2015-10-29 Nr. AB-21126-3-61-3-06630-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1709-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06630-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AART Energy“ skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AART Energy“ su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 57-59), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 17R-362 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje Komisija atsisakė kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas: 4 823 Lt dydžio būtinas išlaidas tvoros aptvėrimui ir 700 Lt dydžio būtinas išlaidas poveikio aplinkai tyrimui;

2) įpareigoti Komisiją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. kompensuoti pagrįstas 5 523 Lt pareiškėjo patirtas išlaidas pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą Nr. 15R-536 (toliau – ir Prašymas);

3) įpareigoti Komisiją išmokėti pareiškėjui pagal Komisijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 17R-362 kompensuotiną išlaidų sumą (7 844,28 Lt), kuri iki šiol neišmokėta.

Paaiškino, kad pateikė Komisijai Prašymą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, tačiau Komisija Sprendimu nusprendė tik iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad nekelia ginčo dėl kompensuotos 7 844,28 Lt dydžio išlaidų sumos. Pabrėžė, kad nesutinka su atsisakymu kompensuoti 4 823 Lt išlaidų, patirtų projektuojamą saulės elektrinę, esančią Pušų g., Parąžės k., Kretingos raj., aptveriant tvora, ir 700 Lt už poveikio aplinkai tyrimą. Vertino, kad Komisijos Sprendimas minėtoje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime tik formaliai nurodyta, kad iš dalies kompensuotinos pareiškėjo patirtos išlaidos, t. y. 7 844,28 Lt. Ginčo akte nėra faktinio pagrindimo, apskritai neišdėstyti jokie argumentai, nėra detalizuotos kompensuotinų išlaidų kategorijos, neaišku, kokių išlaidų Komisija nusprendė nekompensuoti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdama tokį sprendimą. Nurodė, kad teisės aktuose nustatytas reikalavimas saulės jėgaines aptverti tvora, kuriai reikalavimai nurodyti Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-303 (toliau – ir Taisyklės) 55 punkte. Pareiškėjas aptvėrė saulės jėgainę pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus bei pateikė Komisijai tai patvirtinančius dokumentus. Be to, pareiškėjas kreipėsi į AB SEB banką dėl projekto finansavimo, kuris iškėlė sąlygą projektuojamą statyti jėgainę aptverti tvora ir įrengti signalizaciją bei apdrausti draudimo bendrovėje. Draudimo bendrovė nedraudžia jėgainės tol, kol nebus aptverta tvora bei įrengta signalizacija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, neatlikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 1 punkte patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 75–78 punktuose nustatyto poveikio aplinkai tyrimo, negalėtų vykdyti saulės energijos jėgainės, kuri yra kurorto apsaugos zonoje, eksploatavimo veiklos.

Atsakovas Komisija, atstovaujamas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimuose (b. l. 21–23; 74–77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas skundžia Komisijos Sprendimą toje dalyje, kuria buvo nuspręsta nekompensuoti 4 823 Lt (5 835,83 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM)) dydžio tvoros įrengimo išlaidų, kurias pareiškėjas priskyrė kompensuotinų išlaidų kategorijai „Išlaidos už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas ir kiti su elektrinės projekto plėtojimu susiję darbai)“, ir 700 Lt (847 Lt su PVM) dydžio išlaidų, patirtų atsiskaitant už dokumentų parengimą poveikio aplinkai įvertinimui.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas ir kitos šio teisės akto normos Komisijai suteikia teisę priimti sprendimus tik dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, t. y. tik dėl tokių išlaidų, kurios yra būtinos ir neišvengiamos plėtojant elektrinės projektą. Pareiškėjo teiginys, jog reikalavimas saulės jėgainę aptverti tvora yra nustatytas Taisyklių 55 punkte, nepagrįstas.

Minėtas Taisyklių punktas nustato pareigą aptverti ne elektrines (tame tarpe ir saulės elektrines), bet pastotes ir atvirąsias skirstyklas, esančias elektrinių, 330 kV ir aukštesnės įtampos pastočių teritorijoje, be to, tokios skirstyklos ir pastotės turi būti aukštesnės kaip 1000 V įtampos. Taigi teisės aktais nenustatyta pareiga tvora aptverti saulės elektrines, todėl išlaidos, patirtos įrengiant tokias tvoras, negali būti laikomos būtinomis plėtojant elektrinės projektą. Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir Aprašo nuostatas, nustatančias kompensuotinų išlaidų kategorijas, pagrįstai padarė išvadą, kad tvoros elektrinei aptverti įrengimo išlaidos nepatenka į išlaidų už atliktus bendrosios instaliuotosios galios darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas) kategoriją, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą šių išlaidų nekompensuoti.

Pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos už dokumentų parengimą privalomam poveikio aplinkai vertinimui nepatenka nei į vieną iš Aprašo 5.1–5.6 punktuose nurodytų kompensuotinų išlaidų kategorijų, todėl Komisija vertino, ar jos gali būti kompensuotos vadovaujantis Aprašo 5.7 punktu. Pareiškėjo pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2012 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (4)-LV4-3678 nurodoma, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla – 30 kW galios saulės elektrinės statyba žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai ir todėl nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas, todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama.

Taigi Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, pagrįstai padarė išvadą, kad šios išlaidos nekompensuotinos, kadangi nebuvo nustatyta valstybės prievolė atlikti saulės elektrinės poveikio aplinkai vertinimą, be to, Klaipėdos RAAD nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju saulės elektrinė nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas. Komisijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, t. y. jis pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis.

Komisija Sprendimą priėmė neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir diskrecijos. Teismas neturėtų atlikti tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu priskirta Komisijai. Teismas turėtų apsiriboti patikrinimu, ar Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar priimant Sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l. 94-101) pareiškėjo UAB „AART Energy“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino Komisijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 17R-362 dalį, kurioje Komisija atsisakė kompensuoti pareiškėjo UAB „AART Energy“ patirtas išlaidas: 1 396,84 EUR (4 823 Lt) dydžio būtinas išlaidas tvoros aptvėrimui ir 202,73 EUR (700 Lt) dydžio būtinas išlaidas poveikio aplinkai tyrimui. Įpareigojo Komisiją kompensuoti pareiškėjui UAB „AART Energy“ pagrįstai patirtas 1 599,57 EUR (5 523 Lt) dydžio išlaidas pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą Nr. 15R-536, susijusias su tvoros įrengimu ir poveikio aplinkai tyrimu. Nutraukė administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėjas UAB „AART Energy“ prašė įpareigoti Komisiją išmokėti pareiškėjui pagal Komisijos Sprendimą kompensuotiną išlaidų sumą – 2 271,86 EUR (7 844,28 Lt).

Aptaręs remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, kad nors Komisijai įstatymų leidėjas suteikė gana plačią diskreciją, tačiau ji nėra absoliuti. Komisija, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, yra saistoma bendrųjų viešosios teisės principų, įtvirtintų, be kita ko, VAĮ, todėl Komisijos Sprendimas, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus.

Teismas vertino, kad Sprendime tik formaliai nurodyta, jog iš dalies kompensuotinos pareiškėjo patirtos išlaidos, t. y. 7 844,28 Lt. Ginčo akte nėra faktinio pagrindimo, apskritai neišdėstyti jokie argumentai, nėra detalizuotos kompensuotinos išlaidų kategorijos, neaišku, kokių išlaidų Komisija nusprendė nekompensuoti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdama tokį sprendimą. Aprašo 21 punktas imperatyviai nustato, kad Komisijos priimamas sprendimas turi būti motyvuotas. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas tik Aprašo 20 punktas, įtvirtinantis galimas priimti Komisijos sprendimų rūšis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad ginčijama Komisijos Sprendimo dalis neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Atsižvelgusi į tai, kad proceso šalys šiame teismo procese išdėstė savo pozicijas dėl ginčijamų išlaidų kompensavimo, vadovaudamasi proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo principais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija, konstatavo, kad yra pagrindas kilusį ginčą išspręsti iš esmės ir negrąžinti klausimo iš naujo nagrinėti Komisijai.

Pažymėta, jog Taisyklių 55 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas pagrįsdamas 4 823 Lt (be PVM) dydžio tvoros įrengimo išlaidų pagrįstumą, nustatyta, kad pastočių teritorija turi būti aptverta išoriniu ne žemesniu kaip 1,8 m aukščio aptvaru. Elektrinių, 330 kV ir aukštesnės įtampos pastočių teritorijoje įrengiant atvirąsias skirstyklas, jas būtina aptverti ne žemesniu kaip 1,6 m aukščio vidaus aptvaru. Uždarųjų pastočių, transformatorinių, modulinių ir stulpinių transformatorinių aptverti nebūtina. Aptvarai gali būti permatomi (tinklo, strypelių ir kt.) arba nepermatomi (plytų, gelžbetonio, metalinių plokščių ir kt.). Teismas nurodė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad išlaidos, patirtos tvora aptveriant saulės elektrinę, negali būti laikomos būtinomis plėtojant elektrinės projektą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl projekto finansavimo kreipėsi į AB SEB banką, iš kurio pasiūlymo suteikti pareiškėjui ilgalaikį kreditą matyti, kad į saulės elektrinės statybą / įrengimą įtrauktos išlaidos jos aptvėrimui. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo realiai patirtos tvoros įrengimo išlaidos laikytinos kitomis išlaidomis (Aprašo 5.7 p.) ir pripažintinos būtinomis plėtojant elektrinės projektą. Teismo nuomone, tvoros įrengimas šiuo atveju yra sudedamoji elektrinės įrengimo dalis, kurios neįrengus, projekto tolesnis vystymas būtų nesaugus, o, atsižvelgiant į projekto finansavimui keliamus reikalavimus, ir neįmanomas. Atsakovas nenurodė, kad minėtos išlaidos būtų nepagrįstos dokumentais, jų dydis atitinka protingumo kriterijų, todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti Komisiją kompensuoti pagrįstas 4 823 Lt (be PVM) pareiškėjo patirtas tvoros įrengimo išlaidas (pagal Prašymą).

Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., kuriame buvo planuojama įrengti elektrinę, yra kurorto apsaugos zonoje, kuriai pagal Sąlygų 75–78 punktus taikomi tam tikri apribojimai, taip pat rėmėsi Sąlygų 75-78 punktais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 dalimis, 2 priedu. Šiuo aspektu nurodė, jog iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo matyti, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla nėra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą.

Tačiau, įvertinęs planuojamos ūkinės veiklos vietos ypatumus ir minėtą reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas, kaip planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis, turėjo teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 d.).

Klaipėdos RAAD, į kurį buvo kreiptasi dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos, 2012 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. (4)-LV4-3678 informavo pareiškėją, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai ir todėl nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas, t. y. atsakinga institucija nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai nereikia atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Teismo nuomone, šie pareiškėjo veiksmai, atlikti siekiant nustatyti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, yra tiesiogiai susiję su elektrinės projekto vystymu.

Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo realiai patirtos atrankos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo išlaidos laikytinos kitomis išlaidomis (Aprašo 5.7 p.) ir pripažintinos pagrįstomis plėtojant elektrinės projektą. Atsakovas nenurodė, kad minėtos išlaidos būtų nepagrįstos dokumentais, jų dydis atitinka protingumo kriterijų, todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti Komisiją kompensuoti pagrįstas 700 Lt (be PVM) pareiškėjo patirtas poveikio aplinkai tyrimo išlaidas (pagal Prašymą).

Teismas nurodė, jog pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, prašė teismo įpareigoti Komisiją išmokėti pareiškėjui pagal Komisijos Sprendimą kompensuotiną išlaidų sumą (7 844,28 Lt), kuri iki šiol neišmokėta, tačiau 2014 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pateikė skundo papildymą, kuris laikytinas prašymu dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo, nes jame pareiškėjas nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti Komisiją išmokėti pareiškėjui kompensuotiną išlaidų sumą – 7 844,28 Lt. Vertinta, jog šiuo atveju nėra išimties, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkte, taigi administracinės bylos dalis, kurioje pareiškėjas prašė įpareigoti Komisiją išmokėti jam pagal Komisijos Sprendimą kompensuotiną išlaidų sumą nutrauktina.

III. Atsakovo atstovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 103-106), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Komisijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 17R-362 dalis, kuria atsisakyta kompensuoti pareiškėjo patirtas 1 396,84 Eur (4 823 Lt) išlaidas tvoros aptvėrimui ir 202,73 Eur (700 Lt) išlaidas, susijusias su elektrinės poveikio aplinkai vertinimu, bei Komisija įpareigota kompensuoti pareiškėjui minėtas išlaidas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Akcentuoja, kad Aprašo 3 punktas ir kitos nuostatos Komisijai suteikia teisę priimti sprendimus tik dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, t. y. tik dėl tokių išlaidų, kurios yra neišvengiamai būtinos plėtojant elektrinės projektą. Dėl tvoros įrengimo išlaidų nurodo, kad Taisyklių 55 punktas nenumato pareigos elektrinių projektų plėtotojams aptverti elektrines tvora. Dėl teismo argumentų, jog tvoros įrengimas yra sudedamoji elektrinės dalis, pažymi, kad tai, jog bankas pareiškėjui iškėlė sąlygą, kad norint gauti kreditą elektrinės įrengimui būtina ketinamą pastatyti elektrinę aptverti tvora, negali būti laikoma, kad tvoros įrengimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pačiu elektrinės projekto plėtojimu. Šiuo atveju šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su banko keliamais reikalavimais pareiškėjui, siekiančiam gauti kreditą, bet ne su elektrinės įrengimu.

2) Dėl išlaidų, patirtų atsiskaitant už dokumentų parengimą privalomam poveikio aplinkai vertinimui, nurodo, kad šios išlaidos nepatenka į Aprašo 5.1-5.6 punktus, todėl Komisija vertino, ar jos gali būti kompensuojamos pagal Aprašo 5.7 punktą ir įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus padarė pagrįstą išvadą, kad šios išlaidos (vadovaujantis Aprašo 4 ir 5.7 punktais) nekompensuotinos, nes nebuvo nustatyta valstybės prievolė atlikti saulės elektrinės poveikio aplinkai vertinimą, be to, Klaipėdos RAAD nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju saulės elektrinė nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas. Prieš sudarydamas sutartį su UAB „Ekuva“ dėl atrankos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Klaipėdos RAAD, kad jis pateiktų konsultaciją, dėl to, ar konkrečiu atveju būtų atliekamas saulės elektrinės statybos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl privalomumo jį atlikti, tačiau to nepadarė, dėl to aptariamos išlaidos už UAB „Ekuva“ atliktus darbus negali būti vertinamos kaip neišvengiamai būtinos plėtojant saulės elektrinės projektą. Teisės aktai šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui pareigos kreiptis į Klaipėdos RAAD, kad jis įvertintų aptariamos veiklos poveikį aplinkai ar atrankos dėl tokio vertinimo poreikį, nenumatė, tad visos su šiuo kreipimusi susijusios išlaidos negali būti vertinamos kaip neišvengiamai būtinos ir tiesiogiai susijusios su saulės elektrinės projekto plėtojimu. Teismo argumentai dėl aptariamų išlaidų nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Komisijos 2013 m. spalio 1 d. Sprendimo Nr. 17R-362 dalies, kuria buvo atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjo UAB „AART Energy“ prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismo prašė aptariamą Sprendimo dalį panaikinti ir įpareigoti Komisiją kompensuoti pareiškėjui pagrįstas 5 523 Lt išlaidas, kurių Komisija nusprendė nekompensuoti.

Pažymėtina, jog pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Komisiją išmokėti pareiškėjui pagal Komisijos Sprendimą kompensuotiną išlaidų sumą (7 844,28 Lt), kuri iki šiol neišmokėta, tačiau atsižvelgiant į tai, jog 2014 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kurį teismas laikė prašymu dėl dalies skundo reikalavimų atsisakymo, nes jame pareiškėjas nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti Komisiją išmokėti pareiškėjai kompensuotiną išlaidų sumą – 7 844,28 Lt, ir teismas, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, šią bylos dalį pagrįstai nutraukė, apeliantui šios sprendimo dalies nekvestionuojant, dėl jos plačiau nepasisakoma.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „AART Energy“ skundą tenkino iš dalies, panaikindamas Komisijos Sprendimo dalį, kurioje Komisija atsisakė kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas: 1 396,84 Eur (4 823 Lt) dydžio būtinas išlaidas tvoros aptvėrimui ir 202,73 Eur (700 Lt) dydžio būtinas išlaidas poveikio aplinkai tyrimui ir įpareigodamas Komisiją kompensuoti pareiškėjui pagrįstai patirtas 1 599,57 Eur (5 523 Lt) dydžio išlaidas, susijusias su tvoros įrengimu ir poveikio aplinkai tyrimu.

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais sutinka tik iš dalies, vertina, jog sprendimas keistinas.

Komisija Sprendime pateikė minimaliai motyvacijos, nurodydama: „Kompensuotinos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Vadovaudamasi Aprašo 20 punktu, Komisija nusprendžia: iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas. Kompensuotina pareiškėjui išlaidų suma – 7 844,28 Lt“. Vien toks Komisijos motyvavimas iš esmės leistų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijama Komisijos Sprendimo dalis neatitinka VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Tačiau, byloje yra Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 3 d. Išvada dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, pateiktų dokumentų įvertinimo Nr. 536, kuria, įvertinus visas pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašyme Nr. 15R-536 nurodytas ir prašytas kompensuoti išlaidas, pasiūlyta iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kompensuotinų išlaidų suma – 7 844,28 Lt. Pasiūlyta nekompensuoti: 5 835,83 Lt dydžio išlaidų už atliktus bendros instaliuotosios galios darbus (žemės darbai, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių montavimas), nes tai nėra tiesiogiai susiję su elektrinės statyba; jeigu Komisija nuspręstų kompensuoti, reikia turto vertinimo, nes tai yra turtas; 847 Lt išlaidas už atrankos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų parengimą, ir 1 936 Lt išlaidas, susijusias su tikrųjų statybos sąlygų su plėtros leidimu parengimu į AB LESTO, laikyti kitomis išlaidomis.

2013 m. rugsėjo 30 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir UAB „AART Energy“ atstovas direktorius T. T., pareiškėjo prašymas ir pateikti dokumentai svarstyti atsižvelgiant į Inspekcijos parengtą ir Komisijos nariams pateiktą rekomendaciją dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Komisija priėmė sprendimą iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kompensuotina išlaidų suma – 7 844,28 Lt. Minėtas sprendimas įformintas ginčijamame Komisijos Sprendime.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjas, turėjo galimybę susipažinti su Komisijos Sprendimo motyvais, t. y. suprasti, kurios jo prašytos kompensuoti išlaidos nekompensuotos, bei į pareiškėjo skundą, kuriame jis pateikia argumentus kodėl išlaidos patirtos aptveriant elektrinę tvora ir susijusios su poveikio aplinkai tyrimu yra kompensuotinos, reikalavimą įpareigoti Komisiją pašalinti padarytą pažeidimą ir kompensuoti 5 523 Lt išlaidas, atsakovui taip pat pateikus argumentus šiuo aspektu, sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo, koncentruotumo principais ir tuo, jog, kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis); teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas; vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės; teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2300/2014), yra pagrindas kilusį ginčą išspręsti iš esmės ir negrąžinti klausimo iš naujo nagrinėti Komisijai.

Dėl elektrinės aptvėrimo tvora išlaidų

Pareiškėjas teigia, kad tai, jog 4 823 Lt išlaidos tvoros aplink elektrinę įrengimui kompensuotinos patvirtina Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-303, 55 punktas.

Pirmosios instancijos teismas pastaruoju aspektu pažymėjo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad išlaidos, patirtos tvora aptveriant saulės elektrinę, negali būti laikomos būtinomis plėtojant elektrinės projektą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl projekto finansavimo kreipėsi į AB SEB banką, iš kurio pasiūlymo suteikti pareiškėjui ilgalaikį kreditą matyti, kad į saulės elektrinės statybą/įrengimą įtrauktos išlaidos jos aptvėrimui. Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo realiai patirtos tvoros įrengimo išlaidos laikytinos kitomis išlaidomis (Aprašo 5.7 p.) ir pripažintinos būtinomis plėtojant elektrinės projektą. Teismo nuomone, tvoros įrengimas šiuo atveju yra sudedamoji elektrinės įrengimo dalis, kurios neįrengus, projekto tolesnis vystymas būtų nesaugus, o, atsižvelgiant į projekto finansavimui keliamus reikalavimus, ir neįmanomas. Atsakovas nenurodė, kad minėtos išlaidos būtų nepagrįstos dokumentais, jų dydis atitinka protingumo kriterijų, todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti Komisiją kompensuoti pagrįstas 4 823 Lt (be PVM) pareiškėjo patirtas tvoros įrengimo išlaidas.

Nors atsižvelgiant į tai, jog aptariamos išlaidos nepatenka į Aprašo 5.1-5.6 punktuose išvardintas kompensuotinų išlaidų kategorijas, teismas pagrįstai nurodė, kad jos laikytinos kitomis išlaidomis Aprašo 5.7 punkto prasme, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šių išlaidų vertinimo.

Taisyklių 55 punkte nustatyta: „Pastočių teritorija turi būti aptverta išoriniu ne žemesniu kaip 1,8 m aukščio aptvaru. Elektrinių, 330 kV ir aukštesnės įtampos pastočių teritorijoje įrengiant atvirąsias skirstyklas, jas būtina aptverti ne žemesniu kaip 1,6 m aukščio vidaus aptvaru. Uždarųjų pastočių, transformatorinių, modulinių ir stulpinių transformatorinių aptverti nebūtina. Aptvarai gali būti permatomi (tinklo, strypelių ir kt.) arba nepermatomi (plytų, gelžbetonio, metalinių plokščių ir kt.).“ Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata pareiškėjo argumentų nepagrindžia, nes ja nustatytas įpareigojimas aptverti pastočių (pastotė – įrenginys elektros energijai skirstyti ir transformuoti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://dz.lki.lt/)), ne elektrinių, teritorijas.

Tai, jog, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas ir teigė pareiškėjas, bankas, į kurį pareiškėjas kreipėsi dėl ilgalaikio kredito, jį suteikė su sąlyga, kad statoma jėgainė bus aptverta tvora, taip pat įrengta signalizacija, apdrausta draudimo bendrovėje, o draudimo bendrovė nedraudė elektrinės kol nebus aptverta tvora ir įrengta signalizacija, nesuponuoja išvados, kad tvoros aptvėrimo išlaidos tiesiogiai susijusios su saulės šviesos elektrinės projekto plėtojimu. Teisės aktai elektrinės statybai tokios įpareigojimo nenumatė. Šią sąlygą pareiškėjui iškėlė bankas, į kurį jis kreipėsi dėl ilgalaikio kredito suteikimo bei draudimo bendrovė. Pareiškėjui projektą vystant savo lėšomis ar kreditą gavus kitomis sąlygomis, iš kito subjekto, tokių išlaidų nebūtų atsiradę. Dėl nurodytų priežasčių, vertintina, jog šios išlaidos nekompensuotinos.

Dėl išlaidų susijusių su poveikio aplinkai vertinimu

700 Lt dydžio išlaidų poveikio aplinkai tyrimui būtinumą pareiškėjas grindė tuo, kad negalėtų vykdyti veiklos (saulės energijos jėgainių eksploatavimas) kurorto zonoje (jėgainė yra Paražės k., Kretingos raj.) neatlikęs poveikio aplinkai tyrimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 75–78 punktai.

Pažymėtina, jog Klaipėdos RAAD, į kurį buvo kreiptasi dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos, 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (4)-LV4-3678 (b. l. 61) informavo pareiškėją, kad planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai ir todėl nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis Sąlygų 75-78 punktais, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu iš kurio matyti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r., kuriame buvo planuojama įrengti elektrinę, yra kurorto apsaugos zonoje, kuriai pagal Sąlygų 75–78 punktus taikomi tam tikri apribojimai bei Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1-4 dalimis, 7 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla nėra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, tačiau įvertinus planuojamos ūkinės veiklos vietos ypatumus ir minėtą reglamentavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas, kaip planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis, turėjo teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 3 d.). Teismo nuomone, šie pareiškėjo veiksmai, atlikti siekiant nustatyti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, yra tiesiogiai susiję su elektrinės projekto vystymu. Įvertinus susiklosčiusią situaciją, šiuo atveju pareiškėjas realiai patirtos atrankos dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo išlaidos laikytinos kitomis išlaidomis (Aprašo 5.7 p.) ir pripažintinos pagrįstomis plėtojant elektrinės projektą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog pareiškėjas turėjo minėtą teisę reikalauti nuspręsti, ar planuojamai ūkinei veiklai reikalinga atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau, įstatymai tokios pareigos nenustatė, todėl išlaidos, kurios atsirado pareiškėjui pasinaudojus savo teise, nesant teisinio įpareigojimo, nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su elektrinės projektu ir kompensuotinomis pagal Taisyklių 5.7 punktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, naikinant jo dalį, kuria Komisija įpareigota kompensuoti pareiškėjui pagrįstai patirtas 1 599,57 Eur (5 523 Lt) dydžio išlaidas, susijusias su tvoros įrengimu ir poveikio aplinkai tyrimu, pareiškėjo prašymą dėl šių išlaidų atmetant, o kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis panaikinta Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 17R-362 dalis, kurioje Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija atsisakė kompensuoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AART Energy“ patirtas išlaidas: 1 396,84 Eur (4 823 Lt) dydžio būtinas išlaidas tvoros aptvėrimui ir 202,73 Eur (700 Lt) dydžio būtinas išlaidas poveikio aplinkai tyrimui ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija įpareigota kompensuoti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „AART Energy“ pagrįstai patirtas 1 599,57 Eur (5 523 Lt) dydžio išlaidas pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą Nr. 15R-536, susijusias su tvoros įrengimu ir poveikio aplinkai tyrimu, panaikinti, šiose dalyse pareiškėjo skundą atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys