39a95904-e720-48e3-b70d-7084b2cf53f2 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-39-777/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01828-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. L., Ž. J. ir R. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1498 (toliau – Sutartis Nr.

1) ir 2019 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3134 (toliau – Sutartis Nr. 2); taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir A. J. grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatÄ , unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastato sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti ieÅ¡kovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. IeÅ¡kovui nuosavybės teise nuo 2001 m. spalio 2 d. priklausė nekilnojamieji daiktai – 0,0600 ha žemės sklypas, sodo pastatas ir jo priklausiniai – pastatas sandėlis, kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Apie 2015 metus ieÅ¡kovas nutarė nutraukti ryÅ¡ius su savo sugyventine J. A. (dabar K.), su kuria turėjo bendrÄ vaikÄ . Siekdamas iÅ¡vengti turto praradimo, ieÅ¡kovas, susitaręs su draugu Ž.

J., 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1498 pagrindu ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ perleido Ž. J.. Teigia, jog su Ž. J. ieÅ¡kovas susitarė, jog, ieÅ¡kovui papraÅ¡ius, Ž. J. turtÄ grÄ Å¾ins atgal ieÅ¡kovui. Pažymėjo, kad po Å¡io sandorio ieÅ¡kovas toliau turtu naudojosi, jame gyveno, mokėjo mokesčius, gerino turto bÅ«klę. 2.2. 2019 metais ieÅ¡kovas pradėjo artimai bendrauti su sodo kaimynu atsakovu V. L. Kartu su atsakovu ieÅ¡kovas leisdavo laisvalaikius, vartodavo alkoholį, todėl atsakovas įgavo ieÅ¡kovo pasitikėjimÄ .

Teigia, jog atsakovas V. L. sakė, kad nori pradėti verslÄ , bet tam neturi pinigų, todėl ieÅ¡kovas bÅ«damas patikliu žmogumi sutiko padėti atsakovui. Pažymi, jog, įkalbėtas atsakovo, ieÅ¡kovas sutiko apsimestinai, sukuriant nuosavybės teisės perėjimo atsakovui regimybę, perraÅ¡yti pastarajam namÄ su žeme, kad atsakovas V. L. turtÄ Ä¯keistų ir gautų paskolÄ , t. y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas trumpam laikui formaliai paskolino jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nurodė, kad atsakovas pažadėjo, jog namÄ ieÅ¡kovui atgal grÄ Å¾ins po keturių mėnesių.

Kadangi ieÅ¡kovui priklausantis turtas buvo įregistruotas atsakovo Ž. J. vardu, ieÅ¡kovas atsakovui Ž. J. pasakė, kad turtÄ perraÅ¡ytų atsakovo V. L. vardu. Ž. J., neginčydamas to, jog nekilnojamasis turtas jam nepriklauso, neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo norui ir besÄ lygiÅ¡kai sutiko turtÄ perraÅ¡yti ieÅ¡kovo nurodytam asmeniui, t. y. atsakovui V. L. 2.3. 2019 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovas, V. L., Ž. J. ir R. J. nuvyko į notaro biurÄ bei sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ neva pardavė pastatÄ ir žemės sklypÄ atsakovui V.

L. Teigia, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad turtas parduodamas už 5 000 Eur, tačiau realiai pinigai nebuvo mokami. Pažymi, jog ginčo turtÄ Ä¯sigijus atsakovui V. L., gyvenamajame name toliau liko gyventi ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas pažymi, kad 2019 m. spalio 24 d. sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, jo Å¡alims nesiekiant sukurti tikrųjų teisinių santykių. 2.4. 2019 metų antrÄ Kalėdų dienÄ ginčo turte įvyko gaisras. Užsidegė ir iÅ¡ esmės sudegė visas gyvenamasis namas, name buvę daiktai ir dokumentai.

Po gaisro paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas V. L. gyvenamÄ jį namÄ buvo apdraudęs ir iÅ¡ draudimo kompanijos gavo apie 50 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas teigė, jog pradėjo iÅ¡ atsakovo V. L. reikalauti jam atlyginti nuostolius, patirtus dėl gaisro, tačiau atsakovas V. L. pradėjo vengti bendrauti su ieÅ¡kovu, policijos pagalba iÅ¡varė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ žemės sklypo teritorijos bei pareiÅ¡kė, kad ginčo turtas priklauso atsakovui V. L., o ne ieÅ¡kovui. Mano, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas dėl apgaulės neteko jam priklausančio nekilnojamojo turto ir gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui V. L. iš ieškovo 3 492,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė draudimo bendrovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš ieškovo 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 23,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės: 4.1. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo, atsakovų R. J. ir Ž. J. paaiÅ¡kinimus dėl Sutarties Nr. 1 sudarymo motyvų, tikslų, pinigų mokėjimo aplinkybių, pripažino, jog Å¡ie Å¡alių teikti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu yra objektyvÅ«s ir atitinka realiÄ Ä¯vykių sekÄ bei Å¡ios nagrinėjamos gyvenimiÅ¡kos situacijos logikÄ . Taip pat pripažino nustatytomis aplinkybėmis, jog Sutarties Nr. 1 sudarymo metu už nurodytÄ parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 5 000 Eur suma nebuvo mokama.

Akcentavo, kad Å¡alys aiÅ¡kiai suprato, jog sudaro tariamÄ sandorį nenorėdami sukurti pirkimo–pardavimo sutarties teisinių pasekmių. Konstatavo, kad Å¡ių veiksmų motyvas buvo neteisėtas ir savanaudiÅ¡kas siekis ieÅ¡kovui dirbtinai iÅ¡vengti galimo buvusios sugyventinės reikalavimų į bendrai užgyventÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei iÅ¡vengti antstolių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėjo, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ginčo laikotarpiu dėl ieÅ¡kovo vyko civiliniai procesai dėl ieÅ¡kovo turtinių prievolių įvykdymo bei dėl turtinių prievolių priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Darė iÅ¡vadÄ , kad Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tariamai, tai yra dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), siekiant ieÅ¡kovui neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti galimų turtinių prievolių buvusiai sugyventinei bei kreditoriams. 4.2. Konstatavo ieÅ¡kovo bei kitos sandorio Å¡alies (pirkėjų) R. J. ir Ž. J. piktnaudžiavimÄ subjektinėmis teisėmis faktÄ , sudarant ginčo Sutartį Nr.

1. Nurodė, kad abi Sutarties Nr. 1 Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai, apgaulingai ir savanaudiÅ¡kai trečiųjų asmenų atžvilgiu, tai yra J. A. (dabar K.), notarės V. K. bei ieÅ¡kovo kreditorių atžvilgiu. Darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu savo elgesiu Sutarties Nr. 1 Å¡alys sukėlė rizikÄ civilinių santykių stabilumui bei galimų nuostolių atsiradimui. 4.3. Nurodė, jog netenkinus ieÅ¡kovo pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Sutartis Nr. 1 pripažinimo negaliojančia, netenkinamas ir ieÅ¡kovo antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia.

Pažymėjo, jog ieškovas nėra Sutarties Nr. 2 šalis. Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovai R. J. ir Ž. J. (pardavėjai) teismui patvirtino, jog jie neturi jokių pretenzijų atsakovui V. L. (pirkėjui) dėl Sutarties Nr. 2 kilusių pasekmių, tai yra neturi pretenzijų dėl parduoto turto kainos, atliktų mokėjimų ir kt. Teigia, jog teismo posėdžio metu R. J. ir Ž. J. (pardavėjai) bei V. L. (pirkėjas) patvirtino, jog jie nesijaučia nei apgauti, nei nukentėję dėl Sutarties Nr. 2 sudarymo ir iš to kilusių pasekmių.

Darė iÅ¡vadÄ , kad visos Å¡ios sutarties Nr. 2 Å¡alys neturi jokio tikslo bei materialinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį Nr.

2. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, nebÅ«damas ginčijamo sandorio Å¡alimi, neturi reikalavimo teisės į Å¡io sandorio nuginčijimÄ . 4.4. Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentai, jog, anot ieÅ¡kovo, jis buvo apgautas dėl to, kad atsakovas V. L. žadėjęs po keturių mėnesių nuo sutarties Nr. 2 sudarymo grÄ Å¾inti įgytÄ turtÄ , ir to nepadarė jį apgaudamas, vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningÄ ir neteisėtÄ anksčiau nurodytÄ elgesį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad trečiasis asmuo J. K. neturėjo jokių bendrosios dalinės nuosavybės teisių į dar 2001 metais ieÅ¡kovo įgytÄ turtÄ . Mano, jog tai, kad ieÅ¡kovas įsivaizdavo (klaidingai manė), jog J. K. gali turėti teisę į jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, perraÅ¡ydamas nekilnojamÄ jį turtÄ savo draugo vardu, apgavo minėtÄ trečiÄ jį asmenį. Teigia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės yra patiklus žmogus, kaimynų (draugų) nurodytus faktus priima už grynÄ pinigÄ , nors realiai Å¡ie faktai visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, todėl Å¡iuo atveju kaimynų patartas perrašė turtÄ draugui, nors to daryti visiÅ¡kai nereikėjo. 6.2.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas, tariamai perraÅ¡ydamas nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovams Ž. ir R. J., siekė iÅ¡vengti antstolių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymi, jog 2015 metais ieÅ¡kovo turėtos skolos buvo itin nedidelės, o CPK 663 straipsnio 3 dalis draudžia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena. Darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui nebuvo poreikio perraÅ¡yti turtÄ savo draugui, kadangi iÅ¡ Å¡io turto iÅ¡ieÅ¡kojimas nebuvo galimas. 6.3.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovai J. nebuvo tikrieji nekilnojamojo turto savininkai, lėšų pagal sutartį negavo, turto nevaldė ir realiai turto V. L. net neperdavinėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad sandoris tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų J. buvo tariamas, iÅ¡ esmės pripažino, jog vėlesnis sandoris tarp atsakovų J. ir V. L. buvo apsimestinis. Teigia, kad tikroji sutarties Nr. 2 Å¡alių valia buvo ne perleisti ginčo turtÄ atsakovo V. L. nuosavybėn, o sukurti regimÄ teisinį pagrindÄ perduoti ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovui, šį turtÄ Ä¯keisti už paskolÄ iki atskiro ieÅ¡kovo nurodymo grÄ Å¾inti. 6.4.

Nurodė, kad sudarydamas apsimestinius ir tariamus sandorius, ieÅ¡kovas nepažeidė jokių kitų asmenų interesų, taip pat nepadarė jokios žalos (iÅ¡skyrus sau). Darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du teismas be pagrindo taikė CK 1.137 straipsnio 3 dalį, atsisakydamas apginti ieÅ¡kovo, kuris iÅ¡ esmės buvo apgautas atsakovo V. L., interesus. Mano, kad minėta įstatymo nuostata galėtų bÅ«ti taikoma V. L., o ne ieÅ¡kovui, kadangi žalÄ patyrė bÅ«tent ieÅ¡kovas, o V. L. gavo iÅ¡ to naudÄ . 6.5.

Teigia, jog, atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , susiklostė teisiÅ¡kai ir socialiai ydinga situacija, kai atsakovas V. L. dėl savo paties prieÅ¡ingų teisei veiksmų (apsimestinio sandorio sudarymo) praturtėjo, t. y. V. L. apsimestinio sandorio pagrindu įgijo naudÄ â€“ ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas į šį faktÄ neatsižvelgė, iÅ¡ esmės dėl jo nepasisakė, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog atsižvelgiant į faktÄ , kad atsakovas V.

L. iÅ¡ apsimestinių sandorių gavo naudÄ , turėjo taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. L. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Atsakovas V. L. nurodė, kad Sutarties Nr. 1 sudaryme nedalyvavo, nebuvo Å¡ios sutarties Å¡alis ir jokių paslėptų ieÅ¡kovo ir atsakovų Ž. J. ir R. J. susitarimų nežinojo. Atsakovui V. L. jokios aplinkybės, kurias konstatavo teismas sprendime, jam sudarant Sutartį Nr. 2, nebuvo žinomos, t. y., kad Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tariamai, tai yra dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) siekiant ieÅ¡kovui neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti galimų turtinių prievolių buvusiai sugyventinei bei kreditoriams. 8.2.

Nurodė, kad atsakovas V. L., įgijęs turtÄ iÅ¡ atsakovų Ž. J. ir R. J., šį turtÄ perėmė ir atitinkamai įgyvendino visas turto savininko teises. T. y. atsakovas V. L. yra atsiskaitęs su atsakovais Ž. J. ir R. J. Pažymi, jog jeigu atsakovas V. L. bÅ«tų manęs sudarantis tik apsimestinį sandorį, tai pagrindų jam atsiskaityti su turto pardavėjais – atsakovais Ž. J. ir R. J. – nebuvo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas V. L. įsigijęs turtÄ jo nuosavybę įregistravo Nekilnojamojo turto registre, savo turimų prievolių įvykdymo užtikrinimui turtÄ Ä¯keitė, su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (duomenys neskelbtini) sudarė draudimo sutartį, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu apdraudė turtÄ , po įvykusio name gaisro atsakovas V.

L. iÅ¡ savo asmeninių lėšų atstatinėjo namÄ . 8.3. Teigia, jog teismas nepripažinęs Sutarties Nr. 1 negaliojančia ir palikęs Å¡ios sutarties Å¡alimis ieÅ¡kovÄ (pardavėjÄ ) ir atsakovus Ž. J. ir R. J. (pirkėjus), Sprendime atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti Sutartį Nr. 2 negaliojančia teisingai ir pagrįstai nurodė, jog Sutarties Nr. 2 Å¡alys – atsakovai Ž. J. ir R. J. (pardavėjai) ir atsakovas V. L. (pirkėjas) – neturi jokio tikslo bei materialinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį Nr. 2, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pagrindų Å¡iÄ sutartį panaikinti nėra. 8.4.

Teigia, kad ieÅ¡kovo nurodomi teiginiai, tariamas ieÅ¡kovo patiklumas, yra tik jo gynybinė pozicija ir siekis sumenkinti sprendime konstatuotÄ ieÅ¡kovo apgaulingÄ , savanaudiÅ¡kÄ ir nesÄ Å¾iningÄ elgesį su trečiaisiais asmenimis sudarant Sutartį Nr.

1. Pažymi, jog ieÅ¡kovo teiginius paneigia paties ieÅ¡kovo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti paaiÅ¡kinimai. 8.5. Pažymėjo, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalies taikymui pakanka konstatuoti tik asmens piktnaudžiavimÄ subjektine teise, tai, atsakovo nuomone, Å¡ioje byloje ir buvo nustatyta. Teigia, kad pats ieÅ¡kovas kaip pagrindÄ , kodėl sudarė tariamÄ pirkimo–pardavimo Sutartį Nr. 1, nurodė, kad jo motyvas buvo tai, kad tokiu elgesiu buvo siekiama apsaugoti ieÅ¡kovo turtinius interesus – apriboti ieÅ¡kovo buvusios sugyventinės J. K. galimybę pretenduoti į dalį kartu su ieÅ¡kovu užgyventÄ TurtÄ .

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J. K. su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad jokių pretenzijų ar reikalavimų A. J. dėl 0,06 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant Å¡io sklypo esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neturi.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo ERGO Insurance SE filialas Lietuvoje praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 11.1. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismo buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys Ž. J. ir R. J. sudarydami Sutartį Nr. 1 nuslėpė nuo notarės V. K. tikrÄ sias Å¡io sandorio sudarymo aplinkybes ir tikslus. Teigia, jog notarė nežinojo, kad ieÅ¡kovas sandorį siekė sudaryti tik dėl akių, nesiekdamas realių teisinių pasekmių, todėl ginčo sandorį pagrįstai patvirtino. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog notarė buvo apgauta ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų Ž.

J. ir R. J. 11.2. Teigia, jog ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, jog jo sprendimas jam priklausantį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims Ž. J. ir R. J. buvo nulemtas klaidingo manymo apie jo turtui taikytinÄ teisinį režimÄ , be to, ieÅ¡kovo 2015 m. turėti įsiskolinimai buvo itin nedideli ir jis galėjo disponuoti savo turtu, nekeičia byloje nustatyto fakto apie buvusį nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo sumanymÄ dėl Sutarties Nr. 1 sudarymo. Akcentuoja, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek pirmiau nurodyti tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sudarydami šį sandorį siekė tikslų, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja gerai moralei ir vieÅ¡ajai tvarkai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovo (apelianto) ir atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju nėra bÅ«tina skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarė V. K. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1498 (Sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieÅ¡kovas už 5 000 Eur pardavė nekilnojamuosius daiktus – 0,0600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatÄ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsakovams Ž. J. ir R. J. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. spalio 23 d. Å ilalės rajono notarų biuro notarė V. S. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3134 (Sutartis Nr. 2), kurios pagrindu atsakovai Ž. J. ir R. J. už 5 000 Eur pardavė anksčiau nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovui V. L.

16. Apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog Sutartis Nr. 1 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų J. buvo tariamas sandoris, iÅ¡ esmės pripažino, jog vėlesnis sandoris tarp atsakovų J. ir V. L. taip pat buvo apsimestinis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai taikė CK 1.137 straipsnio nuostatas ir atsisakė taikyti restitucijÄ .

17. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja. Paprastai tariamieji, prieÅ¡ingai negu, pavyzdžiui, prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrÄ jÄ savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai Ž. J. bei R. J. pripažįsta, jog Sutartis Nr. 1 buvo apsimestinis sandoris. IeÅ¡kovas nurodė, o atsakovai Ž. J. bei R. J. patvirtino, jog ginčijama Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tuo tikslu, jog ieÅ¡kovui nusprendus nutraukti ryÅ¡ius su savo sugyventine J. A. (dabar K.), su kuria ieÅ¡kovas turėjo bendrÄ vaikÄ , buvo siekiama iÅ¡vengti neigiamų padarinių (siekiama iÅ¡laikyti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ ). Å ios aplinkybės rodo, jog Sutarties Nr. 1 Å¡alys aiÅ¡kiai suprato, jog sudaro tariamÄ sandorį, nenorėdamos sukurti pirkimo–pardavimo sutarties teisinių pasekmių.

19. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, kad Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tariamai, tai yra dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), siekiant ieÅ¡kovui neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti galimų turtinių prievolių buvusiai sugyventinei bei kreditoriams (apeliaciniu skundu Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavo, jog nors Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta dėl akių, tačiau laikė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju susidaro ydinga situacija, kai niekinis sandoris paliekamas galioti, nors toks sandoris teisinių pasekmių sukelti negali.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kartu Å¡iuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ (eliminuojant iÅ¡ civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais bÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamÄ civilinių santykių reglamentavimo rezultatÄ , taip pat visuomenėje nustatyti sÄ Å¾iningo elgesio principai) bei sÄ Å¾iningų sutartinių santykių Å¡alių interesus nuo jų pažeidimo nesÄ Å¾iningos Å¡alies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumÄ , užkertant keliÄ siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesÄ Å¾iningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-7-2/2013; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-232/2012).

21. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Å alys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, jog neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandoris yra valinis aktas, sÄ moningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Tariamuoju sandoriu, kuris sudarytas dėl akių, sandorio Å¡alys neketina sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnis). Taigi toks sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), o niekiniai yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir ar priimtas teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo. Å ie sandoriai negalioja, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų.

22. Kaip minėta Å¡ios nutarties 18–19 punktuose, byloje nėra ginčo, jog Sutartis Nr. 1 yra tariamas sandoris, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuoja, jog toks sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi iÅ¡spręsti restitucijos klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-532/2009). Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2009).

Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui turi būti įvertintas tariamojo sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai – restitucija, ar kiti. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis).

Taigi įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančių tikslų, teisės gali bÅ«ti neginamos ar ginamos iÅ¡ dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsisakymas taikyti restitucijÄ Å¡iuo atveju reikÅ¡tų atsisakymÄ ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-660/2013).

25. Tariamo sandorio pagrindas, įvertinus juo siekiamÄ tikslÄ , gali bÅ«ti susijęs ir su CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu kitu sandorio negaliojimo pagrindu, o bÅ«tent, kai sandoris pripažįstamas niekiniu dėl jo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Kaip pažymima teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K‑3-30/2006), įstatymas neatskleidžia vieÅ¡osios tvarkos ar geros moralės turinio, jis (turinys) yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „vieÅ¡oji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas.

Juo turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-26/2014).

26. Kaip minėta Å¡ios nutarties 18 punkte, Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tam, jog ieÅ¡kovas nusprendė nutraukti ryÅ¡ius su savo sugyventine J. A. (dabar K.), su kuria ieÅ¡kovas turėjo bendrÄ vaikÄ . Å ias aplinkybes patvirtino tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovai Ž. J. bei R. J. Be to, atsakovė R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovo papraÅ¡yti sutiko padėti bei sudaryti Sutartį Nr. 1 tam, kad ieÅ¡kovas galėtų iÅ¡vengti antstolių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie Sutarties Nr. 1 Å¡alių veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais, o jų tikslai neabejotinai prieÅ¡tarauja gerai moralei, todėl darytina iÅ¡vada, jog Sutarties Nr. 1 Å¡alys piktnaudžiavo savo subjektinėmis teisėmis, todėl Å¡iuo atveju Sutarties Nr. 1 Å¡alių teisės neginamos ir restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis).

27. Nors apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo J. K. neturėjo jokių bendrosios dalinės nuosavybės teisių į dar 2001 metais ieÅ¡kovo įgytÄ turtÄ , o tai, kad ieÅ¡kovas įsivaizdavo (klaidingai manė), jog J. K. gali turėti teisę į jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas, perraÅ¡ydamas nekilnojamÄ jį turtÄ savo draugo vardu, apgavo minėtÄ trečiÄ jį asmenį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius skundo argumentus kaip nepagrįstus.

Akcentuotina, jog trečiojo asmens teisės į ginčo turtÄ nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino. Vien tai, kad 2001 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo ginčo nekilnojamuosius daiktus, dar nereiÅ¡kia, jog trečiasis asmuo J. K. neturėjo visiÅ¡kai jokių teisių į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas patvirtino, kad gyveno kartu su trečiuoju asmeniu, susilaukė vaiko, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Sutartimi Nr. 1 nebuvo pažeistos trečiojo asmens J.

K. teisės.

28. Be to, net ir nustačius aplinkybes, jog J. K. neturi teisių į ginčo turtÄ , Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės nekeistų sudaryto sandorio tikslų, t. y. apgauti trečiÄ jį asmenį, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog Sutartimi Nr. 1 nebuvo pažeistos trečiojo asmens J. K. teisės, todėl minėta sutartis negali bÅ«ti pripažinta prieÅ¡taraujanti gerai moralei, atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas, tariamai perraÅ¡ydamas nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovams Ž. ir R. J., siekė iÅ¡vengti antstolių iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovo teigimu, 2015 metais jo turėtos skolos buvo itin nedidelės, o CPK 663 straipsnio 3 dalis draudžia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio paskutinio bÅ«sto, kuriame jis gyvena. Darė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui nebuvo poreikio perraÅ¡yti turtÄ savo draugui, kadangi iÅ¡ Å¡io turto iÅ¡ieÅ¡kojimas nebuvo galimas.

30. Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu apklausta atsakovė R. J. nurodė, kad, be kita ko, Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta tam, kad ieškovas galėtų išvengti antstolių skolų išieškojimo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog ieškovas neneigia aplinkybių, jog 2015 metais (t. y. Sutarties Nr. 1 sudarymo metu) turėjo skolų, tačiau teigia, jog tuo metu jo skolos nebuvo itin didelės, todėl manė, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto nėra galimas.

Kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė atsakovas V. L., Sutarties Nr. 1 sudarymo laikotarpiu galiojusioje CPK 663 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkui priklausančio bÅ«sto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt eurų. Kaip matyti, ieÅ¡kovas pripažįsta aplinkybes, jog minėtu laikotarpiu turėjo skolų, tačiau nors ir teigia, jog jo skolos nebuvo itin didelės, tačiau objektyvių įrodymų, jog jo skolos nevirÅ¡ija įstatyme nustatyto 2 030 Eur dydžio, į bylÄ nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Sutarties Nr. 1 Å¡alys minėta sutartimi siekė apgaulės bÅ«du apsaugoti ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ taip iÅ¡vengiant ieÅ¡kovo turimų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip pat nesant duomenų, jog jo turimos skolos nevirÅ¡ija civilinio proceso įstatyme nustatytos 2 030 Eur sumos, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio turto nebuvo galimas, atmestini kaip nepagrįsti.

31. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, jog sandoris tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų J. buvo tariamas, iÅ¡ esmės pripažino, jog vėlesnis sandoris tarp atsakovų J. ir V. L. buvo apsimestinis. Teigia, kad tikroji Sutarties Nr. 2 Å¡alių valia buvo ne perleisti ginčo turtÄ atsakovo V. L. nuosavybėn, o sukurti regimÄ teisinį pagrindÄ perduoti ieÅ¡kovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovui, šį turtÄ Ä¯keisti už paskolÄ iki atskiro ieÅ¡kovo nurodymo jį grÄ Å¾inti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas teigdamas, kad Sutartis Nr. 2 buvo sudaryta tik dėl akių, t. y. Sutartis Nr. 2 buvo apsimestinis sandoris, privalo įrodyti, kad Sutarties Nr. 2 Å¡alys nesiekė sukurti pirkimo–pardavimo sutarties teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pat Å¡alių teismo posėdžio metu teiktus paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, jog ieÅ¡kovas, be savo paaiÅ¡kinimų, į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis Nr. 2 buvo apsimestinis sandoris.

32. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovai R. J. ir Ž. J. (pardavėjai) teismui patvirtino, jog jie neturi jokių pretenzijų atsakovui V. L. (pirkėjui) dėl Sutarties Nr. 2 kilusių pasekmių, tai yra neturi pretenzijų dėl parduoto turto kainos, atliktų mokėjimų ir kt. Teismo posėdžio metu R. Jo. ir Ž. J. (pardavėjai) ir V. L. (pirkėjas) patvirtino, jog jie nesijaučia nei apgauti, nei nukentėję dėl Sutarties Nr. 2 sudarymo ir iš to kilusių pasekmių. Visos šios sutarties Nr. 2 šalys neturi jokio tikslo bei materialinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį Nr.

2. Dar daugiau, Å ilalės rajono notarų biuro notarė V. S., kuri tvirtino Sutartį Nr. 2, nurodė, kad pardavėjai pateikė visus bÅ«tinus dokumentus, taip pat ir 2019 m. spalio 21 d. sodininkų bendrijos pažymÄ , kad R. J. ir Ž. J. bendrijai neskolingi. Pažymoje jie buvo įvardyti kaip bendrijos nariai. Pateikė 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1498), žemės sklypo planÄ bei pastato energinio naudingumo sertifikatÄ , t. y. pardavėjai turėjo visus nuosavybės dokumentus kaip ir priklauso savininkams.

Akcentavo, kad nei iÅ¡ pateiktų dokumentų, nei iÅ¡ Å¡alių elgesio nebuvo galima net įtarti, kad jie bÅ«tų iÅ¡ anksto susitarę apgauti notarÄ ir sudaryti tariamÄ ar apsimestinį sandorį. Be to, atkreipė dėmesį, jog sandorio Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos sutartį, patvirtino ir garantavo, kad „sutartis nėra sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), sutartimi nesiekiama pridengti kitÄ sandorį“ (sutarties 7.3.2. punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos anksčiau nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Sutartis Nr. 2 buvo sudaryta tinkamai ir jokių kitų tikslų Å¡ia sutartimi nebuvo siekiama.

33. CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio Å¡alys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, kurie sÄ Å¾iningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Å ioje teismų taikytoje normoje reglamentuojama situacija, kai tretieji asmenys įgyja teises apsimestinio sandorio pagrindu – ja siekiama apsaugoti sÄ Å¾iningų asmenų teises, kurias jie įgyja pagal kitÄ sandorį iÅ¡ asmens, kuriam tos teisės nepriklauso arba priklauso kitokios apimties (turinio), nežinodami, kad sandoris fiktyvus.

Visų neigiamų padarinių rizika tokiu atveju perkeliama apsimestinio sandorio Å¡alims. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl CK 1.87 straipsnio 3 dalies taikymo, pažymėta, kad į Å¡ios normos taikymo sritį patenka atvejai, kai asmuo įgyja turtÄ nuosavybės teise arba galimybę jį naudoti ar valdyti kitais pagrindais; apsimestinio sandorio objektu esantis turtas įkeičiamas; kitaip disponuojama turtu arba įgyjama iÅ¡ apsimestinio sandorio objektu kylančių ar su juo susijusių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2014).

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas V. L. žinojo, kad ieÅ¡kovo bei atsakovų R. J. ir Ž. J. sudaryta Sutartis Nr. 1 buvo apsimestinis sandoris. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas pats nurodė, jog bendrauti su atsakovu V. L. pradėjo po to, kai buvo sudaryta Sutartis Nr. 1, taip pat byloje apklausti atsakovai R. J. ir Ž. J. patvirtino, jog iki Sutarties Nr. 2 sudarymo dienos atsakovo V. L. nepažinojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V.

L. nežinojo ir negalėjo žinoti Sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybių bei tai, kad minėtas sandoris buvo sudarytas dėl akių, nesiekiant pirkimo–pardavimo sutarties pasekmių. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas V. L., sudarydamas Sutartį Nr. 2, veikė sÄ Å¾iningai, todėl laikytinas sÄ Å¾iningu įgijėju. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, jog Sutartis Nr. 2 buvo apsimestinis sandoris.

35. Pagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovai J. nebuvo tikrieji nekilnojamojo turto savininkai, tačiau kaip jau buvo anksčiau konstatuota nutartyje atsakovas V. L. nežinojo ir negalėjo žinoti Sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad Sutartis Nr. 1 buvo sudaryta dėl akių, nesiekiant pirkimo – pardavimo sutarties pasekmių, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog toks sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, tačiau Sutarties Nr. 1 šalių teisės neginamos ir restitucija netaikoma, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ir Sutartis Nr. 2 yra apsimestinė.

IeÅ¡kovas apie sudaromÄ sutartį Nr. 2 žinojo, suvedė atsakovÄ V. L. su J. (tarpininkavo), elgėsi nesÄ Å¾iningai, neinformavo nei V. L., nei notarės apie Sutarties Nr. 1 sudarymo aplinkybes, pasiekė to, ko norėjo, t. y. Sutarties Nr. 2 sudarymo, todėl turi prisiimti iÅ¡ to kilusias pasekmes. Juolab, kad ieÅ¡kovas atsakovui V. L. pretenzijas dėl turto grÄ Å¾inimo pradėjo reikÅ¡ti tik po to, kai V. L. sudegusį namÄ iÅ¡ asmeninių lėšų pradėjo atstatinėti. Toks ieÅ¡kovo elgesys taip pat patvirtina jo nesÄ Å¾iningumÄ .

36. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti Å¡alių argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl bylos baigties 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris pakeistinas, konstatuojant, jog Sutartis Nr. 1 yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento, kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 38.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo reikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo apimties, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors reikalavimas dėl 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 1498 pripažinimo negaliojančia yra tenkintas, tačiau įvertinus tai, kad nustačius minėtos sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ buvo atsisakyta ginti Å¡alių teises (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis) bei sutarties negaliojimo pasekmės (restitucija) nebuvo taikytos, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys bei apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra atmetamas.

Akcentuotina, kad minėtu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ eliminavo iÅ¡ civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais bÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamÄ civilinių santykių reglamentavimo rezultatÄ , taip pat visuomenėje nustatytus sÄ Å¾iningo elgesio principus.

40. Atsakovas V. L. pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kartu su praÅ¡ymu į bylÄ buvo pateikti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija ir Nr. ADV-2021/1181, kurioje nurodyta mokėtina suma sudaro 1 530,65 Eur, bei 2021 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas V. L. sumokėjo advokatui 1 530,65 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad atsakovo V.

L. prašoma priteisti 1 530,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš ieškovo atsakovui V. L. priteistina 1 530,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

41. Trečiasis asmuo Ergo Insurance Se Lietuvos filialas pateikė praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kartu su praÅ¡ymu į bylÄ buvo pateikti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. gruodžio 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, Serija BER ir Nr. 2008653, kurioje nurodyta, kad apmokėta avansu suma sudaro 707,85 Eur, bei 2021 m. gruodžio 8 d. avansinio mokėjimo pavedimas. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad trečiojo asmens praÅ¡oma priteisti 707,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui priteistina 707,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

42. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

43. Kitų praÅ¡ymų priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti. 2015 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. patvirtintÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1498, kurios pagrindu ieÅ¡kovas A. J. už 5 000 Eur pardavė nekilnojamuosius daiktus – 0,0600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – pastatÄ sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsakovams Ž.

J. ir R. J., pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Restitucijos netaikyti. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. L. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. 1 530,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui Ergo Insurance Se Lietuvos filialui iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. 707,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė