2024-05-21 Nr. AB-8436-3-61-3-00415-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1610-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00415-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimo pagal pareiškėjos T. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S34530 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad

2.1. Nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas. Iš esmės Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pildydama Migracijos departamento klausimyną ir atsakydama į klausimyno 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai“), pareiškėja atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai rusų kalba užrašė „tiesiog taip galvoju“. Siekdami išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje, Migracijos departamento darbuotojai 2023 m. sausio 9 d. atliko pareiškėjos apklausą. Apklausos metu pareiškėja nurodė, jog yra Rusijos Federacijos pilietė, kad Rusijos Federacijos karo veiksmų nepalaiko. Paprašyta pakomentuoti savo atsakymą į klausimyno 11 klausimą dėl Krymo, pareiškėja nurodė, kad ji politika nesidomi ir šiuo klausimu daug nežino. Internete ji rado informaciją, kad Krymas šiuo metu priklauso Rusijos Federacijai, todėl ji taip ir atsakė.

2.2. Atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi Sprendimą iš esmės grindė tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada, o ne nustatytais faktais bei pačios pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja atsakė į klausimyno 4–7 ir 9 klausimus „Ne“, kas reiškė, jog ji neturi jokių kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis, nepalaiko (nepalaikė) jokių ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo su NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, nebuvo teista, nevykdo (nevykdė) jokio verslo, individualios veiklos bei neturi (neturėjo) jokių ryšių su NATO ar ES nepriklausančiomis valstybėmis bei neturėjo ir neturi jokių ryšių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Pareiškėja neturėjo absoliučiai jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis.

2.3. Iš anksto nežinojo, kad pareiškėjai bus pateiktas papildomas klausimynas, kuris anksčiau niekada nebuvo teikiamas, dėl ko, gavusi tokį klausimyną, pareiškėja pasimetė ir nežinojo, ką turėtų atsakyti į jos vertinimu nekorektiškus ir dviprasmiškus klausimus. Klausimas buvo suformuotas dviprasmiškai, t. y. nurodoma, kad reikia pateikti nuomonę, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Akivaizdu, kad klausimas reikalauja tam tikrų žinių, šiuo atveju politinių, kad į jį galima būtų atsakyti tinkamai. Pareiškėja nėra politikė, nėra teisininkė, todėl jai net nėra iki galo suprantama tokia sąvoka kaip legitimumas. Nėra aišku, ką tokiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti. Pažymėjo, kad formuojant tokį klausimą, svarbu klausime nurodyti ir paaiškinti, ar prašoma pateikti nuomonę de facto ar de jure Krymo priklausomumą tam tikrai valstybei, siekiant iš tiesų išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Krymo priklausomumo. Pareiškėja nežinojo atsakymo, todėl jo ieškojo internete. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių įrodymų, kuriais galima būtų remtis apie tai, kad pareiškėja kelia ar gali kelti grėsmę valstybei, tokių išvadų darymas remiantis tik vienu neteisingai atsakytu klausimu prieštarauja bet kokiems teisiniams principams.

2.4. Savo gyvenamąją vietą pareiškėja nuo 2005 m. deklaruoja (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2014 m., o 2019 m. leidimas nuolat gyventi buvo pakeistas. Pareiškėjos sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ištuoka (duomenys neskelbtini)) yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nepilnamečiai vaikai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamosios vietos yra deklaruotos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nuo 2006 m. vasario 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 6 d., nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. liepos 2 d., nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gegužės 12 d., nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. sausio 2 d., nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gruodžio 2 d., nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d., nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. sausio 16 d. buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėja nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 13 d. yra drausta valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų. Pareiškėjos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra užaugę Lietuvoje t. y. laiko save lietuviais, todėl akivaizdu, kad pareiškėja, būdama jų mama negalėtų kelti jokios grėsmės Lietuvai ir lietuviams, kadangi jos pačios vaikai yra lietuviai, todėl tokių išvadų darymas Sprendime yra visiškai nelogiškas.

2.5. Atsakovas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja beveik 20 metų gyvena Lietuvoje su leidimais nuolat gyventi, visą šį laiką elgėsi pareigingai, nepadarė jokių pažeidimų, ji yra niekam neskolinga, sukūrė šeimą ir augina vaikus, kas parodė, kad jos sąsaja su Lietuvos Respublika yra labai rimta ir ji per visus šiuos metus nebuvo apskritai niekuo niekada kaltinama, jos reputacija buvo bei yra švari. Ji labai myli savo šeimą, myli ir gerbia šalį, kurioje gyvena, jos socialiniai ir kiti ryšiai su Lietuva yra labai stiprūs, kadangi Lietuvoje gyvena jau labai ilgą laiką – t. y. pusę savo gyvenimo. Be to, ji neturėjo jokių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Rusija, negana to, Rusijoje ji nebuvo 10 metų ir neplanuoja ten grįžti. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, jog pareiškėjos požiūris į Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią politiką ir įvykius Ukrainoje yra įtakotas Rusijos propagandos ir, kad pareiškėjos išreikšta pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir palaikymu Ukrainai, padaryti remiantis vien tik savo samprotavimais, neparemtais jokiais įrodymais. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja yra įtakojama Rusijos propagandos arba, kad ji iš tiesų palaiko Rusijos veiksmus Ukrainoje. Nurodė, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Vienintelis nustatytas faktas yra tas, kad pareiškėja neteisingai, dėl nežinojimo, atsakė į klausimyno 11 klausimą.

2.6. Sprendimas yra pagrįstas iš esmės vien VSD raštu, kuris turėjo lemiamą reikšmę atsakovui priimant Sprendimą ir kuris neįrodė, kad pareiškėja kelią grėsmę valstybei. Sprendimu pareiškėja ne tik, kad nepagrįstai yra kaltinama palaikanti Rusijos vykdomus veiksmus Ukrainoje ir kelianti grėsmę valstybei, bet siekiama nepagrįstai atskirti pareiškėją nuo šeimos. Atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti tokį svarbų sprendimą, ribojantį pareiškėjos teisę gyventi su šeima Lietuvoje vien gauta VSD išvada ir iš to spręsti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui yra neteisėta, nes toks skundžiamas Sprendimas laikomas neišsamiu, nemotyvuotu, neargumentuotu, todėl negali būti laikomas tinkamai priimtu. Todėl buvo galima daryti pagrįstą išvadą, jog esamų duomenų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, kadangi nėra pakankamai motyvuotas. Atsakovas savo Sprendimą grindė vien prielaidomis ir spėlionėmis, todėl jis ne tik gali, bet ir privalo būti panaikintas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 19 d. užpildė Migracijos departamento klausimyną. Pildydama Migracijos departamento klausimyną atsakydama į klausimyno 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai“) pažymėjo, jog Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai rusų kalba užrašė „tiesiog taip galvoju“.

4.2. VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 nurodė, kad VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

4.3. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į klausimyno ir apklausos klausimus (pareiškėjos sąmoningai išsakytą asmeninę nuomonę, kad neteisėtai okupuota Ukrainos teritorijos dalis teisėtai (legitimiai) priklauso Rusijos Federacijai) ir VSD rašte nurodytą grėsmės valstybės saugumui vertinimą dėl atsakymų į klausimyno klausimus, konstatavo, jog egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui galimybė. Pareiškėja savo skunde teigė, kad žinojo, jog Krymą šiai dienai valdo Rusija, todėl taip ir atsakė, taip pat, anot pareiškėjos, jei klausimas būtų suformuluotas kitaip, ji šį klausimą būtų atsakiusi kitaip. Pareiškėjos skundo teiginiai apie klausimyno klausimo formuluotę neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad klausimyne klausimas buvo suformuluotas kaip „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“. Pareiškėja, teigdama, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.

4.4. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvoje laikotarpį, šeiminę padėtį. Tai, kad pareiškėjos vaikai ir buvęs sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėja atskirais laikotarpiais buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėja nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 13 d. yra drausta valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų.

4.5. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvadoje nurodytais grėsmės valstybės saugumui kriterijais. Ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus (jos pateiktus atsakymus), iš atliktų veiksmų (pateiktų atsakymų) galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leido identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manė, kad Sprendimas atitiko tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4.6. Šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudarė palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Šiai dienai Migracijos departamentas nėra pareiškėjos atžvilgiu priėmęs sprendimo dėl jos grąžinimo ar išsiuntimo į Rusiją.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos T. B. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento 2024 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 24S34530 ir priteisė pareiškėjai iš Migracijos departamento 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą nuolat gyventi (dokumento keitimo pagrindas – leidimas nuolat gyventi yra prarastas).

6.2. Pareiškėja 2023 m gruodžio 19 d. užpildė klausimyną, kuriame atsakydama į klausimyno 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai“), pareiškėja atsakė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai ir papildomai rusų kalba užrašė „tiesiog taip galvoju“.

6.3. Siekdami išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje, Migracijos departamento darbuotojai atliko pareiškėjos apklausą. Pokalbio metu pareiškėja nurodė, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė. Į Lietuvos Respubliką ji atvyko gyventi 2005 m. kartu su sutuoktiniu ir judviejų vaiku. Nurodė, kad lietuvių kalbą ji moka pakankamai gerai ir ji yra išsilaikiusi lietuvių kalbos egzaminą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Rusijos Federacijoje ji nesilankė daugiau nei 10 metų, o su Rusijos Federacijoje likusiais giminaičiais bendrauja internetu. Paprašyta atskleisti savo nuomonę apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, pareiškėja nurodė, kad politika ji nesidomi, jokių naujienų iš Rusijos Federacijos neseka ir nežiūri, nes jai svarbiausia yra jos šeima ir 3 jos vaikai. Rusijos Federacijos karo veiksmų ji nepalaiko. Galvoja, kad karas yra labai blogai, nes kenčia žmonės. Paprašyta pakomentuoti savo atsakymą į klausimyno 11 klausimą dėl Krymo, pareiškėja nurodė, kad ji politika nesidomi ir šiuo klausimu daug nežino. Internete ji rado informaciją, kad Krymas šiuo metu priklauso Rusijos Federacijai, todėl ji taip ir atsakė. Jai yra žinoma, kad Krymas kažkada priklausė Osmanų imperijai, o remiantis informacija internete, Krymas šiuo metu priklauso Rusijos Federacijai. Paklausta, ar Krymas Rusijos Federacijai priklauso teisėtai, pareiškėja nurodė, kad šito klausimo ji sau niekada nebuvo uždavusi, Kryme ji niekada nesilankė, politika nesidomi ir jai nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis jie Krymą gavo ar užkariavo. Pildydama klausimyną, atsakymo į klausimą dėl Krymo ji nežinojo, todėl pasižiūrėjo internete ir ten rado informaciją, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.

6.4. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi VSD išvada. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-3956, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 10 klausimą atsako teigiamai, o atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritoriją.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 4 dalies, 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja atsakinėjo į klausimyno klausimus. Į 3–9 klausimus ji atsakė „Ne“. Tai yra pareiškėja neturi jokių kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, nepalaiko (nepalaikė) jokių ryšių su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo su NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, nebuvo teista, nevykdo (nevykdė) jokio verslo, individualios veiklos bei neturi (neturėjo) jokių ryšių su NATO ar ES nepriklausančiomis valstybėmis bei neturėjo ir neturi jokių ryšių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje“, pareiškėja atsakė „Ne“. Į klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“, Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai ar Rusijos Federacijai? Pareiškėja atsakė „Rusijos Federacijai“ ir papildomai nurodė, kad „tiesiog taip mano“. Teismas nustatė, kad pareiškėja apklausos metu paaiškino, jog ji politika nesidomi ir šiuo klausimu daug nežino. Internete ji rado informaciją, kad Krymas šiuo metu priklauso Rusijos Federacijai, todėl ji taip ir atsakė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjos atsakymu į 11 klausimyno klausimą grindė savo Sprendimą ir pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui siejo su pareiškėjos atsakymu į vieną iš pateiktų klausimų, tai yra „Kam priklauso Krymas“.

9. Teismas įvertino, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nuo 2005 m. deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2014 m., o 2019 m. leidimas nuolat gyventi buvo pakeistas. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nuo 2006 m. vasario 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 6 d., nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. liepos 2 d., nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gegužės 12 d., nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d., nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. sausio 2 d., nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2018 m. gruodžio 2 d., nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. vasario 27 d., nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. sausio 16 d. buvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje ir jai buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėja nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 13 d. yra drausta valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų. Be to, pareiškėja 10 metų nebuvo išvykusi iš Lietuvos, moka lietuvių kalbą, yra išlaikiusi egzaminą. Nors minėtos aplinkybės buvo aptartos Sprendime, atsakovas padarė išvadą, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo Lietuvos Respublikoje pragyventas laikotarpis, šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutiko, nes Sprendime buvo vadovautasi tik VSD išvada. Jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui byloje nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, kad VSD neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo ir savo išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui nepateikė.

10. Teismas pabrėžė, jog apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad nesidomi politika, karo nepalaiko, atsakymo kam teisėtai priklauso Krymas ji nežinojo, todėl atsakymą radusi internete, tokį jį ir pažymėjo anketoje. Apklausos metu pareiškėja aiškiai išsakė, kad Rusijos karinių veiksmų nepalaiko („Ne, nepalaikau, nes žūsta žmonės, kenčia šeimos, visi bėga kur gali, kad pasislėpti įvairiose šalyse, todėl žinoma ne, aš nepalaikau. Karas tai visada blogai“). Buvo svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja ilgą laiką gyvena Lietuvoje, pareiškėjos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje pareiškėja dirbo, šiuo metu yra drausta valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų, jokios grėsmės nekėlė, dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo kreipėsi, nes leidimas nuolat gyventi yra prarastas. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, jokių pareiškėjos veiksmų, kurie pagrįstų realią grėsmę valstybei, jos saugumui byloje nebuvo nustatyta.

11. Teismas rėmėsi VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi ir LVAT aktualia praktika, bei įvertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, apsiribojo tik VSD raštu bei neatliko individualaus pareiškėjos veiksmų, kurie gali lemti ar lemia grėsmę valstybei, vertinimo. Kitų pareiškėjos grėsmės valstybei faktų ar įrodymų nebuvo pateikta. Pažymėjo, kad individualus vertinimas yra būtinas priimant sprendimus dėl leidimo gyventi panaikinimo. Akcentavo tai, jog atsakovas netyrė jokios grėsmės, o buvo apsiribota ir atsižvelgta tik į atsakymą į vieną klausimą „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas sprendė, kad atsakovo priimto Sprendimo trūkumai buvo akivaizdūs, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, kuris sukelia pareiškėjai materialaus pobūdžio teisines pasekmes, negalėjo būti formalus ir nepakankamai motyvuotas. Kadangi atsakovo Sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, teismui buvo pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

12. Teismas nurodė, kad šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja, teikdama teismui skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas vėliau. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja jokių papildomų dokumentų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė. Kaip buvo matyti iš bylos duomenų, pareiškėja, kreipdamasis į teismą su skundu, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteista jos sumokėta žyminio mokesčio suma.

III. 13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, jog apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad nesidomi politika, karo nepalaiko, atsakymo kam teisėtai priklauso Krymas ji nežinojo, todėl atsakymą radusi internete, tokį jį ir pažymėjo anketoje. Atsakovo nuomone, tiek klausimyne pačios pareiškėjos padarytas prierašas, tiek apklausos metu jos pateikti paaiškinimai rodo, kad pareiškėja aiškiai suvokė klausimą ir savo atsakymą. Apklausos metu pareiškėja patvirtinto, kad vis tik domisi pasaulio įvykiais, o ir specifiškai domėjosi Krymo klausimu („aš atsidariau internetą ir perskaičiau, kad jis šiuo metu priklauso Rusijos Federacijai“), toliau pareiškėja nurodo, kad „Tai yra istorija, tai iš viso kažkada buvo Osmanų Imperija, o jei žiūrėti labai toli, todėl aš sakau, aš gaunu iš interneto visą informaciją, jei mane kažkas domina apie politiką, apie kažkokias šalis, atsidarau, skaitau, va, viskas ką aš matau šiuo metu. Arba mano dukra ateina, iš geografijos ir pasakoja man kažkokią geografinę istoriją.“ Į klausimą „Tai šiuo metu, kaip manote, visada priklausė Rusijai ar tik dabar kai okupavo?“ pareiškėja atsakė: „Aš neklausiau to savęs, teisėtai neteisėtai, aš nebuvau ten ir nežinau kokiomis aplinkybėmis jie ten laimėjo, ar gavo, ar... tą Krymą. Nesidomiu. Buvo klausimas, atsidariau internetą, užsirašiau viską, todėl kai aš nežinojau, kaip atsakyti, todėl aš paklausiau, ar aš galiu neatsakyti į šį klausimą. Man pasakė, tu vis tiek turi atsakyti, todėl aš atsidariau internetą perskaičiau, užsirašiau ir viskas.“ Migracijos departamento vertinimu, duomenų visuma rodo, kad pareiškėja iš esmės išsisukinėjo nuo atsakymo, nors aiškiai pati patvirtino, kad vis tik internete domėjosi situacija, taip pat nurodė, kad kažkada tai buvo Osmanų imperijos dalis. Atsakovo nuomone, pateikti atsakymai, kartojantys Rusijos propagandos naratyvą, taip pat tai, kad nuo pat pradžių pareiškėja klausimyne nurodė, kad Krymas priklauso Rusijai, vėliau išsisukinėjo nuo aiškaus atsakymo, rodo pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas cituoja LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023 bei mano, kad duomenų visuma neabejotinai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijai ir palaiko Rusijos poziciją.

14.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad leidimas nuolat gyventi suteikia ilgalaikio gyventojo statusą. LVAT praktika (žr. 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A585-1810/2010) patvirtina, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Atkreipiamas dėmesys, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Atsakovas mano, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

14.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ir tai, ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės (dėl šeimos ryšių ir kt.) ir turėtų būti įvertinamos sprendžiant išsiuntimo klausimo, o nustačius, kad užsienietės negalima išsiųsti – bus sprendžiamas klausimas dėl jos tolesnės teisinės padėties (pvz., nacionalinės vizos išdavimo).

14.4. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Migracijos departamentas vadovavosi vien tik VSD išvada, o savarankiško vertinimo neatliko. Visų pirma, Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Taigi, teismas netinkamai įvertino Įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir aplinkybę, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Šiame kontekste pažymi, kad VSD išvada nėra nemotyvuota. Antra, Migracijos departamentas atliko pareiškėjos apklausą, duomenų visumoje įvertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes. Mano, kad Migracijos departamentas šiuo atveju neturėjo pagrindo nesivadovauti motyvuota kompetentingos institucijos išvada.

14.5. Į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas VSD, nors toks prašymas buvo suformuluotas atsakovo atsiliepime, o pagal nuoseklią teismų praktiką bylose dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui VSD įtraukiamas trečiuoju asmeniu.

14.6. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

15. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Pareiškėja nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais ir teigdama, jog jis nepagrįstas, nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovo apeliacinį skundą nors jis buvo paduotas praleidus 14 (keturiolika) dienų terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo paskelbimo. Teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2024 m. kovo 21 d., pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą 2024 m. balandžio 5 d., paskutinė diena pateikti apeliacinį skundą buvo 2024 m. balandžio 4 d. Kadangi atsakovas neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas turėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą remiantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

16.2. Atsakovas nenurodo kokių teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą. Tačiau iš atsakovo apeliacinio skundo teksto galima spręsti, kad Migracijos departamentas nurodo, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl to, kad į bylą nebuvo įtrauktas VSD, todėl atsakovo nuomone, teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu ar į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas VSD, kadangi teismo sprendimas niekaip neįtakos šio juridinio asmens teisių ir pareigų. Be to, Sprendimą priėmė Migracijos departamentas, o VSD jokių skundžiamų veiksmų neatliko. Šiuo atveju VSD buvo tik šaltinis, iš kurio atsakovas gavo įrodymus, kuriais remiantis vėliau priėmė atitinkamą sprendimą. Pareiškėja neneigė, kad ji pildė klausimyną, todėl ginčo dėl to nėra.

16.3. Byloje yra pateiktas tik vienas įrodymas, kuriuo atsakovas siekė įrodyti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos saugumui tai VSD išvada. Teikiant apeliacinį skundą atsakovas taip pat nepateikia papildomų įrodymų, kuriais įrodinėtų savo poziciją dėl pareiškėjos tariamos grėsmės Lietuvos saugumui. Pareiškėja cituoja LVAT 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, kurioje pasisakyta dėl išvados apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui nepagrįstumo, kai tokia išvada daroma remiantis vieninteliu faktu – atsakymu į Migracijos departamento klausimyno klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ ir LVAT 2023 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, kuriame pasisakyta, kad vien klausimyno 11 klausimo netinkamas atsakymas negali būti pagrindu pripažinti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui.

16.4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Be to, atsakovas pateikė apeliacinį skundą praleidęs terminą ir neprašė teismo jo atnaujinti, todėl jis neturėjo būti priimtas, o jeigu ir buvo priimtas jis neturėtų būti nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. 24S34530, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino nustatęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, apsiribojo tik VSD raštu bei neatliko individualaus pareiškėjos veiksmų, kurie gali lemti ar lemia grėsmę valstybei, vertinimo. Teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

19. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nebuvo atliktas pareiškėjos individualus vertinimas. Atsakovo nuomone, duomenų visuma neabejotinai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijai ir palaiko Rusijos poziciją, o Migracijos departamentas šiuo atveju neturėjo pagrindo nesivadovauti motyvuota kompetentingos institucijos išvada. Atsakovas nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas VSD, nors toks prašymas buvo suformuluotas atsakovo atsiliepime, taigi pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

20. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas.

22. Nagrinėjamu atveju leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai panaikintas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 dalį Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

24. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas VSD, nors toks prašymas buvo suformuluotas atsakovo atsiliepime, todėl pirmosios instancijos teismas, esą, padarė procesinės teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 140 straipsnio 5 dalį administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui gali būti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui. Taigi, ši norma neįpareigoja VSD įtraukti į bylą proceso dalyviu, tačiau byloje pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas (žr. šio nutarties 22 punktą) turi būti VSD pateikti duomenys apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tai įrodo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2097-502/2023). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų Įstatymo nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nebuvo atliktas pareiškėjos individualus vertinimas. Atsakovo nuomone, duomenų visuma neabejotinai rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijai ir palaiko Rusijos poziciją, o Migracijos departamentas šiuo atveju neturėjo pagrindo nesivadovauti motyvuota kompetentingos institucijos išvada. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja paaiškino, kad nesidomi politika, karo nepalaiko, atsakymo, kam teisėtai priklauso Krymas, ji nežinojo, todėl atsakymą radusi internete, tokį jį ir pažymėjo anketoje. Apklausos metu pareiškėja aiškiai išsakė, kad Rusijos karinių veiksmų nepalaiko („Ne, nepalaikau, nes žūsta žmonės, kenčia šeimos, visi bėga kur gali, kad pasislėpti įvairiose šalyse, todėl žinoma ne, aš nepalaikau. Karas tai visada blogai“). Buvo svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja ilgą laiką gyvena Lietuvoje, pareiškėjos vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje pareiškėja dirbo, šiuo metu yra drausta valstybės lėšomis, kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų, jokios grėsmės nekėlė, dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo kreipėsi, nes leidimas nuolat gyventi yra prarastas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jokių pareiškėjos veiksmų, kurie pagrįstų realią grėsmę valstybei, jos saugumui byloje nebuvo nustatyta (žr. šios nutarties 10 punktą).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Iš esmės pareiškėjos vieno atsakymo pagrindu, neįvertinus kitų aplinkybių, negalima padaryti motyvuotos išvados apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas neatitiko įstatyminių reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino taikytinų teisės aktų nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė