Legislator Case Law & Legislation
399f1870-2b10-4bc7-9b11-0dac75dbf2fb AI generated

399f1870-2b10-4bc7-9b11-0dac75dbf2fb · Trakų rajono apylinkės teismas

Case Number 399f1870-2b10-4bc7-9b11-0dac75dbf2fb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CivCivilinė byla Nr. 2-347-272/2013 m. Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02876-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. liepos 12 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl 1847,27 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

399f1870-2b10-4bc7-9b11-0dac75dbf2fb · Trakų rajono apylinkės teismas: Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCivilinė byla Nr. 2-347-272/2013 m. Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02876-2012-5.Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ Lietuvos Respublikos vardu 2013 m. liepos 12 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui G. K. dėl 1847,27 EUR skolos ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė :

             ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. K. 1847,27 EUR skolos, kuriÄ sudaro 982,61 EUR negrÄ Å¾intas kreditas, 198,39 EUR palÅ«kanos, 666,27 EUR delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.Atsakovas neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, todėl, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, priimamas sprendimas už akių.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.).Å alys 2009 m. rugsėjo 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0950918050199-32 (toliau – Sutartis) (b.l. 11-15), pagal kuriÄ atsakovui buvo suteiktas 1742,06 EUR vartojimo kreditas, nustatant dalinius kredito grÄ Å¾inimus ir galutinį grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2011-09-02. Prievolės pagal Sutartį įvykdymo terminas baigėsi 2011-09-02, tačiau atsakovas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs 1847,27 EUR skolos, kuriÄ sudaro 982,61 EUR negrÄ Å¾into kredito, 198,39 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 666,27 EUR priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas.Bylos duomenimis – 2012 m. gruodžio 12 d. pažymos kopija (b.l. 19) – nustatyta, jog atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 982,61 EUR vartojimo kredito, nesumokėjo 198,39 EUR palÅ«kanų, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 982,61 EUR negrÄ Å¾into vartojimo kredito ir 198,39 EUR palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovo yra pagrįsti ir tenkintini visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 666,27 EUR delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas. CK 6.258 str. 1 d. numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).Kaip matyti iÅ¡ Sutarties bendrosios dalies 5.3 punkto, atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , o pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktÄ Ä¯sipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ .

Ä®vertinęs Sutarties dalykÄ , Sutarties pobÅ«dį ir prigimtį, teismas konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis.   Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Kaip minėta, pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktÄ atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , o pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktÄ atsakovas privalo mokėti ieÅ¡kovui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ .

Pažymėtina, jog Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktuose nustatyti delspinigiai, mokėtini kas dienÄ , sudaro net 36,50 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Sutartyje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai yra per dideli. 2011 m. balandžio 1 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutartis sudaryta dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į Sutarties dalykÄ , į nurodytu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.Bylos duomenys (b.l. 19, 31-54, 58-81) patvirtina, jog atsakovui pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 ir 5.4 punktus paskaičiuoti 0,1 procento dydžio delspinigiai sudaro 666,27 EUR delspinigių sumÄ . Sumažinus priteistinų delspinigių normÄ iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 333,14 EUR sumÄ .

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dalis yra 81,97 procento, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 156,56 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 7,62 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiais AB SEB banko ir G. K. 2009 m. rugsėjo 3 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 0950918050199-32 bendrosios dalies 5.3 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti kredito dalį dienÄ , bei 5.4 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatoma, kad kredito gavėjas įsipareigoja mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ sumokėti palÅ«kanas dienÄ .Priteisti iÅ¡ G.

K. 982 EUR 61 EUR ct negrÄ Å¾into kredito, 198 EUR 39 EUR ct palÅ«kanų, 333 EUR 14 EUR ct delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , tai yra už 1514 EUR 14 EUR ct, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, tai yra nuo 2013-01-22, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 156 Lt 56 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų AB SEB bankui.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

             Teisėja                                                                                                                         Irena Stefanovič