2K-605/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-605/2012

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00509-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.1; 2.6.7.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. (P. L. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu P. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Iš P. L. Valstybinei ligonių kasai priteista 4 611,35 Lt R. G. gydymo išlaidų atlyginimo.

Iš P. L. nukentėjusiajai R. G. priteista 580,42 Lt turtinės bei 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendis. P. L. , pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai R. G. šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pripažinta nuteistojo P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - tai, kad jis savo noru atlygino visą Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, nukentėjusiajai R. G. iš jo priteistą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo P. L. nukentėjusiajai R. G. priteista 14 000 Lt turtinės žalos susijusios su gydymo išlaidomis nosies rekonstrukcijai ir kvėpavimo atkūrimui, atlyginimo. Nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo P. L. priteistas 4 611.35 Lt gydymo išlaidų atlyginimas Valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiosios R. G. gydymo panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta.

Kitą nuosprendžio dalis palikti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė:

P. L. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 11 d. vakaro, tiksliai nenustatytu laiku, iki 2011 m. kovo 12 d., 8.38 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai R. G. ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata: padarytos daugybinės kraujosruvos veide, kakle, pečių srityse, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, kojose, muštinės žaizdos nosies ir apatinės lūpos srityse, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai, pilvo sumušimas su plonžarnės pasaito plyšimu.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo P. L. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taip pat sumažinti nukentėjusiajai iš jo priteistos neturtinės žalos dydį, tenkino iš dalies.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose ir prašo sumažinti priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį.

P. L. pažymi, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. turi atsižvelgti į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į esamą valstybėje pragyvenimo lygį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovautis susiformavusia teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-263/2007). Todėl, įvertinus visas pirmiau nurodytas sąlygas, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis - 70 000 Lt - aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Taip pat kasatoriaus manytina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė 14 000 Lt būsimoms gydymo išlaidoms, nes jos nėra patirtos, neaišku, kada ir kaip jos atsiras, todėl, jo įsitikinimu, nukentėjusiosios pateiktų dokumentų nepakanka priteisti žalos atlyginimą ateičiai.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras atsiliepime į nuteistojo P. L. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, atsižvelgė į išvardytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir, priimdamas savo sprendimą, jį pakankamai motyvavo ir pagrindė. Atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad žemesniųjų instancijų teismai neatsižvelgė į jo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 70 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, keisti (mažinti) jį nėra pagrindo. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kasatoriaus teigimu, analogiškose bylose. Nagrinėjamos bylos atveju manytina, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai motyvavo ir pagrindė savo sprendimą dėl priteistos turtinės žalos dydžio. Iš byloje esančių duomenų nekyla ir jokių abejonių dėl UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo nurodytos preliminarios operacijos kainos - 14 000 Lt, kuri pagrįstai teismo pripažinta realia. Todėl ši priteista turtinė žala vertintina kaip realiai atsiradusi yra įrodyta bei pagrįsta ir keisti (mažinti) jos dydžio nėra pagrindo. Kasatoriaus teiginiai, neva pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai išnagrinėjo nuteistojo argumentus, yra deklaratyvūs, neargumentuoti, nepateikiami duomenys apie padarytus įstatymo reikalavimų pažeidimus. Tai, kad kasatorius ir teismas skirtingai įvertino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius bei pagrįstumą, nėra pagrindas laikyti, kad padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio nenustatinėja, o tik patikrina, ar teismas, BPK 113 ir 115 straipsnių nustatyta tvarka išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, vadovavosi visomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, o šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Šioje byloje teismai įvertino tiek žalą padariusio asmens kaltės rūšį ir formą, tiek dėl nusikalstamos veikos kilusius sunkius padarinius, kurie išliks visam nukentėjusiosios gyvenimui; sužalojimas iš esmės sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitaciją, tai turi ir turės įtakos nukentėjusiosios tolesniam gyvenimui. Sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė jos sugyventinis, sužalojimo būdas pasižymi ypatingu žiaurumu, agresyvumu, R. G. kentėjo didžiulius skausmus, jai nebuvo iš karto teikiama reikiama medicinos pagalba.

Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajai neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 70 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kuriais konstatuota, kad kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų ir šios baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalėjo vadovautis pirmiau nurodytose bylose nustatytais žalų dydžiais.

Kolegijos nuomone, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Dėl nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos

Kasaciniame skunde pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajai R. G. priteisė 14 000 Lt būsimoms gydymo išlaidoms, nes jos nėra patirtos, neaišku, kada ir kaip jos atsiras, todėl, kasatoriaus įsitikinimu, nukentėjusiosios pateiktų dokumentų nepakanka priteisti žalos atlyginimą ateičiai. Tokia kasatoriaus išvada nepagrįsta.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas nukentėjusiajai R. G. priteistos neturtinės žalos (70 000 Lt) dydį, pagrįstai konstatavo, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (14 000 Lt) yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, jog žala nukentėjusiosios R. G. sveikatai – muštinės žaizdos nosies ir apatinės lūpos srityse, nosies kaulų ir kairio skruostikaulio lanko lūžiai – buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo P. L. veiksmais ir paliko padarinius – potrauminę „balno formos“ nosį su kvėpavimo sutrikimu. Remiantis nukentėjusiosios pateiktais dokumentais, t. y. išrašu iš medicininių dokumentų, UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo išvada, teismas pagrįstai konstatavo, kad siekiant tokių padarinių pašalinimo, ypač kvėpavimo atkūrimui reikalinga nosies rekonstrukcija, ir tokios plastiko chirurgo paslaugos yra būtinos. Preliminari tokios operacijos kaina – 14 000 Lt. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismui nekilo abejonių, kad UAB „Grožio ir chirurgijos klinikos“ gydytojo išvadoje nurodyta preliminari operacijos kaina 14 000 Lt yra pagrįsta, jog tokia paslauga –reali ir būtina. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad nukentėjusiosios R. G. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, priteisė tam iš atsakovo 14 000 Lt sumą. Šią turtinę žalą, teismas įvertino kaip realiai atsiradusią, įrodytą ir pagrįstą, o ne kaip būsimą žalą. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, tokia teismo pozicija priteisiant nukentėjusiajai minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą atitinka ir teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-85/2011) nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais.

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, teisės požiūriu apeliacinės instancijos teismo argumentai turtinės ir neturtinės žalos priteisimo klausimais yra pakankami, todėl konstatuoti, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti, ir jais remiantis naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. L. (P. L. ) kasacinį skundą.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Aldona Rakauskienė

Gintaras Goda