2021-06-23 Nr. AB-13509-3-62-3-00118-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-556-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00118-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad po 2019 m. liepos 12 d. apie 14.15 val. Alytaus PN atliktos neplaninės kratos pasigedo savo Micro SD kortelės, kurioje buvo laikoma jo asmeninė informacija (nuotraukos, procesinių dokumentų kopijos). Pareiškėjas skundėsi, kad nuolat Alytaus PN vykstančių kratų metu būna paimami ar sugadinami asmeniniai daiktai, o skundžiantis dėl šių aplinkybių – neteisėtai skiriamos nuobaudos. Dėl dingusios Micro SD kortelės į Alytaus PN administraciją pareiškėjas kreipėsi iš karto po kratos, prašė išsaugoti filmuotą kratos medžiagą. Tačiau į konkrečius klausimus dėl paimtų daiktų, kratos įforminimo, vaizdo medžiagos išsaugojimo pareiškėjui nebuvo atsakyta. Alytaus PN filmuotos kratos medžiagos neišsaugojo, kratos protokole nenurodė, kad buvo paimta jo Micro SD kortelė. Kratos protokolas užpildytas netiksliai, kadangi į jį taip pat nebuvo įrašytas ir iš pareiškėjo paimtas kamuoliukas, nors dėl šio daikto pareiškėjas buvo pristatytas drausmės komisijai. Alytaus PN pareigūnai pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems kratos stebėti neleido, elgėsi agresyviai, demonstravo galią, gyvenamojoje patalpoje paliko netvarką. Pareiškėjas pažymėjo, kad po šios kratos ir vėliau buvo atlikinėjamos kratos, tačiau vaizdo įrašai buvo daromi, todėl jokių problemų nekilo. Praradus Micro SD kortelę, kurioje buvo laikoma jam svarbi asmeninė informacija, pareiškėjas prarado galimybę pasiruošti teisminiam procesui, pasijuto beteisiu, patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko sveikata.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama, Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad 2019 m. liepos 12 d. apie 14.15 val. Alytaus PN 6-tojo būrio 1-jame miegamajame buvo atlikta bendroji neplaninė krata. Prieš kratą nuteistiesiems buvo pasiūlyta stebėti kratą, tačiau ją stebėti nuteistieji kategoriškai atsisakė. Po kratos nuteistieji pretenzijų nereiškė. Krata atlikta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 148 punktu. Krata buvo užfiksuota vaizdo registratoriumi Nr. 12, tačiau filmuojamas buvo tik pareigūnų įėjimas į 6-to būrio 1-ąjį miegamąjį ir nuteistųjų išleidimas iš patalpos prieš atliekant joje kratą bei faktas, kuomet nei vienas nuteistasis nesutiko dalyvauti atliekant kratą, o pati kratos eiga fiksuojama nebuvo. Filmuotos medžiagos Alytaus PN negali pateikti dėl ribotų techninių galimybių taip pat dėl to, kad stacionarių vaizdo kamerų įrašai saugomi ne ilgiau kaip 5 paras. Alytaus PN duomenų, kad pareigūnai netinkamai vykdė pavestas funkcijas, kad iš pareiškėjo buvo paimta Micro SD kortelė neturi, kratos protokole tai nebuvo užfiksuota. Alytaus PN pareigūnai vadovavosi teisės aktais ir savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas, akcentuodamas būtinąsias sąlygas valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nurodė, kad Instrukcijos 148 punktas numato, jog siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros.

7. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad kratos metu netinkamai užfiksuoti išimti daiktai, kad dingo pareiškėjo Micro SD kortelė, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad kratos metu iš pareiškėjo buvo paimta Micro SD kortelė. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl dingusios Micro SD kortelės į Alytaus PN administraciją kreipėsi tą pačią dieną po atliktos kratos (2019 m. liepos 12 d.), prašė išsaugoti kratos vaizdo įrašą.

8. Teismo vertinimu, nors Instrukcijos 149 punktas nenumatė pataisos įstaigai pareigos filmuoti kratą, tačiau nagrinėjamu atveju įvykis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi Nr. 12 (tą patvirtino pareiškėjas ir atsakovo atstovas), tačiau filmuojamas buvo tik pareigūnų įėjimas į 6-to būrio 1-ajį miegamąjį ir nuteistųjų išleidimas iš patalpos prieš atliekant joje kratą bei faktas, kuomet nei vienas nuteistasis nesutiko dalyvauti atliekant kratą, o pati kratos eiga fiksuojama nebuvo.

9. Dėl Alytaus PN teiginių, kad vaizdo įrašo pateikti negali, teismas pažymėjo, kad filmuotos medžiagos buvimas byloje leistų atsakyti į klausimą, ar pareiškėjas pats atsisakė dalyvauti atliekant kratą, nes skunde pareiškėjas nurodė, kad tokia teisė jam nebuvo suteikta. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame Alytaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl vaizdo stebėjimo sistemos priežiūros“ 3.2 punkte nurodyta, kad vaizdo stebėjimo sistemos įrašai sistemos laikmenose saugomi ne ilgiau kaip penkias paras dėl ribotų techninių galimybių. Teismo vertinimu, pareiškėjui tą pačią dieną po atliktos kratos (2019 m. liepos 12 d.) pateikus prašymą išsaugoti kratos vaizdo įrašą, Alytaus PN, siekiant ateityje išvengti ginčo, turėjo visas galimybes išsaugoti kratos vaizdo įrašą.

10. Teismas pažymėjo, kad administracinis procesas iš esmės grindžiamas rungimosi principu, šalims suteikiamos vienodos galimybės procese. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo našta pirmiausiai apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas), tačiau kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas), teismas darė išvadą, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, jog Micro SD kortelė dingo būtent po 2019 m. liepos 12 d. atliktos kratos.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, t. y. sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklausė neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

12. Spręsdamas dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos, teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, į tai, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimas padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog šiuo atveju 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti ir ją priteisė iš atsakovo atstovo.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

14. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis.

15. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Alytaus PN neturėjo jokių duomenų, kad kurie nors pareigūnai, 2019 m. liepos 12 d. atlikę pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kratą, netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas ir kratos metu paėmė pareiškėjo Micro SD kortelę. Teismas neįvertino, kad tokia kortelė nėra draudžiamas nuteistiesiems turėti daiktas, todėl pareigūnams jų išiminėti iš nuteistųjų netikslinga. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Alytaus PN administraciją dėl Micro SD kortelės dingimo, tačiau ginčo laikotarpiu jis to nepadarė, įstaigos pareigūnams nebuvo sudaryta galimybė atlikti įvykio aplinkybių patikslinimą. Atsakovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

16. Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujama Alytaus PN, apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami tikrovės neatitinkantys ir su bylos esme nesusiję teiginiai. Sutiktina, kad Micro SD kortelė yra leidžiamas nuteistiesiems turėti daiktas, tačiau Alytaus PN pareigūnei nuteistųjų laikmenas, kompiuterius dažnai paima be jokios priežasties (patikrinimui). Pareiškėjas nurodo, kad tokie veiksmai neįforminami teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Pareiškėjas įsitikinęs, tai yra bauginimas ir trukdymas ginti savo pažeistas teises teisme. Taip pat apeliaciniame skunde melagingai teigiama, kad pareiškėjas po kratos nesikreipė į Alytaus PN administraciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir į Kalėjimų departamento direktorių. Teismas konstatavo, kad krata buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, protokole nebuvo išvardinti visi iš pareiškėjo paimti daiktai, kratos protokolas nebuvo tinkamai užpildytas, neišsaugotas vaizdo įrašas. Visiškai nenustatytos kratos metu dingusios pareiškėjo Micro SD kortelės dingimo aplinkybės, tuo tarpu atsakovas nepaneigė, jog kortelė dingo būtent kratos metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų, kuriais 2019 m. liepos 12 d. atliekant pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje kratą galbūt buvo paimta pareiškėjui priklausanti informacijos laikmena (Micro SD kortelė), atlyginimo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Akcentuotina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

22. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).

23. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po neplaninės kratos, atliktos, 2019 m. liepos 12 d. jo gyvenamojoje patalpoje, iš pareiškėjo buvo paimta (dingo) jam priklausanti informacinė laikmena, pareigūnai elgėsi agresyviai, neleido pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems kratos stebėti, neišsamiai užpildė kratos protokolą. Atsakovas pirmosios instancijos teismui atsiliepime nurodė, kad pareigūnai kratos metu elgėsi tinkamai, pareiškėjo informacinės laikmenos neėmė, nuteistieji dėl kratos pretenzijų neturėjo. Be to, buvo pažymėta, kad krata buvo užfiksuota vaizdo registratoriumi Nr. 12, tačiau filmuojamas tik pareigūnų įėjimas į 6-to būrio 1-ąjį miegamąjį ir nuteistųjų išleidimas iš patalpos prieš atliekant joje kratą bei faktas, kuomet nei vienas nuteistasis nesutiko dalyvauti atliekant kratą, o pati kratos eiga fiksuojama nebuvo. Alytaus PN nurodė, kad aktualaus vaizdo įrašo pateikti neturi galimybės.

24. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2017 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XIII-493 redakcija) 113 straipsnyje yra numatytos pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės, tarp kurių paminėtos pataisos įstaigų apsauga, teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas. Minėtų priemonių įvykdymui bausmės vykdymo įstaigose atliekamos kratos. Ginčo patalpų kratos pataisos namų teritorijoje skunde nurodytu laiku buvo atliekamos vadovaujantis tuo metu galiojančia Instrukcija (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-529 redakcija), kuri reguliuoja, be kita ko, pataisos namuose laikomų asmenų priežiūrą ir krata yra vertinama kaip viena iš tokių priežiūros priemonių (Instrukcijos 7.5 p.). Instrukcijos 148 punktas numato, kad, siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (150 p.). Bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata (158 p.). Paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (157 p.). Pagal Instrukcijos 165 punkto nuostatas, kratos metu suimtieji ir nuteistieji sutelkiami atskirose patalpose arba vietose.

25. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Alytaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, iš esmės apsiribojo tuo, jog Alytaus PN nepateikė nei pareiškėjui, kai jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją po kratos atlikimo, nei teismui vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti ginčo kratos epizodai. Tačiau, vadovaujantis aptartomis Instrukcijos nuostatomis, kadangi pas nuteistuosius buvo rasti draudžiami turėti daiktai, Alytaus PN pareigūnai turėjo surašyti kratos protokolą. Kad šis dokumentas buvo surašytas, patvirtina ir byloje esantis Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakymas ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakymas pareiškėjui. Tačiau šio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, kokie daiktai buvo paimti, ar pareiškėjas turėjo pretenzijų, ar buvo siūloma stebėti kratą ir pan., byloje nėra.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors informacijos laikmena (Micro SD kortelė) yra leidžiamas nuteistiesiems turėti daiktas, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), galiojusio iki 2020 m. lapkričio 7 d., 5 punkte nustatyta, kad visi įsigyjami daiktai yra privalomai patikrinami ir apskaitomi Apraše nustatyta tvarka. Patikrinti daiktai apskaitomi Nuteistojo, suimtojo daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų apskaitos žurnale (žurnalo forma nustatyta Aprašo priede). Ši apskaita gali būti tvarkoma ir elektroniniu būdu. (Aprašo 8 p.). Įstaigoje laikomų asmenų daiktai, įsigyti už asmeninėse sąskaitose esančius pinigus ar perduoti, jiems perduodami tik šiuos daiktus patikrinus bei apskaičius administracijos padalinyje, atsakingame už įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą (Aprašo 9 p.). Taigi minėtas teisės aktas nustato, jog nuteistojo įsigyta informacijos laikmena turi būti patikrinta ir apskaityta specialiame dokumente. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, neišreikalavo papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar iš viso pareiškėjas minėtą informacijos laikmeną Alytaus PN turėjo, kokiomis aplinkybėmis ja naudojosi, ar ja disponavo teisėtai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepakanka duomenų atsakovo atstovo veiksmams įvertinti. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nenurodė, kokį teisės aktą ir konkrečią teisės normą pažeidė atsakovo atstovas, todėl konstatavęs atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, nepagrįstai sprendė ir dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos bei būtinybės ją iš dalies atlyginti pagal CK 6.271 str.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018; kt.).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su Alytaus PN 2019 m. liepos 12 d. atlikta krata pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė