2023-06-14 Nr. DBT-55-3-61-3-01337-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-35/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01337-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės L. D.-L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sąlygų nuovažai įrengti išdavimo, tretieji asmenys – G. L., D. Š., V. L., V. L., V. M. P., T. B., rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. kovo 9 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakymus dėl pareiškėjos prašymo Nr. (6.6)2-18118, Nr. (6.6)2-3342, kuriais iš esmės nuspręsta atsisakyti išduoti sąlygas naujai nuovažai įrengti; 2) įpareigoti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą; 3) atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI3-3921-764/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01337-2022-3) pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs, be kita ko, pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) skundo pagrindą ir dalyką, atsakovės argumentus, padarė išvadą, kad ginčas yra kilęs iš prievolinių sutartinių teisinių santykių ir tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotu (patikslintu) ieškiniu, ieškovė teismo prašo: 1) įpareigoti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją išduoti ieškovei leidimą įrengti nuovažą nuo rajoninio kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, į ieškovei ir jos sutuoktiniui G. L. bendrąja nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) įpareigoti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją sudaryti su ieškove prisijungimo prie rajoninio kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, sutartį dėl nuovažos įrengimo į ieškovei ir jos sutuoktiniui G. L. bendrąja nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovė kartu su sutuoktiniu pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Žemės sklypą. Ieškovei priklausantis Žemės sklypas buvo suformuotas dar Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu, pakeitus žemės ūkio paskirties sklypo, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), paskirtį ir padalinus sklypą į penkis žemės sklypus, suplanavus nuovažą nuo kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, bei servitutinę gatvę patekimui į visus penkis žemės sklypus. Detalusis planas ir atskirai jame detalizuota nuovaža nuo kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, patekimui į detaliuoju planu suformuotus žemės sklypus buvo suderinti su VĮ Kauno regiono keliai. 2021 m. spalio 20 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti įsirengti nuovažą kelyje Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, ir išduoti nuovažos prisijungimo sąlygas. 2021 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nėra juridinių galimybių leisti įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1933 Garliava-Pažėriai-Veiveriai į prašymo dokumentuose nurodytą žemės sklypą. Privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas, vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant. Kaip pažymima ieškinyje, minėtas atsakymas neatitiko individualiam administraciniam aktui taikomų reikalavimų, t. y. atsakyme nebuvo nei motyvų, nei apskundimo tvarkos. (Pastebėtina, kad procesiniuose dokumentuose nurodomos skirtingos šio atsakymo (rašto) datos, todėl toliau minėtas atsakovės atsakymas bus įvardijamas ir kaip pirmasis raštas (sprendimas)).

2022 m. vasario 1 d. ieškovė per savo atstovą pateikė prašymą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl leidimo įsirengti nuovažą, kuriame iš esmės prašė leisti įrengti nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 1933 Garliava-Pažėriai-Veiveriai į ieškovės ir jos sutuoktinio Žemės sklypą, ir išduoti tam prisijungimo sąlygas; taip pat pateikė ir galiojantį žemės sklypų formavimo detalųjį planą, kitus dokumentus, patvirtinančius, kad numatytas tiesioginis patekimas į Žemės sklypą nuo rajoninio kelio Nr. 1933 Garliava-Pažėriai-Veiveriai.

2022 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė sprendimą, kuriuo iš esmės nuspręsta atsisakyti išduoti sąlygas naujai nuovažai įrengti. Kaip pažymima ieškinyje, atsakyme atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, statinio projektai (šiuo atveju – nuovažų projektai) rengiami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galioja tą dieną, kai išduodami specialieji reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra galimybių išduoti sąlygas naujai nuovažai įrengti.

Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė, priimdama anksčiau minėtą (neteisėtą) sprendimą, iš esmės neatliko ieškovės prašymo ir jame pateiktos informacijos bei dokumentų patikros, neįvertino ieškovės, kartu su prašymu pateiktų dokumentų; taip pat buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje, teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalys, 18 straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi detaliojo plano patvirtinimo metu) ir kt.) įtvirtintos nuostatos; vadovavosi dar nuo 2014 m. nebegaliojančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Atsakovė tik formaliai nurodė, neva detaliajame plane už sklypo ribų suplanuota nuovaža yra projektinis pasiūlymas. Ieškovės teigimu, net ir aiškinant detaliojo plano sprendinį dėl nuovažos įrengimo kaip projektinį pasiūlymą, tai savaime nepaneigia detaliojo plano reikšmės.

Kaip, be kita ko, pažymi ieškovė, Kauno rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad duomenų apie galimai ruoštą ir patvirtintą naują detalųjį planą Žemės sklypui neturi, todėl darytina išvada, kad 2006 m. gruodžio 17 d. detalusis planas yra nepakeistas ir galiojantis, taigi sukeliantis teises ir pareigas.

Ieškovė, įsigydama Žemės sklypą, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog į įsigytą Žemės sklypą galės patekti detaliajame plane nurodytu būdu, t. y. per tiesioginę nuovažą nuo kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai. Atsakovė, priimdama neigiamą sprendimą dėl ieškovės prašymo, neatsižvelgė į teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, viešai skelbiamus duomenis, pažeidė teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad įvertinus ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, darytina išvada, jog ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, reiškia ieškinį, gindama savo daiktines teises į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą), t. y. siekiant gauti leidimą ir sudaryti sutartį dėl įvažiavimo į šį žemės sklypą, esantį Kauno rajone, įrengimo. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimai tiek dėl įpareigojimo išduoti leidimą, tiek dėl sutarties sudarymo, pagal išimtinio teismingumo taisyklę turi būti nagrinėjami nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) buvimo vietos teisme – Kauno apylinkės teisme (CPK 31 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties panaikinimo, 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovė siekia sudaryti su atsakove Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje įvardintą statytojo (užsakovo) ir susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) sutartį, gauti susisiekimo komunikacijų savininkės (valdytojos) prisijungimo sąlygas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis). Tuo atveju, jeigu ieškovė pasirašytų tokią sutartį su atsakove, ji galėtų įrengti nuovažą ir paprasčiau privažiuoti į (iš) ieškovei priklausantį žemės sklypą. Jeigu būtų pasirašyta ieškovės prašoma sutartis, ieškovė teisių į nekilnojamąjį turtą (nuovažą) neįgytų, o tik būtų įrengta nuovaža nuo nekilnojamojo turto, kaip valstybinio kelio sudėtinė dalis, priklausanti valstybei. Ieškovė jokių teisių nei į nuovažą, nei į objektą ar jo dalį neįgytų.

Kaip nutartyje pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, ieškinys nėra dėl nekilnojamojo daikto valdymo (naudojimosi juo) ar kitų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl nepatenka į CPK 31 straipsnyje apibrėžtą išimtinio teismingumo sritį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; įpareigojo atsakovę išduoti ieškovei leidimą įrengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai kelio Nr. 1933 į ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove prisijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai kelio Nr. 1933 sutartį dėl nuovažos įrengimo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo panaikinimo, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, įvertinęs bylos faktinę bei teisinę situaciją, atsakovės argumentus, nutartyje nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių. Teismo vertinimu, kadangi kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, todėl negalint padaryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio, ir siekiant užkirsti galimybę būsimiems galimiems ginčams ar abejonėms dėl rūšinio teismingumo, būtina kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmajame rašte (sprendime) ieškovei atsakovė nurodė, kad nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1933 Garliava-Pažėriai-Veiveriai į prašymo dokumentuose nurodytą žemės sklypą. Privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant. Rašte, be kita ko, nurodoma, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra ribojamas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliais. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014), VIII skyriaus, 5 ir 6 lentelių reikalavimus. Pažymėtina, kad B kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais yra 150 m. Artimiausia nuovaža nuo prašyme pažymėtos vietos, Pažėrių kryptimi yra už 60 m, Garliavos kryptimi už 105 m.

Atsakydama į pakartotinį ieškovės prašymą, atsakovė 2022 m. kovo 9 d. rašte nurodė, kad neturi pagrindo pakeisti 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. 2-18118 priimto sprendimo (t. y. pirmojo sprendimo). Atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11.4 punkte buvo įtvirtinta, jog savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos naudojimo būdui, pobūdžiui ir tvarkymo režimui pasiūlyti). Priimdama sprendimą, atsakovė įvertino, kad detaliojo plano sprendinys už sklypo ribos yra rekomendacinio pobūdžio. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, statinio projektai (šiuo atveju – nuovažų projektai) rengiami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galioja tą dieną, kai išduodami specialieji reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės teigimu, šiuo atveju nėra galimybių išduoti sąlygas naujai nuovažai įrengti.

Bendrosios kompetencijos teismui paduotu (patikslintu) ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) įpareigoti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją išduoti ieškovei leidimą įrengti nuovažą nuo rajoninio kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, į ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrąja nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) įpareigoti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją sudaryti su ieškove prisijungimo prie rajoninio kelio Garliava-Pažėriai-Veiveriai, kelio Nr. 1933, sutartį dėl nuovažos įrengimo į ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrąja nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ginčydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas visiškai, atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia ir bylos rūšinio teismingumo klausimą, teigdama, jog priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos bylos rūšinio teismingumo taisyklės.

Kaip matyti iš ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą, jame ieškovė, be kita ko, nurodo, kad dar tuomet, kai ieškovė su pradiniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, atsakovė taip pat kėlė rūšinio teismingumo klausimą, ir nurodė, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui bylą perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismui, atsakovė teikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl išimtinio teismingumo. Atsakovė ne tik sutiko su bylos rūšiniu teismingumu, bet ir pati, šią bylą perdavus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, dėl to atskirojo skundo nereiškė, nes toks perdavimas ir buvo būtent pačios atsakovės iniciatyva. Netgi reikšdama atskirąjį skundą dėl bylos teritorinio teismingumo, atsakovė prašė bylą iš esmės nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme; atsakovės atskirasis skundas buvo tenkintas. Ieškovės teigimu, atsakovė neturi jokio pagrindo apeliaciniame skunde vėl pakartotinai kelti tariamai netinkamo bylos rūšinio teismingumo klausimą. Atsakovės veiksmai, nuolat keičiant poziciją dėl bylos teismingumo, pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principams, taip pat pažeidžia bylos nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Visų pirma, pažymėtina, kad teismas bylos rūšinio teismingumo klausimą turi išspręsti net ir nesant byloje dalyvaujančio asmens atitinkamo prašymo ir (ar) argumentų (žr., pvz., CPK 36 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 293 straipsnio 1 punktą, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 103 straipsnio 1 punktą).

Todėl atsakovės pozicija dėl bylos rūšinio teismingumo ir (ar) tokios pozicijos kitimas, per se (lot. savaime) neįtakoja procesinio sprendimo, susijusio su bylos rūšiniu teismingumu, galutinio rezultato.

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pertvarkymo į valstybės įmonę“, biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją. 2023 m. sausio 2 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pertvarkyta į AB (taip pat žr. https://lakd.lt/apie-mus). (Atitinkami anksčiau aptarti atsakovės atsakymai ieškovei buvo pateikti atsakovei veikiant kaip VĮ; šiuo metu, minėta, teisinis statusas yra AB).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai valstybinės reikšmės keliai ar jų ruožai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus įrašyti kelią ar jo ruožą į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 100 dalis).

Nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu (Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalis).

Kartu pastebėtina, jog, kaip minėta anksčiau, atitinkamas (pirmasis) ieškinio reikalavimas expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) formuluojamas kaip įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei leidimą įrengti nuovažą nuo rajoninio kelio, tačiau tai per se nelemia kilusio ginčo rūšinio teismingumo.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius kelius, krašto kelius, rajoninius kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas reglamentuojamas Kelių įstatymo 5 straipsnyje; AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgaliojimai šioje srityje numatyti aptariamo straipsnio 3 dalyje.

Pagal priskirtų funkcijų pobūdį, atsakovė (šiuo metu – AB (anksčiau – VĮ)) Lietuvos automobilių kelių direkcija gali veikti tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023).

Atsakovė yra susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės rajoninio kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytoja), keliamo ginčo atveju veikianti kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Šia atsakovės veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų (lot. acte iuris imperii), be kita ko, Reglamento STR 2.06.04:2014, reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, ginčas tarp šalių, kilo taip pat ir dėl detaliojo plano bei jame numatytų sprendinių vertinimo (taip pat žr. Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalį). Šiuo atveju, atsakovė veikia, visų pirma, viešosios teisės reglamentuojamoje srityje.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo tarp ieškovės ir atsakovės dėl galimybės ieškovei prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio atveju, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023, 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Šiuo atveju, byloje keliamas ginčas nėra susijęs su atsakovės, kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančio subjekto, įgyvendinančio atitinkamas su valstybei priklausančio valstybinės reikšmės kelio valdymu (pvz., remontu, rekonstrukcija) susijusias teises ir pareigas, veiksmais ir iš to kylančiais civiliniais teisiniais padariniais. Todėl aptariamosios bylos ir bylų, kuriose priimtos specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-8/2022 (dėl žalos, kildinamos iš valstybinio kelio statinių neišmontavimo) bei 2022 m. birželio 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28/2022 (dėl kelio rekonstrukcijos techninio darbo projekto koregavimo), ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingas (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2023, 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Byloje keliamas ginčas dėl galimybės ieškovei prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio, yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 36 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas minėta anksčiau, byla perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimas netenka teisinės galios ex lege (lot. pagal įstatymą).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės L. D.-L. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sąlygų nuovažai įrengti išdavimo, tretieji asmenys – G. L., D. Š., V. L., V. L., V. M. P., T. B., Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys