39900e4f-412d-4e84-bf66-4a70bb638d31 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-128-891/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo V. J. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-1057/2020 V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklÄ ), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimÄ turtÄ ), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigÅ«no vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).

2. V. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė skirti įtariamajam V. J. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , ir paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – namų areÅ¡tÄ 3 mėnesiams, tačiau vėliau kaltinamasis vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 1 d. jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2018 m. kovo 19 d. nutartimi suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui.

Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi suėmimo terminas V. J. pratęstas dar 3 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d., esant manymui, kad bÅ«damas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamasis V. J. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos teismui. Skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir paskirti jam Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ , namų areÅ¡tÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, taip pat uždrausti naudotis telefonu ir internetu bei, teismo nuožiÅ«ra, paskirti papildomus apribojimus.

4. Skunde kaltinamasis nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad jis nedavė parodymų, taip pat, kad jau yra pradedama garsinti bylos medžiaga. Anot kaltinamojo, jis sutinka duoti parodymus ir buvo pasiruošęs juos duoti, tačiau dėl karantino teismo posėdžiai buvo atidėti. Be to, teismas neatsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus. Pažymi, kad bylos medžiaga dar nėra garsinama, šiuo metu dar tik vyksta kaltinamojo V. J. apklausa, bet neaišku, kada ji bus pratęsta, nes jo seneliui V. J. atsitiko nelaimė (jis visiškai nemato), jam paskirta operacija.

5. Kaltinamasis praÅ¡o įvertinti, kad jis jau 2 metus ir 1 mėnesį yra suimtas, per šį laikÄ pasitaisė, pripažino savo klaidas, nors įkalinimo įstaigoje yra galimybė naudotis ryÅ¡io įranga, per minėtÄ laikotarpį jis nepadarė naujų nusikaltimų. Taip pat pažymi, kad jis padeda teismui apklausiant liudytojus, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos aplinkybės, be to, jis daug kartų atsiprašė nukentėjusiųjų.

6. Kaltinamojo teigimu, teismas jam jau 8 kartÄ pratęsia suėmimo terminÄ neįvertinęs jokių aplinkybių, kas prieÅ¡tarauja įstatymui, nes suėmimo termino pratęsimo procedÅ«ra negali bÅ«ti vien formalumas, kiekvienÄ kartÄ pratęsiant suėmimo terminÄ teismas turi įvertinti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Skunde taip pat pažymi, kad turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , pas senelius, kur gyveno ir iki suėmimo, turi pajamų – gauna naÅ¡laičio pensijÄ , taip pat turi susiradęs darbÄ . Be to, jo seneliams reikalinga priežiÅ«ra ir pagalba, nes yra garbaus amžiaus, o senelis nieko nemato.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo V. J. skundÄ atmesti. Skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, iÅ¡klausiusi prokuroro, paaiÅ¡kinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam V. J. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai. Suėmimo skyrimo sÄ lygos ir pagrindas nėra iÅ¡nykę.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiÅ«rų protokolai, tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad V.

J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Å i aplinkybė ne kartÄ jau buvo patvirtina ir apygardos teismo nagrinėjant analogiÅ¡kus V. J. skundus. Teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo klausimÄ , byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu, teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iÅ¡ esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme.

Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamÄ jį teismo aktÄ .

10. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Å i kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), tai yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

V. J. yra kaltinamas padaręs baudžiamuosius nusižengimus bei nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 metai, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 6 metai laisvės atėmimo. Taigi, tokios įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimÄ byloje, jei tam yra įstatyme numatyti Å¡ios kardomosios priemonės pagrindai.

11. Apylinkės teismas kardomosios priemonės – suėmimo, terminÄ V. J. pratęsė vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas jo terminas), jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).

Remiantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

12. Nagrinėjamu atveju pagrįstÄ teismo manymÄ , kad V. J. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad viena iÅ¡ nusikalstamų veikų (BK 178 straipsnio 2 dalis), kuria yra kaltinamas V. J., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir informacija apie ankstesnį kaltinamojo teistumÄ , nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas V. J., skaičius bei kiti duomenys. Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas net 45 nusikalstamų veikų padarymu bendrininkaujant su kitais asmenimis, o dalis nusikalstamų veikų, kaip teisingai akcentuota tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ankstesnėse teismų nutartyse, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo V.

J. tikslingumo klausimas, galimai buvo padarytos netgi po to, kai V. J. buvo sulaikytas ir teismas, pasitikėdamas juo, atsisakė jam taikyti suėmimÄ bei skyrė Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Taigi, kaltinamasis, nepaisydamas jam iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo ir paskirtų Å¡velnesnių nei suėmimas poveikio priemonių, ikiteisminio tyrimo metu toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jam taikytos Å¡velnesnės kardomosios priemonės buvo neefektyvios ir naujų nusikalstamų veikų rizika eliminuota tik izoliavus jį nuo visuomenės.

13. Skunde kaltinamasis nurodo, kad pasitaisė, pripažino savo klaidas, bÅ«damas įkalinimo įstaigoje nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nors, anot jo, tokia galimybė įkalinimo įstaigoje yra (galima naudotis ryÅ¡io įranga), taigi ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vis dėl to, iÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visos nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. J., yra susijusios su siekiu gauti asmeninę turtinę naudÄ ir pajamas. Nors kaltinamasis teigia, kad yra susiradęs darbÄ , Å¡i aplinkybė, vertinant galimai jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ ir pobÅ«dį, taip pat ir manipuliuojant asmenų pasitikėjimu, leidžia pagrįstai manyti, kad iÅ¡ nusikalstamų veikų gautos pajamos buvo tapusios vienu iÅ¡ pagrindinių ar net pagrindiniu pragyvenimo, materialinės gerovės Å¡altiniu.

Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad gauna naÅ¡laičio pensijÄ , tačiau Å¡ios pajamos buvo gaunamos ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir tai nesulaikė asmens nuo teisei prieÅ¡ingų veiksmų. Kaltinamasis, nors yra jauno amžiaus, praeityje jau teistas 2 kartus už sukčiavimÄ , Å¡iuo metu jo atžvilgiu jau yra įsiteisėjęs dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas 2019 m. birželio 13 d., kuriuo V. J. taip pat nuteistas už sukčiavimÄ . Po ankstesnių nuosprendžių kaltinamasis ir toliau nedirbo ir galimai pragyveno iÅ¡ nusikalstamu bÅ«du gaunamų lėšų.

Kaip jau minėta, jo atžvilgiu jau buvo atsisakyta taikyti suėmimÄ ir paskirta Å¡velnesnė kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas, vis dėlto kaltinamasis ir toliau veikė neteisėtu bÅ«du. Å ios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje V. J. gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra nustatytas pagrįstai ir nėra iÅ¡nykęs.

14. Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja kaltinamojo skunde iÅ¡sakytų teiginių apie tai, kad jis neatsisakė duoti parodymų, kad apylinkės teismas neatsižvelgia į tai, kad jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis padeda teismui lengviau iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, taip pat kitų su teismo proceso eiga pirmosios instancijos teisme susijusių teiginių, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo pagrįstumo klausimÄ .

Å iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas patikrino, jog suėmimo terminas pagrįstai pratęstas egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, taip pat esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sÄ lygoms. Kaltinamojo parodymai, taip pat ir visi byloje surinkti duomenys (darant iÅ¡vadas dėl jų pripažinimo įrodymais) bus vertinami apylinkės teismui priimant galutinį procesinį sprendimÄ , kuriame ir bus formuluojamos bylÄ nagrinėjančio teismo galutinės iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltės, įrodymų pakankamumo ir kt.

15. Skunde kaltinamasis taip pat pabrėžia kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo trukmę, tai yra praÅ¡o įvertinti, kad jis yra suimtas jau 2 metus ir 1 mėnesį. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas skundÄ padavęs asmuo, sankcijas, matyti, kad suėmimas nurodytos galimos maksimalios trukmės nevirÅ¡ija (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galima maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė).

Kita vertus, skundžiamoje bei ankstesnėse teismų nutartyse jau ne kartÄ yra pasisakyta, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. BylÄ sudaro daugiau nei 20 tomų, joje nagrinėjama daug nusikalstamų veikų, kaltinimai pareikÅ¡ti trims asmenims, byloje daug nukentėjusiųjų, civilinių ieÅ¡kovų atstovų, liudytojų. Teisiamieji posėdžiai skiriami laikantis terminų, planuojami keli posėdžiai iÅ¡ anksto, dalis jų neįvyko dėl objektyvių priežasčių, duomenų, kad byla bÅ«tų vilkinama, nėra.

Tad, nors suėmimas taikomas jau ilgÄ laikÄ , tačiau tokios griežčiausios kardomosios priemonės bÅ«tinumÄ pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Žemesniojo teismo nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra objektyviai pateisinamas ir, teismo vertinimu, adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, tad V. J. teisės pratęsiant suėmimo terminÄ nebÅ«tų suvaržytos labiau nei tÄ leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

16. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, siekdamas užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kitomis, tai yra Å¡velnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Konstatavus Å¡iÄ aplinkybę, nėra pagrindo svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo. IÅ¡dėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamÄ nutartį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : atmesti kaltinamojo V. J. (V. J.) skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 19 d. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Julita Dabulskytė-Raizgienė Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė