39a5ed2d-c3c0-4cfa-bb8b-187f29d65416 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2646-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-00809-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė :

        pareiÅ¡kėjas A. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtus 2 510,52 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus deÅ¡imt litų 52 ct) priedų ir priemokų dėl taikyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo.           Skunde nurodė, kad iki 2008-02-11 dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Operatyvaus valdymo skyriuje vyresniojo specialisto pareigose. Pagal Valstybės tarybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 str. 2 d. (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ nebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad bendras dydis negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, iÅ¡liko.

Taikant šį reguliavimÄ , jam nuo 2006-03-01 iki 2008-02-11 nebuvo iÅ¡mokėta dalis priemokų ir priedų. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ minėtÄ teisinį reguliavimÄ pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.            Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, kad kreipimasis į teismÄ teisinės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisinės pagalbos.           Teigia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas trijų metų terminas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. 2009-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-859/2009), 2009-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1030/2009 ir kt.) turi bÅ«ti skaičiuojamas atgal ne nuo kreipimosi į teismÄ dienos, bet nuo pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos paskutinio laikotarpio, už kurį jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dienos.

Å iuo atveju atsakovas paskutinį kartÄ jam neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio 2008-12-01. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsniu, priteistina darbo užmokesčio dalis apskaičiuotina už paskutinius iki pastarojo laikotarpio trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-02-11.           Kadangi 2008-02-11 buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, jokios informacijos apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį neturėjo (masinės informacijos priemonėse informacijos nebuvo, policijos profsÄ jungos nariu jau nebuvo), vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.134 str. 3 d. praÅ¡o jo skundo reikalavimams netaikyti senaties termino (b. l. 1-2).           Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. imperatyvias nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas apie savo pažeistÄ teisę sužinojo 2006-03-01, vadinasi, nuo Å¡ios dienos atsirado pareiÅ¡kėjo teisė į ieÅ¡kinį. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad 70 proc. ribojimas paskutinį kartÄ pareiÅ¡kėjui buvo taikytas 2008-02-10, trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas galėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo Å¡ios dienos. Tokiu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga 2011-02-10. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2012-03-16, t.y. praleidęs terminÄ . Atkreipė dėmesį, kad dalis policijos pareigÅ«nų dėl galimai pažeistų jų subjektinių teisių į teismÄ kreipėsi dar 2007-2008 metais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis neturėjo jokios informacijos apie galimybę prisiteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas ir negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nustatytas tik vienos teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius (b. l. 13-14).           Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad anksčiau į teismÄ nesikreipė, nes tik Å¡iais metais sužinojo, kad tokiÄ teisę turi.             Skundas atmestinas.

             Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2006-2008 metais dirbo Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje vyresniojo specialisto pareigose (b. l. 15-20).            Remiantis Vilniaus AVPK suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenimis Vilniaus AVPK dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2006-2008 metais pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 15-20).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTÄ® VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.To paties įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ nuo 2006 metų kovo 1 d. iki 2008 metų vasario 11 d.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) tiek, kiek jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, naktį, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

            Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl VTÄ® įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatymuose nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

             Taigi, tai, kad mokant valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui) ne visÄ darbo užmokestį dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ , tačiau jis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo turi kreiptis įstatymo nustatytais terminais. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.).

Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis - tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 298 straipsnis, kuriame nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nustato ne ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-29 nutartis a. b. A575-572/2011).Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimams.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr.

LVAT 2011-11-14 nutartį a. b. Nr. A575-1839/2011). Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį nuo 2006 metų kovo 1 d. iki 2008 metų vasario 11 d. dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo. PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2012-03-16. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

Tokį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ teismas laiko praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad 2008-02-11 buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, nebÅ«damas profesinės sÄ jungos nariu iki Å¡ių metų jokios informacijos apie teisę ginti savo pažeistas teises teisminiu bÅ«du nežinojo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.

Kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris buvo vieÅ¡ai paskelbtas, suinteresuoti asmenys (valstybės tarnautojai ir statutiniai pareigÅ«nai) teisminės gynybos kreipėsi dar 2007-2008 metais. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pagrindo pareiÅ¡kėjui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas.Teismui neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:                       A. J. praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmesti.           A. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėja                                                                                                        Ina Kirkutienė