399f1870-2b10-4bc7-9b11-0dac75dbf2fb · Trakų rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedCivCivilinÄ byla Nr. 2-347-272/2013 m. Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02876-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. liepos 12 d.Trakai Trakų rajono apylinkÄs teismo teisÄja Irena StefanoviÄ, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dÄl 1847,27 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated399f1870-2b10-4bc7-9b11-0dac75dbf2fb · Trakų rajono apylinkÄs teismas: Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekÄ ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilÄs sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dÄmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarÄių sudarymo laisvÄs principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dÄl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypaÄ reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dÄl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokÄs verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.
Full text
CivCivilinÄ byla Nr. 2-347-272/2013 m. Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02876-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. liepos 12 d.Trakai Trakų rajono apylinkÄs teismo teisÄja Irena StefanoviÄ, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dÄl 1847,27 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t Ä :
             ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. K. 1847,27 EUR skolos, kuriÄ sudaro 982,61 EUR negrÄ Å¾intas kreditas, 198,39 EUR palÅ«kanos, 666,27 EUR delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.              Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.Atsakovas neįvykdÄ CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todÄl, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, priimamas sprendimas už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.
įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.).Å alys 2009 m. rugsÄjo 3 d. sudarÄ vartojimo kredito sutartį Nr. 0950918050199-32 (toliau â Sutartis) (b.l. 11-15), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 1742,06 EUR vartojimo kreditas, nustatant dalinius kredito grÄ Å¾inimus ir galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2011-09-02. PrievolÄs pagal Sutartį įvykdymo terminas baigÄsi 2011-09-02, taÄiau atsakovas iki Å¡iol nÄra grÄ Å¾inÄs 1847,27 EUR skolos, kuriÄ sudaro 982,61 EUR negrÄ Å¾into kredito, 198,39 EUR priskaiÄiuotų ir nesumokÄtų palÅ«kanų, 666,27 EUR priskaiÄiuotų delspinigių už laiku nesumokÄtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas.Bylos duomenimis â 2012 m. gruodžio 12 d. pažymos kopija (b.l. 19) â nustatyta, jog atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 982,61 EUR vartojimo kredito, nesumokÄjo 198,39 EUR palÅ«kanų, todÄl ieÅ¡kovo reikalavimai dÄl 982,61 EUR negrÄ Å¾into vartojimo kredito ir 198,39 EUR palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo yra pagrįsti ir tenkintini visiÅ¡kai.
IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 666,27 EUR delspinigių už laiku nesumokÄtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas. CK 6.258 str. 1 d. numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolÄs neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius).Kaip matyti iÅ¡ Sutarties bendrosios dalies 5.3 punkto, atsakovas įsipareigojo mokÄti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , o pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktÄ Ä¯sipareigojo mokÄti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokÄti palÅ«kanas dienÄ .
Ä®vertinÄs Sutarties dalykÄ , Sutarties pobÅ«dį ir prigimtį, teismas konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.   Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybÄ gina vartotojo interesus. Å i konstitucinÄ nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnÄs teisinÄs galios norminius teisÄs aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybÄs įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisÄs. PažymÄtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisÄs aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarÄių teisÄs taisyklių taikomos specialios, užtikrinanÄios didesnÄ vienos iÅ¡ sutarÄių Å¡alių â vartotojo â teisių apsaugÄ , taisyklÄs. BÅ«tinybÄ užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisÄtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinÄ valstybÄs ekonominÄs ir socialinÄs politikos dalis, konstitucinis valstybÄs Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginÄuose neretai peržengiamos privaÄių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik paÄiam vartotojui, bet ir didelei visuomenÄs daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarÄių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
PažymÄtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisÄs institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â didesnÄs vartotojo teisių ir teisÄtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-581/2008). StandartinÄ sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekÄ ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilÄs sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dÄmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarÄių sudarymo laisvÄs principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dÄl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypaÄ reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dÄl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokÄs verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.
Esant tokioms aplinkybÄms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinanÄioje ir standartinÄ sÄ lygÄ dÄl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmÄs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad standartinÄ verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dÄl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarÄių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarÄių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.
Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginanÄių institucijų ar bylÄ nagrinÄjanÄio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginÄo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinÄjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.
CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarÄių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Kaip minÄta, pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktÄ atsakovas privalo mokÄti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , o pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktÄ atsakovas privalo mokÄti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokÄti palÅ«kanas dienÄ .
PažymÄtina, jog Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktuose nustatyti delspinigiai, mokÄtini kas dienÄ , sudaro net 36,50 procento per metus, todÄl tokia vartojimo sutarties nuostata dÄl mokÄtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžianÄia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisÄtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentÄjusiajai Å¡aliai nuostolius, taÄiau netesybos negali leisti nukentÄjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtÄti kitos Å¡alies sÄ skaita.
Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelÄs arba prievolÄ iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, taÄiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnÄs už nuostolius, patirtus dÄl prievolÄs neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrÄ nuostolių.Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dÄl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Sutartyje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai yra per dideli. 2011 m. balandžio 1 d.
įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavÄluoto įmokų mokÄjimo atvejais vartojimo kredito gavÄjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnÄs kaip 0,05 procento pradelstos sumokÄti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutartis sudaryta dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todÄl Å¡is įstatymas atgrÄžtine tvarka nÄra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalykÄ , į nurodytu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.
Byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima sprÄsti apie ieÅ¡kovo dÄl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todÄl, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nÄra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.Bylos duomenys (b.l. 19, 31-54, 58-81) patvirtina, jog atsakovui pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktus paskaiÄiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai sudaro 666,27 EUR delspinigių sumÄ . Sumažinus priteistinų delspinigių normÄ iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 333,14 EUR sumÄ .
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todÄl esant nurodytoms aplinkybÄms konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.Apibendrinus iÅ¡dÄstytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinÄjamoje byloje patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis yra 81,97 procento, todÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 156,56 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrÄs 2011-11-07 įsakymu âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ Nr. 1R-261/1K-355, 7,62 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojanÄiais AB SEB banko ir G. K. 2009 m. rugsÄjo 3 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 0950918050199-32 bendrosios dalies 5.3 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavÄjas įsipareigoja mokÄti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , bei 5.4 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavÄjas įsipareigoja mokÄti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokÄti palÅ«kanas dienÄ .Priteisti iÅ¡ G.
K. 982 EUR 61 EUR ct negrÄ Å¾into kredito, 198 EUR 39 EUR ct palÅ«kanų, 333 EUR 14 EUR ct delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , tai yra už 1514 EUR 14 EUR ct, nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme, tai yra nuo 2013-01-22, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 156 Lt 56 ct bylinÄjimosi iÅ¡laidų AB SEB bankui.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taÄiau per 20 dienų nuo jo priÄmimo dienos turi teisÄ paduoti Trakų rajono apylinkÄs teismui pareiÅ¡kimÄ dÄl sprendimo už akių peržiÅ«rÄjimo.IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priÄmimo dienos turi teisÄ paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkÄs teismÄ .
             TeisÄja                                                                                                                         Irena StefanoviÄ