398db381-e237-41bf-a7ca-3129774b519e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1899/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00729-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3972-560/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kresko“ dėl skolos priteisimo.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Rekosta“ 2013 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Kresko“ 81 853,29 Lt skolos už pagrindinius darbus, 151 874 Lt skolos už papildomus darbus, 8 209,66 Lt delspinigių, 7,34 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2013 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovas UAB „Rekosta“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl taikymo laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, areÅ¡to 192 159,33 Lt sumai.

Nurodė, kad reikalaujama suma yra didelė, todėl nepritaikius Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui nepateikus duomenų apie atsakovo finansinę bÅ«klę, siekį paslėpti turtÄ , sÄ moningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ elgesį, preziumuojama, jog atsakovas yra sėkmingai veikianti verslo įmonė, kurio tikslas yra pelno gavimas ir kurio turto vertė yra visiÅ¡kai pakankama pareikÅ¡tos apimties reikalavimo įvykdymui.

Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovas neįvykdo ieÅ¡kovo viso pareikÅ¡to reikalavimo, savaime nėra pakankama CPK 144 straipsnyje numatytų priemonių taikymui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Rekosta“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Teismas nepagrįstai vertino ieÅ¡kinio pagrįstumÄ atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad dalį skolos už pagrindinius darbus ieÅ¡kovui jis jau sumokėjo, o likusiÄ dalį žada sumokėti artimiausiu laiku.2. Pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus bei nukrypo nuo formuojamos teismo praktikos, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei perkeldamas įrodinėjimo pareigÄ vien ieÅ¡kovui.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį reikalavimų atsakovas įvykdė jau prasidėjus teisminiam procesui, todėl tokie jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi geranoriÅ¡ku prievolės įvykdymu bei sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog priėmus ieÅ¡kovui naudingÄ teismo sprendimÄ atsakovas vengs jį vykdyti arba teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomu.

Atsakovas UAB „Kresko“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas laikėsi įstatymo reikalavimų ir formuojamos teisminės praktikos nagrinėjamu klausimu, atsižvelgė į Å¡iam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl apeliantui neįrodžius, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra bÅ«tinos ir galimos, pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ , pagrįstumo.Kaip žinia, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Å ių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobÅ«džio prielaidomis: pirma – ieÅ¡kinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iÅ¡kilti grėsmė įvykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ . Nagrinėdamas praÅ¡ymÄ taikyti tokias priemones, teismas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių vertinimu, ir tikrina, ar teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog prielaidos, suponuojančios grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju neegzistuoja.Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikÅ¡tų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina Å¡io procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , esÄ nustatė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai tikėtinai nepagrįsti ir kad dėl tos priežasties jis netaiko laikinųjų apsaugos priemonių. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas laikė, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau nenustatyta kita bÅ«tinoji sÄ lyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.IeÅ¡kovas teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikÄ iÅ¡ esmės sieja vien su didele ieÅ¡kinio suma.

Pagal teismų praktikÄ , didelė ieÅ¡kinio suma preziumuoja bÅ«tinumÄ taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tačiau tuo pačiu nurodoma, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1148/2013 etc.).

Nagrinėjamu atveju kreipdamasis su prašymu dėl šių priemonių taikymo ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė bei nepatenkinus ieškovo prašymo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant šių duomenų pirmosios instancijos teismas preziumavo, jog atsakovas yra sėkmingai veikianti verslo įmonė, kurios turto pakanka pareikštų reikalavimų įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia yra fakto instancija, prieÅ¡ingÄ situacijÄ patvirtinančių įrodymų taip pat nėra pateikta (CPK 178 str., 185 str.). Apeliacinis teismas susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei nustatęs, jog atsakovo atžvilgiu nėra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai trečiųjų asmenų naudai, iÅ¡ esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovo interesus nagrinėjamoje byloje atstovauja advokatas S. T., kuris įstatymų nustatyta tvarka turėjo galimybę iÅ¡reikalauti iÅ¡ atitinkamų įstaigų duomenis apie atsakovo finansinę bÅ«klę, bÅ«tinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti.

Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, turėdamas realiÄ galimybę ir vykdydamas CPK 178 straipsnyje numatytÄ pareigÄ , privalėjo įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kartu iÅ¡aiÅ¡kindamas, jog Å¡i nutartis neužkerta galimybės ieÅ¡kovui esant įstatyme nustatytam pagrindui reikÅ¡ti pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                            Virginija Čekanauskaitė