraÅ¡yme O. P. nurodė, kad įsipareigoja sumokėti įsiskolinimÄ nuo 1998 m. sumoje 275 Lt. IÅ¡ 2002-04-27 sodininkų bendrijos „V“ valdybos protokolo matyti, kad 2002-04-27 vykusio valdybos posėdžio metu buvo svarstomas neprivatizuotų sklypų iÅ¡nuomojimo klausimas ir nutarta neprivatizuotÄ 7,19 a.

žemės sklypÄ Nr. 140 iÅ¡nuomoti O. P., apmokant 275 Lt įsiskolinimÄ (1 t., 51–52 b. l.). Sodininkų bendrijos „V“ valdybos pirmininko R. V. 2013-08-23 iÅ¡duotoje pažymoje nurodyta, kad O. P. yra sodininkų bendrijos „V“ narė nuo 2002 metų ir sumokėjo įsiskolinimÄ už 1998-2001 metus, turi sodo sklypÄ Nr. 140, bendras plotas 7,19 a. (1 t., 53 b. l.).Iki aptariamo laikotarpio sodininkų bendrijų veiklÄ reguliavo Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 25 d. įstatymas “Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. 205 “Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“.

Pažymėtina, kad pagal paminėtų įstatų 6 punktÄ teisė priimti narius į bendrijÄ ir iÅ¡ jos paÅ¡alinti, skirti žemės sklypus buvo suteikta bendrijos valdybai. Å is Vyriausybės nutarimas neteko galios 2000 m. balandžio 15 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimui Nr. 404 „Dėl sodininkų bendrijų“, kuriuo buvo patvirtinti ir „Sodininkų bendrijų tipiniai įstatai“. Naujai patvirtintų „Sodininkų bendrijų tipinių įstatų“ II skyriuje numatytos bendrijos teisės ir pareigos.

„Sodininkų bendrijų tipinių įstatų“ 6 punktas numatė, jog sodininkų bendrija turi teisę: užsiimti įstatuose numatyta veikla; valdyti ir naudoti jai priklausantį turtÄ , lėšas ir jais disponuoti; gauti kreditus; bÅ«ti likviduojama ir reorganizuojama, steigti sodininkų bendrijų sÄ jungas arba prie jų prisijungti; bÅ«ti planavimo organizatorė, prireikus parengti ar patikslinti bendrijos sodo teritorijos ar jos dalies detalųjį planÄ , kitus specialiojo planavimo dokumentus; bÅ«ti užsakovė ir sudaryti rangos sutartis dėl sodo inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo objektų projektavimo, statybos ir kitų teritorijos tvarkymo darbų; priimti į bendrijÄ ir iÅ¡ jos paÅ¡alinti narius.

Taigi, iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimui Nr. 404 „Dėl sodininkų bendrijų“, sodininkų bendrijos valdyba nebeteko teisės skirti žemės sklypus. Remiantis sodininkų bendrijos „V“ valdybos posėdžio, kurio metu buvo nutarta O. P. skirti 7,19 a. žemės sklypÄ Nr. 140, priėmimo dienÄ Â (2002-04-27) galiojusio Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, sodininkų bendrijos neturėjo teisės valdyti valstybinės žemės sklypų ir jais disponuoti.

Todėl SB „V“ valdybos 2002-04-27 sprendimas pareiÅ¡kėjai iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypÄ Nr. 140, buvo priimtas subjekto, kuris pagal tuo metu galiojusius teisės aktus neturėjo teisės jo priimti. PareiÅ¡kime O. P. nurodė, kad valdymo fakto nustatymas jai reikalingas tam, kad galėtų sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM Mažeikių skyriumi dėl žemės sklypo Nr. 140 įsigijimo savo vardu nuosavybės teisėmis (1 t., 39–40 b. l.).

PareiÅ¡kėjai O. P. dėl valdymo fakto patvirtinimo kreipusis į teismÄ 2013 m. rugsėjo 19 d., valdymo fakto patvirtinimui turi bÅ«ti taikomos bylos nagrinėjimo metu galiojančios Žemės įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos.LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01, sprendimo priėmimo metu) numatė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, Å¡ių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, iš nurodyto teisės reglamentavimo matyti, kad sodo bendrijos valdyba turėjo teisę bendrijos nariams ir naudotojams suteikti žemės sklypus tik iki 1995-05-18. Iki 1995-05-18 sodo bendrijų valdybos nutarimu suteikti žemės sklypai buvo laikomi suteiktais įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai O. P. žemės sklypas Nr. 140 SB „V“ valdybos nutarimu suteiktas 2002-04-27, t. y. po 1995-05-18, kai sodininkų bendrija tokios teisės nebeturėjo.

Vadovaujantis aukščiau nurodytu, pareiÅ¡kėjai O. P. 2002-04-27 suteiktas žemės sklypas negali bÅ«ti prilygintas žemės sklypui, suteiktam teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negali bÅ«ti parduotas be aukciono. Pažymėtina, kad LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje“ buvo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės. Å io nutarimo 2. 1 punkte nurodyta, kad pagal Å¡iuo nutarimu patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles parduodami ir iÅ¡nuomojami mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingÄ bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), esantys ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai (2.1 p.).

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės numato, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3, 3.1.1).

Be aukciono parduodami Å¡ių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal Å¡ias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai O. P. žemės sklypas Nr. 140 įstatymų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas, patvirtina ir bylos medžiaga. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89, 4 punktas numato, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti nurodytus dokumentus, tarp kurių yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio, joje aiÅ¡kiai nurodoma, kad asmuo, norintis pirkti valstybinės žemės sklypÄ , be kitų dokumentų privalo pateikti ir dokumentÄ , kuris įrodytų, jog asmeniui Å¡is žemės sklypas buvo suteiktas, kad jis yra teisėtas Å¡io sklypo naudotojas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja O. P. dokumento, patvirtinančio žemės sklypo naudojimo pagrindÄ , neturi. 1992-12-08 Mažeikių rajono valdyba potvarkiu Nr. 382, vadovaudamasi LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų narių sodų sklypų perdavimo ir nuomos tvarkos“ nusprendė patvirtinti sodo bendrijos „V“ perduodamus sklypus privatinėn nuosavybėn plotus pagal priedėlius I-II (1 t., 90 b. l.).

Å io potvarkio priedėlyje eilės Nr. 171 buvo įraÅ¡ytas B. B., kuriam parduodamas sklypas 7,19 a. ploto. Žemės sklypas buvo iÅ¡skirtas B. B., tačiau jis neprivatizavo, o jam mirus Å¡ia teise nepasinaudojo ir vienintelė turto įpėdinė M. B., praleidusi terminÄ palikimui priimti. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1943-169/2014 termino palikimui priimti neatnaujino. Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad žemės sklypas Nr. 140 įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas B.

B., o ne pareiÅ¡kėjai O. P. (1 t., 90–95 b. l.). IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja O. P. valstybinę žemę naudoja neturėdama tam teisinio pagrindo, nes SB „V“ valdybos sprendimu žemės sklypas Nr. 140 suteiktas jai neteisėtai, pažeidžiant tuo metu galiojusias įstatymo normas.Tam, kad galėtų atsirasti valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, turi egzistuoti daiktas, galintis bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi bÅ«ti registruojami vieÅ¡ame registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ .

IÅ¡ 2013-08-29 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-1993 „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad O. P. naudojamam žemės sklypui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini) (1 t., 64, 65 b. l.). VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e nenurodyti minėto žemės sklypo kadastriniai duomenys, taigi, ginčo žemės sklypas nėra suformuotas kaip daiktas civilinių teisių objekto prasme. Nesant suformuoto daikto kaip civilinių teisių objekto, nėra galimybės įregistruoti daiktinių teisių į šį daiktÄ , Å¡io daikto suvaržymų, o taip pat ir juridinių faktų.

Taigi, ginčijamas daiktas – žemės sklypas Nr. 140, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.Taigi, iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad ginčo žemės sklypas nėra suformuotas kaip daiktas, vieÅ¡ajame registre jis neįregistruotas, todėl nėra daikto, galinčio bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Nesant nuosavybės teisės objekto, negali atsirasti ir valdymo teisė. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pateiktus įrodymus, teismų praktikÄ bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo, konstatuoja, kad žemės sklypas pareiÅ¡kėjai nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėja O.

P. žemės sklypÄ valdo neteisėtai, o taip pat žemės sklypas nesuformuotas ir vieÅ¡ajame registre neįregistruotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė O. P. pareiÅ¡kimÄ .Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, taikė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                    Laisvė Aleknavičienė