3990f65f-d4e2-4e16-9816-957f15c792fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                         Administracinė byla Nr. I-3054-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-00762-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.1; 9.3.6; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m liepos 27 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Š.

J., atsakovo atstovui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Milgusta“ (skundo padavimo metu - uždarosios akcinės bendrovės „Milgusta“) skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                               nustatė:

             Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI, Inspekcija) 2013-05-24 sprendimu Nr. (0.4)-K3-132 patvirtino atlikto UAB „Milgusta“ (toliau – pareiÅ¡kėja, Bendrovė) mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 2013-02-25 patikrinimo aktÄ Nr. (04.1.1)-AU16-11 ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į valstybės biudžetÄ 142265 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 82039 Lt PVM delspinigių, 30 proc. 42679 Lt PVM baudÄ , 34631 Lt pelno mokesčio (toliau – PM), 12605 Lt PM delspinigių, 30 proc. 10389 Lt PM baudÄ , 491 Lt nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM), 113 Lt NTM delspinigių, 10 proc. 49 Lt NTM baudÄ .             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2013-08-29 sprendimu Nr. 69-111 patvirtino Kauno AVMI 2013-05-24 sprendimÄ Nr. (04)-K3-132.

             Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2014-01-10 sprendimu Nr. S-8(7-191/2013) patvirtino VMI prie FM 2013-08-29 sprendimo Nr. 69-111 nurodymus pareiÅ¡kėjai sumokėti valstybės biudžetÄ 142265 Lt PVM, 82039 Lt PVM delspinigių, 34631 Lt PM, 12605 Lt PM delspinigių, 491 Lt NTM, 113 Lt NTM delspinigių ir 49 Lt NTM baudÄ , o vietoje nurodymų sumokėti 30 proc. dydžio 42679 Lt PVM baudÄ ir 10389 Lt PM baudÄ , nurodė sumokėti 20 proc. dydžio 28453 Lt PVM baudÄ ir 6926 Lt PM baudÄ (35-48 b. l., I t.).PareiÅ¡kėja UAB „Milgusta“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė panaikinti MGK 2014-01-10 sprendimo Nr. S-8(7-191/2013), VMI prie FM 2013-08-29 sprendimo Nr. 69-111 ir Kauno VMI 2013-05-24 sprendimo Nr. (04)-K3-132 dalis, kuriomis buvo apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti į biudžetÄ PVM ir PM, Å¡ių mokesčių delspinigiai ir baudos.

Skunde nurodė, kad PVM ir PM sumos buvo apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Patikrinimo akte Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nefiksavo gautų iÅ¡mokų už mirusius asmenis ir Kauno miesto, Kauno rajono ir kitų rajonų savivaldybių administracijų bei iÅ¡ VSDFV gautų pensijų už mirusius pensijų gavėjus, apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo dalies gautų pajamų už suteiktas laidojimo paslaugas ir parduotas prekes.

Pažymėjo, kad pareiga apskaityti gautas pinigines įplaukas Bendrovei atsiranda tik tuo atveju, jeigu minėtas iÅ¡mokas tikrai gavo Bendrovė ir (ar) jos vardu veikę atstovai. PareiÅ¡kėjos teigimu, VSDFV skyrių bei savivaldybių administracijų pateikti duomenys atskleidžia tik tai, jog fiziniams asmenims buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, tačiau neįrodo, jog iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos Bendrovės įgaliotiems asmenims. Pabrėžė, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ jokių įgaliojimų gaunant aptariamas iÅ¡mokas nebuvo reikalaujama.

PozicijÄ , kad ne visos iÅ¡mokos gali bÅ«ti laikomos Bendrovės įplaukomis, pareiÅ¡kėja grindžia ir tuo, jog mokesčių administratorius prie Bendrovės piniginių įplaukų priskyrė ir tas iÅ¡mokas, kurias fiziniai asmenys gavo net nebÅ«dami Bendrovės darbuotojais. Pvz., S. B. B. dirbo nuo 2006-12-20 iki 2007-01-19 ir nuo 2007-05-02 iki 2007-06-12, tačiau mokesčių administratorius prie Bendrovės piniginių įplaukų priskyrė Å¡io asmens 2007-01-23 gautÄ 786,45 Lt iÅ¡mokÄ , 2007-01-30 gautas 750 Lt, 780 Lt, 780 Lt, 780 Lt iÅ¡mokas, 2007-02-13 gautÄ 780 Lt iÅ¡mokÄ , 2007-10-24 gautÄ 780 Lt iÅ¡mokÄ , 2008-11-17 gautÄ 1040 Lt iÅ¡mokÄ , 2009-12-22 gautÄ 1040 Lt iÅ¡mokÄ , 2009-12-23 gautas 900 Lt ir 972 Lt iÅ¡mokas.

E. L. Bendrovėje dirbo nuo 2009-06-23 iki 2010-07-30, tačiau mokesčių administratorius prie Bendrovės piniginių įplaukų priskyrė Å¡io asmens 2010-10-18 gautÄ 978,88 Lt iÅ¡mokÄ , 2010-10-18 gautÄ 1040 Lt iÅ¡mokÄ , 2010-10-22 gautÄ 765 Lt iÅ¡mokÄ . Paulius O. B. dirbo nuo 2009-06-23 iki 2009-12-24, tačiau mokesčių administratorius prie Bendrovės piniginių įplaukų priskyrė Å¡io asmens 2010-03-18 gautÄ 1040 Lt iÅ¡mokÄ už mirusiÄ Å¡eimos narę A. O. PareiÅ¡kėja nurodė, kad mokesčių administratoriaus nurodytas informacijos Å¡altinis – VSDFV bei miestų ir rajonų savivaldybių administracijų pateikta informacija apie iÅ¡mokas už mirusiuosius, geriausiu atveju gali pagrįsti tik piniginių įplaukų gavimo aplinkybes, tačiau ne pareiÅ¡kėjos pajamų apimtį, nes piniginės įplaukos tampa pajamomis tik už atitinkamÄ sumÄ atlikus paslaugų ir pardavus prekių, tuo tarpu mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, jog beveik visos iÅ¡ atitinkamų institucijų gautos iÅ¡mokos laikytinos pareiÅ¡kėjos pajamomis, padaryta remiantis iÅ¡ esmės dviem Å¡altiniais: gyventojų, kurie tikrinamuoju laikotarpiu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pirko mirusių artimųjų laidojimo paslaugas, pateikta informacija bei mokesčių administratoriaus turima informacija apie laidojimo paslaugų kainÄ analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiose bendrovėse, kuri pareiÅ¡kėjos nuomone yra nepakankama.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad tiek mokestinio tyrimo, tiek mokestinio patikrinimo metu iÅ¡ viso buvo apklausti tik Å¡eÅ¡i asmenys - R. P., M. Å ., A. K., A. M., R. S. ir R. R., kurių paaiÅ¡kinimais patikrinimo akte remiasi mokesčių administratorius, darydamas iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė dalies pajamų, gautų už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, ir kurie yra pridėti prie bylos medžiagos. Tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ mokesčių administratorius padarė ne tik pirmiau paminėtiems asmenims suteiktų paslaugų ir parduotų prekių atžvilgiu, bet ir visiems kitiems asmenims suteiktų paslaugų ir parduotų prekių atžvilgiu, kurių mokesčių administratorius nustatė 562, įvertinęs tai, kad laidojimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos bÅ«tent už tokį mirusiųjų skaičių, tuo tarpu, pareiÅ¡kėjos nuomone, apklaustųjų ir davusių parodymus skaičius yra aiÅ¡kiai per mažas, kad bÅ«tų galima spręsti apie į apskaitÄ neįtrauktų suteiktų paslaugų ir parduotų prekių visumÄ .

PareiÅ¡kėja pažymėjo, jog ji kartu su skundu dėl Kauno AVMI sprendimo pateikė nuraÅ¡ymų aktus, kurie patvirtina, jog ji geriausiu atveju visa apimtimi galėjo atlikti tik 228 laidojimo apeigas, nes tik tiek karstų buvo parduota per visÄ 2007-2010 m. laikotarpį, o mokesčių administratorius dėl Å¡ios reikÅ¡mingos bylos nagrinėjimui aplinkybės savo sprendime iÅ¡ viso nepasisakė. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, jog mokesčių administratorius netinkamai taikė ekonominių modelių metodÄ .

Jo taikytas metodas, pareiškėjo nuomone, savo esme laikytinas analogijų metodu, kurį mokesčių administratorius taip pat taikė netinkamai (t. y. patikrinimo akte nenurodė, kokių įmonių veikla yra lyginama su pareiškėjos veikla). Pareiškėjai nesuprantamos lyginimui pateiktos vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamos, nurodant, jog „pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis daugeliu atveju vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamos sudarė nuo 575 Lt iki 859 Lt“, tuo tarpu lyginamų įmonių „A“, „B“ ir „C“ pateikiami vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamų vidurkiai – nuo 2000 Lt iki 3000 Lt).

Atsižvelgiant į tai, jog iš patikrinimo akto 3-6 priedų matyti, kad daugeliu atvejų jos vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamos sudarė 1500-4000 Lt, jos realus vidurkis turėtų būti žymiai didesnis nei mokesčių administratorius patikrinimo akte nurodė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad įmonių „A“ „B“ ir „C“ duomenis apie vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamų vidurkius mokesčių administratorius apskaičiavo remdamasis ne šių įmonių deklaruotais duomenimis, o mokesčių administratoriaus sprendimuose dėl šių įmonių patikrinimo aktų tvirtinimo perskaičiuotais duomenimis, taikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 70 straipsnio nuostatas, kas nėra teisinga atsižvelgiant į tai, jog įmonių „A“, „B“ ir „C“ mokestiniai ginčai pasibaigė joms pasirašius susitarimus su mokesčių administratoriumi, t. y. pripažįstant, kad nei viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti.

Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškinimu, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta tam, jog būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo, bei, kiek tai objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytos mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytu įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y.

įrodyti, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Ä®statymų nustatyta tvarka konstatavus, kad bent dalis mokesčio mokėtojo atliktų Å«kinių operacijų neatspindi jo tikrojo turinio, įrodymų pakankamumo prasme tai gali sudaryti prielaidas bei pagrindÄ mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai ir kitų Å«kinių operacijų atžvilgiu (2010-09-06 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1019/2010, 2010-04-01 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A442-457/2010).

Tačiau, pareiÅ¡kėjos nuomone, minėta taisyklė nesudaro pagrindo mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus taikyti neribotai, neatsižvelgiant į atliktų Å«kinių operacijų pobÅ«dį, jų skaičių, laikotarpį, per kurį jos buvo atliktos, ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. PareiÅ¡kėja teigia, kad pirmiausia mokesčių administratorius privalėjo patikrinti pakankamÄ mokesčių mokėtojo atliktų Å«kinių operacijų skaičių ir tokiu bÅ«du surinktų įrodymų pagrindu turėtų bÅ«ti konstatuojama, kad per tam tikrÄ laikotarpį atliktų vienų Å«kinių operacijų vertinimas gali reprezentuoti kitas Å«kines operacijas, antra, mokesčių bazė netiesiogiai gali bÅ«ti nustatoma tik analogiÅ¡kų Å«kinių operacijų atžvilgiu, kurias sieja bendras požymis - atliekamų operacijų sistemiÅ¡kumas, ir, trečia, siekiant mokesčio bazę nustatyti netiesiogiai, svarbu įsitikinti, kad laikotarpiu, kuriuo apskaičiuojama mokesčio bazė, nepakito situacija rinkoje, infliacijos lygis, o taip pat nepasikeitė mokesčių mokėtojo veiklos pobÅ«dis (pvz. neiÅ¡augo ar nesumažėjo pardavimų apimtys, iÅ¡ esmės nepasikeitė prekių ar paslaugų asortimentas ir kt.).

Taigi laikotarpis, už kurį siekiama netiesiogiai apskaičiuoti mokesčio bazę, turi bÅ«ti santykinai apibrėžtas atsižvelgiant į minėtÄ sias ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju tik apie 1 proc. sandorių patikrinimas ir nustatytų aplinkybių pritaikymas visų kitų atvejų atžvilgiu, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, negali bÅ«ti laikomas pakankamu ir atitinkančiu protingumo bei teisingumo kriterijus, apskaičiuojant mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Be to, neatsižvelgta į tai, jog 2007, 2008, 2009 ir 2010 metų laikotarpiai negali bÅ«ti tapatinami, nes visais jais ekonominė situacija Lietuvoje buvo skirtinga: 2007 m. - ekonominio pakilimo, klestėjimo laikotarpis, 2008 m. - pasaulinės krizės pradžios laikotarpis, 2009 ir 2010 m. - pasaulinės krizės įsivyravimo laikotarpis.Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius savo apskaičiavimams pagrįsti nepateikė jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų, kaip to reikalauja MAÄ® 67 straipsnio 1 dalis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog mokesčio mokėtojo apmokestinamų veikos pajamų apimtis yra didesnė, nei mokesčių mokėtojas jÄ deklaravo iki mokestinio patikrinimo.

Atitinkamai daro iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius nepagrįstai visas atitinkamų institucijų iÅ¡mokas priskyrė prie Bendrovės pajamų ir apskaičiavo mokestines sumas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .PareiÅ¡kėja taip pat atkreipė dėmesį, kad MGK netinkamai iÅ¡analizavo ir atsakė į jos skundo argumentus dėl patikrinimo akte apskaičiuojant PM ir PVM už 2009 m. padarytų aritmetinių klaidų. PareiÅ¡kėjos vertinimu, aptariamu atveju MGK nepagrįstai rėmėsi vien VMI 2014-01-06 patvirtinimu, jog skaičiuotėse nėra klaidos ir Kauno AVMI paaiÅ¡kinimu dėl atliktų skaičiavimų, įrodančiu, kad visos sumos apskaičiuotos teisingai.

Mano, kad MGK aptariamus pareiÅ¡kėjos argumentus turėjo įvertinti pati, o ne dėl jų teisingumo kreiptis į bylos baigtimi suinteresuotÄ bylos Å¡alį ir jos nurodytÄ patvirtinimÄ laikyti pakankamu pagrindu atmesti pareiÅ¡kėjos argumentÄ .PareiÅ¡kėja nesutinka su paskirtų mokesčių baudų dydžiais. Darydama prielaidÄ , jog PVM ir PM mokesčiai jai apskaičiuoti pagrįstai, mano, kad jai galėjo bÅ«ti skirtos tik minimalios 10 proc. baudos. Šį teiginį grindžia tuo, kad Bendrovės atstovai su mokesčių administratoriumi geranoriÅ¡kai bendravo nuo pat pradžių ir nuolatos, tiek Bendrovės mokestinio patikrinimo, tiek ir ankščiau atliktų Bendrovės, jos direktorės D.

R., S. R., M. R. mokestinių tyrimų, kurių ataskaitos yra pridėtos prie bylos medžiagos, metu. Bendrovė sudarė visas sÄ lygas atlikti mokestinį patikrinimÄ , pateikė visus mokesčių administratoriaus pageidautus dokumentus, atsakė į visus mokesčių administratoriaus pateiktus klausimus. Be to, Bendrovės atstovai tiek teritoriniam, tiek ir centriniam mokesčių administratoriui siÅ«lė ginÄÄ baigti taikiai ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokestinių sumų, tačiau iÅ¡ abiejų mokesčių administratorių nesulaukė pritarimo tokiai iniciatyvai.Pažymėjo ir tai, kad mokesčių administratorius Bendrovei iÅ¡ viso apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetÄ didelę mokesčių sumÄ , neatsižvelgdamas į jos realias galimybes sumokėti apskaičiuotas sumas.

Be to, delspinigių ir baudų bendra suma yra artima apskaičiuotai mokesčių (PVM ir pelno mokesčio) sumai, todėl laiko, kad jai paskirta neproporcinga sankcija už mokesčių įstatymų pažeidimÄ (1-27 b. l., I t.).Atsakovė VMI prie FM su skundu UAB „Milgusta“ nesutiko. Atsakydama į pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, atsiliepime dėl laidojimo iÅ¡mokų priskyrimo Bendrovės pajamoms nurodė, kad Inspekcija 2012-04-30 raÅ¡tu Nr. (13.2-04.1.1)-K-4268 kreipėsi į VSDFV prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), praÅ¡ydama pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjai bei jos darbuotojams 2007–2010 m. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas pagal įgaliojimÄ ir mirusiųjų artimųjų sutikimus, nurodant mokėjimo bÅ«dÄ , datÄ , dydį bei už kurį mirusį asmenį iÅ¡mokėta iÅ¡moka.

Inspekcija analogiÅ¡kus praÅ¡ymus pateikė savivaldybių administracijoms. VSDFV skyrių bei savivaldybių administracijų pateiktų duomenų pagrindu Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos įgaliotų asmenų gautos laidojimo iÅ¡mokos traktuotinos kaip pareiÅ¡kėjos pajamos, nes jie veikė Bendrovės vardu. Pažymėjo, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitÄ , (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (pvz., žr. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438‑1542/2010; 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575‑146/2011 ir kt.).

Tačiau pabrėžė ir tai, jog „<...> MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiÅ¡kia, jog kartu yra konstatuojama, kad yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nuostata, kad mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , kai negali nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, reiÅ¡kia, kad net esant kuriam nors nurodytam mokesčio mokėtojo elgesio atvejui, visada bÅ«tina įvertinti ir spręsti, ar dėl to mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka (tiesiogiai).

Pastaroji sÄ lyga turi bÅ«ti konstatuota atsižvelgiant į faktus, aplinkybes bei kitÄ turimÄ informacijÄ , t. y. jų pagrindu, o pareiga pagrįsti bÅ«tinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tenka mokesčių administratoriui.Nurodė, kad Inspekcija nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimus ir atliko iÅ¡samiÄ pareiÅ¡kėjos pajamų analizę ir pagrindė apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas. Patikrinimo metu įvertinus gautÄ informacijÄ , nustatytus faktus ir aplinkybes - iÅ¡mokų, gautų už mirusiuosius asmenis iÅ¡ savivaldybių administracijų bei VSDFV skyrių, gyventojų, kurie tikrinamuoju laikotarpiu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pirko mirusių artimųjų laidojimo paslaugas, pateiktÄ informacijÄ , Inspekcijos turimÄ informacijÄ apie laidojimo paslaugų kainas analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiose įmonėse bei pareiÅ¡kėjos patikrinimo metu pateiktÄ informacijÄ (direktorės paaiÅ¡kinimai, informacija apie patirtas iÅ¡laidas, apskaitytas pajamas ir t. t.) nustatė, kad: pareiÅ¡kėja neiÅ¡saugojo ir patikrinimo metu nepateikė paslaugų/prekių pirkėjams iÅ¡raÅ¡ytų užsakymų formų, kuriose nurodytos faktinės parduotų paslaugų/prekių kainos; pareiÅ¡kėjos sÄ skaitose faktÅ«rose/PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įraÅ¡yta informacija apie atliktas paslaugas bei parduotas prekes yra neinformatyvi; dalis laidojimo paslaugas/prekes pirkusių asmenų duomenų visai nėra apskaityti pareiÅ¡kėjos buhalterinės apskaitos dokumentuose; daugeliu atvejų pajamų už atliktas laidojimo paslaugas bei pirktas prekes dydis pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje artimas laidojimo iÅ¡mokų, kurias už mirusiuosius VSDFV bei miestų ir rajonų savivaldybių administracijos pareiÅ¡kėjai pervedė banko pavedimais, sumai; pareiÅ¡kėja nevedė už mirusįjį gautų laidojimo paÅ¡alpų (iÅ¡mokų) apskaitos, t. y. iÅ¡ patikrinimo metu pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai iÅ¡mokų už mirusiuosius gavo pareiÅ¡kėja ar jos darbuotojai, kam minėtos iÅ¡mokos buvo panaudotos, kokia dalis iÅ¡mokų buvo nepanaudota (iÅ¡skyrus patikrinimo metu nustatytas grÄ Å¾intas nepanaudotas iÅ¡mokas 2008 m. - 643,97 Lt, 2009 m. - 3982,71 Lt, 2007 ir 2010 m. užsakovams nepanaudotų laidotuvių iÅ¡mokų grÄ Å¾inta nebuvo).Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentu, kad nėra pagrindo vadovautis analogiÅ¡kų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių rodikliais, nes įmonės sudarė su Inspekcija susitarimus dėl mokesčių dydžio (MAÄ® 71 str. 1 d.).

Nurodė, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog pasiraÅ¡ius tokį susitarimÄ , mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ , o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumÄ negu nurodyta susitarime, t. y. Å¡is susitarimas galioja susitarimÄ pasiraÅ¡ančių Å¡alių atžvilgiu ir nėra taikomas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėja nėra susitarimo Å¡alis, todėl jai Å¡io susitarimo teisinės pasekmės negalioja.

Dėl laidojimo išmokų apskaitos paaiškino, kad Inspekcija nustatė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) pažeidimus, susijusius su išmokų apskaita:

1) pareiškėjos apskaitoje neapskaityta dalis įmonės gautų pajamų, apskaitos registruose ir pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2007, 2008, 2009 metus neteisingai apskaičiuota pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma ir neteisingai deklaruotas pelno mokestis (LR BAĮ 3 str.);

2) pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu neteisingai apskaičiavo ir deklaravo įmonės pajamas, t. y. neapskaitė dalies gautų pajamų ir dėl to neteisingai apskaičiavo ir deklaravo PVM, NTM bei PM (LR BAĮ 4 str.);

3) pareiÅ¡kėja buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nefiksavo gautų iÅ¡mokų už mirusius asmenis iÅ¡ Kauno miesto, Kauno rajono ir kitų rajonų savivaldybių administracijų bei iÅ¡ VSDFV gautų pensijų už mirusius pensijų gavėjus, apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo dalies gautų pajamų už suteiktas laidojimo paslaugas ir parduotas prekes (LR BAÄ® 6 str. 2 d.); 4) pareiÅ¡kėja neužtikrino, kad visos Å«kinės - finansinės operacijos bÅ«tų įtrauktos į apskaitÄ , užfiksuotos kasos knygoje bei pagrįstos apskaitos dokumentais (LR BAÄ® 12 str. 1 d.);

5) pareiÅ¡kėja apskaitos registruose neregistravo iÅ¡ Kauno miesto, Kauno rajono ir kitų rajonų savivaldybių administracijų gautų laidojimo iÅ¡mokų bei iÅ¡ VSDFV gautų pensijų už mirusius pensijų gavėjus, apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo dalies gautų pajamų už suteiktas laidojimo paslaugas ir parduotas prekes (LR BAÄ® 16 str. 1 d.) (Patikrinimo aktas, 12 psl.). Pabrėžė, kad mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (LR MAÄ® 40 str. 6 p.).

Apskaitos duomenų fiksavimas, sisteminimas ir saugojimas nėra savitikslis dalykas – Å¡ių duomenų pagalba mokesčių administratorius gali patikrinti, ar mokesčių mokėtojas laiku ir tiksliai vykdo mokestinę prievolę, esant pagrindui, tiksliai suformuoti minėtÄ prievolę, todėl mokesčių mokėtojas privalo tvarkyti apskaitÄ taip, kad mokesčių administratorius galėtų gauti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie mokėtojo turtines teises ir pareigas. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginius, kad ginčo sumos neturėjo bÅ«ti fiksuojamos apskaitoje, laiko nepagrįstais.

Atsakovė taip pat laiko nepagrįstais pareiÅ¡kėjos skundo argumentus dėl mokesčių už 2009 metus klaidingo aritmetinio apskaičiavimo. Tvirtina, kad Inspekcija pagrindė mokesčių apskaičiavimÄ , kuris atsispindi patikrinimo akto prieduose. Dėl baudų dydžio atsakovė paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė atsakomybę sunkinančių (pareiÅ¡kėja nevykdė savo pareigos apskaičiuoti aukščiau minėtus mokesčius, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos dokumentus (LR MAÄ® 40 str. 1, 4, 6 p.), savo veiksmais padarė didelę žalÄ valstybės biudžetui – nesumokėta 177 387 Lt mokesčių (LR Socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d., LR Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 ,,Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“), ir Å¡velninančių aplinkybių (pareiÅ¡kėja patikrinimo metu geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė turimus dokumentus, teikė paaiÅ¡kinimus (LR MAÄ® 40 str. 2, 8 p.), todėl nuo papildomai apskaičiuotų PVM ir PM skyrė vidutinę - 30 proc. dydžio baudÄ .

Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodytoje LVAT 2012-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-1217/2012 suformuota praktika, kadangi šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teigia, kad Kauno AVMI, VMI prie FM ir MGK išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (111-114 b. l., I t.). Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Papildomai akcentavo, kad Bendrovės darbuotojui gavus laidojimo iÅ¡mokas ir jas iÅ¡ karto atidavus mirusiojo artimiesiems, Å¡ios iÅ¡mokos netampa nei Bendrovės įplaukomis, nei pajamomis. Tokiais atvejais pinigai nėra įneÅ¡ami į kasÄ . Taip pat atkreipė dėmesį, kad VSDFV duomenys nepatvirtina, jog iÅ¡mokas gavo atitinkami asmenys Bendrovės vardu. Tam tikrais atvejais VSDFV nurodyti asmenys nedirbo Bendrovėje iÅ¡mokų gavimo momentu ir iÅ¡mokas gavo kaip fiziniai asmenys, todėl visų iÅ¡mokų negalima priskirti Bendrovės pajamoms.

Mokesčių administratorius privalėjo nustatyti, kokiÄ dalį iÅ¡mokų gavo Bendrovė, o kokiÄ fiziniai asmenys. PareiÅ¡kėjo atstovas pažymėjo ir tai, kad apskaičiuojant mokestinę prievolę, buvo remiamasi tik 1 proc. Bendrovės klientų paaiÅ¡kinimais. Mano, kad to nepakanka mokesčio bazei nustatyti. Teigia, kad pagal įmonės kasos čekius buvo galima nustatyti mokestinę prievolę.             Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ remdamasis teismui pateikto atsiliepimo į skundÄ argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjos direktorė pripažinta kalta dėl netinkamai vedamos Bendrovės buhalterinės apskaitos turi prejudicinę galiÄ Å¡ios bylos atžvilgiu. Pažymėjo, kad Bendrovės iÅ¡ VSDFV ir savivaldybių administracijų gautos iÅ¡mokos pripažintos Bendrovės pajamomis remiantis ne tik Å¡ių institucijų duomenimis, bet vertinant visÄ Ä¯rodymų visumÄ : pareiÅ¡kėjos direktorės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir t. t.Skundas atmestinas.

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Milgusta“ teikia laidojimo paslaugas, tarp kurių dokumentų tvarkymo – įmonės darbuotojai užsakovo pageidavimu su jo duotu mirusiojo mirties liudijimu pateikia reikalingus dokumentus ir paima iÅ¡mokas bei jų apskaičiavimÄ pagrindžiančius dokumentus iÅ¡ savivaldybių socialinės rÅ«pybos skyrių bei iÅ¡ VSDFV skyrių.Kauno AVMI atliko pareiÅ¡kėjos UAB „Milgusta“ mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31.

Inspekcija 2013-02-25 patikrinimo aktu Nr. (04.1.1)-AU16-11 pareiÅ¡kėjai nurodė sumokėti į valstybės biudžetÄ 142 265 Lt PVM, 82 039 Lt PVM delspinigių, 30 proc. 42 679 Lt PVM baudÄ , 34 631 Lt PM, 12 605 Lt PM delspinigių, 30 proc. 10 389 Lt PM baudÄ , 491 Lt NTM, 113 Lt NTM delspinigių, 10 proc. 49 Lt NTM baudÄ (82-102 b. MGK bylos I t.).Kauno AVMI 2013-05-24 sprendimu Nr. (0.4)-K3-132 patvirtino 2013-02-25 patikrinimo aktÄ Nr. (04.1.1)-AU16-11 ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į valstybės biudžetÄ 142 265 Lt PVM, 82 039 Lt PVM delspinigių, 30 proc. 42 679 Lt PVM baudÄ , 34 631 Lt PM, 12 605 Lt PM delspinigių, 30 proc. 10 389 Lt PM baudÄ , 491 Lt NTM, 113 Lt NTM delspinigių, 10 proc. 49 Lt NTM baudÄ (54-62 b. l., MGK bylos I t.).Kauno AVMI 2013-05-24 sprendimÄ Nr. (04)-K3-132 pareiÅ¡kėja 2013-06-28 ginčijo VMI prie FM (16-22 b. l., MGK bylos I t.).             VMI prie FM 2013-08-29 sprendimu Nr. 69-111 patvirtino Kauno AVMI 2013-05-24 sprendimÄ Nr. (04)-K3-132 (12-14 b. l., MGK bylos I t.).

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su VMI prie FM 2013-08-29 sprendimu Nr. 69-111, 2013-09-25 kreipėsi su skundu į MGK (1-9 b. l., MGK bylos I t.).             MGK 2014-01-10 sprendimu Nr. S-8(7-191/2013) patvirtino VMI prie FM 2013-08-29 sprendimo Nr. 69-111 nurodymus pareiÅ¡kėjai sumokėti valstybės biudžetÄ 142265 Lt PVM, 82039 Lt PVM delspinigių, 34631 Lt PM, 12605 Lt PM delspinigių, 491 Lt NTM, 113 Lt NTM delspinigių ir 49 Lt NTM baudÄ , o vietoje nurodymų sumokėti 30 proc. dydžio 42679 Lt PVM baudÄ ir 10389 Lt PM baudÄ , nurodė sumokėti 20 proc. dydžio 28453 Lt PVM baudÄ ir 6926 Lt PM baudÄ (35-48 b. l., I t.).Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl 2007-2009 metais pareiÅ¡kėjos buhalterinėje apskaitoje neregistruotų ir nedeklaruotų pajamų už suteiktas laidojimo paslaugas ir parduotas prekes tiems asmenims, už kurių mirusius artimuosius laidojimo iÅ¡mokas iÅ¡ VSDFV skyrių ir savivaldybių administracijų grynaisiais pinigais paėmė pareiÅ¡kėjos darbuotojai, bei jų apmokestinimo PM bei PVM pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja 491 Lt NTM, 113 Lt NTM delspinigių bei 10 proc. NTM 49 Lt baudos, kuriuos mokesčių administratorius apskaičiavo tiesiogiai taikydamas NTMÄ® nuostatas, neginčija.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 57 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendra įrodinėjimo taisyklė, kuri suponuoja iÅ¡vadÄ apie vienodÄ proceso Å¡alių teisę bei pareigÄ teikti įrodymus. Ji Å¡iuo atveju neatsiejama nuo MAÄ® 67 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti VMI sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontraargumentų teikimu. Pagal MAÄ® 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).Nustatyta, kad ginčijamus mokesčius (PVM ir PM) mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjai apskaičiavo remdamasis MAÄ® 70 straipsnio nuostatomis, kurios suteikia teisę mokesčių administratoriui mokėtinÄ atitinkamo mokesčio sumÄ apskaičiuoti ne pagal atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytÄ tvarkÄ , o pagal mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä¯vertinimÄ .

Pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį „tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus“.

VMI prie FM virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, jog įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis (4.1 punktas), tvarko apskaitÄ (apskaitos netvarko arba tvarko nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų (4.3 punktas).

Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali bÅ«ti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyti Taisyklių 4 punkte.Mokestinio tyrimo metu analizuojant laidojimo paslaugų pirkėjams iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų (nuo 2008-03-21 – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) Å«kinių operacijų turinį, pastebėta, kad atskirose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos detalizuotos suteiktų paslaugų bei parduotų prekių pozicijos, tačiau daugeliu atvejų Å«kinės operacijos turinys įvardijamas vienu įraÅ¡u „laidojimo paslaugos“, „karstas ir laidojimo prekės ir paslaugos“ arba „karstas“.

Nei mokestinio tyrimo metu, nei patikrinimo metu nebuvo pateiktos Bendrovės sudarytos sutartys su laidojimo paslaugų pirkėjais. R. B. direktorės D. R. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad paslaugų pirkėjui, norinčiam pirkti laidojimo paslaugas, pirmiausiai užpildomas užsakymo lapas, vėliau, atlikus paslaugas, iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra. Užpildytų užsakymų formos įmonėje neiÅ¡saugotos, todėl mokestinio tyrimo metu nebuvo pateiktos. Taip pat nustatyta, kad dalis pinigų už mirusiuosius, kuriuos į Bendrovės sÄ skaitÄ banke pervedė VSDFV teritoriniai skyriai bei įvairių miestų ir rajonų savivaldybių administracijų socialinės paramos skyriai, apskaityti kaip pajamos, iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitas faktÅ«ras mirusiojo artimiesiems, dalis pinigų, gautų grynaisiais, apskaityta kaip pajamos per elektroninį kasos aparatÄ (EKA), nedetalizuojant, kuriam artimajam, laidojusiam mirusįjį, priskiriama gauta iÅ¡mokų suma.

Tokiu bÅ«du nėra aiÅ¡ki ir informatyvi informacija, kiek už mirusįjį gauta iÅ¡mokų ir už kokiÄ sumÄ konkrečiam mirusiojo artimajam Bendrovė suteikė konkrečių laidojimo paslaugų ir/ar pardavė prekių. Mokestinio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius į mokesčio deklaracijas įraÅ¡ydama neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis (Taisyklių 4.1 punktas) ir tvarkant apskaitÄ (jÄ tvarkė nesilaikydama Buhalterinės apskaitos įstatymo 3, 4, 6, 12, 13, 16 ir 19 str. reikalavimų;

Taisyklių 4.3 punktas), nes į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė ir nedeklaravo dalies pajamų už suteiktas laidojimo paslaugas ir parduotas prekes tiems asmenims, už kurių mirusius artimuosius laidojimo iÅ¡mokas iÅ¡ VSDFV Kauno skyriaus ir Kauno miesto bei rajono savivaldybių administracijų grynais pinigais paėmė pareiÅ¡kėjos darbuotojai.PareiÅ¡kėja neneigia, kad dalies iÅ¡mokų, gautų iÅ¡ savivaldybių administracijų ir VSDFV skyrių, neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Patikrinimo metu Bendrovės direktorė, aiÅ¡kindama apie laidojimo iÅ¡mokų panaudojimÄ , nurodė, kad Å¡ie pinigai užskaitomi per EKA arba PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tik tiek, kiek reikia laidotuvių iÅ¡laidoms padengti.

Jei pinigų buvo gaunama daugiau nei reikia už laidotuves, jie buvo grÄ Å¾inami užsakovui. Nurodė, kad gaunami pinigai nebuvo apskaitomi kaip įmonės pajamos, nes tai pinigai, skirti artimiesiems dengti laidojimo iÅ¡laidas, o įmonės darbuotojai atlieka tik paslaugÄ (107 b. l., MGK bylos I t.). Tai, kad pareiÅ¡kėjos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas 2014-03-13 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1194-347/2014, kuriuo pareiÅ¡kėjos direktorė D.

R. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., ir jai skirta bauda (102-104 b. l., II t., baudž. byla Nr. 1-1194-347/2014). Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio taikymo prasme Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1194-347/2014, yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis bei leistinas informacijos Å¡altinis, kuriame nustatyta tvarka yra konstatuoti pareiÅ¡kėjos veiksmai bei jais sukeltos administracinės teisinės pasekmės, kurių nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ nebereikia iÅ¡ naujo įrodinėti.

Baudžiamojoje byloje kaltinamoji Bendrovės direktorė D. R. prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad dėl veiklos specifikos turėjo su mirusiųjų Å¡arvojimu, laidojimu neįtrauktų pajamų, kurios buvo gautos iÅ¡ Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybių ir VSDFV į įmonės apskaitÄ , tačiau Å¡ios lėšos buvo panaudotos apmokėti patirtas laidojimo, Å¡arvojimo iÅ¡laidas. Å ias aplinkybes patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausti 15 asmenų, kurie naudojosi UAB „Milgusta“ teikiamomis paslaugomis.Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus:

Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir registrus, informacijÄ apie patirtas iÅ¡laidas ir apskaitytas pajamas, UAB „Milgusta“ direktorės paaiÅ¡kinimus, mokestinio tyrimo ir patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , gautÄ informacijÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡altinių – miestų ir rajonų savivaldybių administracijų ir VSDFV teritorinių skyrių, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų (mokesčių mokėtojas neiÅ¡saugojo ir patikrinimo metu nepateikė paslaugų/prekių pirkėjams iÅ¡raÅ¡ytų užsakymo formų, kuriose nurodytos faktinės parduotų paslaugų/prekių kainos; sÄ skaitose faktÅ«rose/PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įraÅ¡yta informacija apie atliktas paslaugas bei parduotas prekes yra neinformatyvi; dalis laidojimo paslaugas/prekes pirkusių asmenų duomenų visai nėra apskaityti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose; daugeliu atvejų pajamų už atliktas laidojimo paslaugas bei pirktas prekes dydis Bendrovės buhalterinėje apskaitoje artimas laidojimo iÅ¡mokų, kurias už mirusiuosius VSDFV bei miestų ir rajonų savivaldybių administracijos Bendrovei pervedė banko pavedimais, sumai;

Bendrovė nevedė už mirusįjį gautų laidojimo paÅ¡alpų (iÅ¡mokų) apskaitos). Dėl pareiÅ¡kėjos padarytų teisės aktų pažeidimų nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai iÅ¡mokų už mirusiuosius gavo Bendrovė ar jos darbuotojai, kam minėtos iÅ¡mokos buvo panaudotos, kokia dalis iÅ¡mokų buvo nepanaudota (iÅ¡skyrus patikrinimo metu nustatytas grÄ Å¾intas nepanaudotas iÅ¡mokas 2008 m., 2009 m. Dėl buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „Milgusta“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, patikrinti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 (102-104 b. l., II t., baudž. byla Nr. 1-1194-347/2014).

Tokia pati iÅ¡vada padaryta ir minėtame įsiteisėjusiamme Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-1194-347/2014.Pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos Å¡altiniai, kurių pagrindu galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetÄ mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iÅ¡kraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetÄ mokėtinų mokesčių sumas (dydžius).

PareiÅ¡kėja nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė visų dokumentų, reikiamų mokestinės prievolės dydžio nustatymui, deklaravo mažesnes pajamas, nei patyrė realių sÄ naudų, dalies pajamų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Atsižvelgęs į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius įgijo MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisę mokestinę prievolę apskaičiuoti pagal jo įvertinimÄ .

Pagal MAÄ® 69 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, apskaičiuodamas konkretų mokestį, privalo atkurti iÅ¡kreiptas ar nuslėptas aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja apmokestinimÄ , t. y. turi įvardinti, kokiu bÅ«du buvo mokestis iÅ¡kreiptas/nuslėptas ir kokios yra realios aplinkybės, kurioms esant mokestis nustatyta tvarka turi bÅ«ti apskaičiuotas, ir kaip jis turi bÅ«ti apskaičiuotas. Pažymėtina, kad minėtame MAÄ® 70 straipsnyje yra apibrėžtas mokesčių administratoriui leistino elgesio turinys, o bÅ«tent, apskaičiavimÄ jis turi atlikti „atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ â€œ, o jų nepakankant – „parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus”.

Teisė pasirinkti įvertinimo metodÄ tenka pačiam mokesčių administratoriui. Teisminėje praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad, atliekant mokesčių apskaičiavimÄ pagal MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais. MAÄ® 70 straipsnio 1 dalis skirta ne tam, kad bÅ«tų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad bÅ«tų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus.

Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-29 nutartis adm. b.

Nr. A442-635/2010, 2007-6-05 nutartis adm. b. Nr. A11-603/2007). Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ metodai yra iÅ¡vardinti Taisyklių 6.3 punkte, t. y. palyginamasis, analogijos, iÅ¡laidų, grynosios vertės, lėšų banko sÄ skaitose, ekonominių modelių metodai. Mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo bÅ«dÄ , kurį naudojant apskaičiuotos mokestinės prievolės dydis bÅ«tų kuo tikslesnis. Mokesčių administratoriaus pasirinkimas priklauso nuo to, kokie duomenys, informacijos Å¡altiniai turimi ir kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatÄ .IÅ¡ 2013-02-25 patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius taikė ekonominių modelių metodÄ (Taisyklių 25-27 p.), nustatydamas pareiÅ¡kėjos galimas Å«kinės veiklos apimtis, iÅ¡ jos gautas pajamas, bei jų dalis, nuo kurios nebuvo sumokėti mokesčiai.

Atsakovas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes – pareiÅ¡kėjai priklausančias mokėti mokesčių sumas, panaudojo teisės aktais leistinÄ bei tinkamÄ tokių duomenų surinkimo ir nustatymo metodÄ . Byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja teigia, kad Å¡is metodas buvo pritaikytas netinkamai, neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir faktorių, pasirinkus netinkamus informacijos Å¡altinius, dėl ko buvo gauti neteisingi iÅ¡eities duomenys.Pažymėtina, kad duomenys, kurie gauti panaudojus bei pritaikius specialias žinias, paprastai turi bÅ«ti paneigiami tokių pat žinių pagrindu.

Å iuo atveju buvo remiamasi Å¡iais informacijos Å¡altiniais: VSDFV ir bei miestų ir rajonų savivaldybių administracijos pateikta informacija apie iÅ¡mokas už mirusiuosius, gyventojų, kurie tikrinamuoju laikotarpiu iÅ¡ Bendrovės pirko mirusių artimųjų laidojimo paslaugas, pateikta informacija, VMI turima informacija apie laidojimo paslaugų kainas analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdančiose bendrovėse, Bendrovės patikrinimo metu pateikta informacija (direktorės paaiÅ¡kinimais, informacija apie patirtas iÅ¡laidas, apskaitytas pajamas).

Mokestinio tyrimo medžiaga patvirtina, kad D. R. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Bendrovės akcininkė ir direktorė. M. R., S. R., E. L., S. B., V. T., R. B., V. B., I. P., P. O. buvo susijęs darbo santykiais su UAB „Milgusta“ (40-48 b. l., II t., MGK byla). Vietos mokesčių administratorius 2012-04-30 raÅ¡tu Nr. (13.2-04.1.1)-K-4268 kreipėsi į VSDFV, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjai bei jos darbuotojams 2007-2010 m. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas pagal įgaliojimÄ ir mirusiųjų artimųjų sutikimus, nurodant mokėjimo bÅ«dÄ , datÄ , dydį bei už kurį mirusį asmenį iÅ¡mokėta iÅ¡moka.

Informacijos apie UAB “Milgusta” darbuotojams iÅ¡mokėtas Å¡alpos iÅ¡mokas, laidojimo paÅ¡alpas buvo praÅ¡oma pateikti ir miestų ir rajonų savivaldybių administracijų (127-137 b. l., MGK bylos II t.). VSDFV Kauno skyrius 2012-06-07 raÅ¡tu Nr. (4.31)S-35663 Kauno AVMI pateikė informacijÄ apie 2007-2010 metais iÅ¡mokėtas laidojimo paÅ¡alpas UAB “Milgusta” darbuotojams R. B., D. R., M. R., S. B., S. R., E. L., V. T., nurodydamas jų dydį (92-125 b. l., MGK bylos II t.).Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos 2012-09-14 raÅ¡tu Nr. SD-(7.9-03)-333 “Dėl informacijos pateikimo” Kauno AVMI buvo informuota, kad į Kazlų RÅ«dos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiÅ«ros skyrių iÅ¡ UAB “Milgusta” 2007-2009 metais kreipėsi minėtos bendrovės darbuotojai R.

B. ir S. R., pateikė mirusių asmenų mirties liudijimus, užpildė prašymus dėl laidojimo pašalpos išmokėjimo (63 b. l., MGK bylos II t.). Kazlų Rūdos savivaldybės administracija 2014-11-28 rašte Nr. SD-(10.4.)-3632 taip pat patvirtino, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos 2012-09-14 rašte Nr. SD-(7.9-03)-333 “Dėl informacijos pateikimo” nurodytų išmokų gavėjas buvo UAB „Milgusta”, t. y. R. B. ir S. R., gaudami išmokas, veikė UAB “Milgusta” vardu.

Šioms aplinkybėms patvirtinti savivaldybės institucija pridėjo prašymų išduoti išmokas, įgaliojimų, mokėjimo pavedimų kopijas (1-34 b. l., II t.).Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2012-05-14 raštu Nr. SR-537 taip pat pateikė duomenis apie UAB „Milgusta” darbuotojams 2007-2010 m. išmokėtas šalpos išmokas, laidojimo pašalpas, iš kurio turinio matyti, kad šios išmokos buvo išmokėtos pareiškėjos darbuotojams D. R., S. R., M.

R., E. L., V. B., S. B., R. B. (64-73 b. l., MGK bylos II t.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2012-05-21 Nr. (A27V128)-2-2390 Kauno AVMI pateikė informacijÄ Kauno AVMI 2012-05-04 raÅ¡te Nr. R12-2176 nurodytiems UAB “Milgusta” darbuotojams nuo 2007-01-01 iki 2010-12-31 iÅ¡mokėtas laidojimo paÅ¡alpas, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad nurodytu laikotarpiu laidojimo paÅ¡alpas gavo R. B., S. B., S. R., D. R., I. P., M. R., V. B., E. L., P. O. (80-91 b. l., MGK bylos II t.). Remiantis minėtų institucijų pateiktais duomenimis, iÅ¡ viso tikrinamuoju laikotarpiu pagal Bendrovės darbuotojų praÅ¡ymus iÅ¡mokėta/pervesta į bankÄ už mirusius asmenis              1 454 460 Lt (Patikrinimo akto 3-6 priedai; 110-124 b. l., I t., MGK byla).PareiÅ¡kėja teigia, kad iÅ¡mokas už mirusiuosius minėti asmenys ne visais atvejais gaudavo kaip Bendrovės įgalioti darbuotojai.

PareiÅ¡kėja Å¡iuose teiginius grindžia tuo, kad praÅ¡ymuose iÅ¡mokėti iÅ¡mokas nėra nurodyta, kad Å¡ie asmenys veikia Bendrovės vardu, be to, tam tikrais atvejais nurodyti asmenys nebuvo susiję darbo santykiais su pareiÅ¡kėja, pinigai buvo pervedami į jų asmenines sÄ skaitas. Mano, kad mokesčių administratorius privalėjo nustatyti, kokia dalis iÅ¡mokų buvo iÅ¡mokėta fiziniams asmenims, o kokia – Bendrovės įgaliotiems darbuotojams. Be to, pareiÅ¡kėja akcentavo, kad ne visos įplaukos gali bÅ«ti pripažįstamos pajamomis.Tai, kad D.

R., S. R., M. R., E. L., V. B., S. B., R. B. teikdami praÅ¡ymus laidojimo iÅ¡mokoms gauti ne visais atvejais nurodė, jog veikia UAB „Milgusta“ vardu, nepaneigia, kad aplinkybės, kad iÅ¡mokas daugelyje atvejų gavo bÅ«tent pareiÅ¡kėjos atstovai. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nereikalavo pateikti įgaliojimo gauti atitinkamÄ iÅ¡mokÄ . IÅ¡moka buvo iÅ¡mokama tam asmeniui, kuris pateikdavo mirties faktÄ patvirtinančius dokumentus. Mokestinio tyrimo medžiaga patvirtina, kad Bendrovės vadovei 2007 m.

VSDFV Kauno l-ojo, 2-ojo ir 3-ojo pensijų skyriai išmokėjo 95846,61 Lt vienkartinių išmokų už mirusius pensijų gavėjus, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius - 40898 Lt laidojimo pašalpų, Kauno miesto savivaldybės administracija - 11531 Lt laidojimo pašalpų, iš viso per 2007 metus jai buvo išmokėti 148275,61 Lt (Patikrinimo akto 5 ir 6 psl. lentelių duomenys), kas sudaro 45,98 proc. visų tais metais pareiškėjos darbuotojų gautų iš pirmiau minėtų institucijų gautų laidojimo išmokų (iš viso 322487,70 Lt).

Be to, Bendrovės vadovės D. R. mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad ji ir jos Å¡eimos nariai M. R. ir S. R., gaudami mažas pajamas, disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis. PareiÅ¡kėjos skola D. R. 2007-12-31 sudarė 30066 Lt, 2008-12-31 - 19453 Lt, 2009-12-31 - 240831 Lt, iÅ¡ kurių 219048 Lt iÅ¡ sÄ skaitos „488 - Kitos mokėtinos sumos” iÅ¡keltos į buhalterinę sÄ skaitÄ â€ž256” prie D. R. avansinės apyskaitos duomenų. Patikrinimo akto 5 ir 6 psl. esančių lentelių duomenys rodo, kad Bendrovės darbuotojui R.

B., dirbančiam visu etatu, per 2007 - 2010 metų laikotarpį VSDFV teritoriniai skyriai ir savivaldybių socialinės rÅ«pybos skyriai iÅ¡mokėjo 1104449,86 Lt laidojimo iÅ¡mokų, kas sudaro 77 proc. visų Bendrovės darbuotojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų (1432671,48 Lt). Aplinkybę, kad D. R., S. R., M. R., E. L., V. B., S. B., R. B. veikė UAB “Milgusta” vardu, nurodė ir pati bendrovės direktorė D. R. patikrinimo metu. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir apklausti UAB „Milgusta“ buvę darbuotojai M.

R. ir S. B.. Be to, byloje esančios praÅ¡ymų iÅ¡mokėti sumas, priklausančias mirties atveju, kopijos rodo, kad daugelyje atvejų pareiÅ¡kėjos darbuotojai Å¡alia savo pavardės praÅ¡ymuose nurodydavo UAB „Milgusta“ pavadinimÄ ir įmonės kodÄ . Tai, kad iÅ¡mokas iÅ¡ atitinkamų institucijų gavo ne fiziniais asmenys, o UAB „Milgusta“ darbuotojai, patvirtina ir Bendrovės klientai, apklausti jau minėtoje baudžiamojoje byloje, kurie nurodė, kad iÅ¡mokų iÅ¡ VSDFV ir savivaldybių socialinės rÅ«pybos skyrių gavimo klausimus tvarkė UAB „Milgusta“ darbuotojai.

Bendrovės klientų atsakymuose teigiama, kad paÅ¡alpa buvo panaudota laidojimo paslaugoms padengti, nepanaudota dalis jiems buvo grÄ Å¾inama arba dar reikėjo papildomai susimokėti. Mirusiųjų artimieji taip pat paaiÅ¡kino, kad jiems buvo pateikiamas lapas, ant kurio buvo suraÅ¡yta, kas ir kiek kainavo. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nenurodė, kad iÅ¡mokas jie prašė paimti ne užsakant Bendrovės paslaugÄ , o tiesiogiai konkrečių fizinių asmenų. Liudytojų S. B. ir E. L. teiginius, kad laidojimo paÅ¡alpas tam tikrais atvejais jie ėmė kaip fiziniai asmenys, pažįstamų praÅ¡ymu, byloje jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinti, todėl vertinami kritiÅ¡kai.

AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡mokų iÅ¡ VSDFV ir savivaldybių socialinės rÅ«pybos skyrių gavimo schemÄ patvirtino ir mokestinio tyrimo metu apklausti asmenys: R. P., D. D., M. Å ., A. K., A. M., R. Å . ir R. R. (146 b. l., II t.; 16, 17, 21, 22, 29, 47, 49, 66, 68 b. l., VI t., MGK byla). Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡mokas iÅ¡ nurodytų institucijų gavo Bendrovės darbuotojai, o ne atskiri fiziniai asmenys, todėl jos pagrįstai priskirtos Bendrovės piniginėms įplaukoms. IÅ¡ patikrinimo akto turinio matyti, kad laikotarpiai, kuriais iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos atskiriems asmenims (S. B., P. O., E. L.) 2010 metais jau nesant Bendrovės darbuotojais, mokesčių administratoriaus nebuvo įtrauktos nustatant mokesčio bazę.Taigi, mokesčių administratorius, nustatęs Bendrovės įgaliotų darbuotojų paÅ¡alpų gavimo faktÄ , nesant juridinę galiÄ turinčių duomenų apie Å¡ių paÅ¡alpų atidavimÄ asmenims, kuriems priklauso Å¡ios paÅ¡alpos, taip pat esant nustatytam faktui, kad minėti asmenys tikrinamuoju laikotarpiu naudojosi pareiÅ¡kėjos paslaugomis, bet nesant jokių duomenų apie atsiskaitymÄ už suteiktas paslaugas ir jų apskaitymÄ buhalterinėje apskaitoje, padarė iÅ¡vadÄ , kad realiai paimtų paÅ¡alpų suma buvo užskaityta apmokėjimui už suteiktas paslaugas.

Taigi, net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjos nurodytam faktui, kad Bendrovės darbuotojai atiduodavo paÅ¡alpas asmenims, kuriems jos priklauso, tai nepaneigtų minėtų asmenų atsiskaitymo su Bendrove už suteiktas paslaugas fakto. Apklausti asmenys nurodė, kad atsiskaitė su pareiÅ¡kėja už suteiktas laidojimo paslaugas, o nepanaudota iÅ¡mokų dalis atskirais atvejais jiems buvo grÄ Å¾inama, tačiau byloje nėra jokių juridinę galiÄ turinčių tai patvirtinančių duomenų, atitinkamai nėra įrodymų apie iÅ¡mokų, gautų grynaisiais pinigais apskaitymÄ Bendrovės apskaitoje (kasos orderių, konkrečių laidojimo paslaugų/parduotų prekių atlikimo konkrečiam užsakovui ir t. t.).

PareiÅ¡kėja taip pat nepagrindė įrodymais, kad ne visais atvejais iÅ¡ jos buvo perkamos kitos laidojimo paslaugos, todėl į apskaitÄ buvo įtraukiamas tik užmokestis už dokumentų tvarkymo paslaugÄ . Remiantis atsargų nuraÅ¡ymo aktais negalima identifikuoti, kada ir kokios paslaugos buvo suteiktos ar įsigytos prekės. Be to, pareiÅ¡kėja nėra iÅ¡saugojusi užsakymo lapų. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, kad laidojimo paÅ¡alpomis, kurias gavo su pareiÅ¡kėja darbo santykiais susiję asmenys, buvo dengiamos laidojimo iÅ¡laidos, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos įgaliotų asmenų gautos laidojimo iÅ¡mokos priskirtinos pareiÅ¡kėjos pajamoms.

Todėl, mokesčių administratorius, nustatęs, kad surinktų įrodymų pakanka įrodyti, jog dalis pajamų buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos, pasinaudojo MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise mokesčių administratoriui mokesčius apskaičiuoti pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ . Nagrinėjamu atveju bÅ«tent gautų paÅ¡alpų sumos, pritaikius ekonominių modelių metodÄ , ir buvo naudojamos neapskaitytai mokesčių bazei nustatyti. Kaip jau minėta, mokestinio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklausti iÅ¡ Bendrovės paslaugas įsigiję asmenys, patvirtino dalies Bendrovės pajamų, kurios nebuvo neapskaitytos, gavimo faktÄ .

Pareiškėjos argumentas, kad apklaustų mirusiųjų artimųjų skaičius yra per mažas objektyviai tiesai nustatyti, yra nepagrįstas. Teismas sutinka su MGK sprendimo pastebėjimu, kad MAĮ ir poįstatyminiais aktais nėra nustatyta, koks apklaustųjų ir/ar jų parodymų skaičius yra pakankamas mokesčių administratoriui darant išvadas apie pažeidimo apimtį. Nustatyta, kad mokestinio tyrimo metu buvo remiamasi 8 Bendrovės klientų paaiškinimais. Baudžiamojoje byloje buvo apklausta dar 15 Bendrovės klientų.

Tiek baudžiamojoje byloje, tiek mokestinio tyrimo metu apklaustų asmenų, pasinaudojusių Bendrovės paslaugomis, parodymai iÅ¡ esmės sutampa, teismui abejonių dėl jų nekyla. Å ie parodymai atskleidžia Bendrovės veiklos pobÅ«dį, t. y., kad iÅ¡mokos už mirusius asmenis užsakovų pageidavimu buvo iÅ¡mokamos bendrovės darbuotojams. IÅ¡mokos buvo skirtos padengti užsakovų įsigytoms Bendrovėje paslaugoms, tačiau jų gavimas nebuvo atspindimas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje; nepanaudotų iÅ¡mokų grÄ Å¾inimas nebuvo įforminamas.

Kai kurie Bendrovės klientai net pateikė užsakymų lapus. Ä®vertinus tai, kad duomenys apie už mirusius asmenis sumokėtų iÅ¡mokų sumos tikrinamuoju laikotarpiu mokesčių administratoriui yra žinomos, o Bendrovės veiklos pobÅ«dis atskleistas tiek pačios Bendrovės direktorės, tiek apklaustų klientų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad didesnio Bendrovės klientų skaičiaus apklausa Å¡iuo atveju nėra tikslinga. Galima bendrovės pajamų suma buvo nustatyta remiantis institucijų pateiktais duomenimis apie iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas ir kitų tokias pačias paslaugas teikusių įmonių mokestinių tyrimų metu surinktais duomenimis.PareiÅ¡kėja nesutinka ir su mokesčių administratoriaus nustatyta laidojimo paslaugų vidutine kaina, teigdama, kad jos vidutinė paslaugų kaina yra žymiai didesnė, nei nurodoma patikrinimo akte.

Remiantis analogiÅ¡kas paslaugas teikiančių bendrovių, kurių duomenimis rėmėsi mokesčių administratorius, laidojimo paslaugų/prekių pajamų vidurkis, anot pareiÅ¡kėjo, turėtų bÅ«ti žymiai didesnis. Kaip minėta, mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas, turi pateikti ne įrodymais nepagrįstus paaiÅ¡kinimus, o tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui pareiÅ¡kėja nepateikė paslaugų/prekių užsakymo lapų ir duomenų apie įmonėje taikomus Å¡ių paslaugų/prekių įkainius, todėl mokesčių administratorius rėmėsi tokias pačias paslaugas teikusių Å«kio subjektų duomenimis, nustatydamas vidutines laidojimo paslaugų kainas.

Mokesčių administratoriaus duomenimis 2009 metais įmonėje „A“ vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamos sudarė vidutiniškai apie 2400 Lt, 2008-2009 metais įmonėje „ B“ – nuo 2000 iki 3000 Lt, 2008-2009 metais įmonėje „C“ – nuo 2000 iki 3000 Lt. Pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis daugeliu atvejų vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamos sudarė nuo 575 Lt iki 859 Lt.Tai, kad su šiomis įmonėmis “A”, “B” ir “C” buvo sudaryti susitarimai dėl mokestinės prievolės dydžio dar nereiškia, kad mokestinių patikrinimų metų surinkti duomenys yra neteisingi.

IÅ¡ MGK byloje esančių sprendimų dėl patikrinimo akto tvirtinimo (169-193 b. l., I t., MGK byla) matyti, kad mokesčių administratoriaus pasirinktos įmonės taip pat vykdė veiklÄ tokiu pačiu principu, kaip ir pareiÅ¡kėja, o mokesčių administratorius mokesčio bazę nustatė vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi, taikant teisės aktais nustatytus palyginamÄ jį (buvo remiamasi ankstesnių laikotarpių teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis) ir ekonominių modelių metodus. Kaip minėta, MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad bÅ«tų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad bÅ«tų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pasirinktų įmonių „A“, „B“ ir „C“ naudoti duomenys neatitinka teisingumo kriterijaus. Tai, kad mokesčiai pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , susitarimu buvo sumažinti iki 30-40 proc., tokiu bÅ«du atitinkamai sumažinant ir Å¡ių mokesčių mokėtojų apmokestinamas pajamas, vertintina kaip mokesčių mokėtojui (pareiÅ¡kėjai) palanki aplinkybė, mažinanti mokesčio bazę. Tai pripažįsta ir pati pareiÅ¡kėja.

Ji skunde nurodė, kad pakoreguotos sumos iÅ¡ esmės nelabai skiriasi nuo mokesčių administratoriaus patikrinimo akte lyginimui nurodytų Bendrovės daugeliu atvejų vieno asmens laidojimo paslaugų/prekių pajamų. PareiÅ¡kėja teiginio, kad jos vidutinė paslaugų kaina vienam asmeniui yra žymiai didesnė, nepagrindė jokiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėja skunde teigė, kad ne visais atvejais ji teikė pilnos apimties paslaugas. Tai, kad pareiÅ¡kėja atsargas (įskaitant karstus) nuraÅ¡ydavo į sÄ naudas taikydama periodinį atsargų nuraÅ¡ymo bÅ«dÄ (t. y. atsargos buvo nuraÅ¡omos į parduotų prekių savikainÄ ne tuomet, kai jos buvo parduotos konkretiems užsakovams, o atsargų inventorizacijos aktų pagrindu), neleidžia nustatyti realiai suteiktų paslaugų/parduotų prekių apimties tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu.

Dėl ekonominio nuosmukio 2008-2009 m. įtakos pareiÅ¡kėjos pajamoms, MGK pagrįstai vertino, kad Å¡is nuosmukis esminės įtakos tiek mirusiųjų, už kurių artimuosius pareiÅ¡kėja gavo laidojimo iÅ¡mokas, skaičiui (2007 m. - 151, 2008 m. - 166, 2009 m. - 158), tiek laidojimo iÅ¡mokoms (2007 m. - 324165 Lt, 2008 m. - 485189 Lt, 2009 m. - 489912 Lt) neturėjo. Palyginus nustatytÄ vidutinės paslaugos vienam asmeniui kainÄ su pareiÅ¡kėjos deklaruojama, bei atsižvelgus į Bendrovės klientų parodymus, kad laidojimo paslaugų kaina buvo didesnė už laidojimo iÅ¡mokas, mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja nedeklaravo dalies pajamų.

IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad galimas pajamų dydis buvo apskaičiuojamas remiantis Bendrovės atitinkamais metais apskaitytų iÅ¡laidų ir deklaruotų pajamų santykio procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismui nekyla abejonių dėl tokio apskaičiavimo teisingumo.             Taigi, ikiteisminėje mokestinio ginčo stadijoje surinktų įrodymų visuma, mokesčių administratoriaus pasirinktas įvertinimo metodas bei pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad mokestinė bazė nustatyta atsižvelgus į visas reikÅ¡mingas aplinkybes bei nepažeidžiant minėtame straipsnyje įtvirtintų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Teismui nekyla abejonių ir dėl pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio. PareiÅ¡kėjos skundo teiginiai dėl aritmetinės klaidos apskaičiuojant mokesčius už 2009 m. atmestini. Pažymėtina, kad MGK narys, remdamasis MGK nuostatais (22 p.), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119, prieÅ¡ pristatydamas mokesčio mokėtojo skundÄ MGK, turi teisę įpareigoti Å¡alis pateikti įrodymus, papraÅ¡yti specialisto iÅ¡vados arba atlikti kitus veiksmus, susijusius su pasirengimu nagrinėti skundÄ .

Å iuo atveju MGK narė elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į VMI prie FM, praÅ¡ydama įvertinti pareiÅ¡kėjos papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodytus teiginius dėl galimos aritmetinės klaidos apskaičiuojant 2009 metų PVM, PM ir delspinigius (132 b. l., VI t., MGK byla). VMI prie FM kreipėsi į patikrinimo aktÄ suraÅ¡iusiÄ Kauno AVMI. MGK 2014-01-06 gavo Kauno AVMI paaiÅ¡kinimÄ dėl atliktų skaičiavimų, kuriame nurodoma, kad visos sumos buvo apskaičiuotos teisingai. MGK, įvertinusi gautÄ Kauno AVMI paaiÅ¡kinimÄ , sprendime sutiko, kad jokių aritmetinių klaidų patikrinimo akte nėra padaryta, visos sumos apskaičiuotos teisingai.

Tai, kad MGK detaliai neanalizavo paaiÅ¡kinimų turinio, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji apskritai jų nevertino. Teismo vertinimu, Kauno AVMI paaiÅ¡kinimai paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius dėl aritmetinės klaidos, yra iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, duoti kompetentingos institucijos, netikėti jų teisingumu nėra pagrindo.Dėl pareiÅ¡kėjai paskirtų baudų dydžioPareiÅ¡kėja nesutinka su jai paskirtų baudų dydžiu ir pagrindimu, nurodo, jog Kauno AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, skirdama 30 proc. dydžio baudas, atsižvelgė tik į pažeidimo pobÅ«dį, tačiau mokesčių administratorius nevertino jos geranoriÅ¡ko bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, to, kad per visÄ mokestinio tyrimo laikÄ Kauno AVMI ji operatyviai teikė visus reikalaujamus dokumentus, be to, tiek mokesčių administratoriui, tiek centriniam mokesčių administratoriui ji siÅ«lė ginÄÄ baigti taikiai ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokestinių sumų.

PareiÅ¡kėja taip pat akcentavo, kad nuo pat pirmų savo paaiÅ¡kinimų jos atstovai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ , jos nekeitė viso patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, mokesčių administratoriaus vertintų įvykių sekos skirtingomis versijomis neklaidino. PareiÅ¡kėjos nuomone, mokesčių administratorius, nustatydamas baudos dydį, turėjo atsižvelgti ir į jos realias galimybes sumokėti apskaičiuotas sumas. Nurodė, kad ji bus nepajėgi sumokėti visos priskaičiuotos sumos, bus priversta bankrutuoti, darbo neteks jos darbuotojai, o į biudžetÄ nebus surinkta visa apskaičiuotų mokesčių, delspinigių ir baudų suma.

PVM baudos dydis nustatomas vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir skiriant MAÄ® numatytÄ baudÄ (VMI virÅ¡ininko 2007-03-28 įsakymu Nr. VA-25 patvirtintos Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos (2007-03-28 redakcija) 12.2 p. Pažeidus PM įstatymo nuostatas, iÅ¡skyrus 46 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami MAÄ® nustatyta tvarka (LR PM įstatymo 56 str.).Pagal MAÄ® nuostatas, baudos skiriamos už atitinkamus pažeidimus, jos laikomos represinėmis priemonėmis, jomis siekiama prevencinių tikslų atgrasyti nuo tokių pažeidimų ateityje tiek patį pažeidėjÄ , tiek kitus asmenis.

Baudos dydžio individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės yra nurodytos MAÄ® 139 straipsnio 1 dalyje. Konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ . LVAT praktikoje, aplinkybė, dėl pažeidimo pobÅ«džio, paprastai siejama su pažeidimÄ padariusio mokesčių mokėtojo kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), pažeidimu siektais tikslais, jų (pažeidimų) trukme, daugetu, padarytos žalos dydžiu ir pan.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, yra pasisakęs, kad skiriant baudÄ už mokesčių įstatymo pažeidimÄ , turėtų bÅ«ti imamas sankcijoje numatytas baudos vidurkis, o tuomet atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, bendradarbiavimÄ , bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes baudos dydis turi bÅ«ti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio. Bendrieji baudos skyrimo principai bei MAÄ® 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos baudos dydžiui, įpareigoja subjektÄ skiriantį baudÄ motyvuoti ir pagrįsti skiriamos baudos dydį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2008).Nustatyta, kad MGK ginčijamu sprendimu sumažino mokesčių administratoriaus pareiÅ¡kėjai paskirtas PVM ir PM baudas nuo 30 proc. iki 20 proc.

MGK vertino, kad mokesčių administratoriaus motyvacija dėl 30 proc. baudos dydžio yra nepakankama, kadangi buvo atsižvelgta tik į pažeidimo pobÅ«dį. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Å¡itaip aiÅ¡kinant situacijÄ , pareiÅ¡kėjo atsakomybė bÅ«tų nepagrįstai apsunkinta jo paties padaryta neleistina veika. Kadangi už patį pažeidimÄ yra baudžiama, todėl pripažinti tÄ pažeidimÄ atsakomybe didinančia aplinkybe bei sudarančia prielaidas didinti skirtinÄ baudÄ , yra nepagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2285/2012).

Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį (neteisėtai, per tęstinį 2007‑2010 m. laikotarpį sumažintos pajamos, siekiant sumažinti mokėtinus mokesčius, dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (UAB „Milgusta“ patikrinimo metu geranoriÅ¡kai bendravo su mokesčių administratoriumi, vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus ir netrukdė Kauno AVMI įgyvendinti įstatyme suteiktų teisių, teikė mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus bei kitÄ informacijÄ ), daro iÅ¡vadÄ , kad MGK pareiÅ¡kėjai pagrįstai sumažino mokesčių baudas iki 20 proc. dydžio, t. y. 28453 Lt PVM ir 6926 Lt PM baudų.

Tai, kad pareiÅ¡kėjai paskirtų delspinigių ir baudų suma yra beveik tokio paties dydžio, kaip pagrindinė mokestinė prievolė, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį, nelaikytina neproporcinga poveikio priemonė. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai MGK paskirtų baudų dydis atitinka padarytus pažeidimus ir yra teisingas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog teisingumo ar proporcingumo principai reikalautų pareiÅ¡kėjai skirtas baudas ir (ar) delspinigius dar labiau sumažinti ar visiÅ¡kai jų neskirti.

PareiÅ¡kėja ginčo dėl baudų ir delspinigių apskaičiavimo teisingumo ginčo nekelia. Atsižvelgiant į Å¡iame sprendime paminėtas, taip pat į patikrinimo akte, ginčijamame vietos mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytas aplinkybes, mokestinio patikrinimo metu surinktus ir byloje esančius įrodymus, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės įvykdė jam MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (prieduose pateiktose lentelėse atsispindi visi mokesčių administratoriaus pasirinkti rodikliai, įvertinant mokestinę prievolę, jos sudarytos dėl atskirų mokestinių laikotarpių).

MGK, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ , teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė teisėtÄ sprendimÄ .Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v.

Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).           Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,                                              n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos BUAB „Milgusta“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                        Ina Kirkutienė