AS-756-618-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS756-618/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01778-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neoturas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neoturas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Neoturas“ (toliau – ir UAB „Neoturas“) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 2S-9, kuriuo UAB „Neoturas“ skirta 107 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 galiojimą UAB „Neoturas“ atžvilgiu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas nurodė, kad UAB „Neoturas“ 2011 metais patyrė 162 814 Lt nuostolių, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 893 602 Lt, tuo tarpu turtas vertinamas 756 220 Lt. Pabrėžė, jog iš tarpinio pirmųjų keturių 2012 metų mėnesių balanso ir Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės mokėtinos sumos per vienerius metus išaugo iki 1 161 761 Lt, o nuostoliai sudaro 34 612 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Neoturas“ ilgalaikis turtas yra lygus tik 1 124 Lt, o nuosavas kapitalas yra neigiamas, Konkurencijos tarybos paskirtos baudos sumokėjimas reikštų, jog net pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju iki tol buvusios pareiškėjo padėties atkūrimas būtų apsunkintas. Teigė, kad ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 107 000 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas patirtų nuostolių ir kitų neigiamų finansinių pasekmių, susijusių su jam paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėjusi 107 000 Lt, UAB „Neoturas“ taptų nemoki ir negalėtų grąžinti mokėtinų sumų savo kreditoriams – kelionių organizatoriams, viešbučių bei transporto paslaugas teikiantiems subjektams, kas gali suponuoti ir šių įmonių nemokumą. Pažymėjo, jog nuo UAB „Neoturas“ nemokumo nukentėtų ir vartotojai, kurie už keliones yra sumokėję 596 695 Lt avansinių mokėjimų ir kuriems dėl nemokumo kelionių organizatoriai negalės suteikti turizmo paslaugų. Tvirtino, jog skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimo sustabdymas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Neoturas“ skundą, tačiau pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo, teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad objektyvaus pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra. Pareiškėjas pateikė tik abstraktaus pobūdžio argumentus, kurie nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012 yra pažymėjęs, kad Konkurencijos tarybos nutarimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, jog ūkio subjektas nutrauktų konkurencijos teisės pažeidimą, kurio galiojimas teismo nutartimi nėra sustabdytas, o klausimas dėl baudos mokėjimo įgyja reikšmę tuomet, kai yra išnagrinėjamas ginčas teisme dėl Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 galiojimą UAB „Neoturas“ atžvilgiu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos netenkintinas.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Neoturas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį ir sustabdyti Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 galiojimą UAB „Neoturas“ atžvilgiu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu UAB „Neoturas“, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimo sustabdymas. Šį savo teiginį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Tačiau kartu pažymi, jog toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, susijusiose su konkurencijos teisiniais santykiais (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-473/2009 ir 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012 yra pažymėjęs, jog Konkurencijos įstatymas nenustato Konkurencijos tarybos kompetencijos nukreipti nutarimo dalies, kuria paskirta bauda, vykdyti skubiai. Konkurencijos įstatymo nustatytas reglamentavimas, jog baudos mokėjimas pagal Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio teisėtumas skundžiamas teisme, nesustabdo šios ir kitų nutarimo dalių vykdymo, neturėtų būti aiškinamas vien kaip prevencinė ir nubaudimo funkcijos, skatinančios nutraukti konkurencijos teisės pažeidimą. Konkurencijos tarybos nutarimo prevencinė funkcija yra labiau susijusi su tuo, kad ūkio subjektas nutrauktų konkurencijos teisės pažeidimą, kurio galiojimas teismo nutartimi nėra sustabdytas. Klausimas dėl baudos mokėjimo įgyja didesnę reikšmę tuomet, kai yra išnagrinėjamas ginčas. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tokios praktikos formavimas neužkerta kelio pareiškėjui, įrodžius aplinkybes, kad ginčijamo akto galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali pažeisti pareiškėjo teises ir kad pareiškėjo teisių ir/ar teisėtų interesų atkūrimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nepasisakė dėl pateiktų argumentų, todėl teismo priimta nutartis laikytina nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Neoturas“ inicijavo ginčą dėl Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo, be kita ko, UAB „Neoturas“ buvo paskirta 107 000 Lt bauda už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti minėto nutarimo galiojimą UAB „Neoturas“ atžvilgiu iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2012 m. liepos 23 d. nutartimi, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik abstraktaus pobūdžio argumentus, kurie nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir mano, jog teismas nevisapusiškai bei neobjektyviai išnagrinėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, dėl ko priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Tuo tarpu ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005; 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005 ir kt.). Taigi tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6‑496/2006; 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-349/2007; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007; 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011; 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-191/2012 ir kt.). Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai arba išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo UAB „Neoturas“ buvo paskirta 107 000 Lt bauda, galiojimo sustabdymo – taikymo iš esmės grindžia tuo, kad ginčo teisme laikotarpiu negalėdamas naudotis 107 000 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, patirtų nuostolių ir kitų neigiamų finansinių pasekmių, susijusių su jam paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais, taptų nemokus bei negalėtų grąžinti mokėtinų sumų savo kreditoriams, o dėl to nukentėtų ir vartotojai. Pareiškėjas, pagrįsdamas argumentus dėl savo finansinės būklės, pateikė 2009-2011 metų ir 2012 metų sausio-balandžio mėnesių Pelno (nuostolių) ataskaitas bei minėtų laikotarpių balansus (b. l. 54-61), taip pat pažymą apie per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 62).

Teisėjų kolegija pažymi, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-130/2011; 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009; 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011; 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Papildomai pastebėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, jog tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-369/2009). Tačiau pabrėžtina, kad skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus, t. y. kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją, įvertinami proceso šalių pateikti argumentai, įrodymai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9, kuriuo UAB „Neoturas“ buvo paskirta 107 000 Lt bauda, galiojimo pareiškėjo atžvilgiu laikino sustabdymo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė išsamių įrodymų apie savo finansinę padėtį, pagrindžiančių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pateikti dokumentai nerodo, jog paskirtos baudos sumokėjimas reikšmingai apsunkintų pareiškėjo finansinę padėtį, t. y. iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad UAB „Neoturas“, sumokėjęs ginčijamu Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą, neturės apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti, negalės grąžinti mokėtinų sumų savo kreditoriams, taps nemokus ar susidurs su finansiniais sunkumais, dėl kurių net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Nagrinėjamu atveju nepateikta aktualių, išsamių ir visapusiškų pareiškėjo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią minėtu Konkurencijos tarybos nutarimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Be to, kaip matyti iš Konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 (b. l. 13-38), skiriant draudžiamo susitarimo dalyviams baudas, be kita ko, buvo atsižvelgta į pajamas, gautas iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusios veiklos, pažeidimo trukmę, pavojingumą, 10 procentų bendrųjų metinių pajamų ribos kriterijų. Taip pat pabrėžtina, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, sumokėta pinigų suma (bauda) turėtų būti grąžinta pareiškėjui. Šiame kontekste taip pat nėra pagrindo konstatuoti kokias nors realias grėsmes, kad tokio pobūdžio teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas ar realiai pasunkėtų jo vykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-565/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio Konkurencijos tarybos paskirtų baudų išieškojimą, 1 dalyje nustatyta, jog ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. Tuo tarpu minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, ir visa tai įvertinusi konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neoturas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neoturas“ prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė