2023-11-08 Nr. AB-19431-3-62-3-02407-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1767-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02407-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. BRK-12737 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paraišką Nr. 17VM-KK-21-2-08865-PR001. R. N. taip pat prašė jam priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. R. N. su visais reikiamais dokumentais atsakovui pateikė paraišką Nr. 17VM-KK-21-2-08865-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Paraiška). Agentūra, priėmusi Paraišką, tris kartus prašė ją patikslinti ir pateikti papildomus duomenis. R. N. visus prašymus įvykdė tinkamai. Trečiuoju paklausimu atsakovas 2022 m. kovo 27 d. paprašė pateikti akcinės bendrovės (toliau – AB) „OP Finance“ (toliau – ir bankas „OP Finance“) 2021 m. lapkričio 29 d. pažymos (toliau – ir Paskolos raštas) originalą, kai buvo likusios tik trys dienos iki tokios pažymos galiojimo pabaigos. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad AB „OP Finance“ rašto galiojimas jau baigėsi, su paaiškinimu pateikė naują – banko „Luminor“ pažymą dėl R. N. finansavimo. Tai, kad reikės teikti banko rašto originalą, aktualiuose teisės aktuose nėra nustatyta, todėl jis prie projekto nebuvo teiktas.

2.2. Agentūra Sprendimą priėmė išimtinai vadovaudamasi ankstesne banko AB „OP Finance“ pažyma, nepagrįstai neatsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą patikslinimą ir naują banko „Luminor“ pažymą. Tokie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi ir nepagrįsti, kadangi nėra aišku, kuo remdamasi, Agentūra prašė dokumentų bei duomenų iš pareiškėjo, jeigu, juos gavusi, minėtus duomenis, nenurodydama jokių priežasčių, atsisakė vertinti ir jais remtis.

2.3. R. N. sąmoningai nesiekė Agentūrai pateikti neteisingos informacijos, o tik reagavo į susiklosčiusią situaciją, kadangi banko „OP Finance“ išduota pažyma galiojo iki 2022 m. kovo 31 d., o atsakovas trečiąją užklausą pateikė tik 2022 m. kovo 27 d., todėl pareiškėjo atsakymo į Agentūros užklausą metu banko „OP Finance“ pažyma jau būtų nebegaliojusi, atsižvelgęs į tai, jis pateikė naują banko „Luminor“ pažymą, kurioje yra aiškiai nurodyta, jog UAB „Luminor Lizingas“ išnagrinėjo ūkininko R. N. projektą „R. N. ūkio plėtra“ dėl planuojamų investicijų į žemės ūkio techniką ir numato galimybę suteikti 410 000 Eur dydžio kreditą, kuris būtų suteiktas ūkininkui gavus patvirtinimą iš Agentūros dėl paramos žemės ūkio technikai skyrimo pagal programą „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, o taip pat įvykdžius kitus keliamus reikalavimus bei sąlygas kreditui gauti.

2.4. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl banko „OP Finance“ prijungimo prie kito banko ir jo išregistravimo nėra aktualios, kadangi pats pareiškėjas prašė vadovautis naująja banko „Luminor“ pažyma, o ne banko „OP Finance“ pažyma, todėl Agentūra neturėjo teisės vertinti Paraiškos išimtinai remdamasi banko „OP Finance“ išduota pažyma, o privalėjo ją įvertinti pagal banko „Luminor“ išduotą pažymą.

2.5. Agentūros veiksmai neatitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 17 ir 18.5 punktų reikalavimų. Minėtų taisyklių 17 punkte yra nurodyta, kad atsakovas privalo vertinti dokumentus ir informaciją, kuri buvo gauta po jo paklausimų, o tų pačių taisyklių 18.5 punkte yra įtvirtinta, jog atitiktis projekto finansavimo šaltiniui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu. R. N. pagal minėtų taisyklių 18.5 punkto reikalavimus pateikęs naują banko „Luminor“ pažymą, patikslino duomenis dėl šio kriterijaus paraiškos vertinimo metu, įrodydamas projekto finansavimo šaltinį, tačiau Agentūra nepagrįstai nevertindama banko „Luminor“ pažymos ir ją ignoruodama, pažeidė taisyklių 17 ir 18.5 punktus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ir nepagrįstai skyrė papildomą sankciją – neskirti paramos pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ visus kalendorinius metus. Atsižvelgus į tai, kad ši papildoma sankcija yra sudedamoji skundžiamo sprendimo dalis, turi būti panaikinta ir ši papildoma sankcija, kadangi ji buvo priimta remiantis senąja banko „OP Finance“ pažyma, nevertinant naujosios banko „Luminor“ pažymos. Atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamus nurodytų reglamentų straipsnius.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo R. N. atstovas palaikė skundą jame išdėstytais argumentais bei prašė skundą tenkinti.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją Agentūra grindė šiais argumentais:

5.1. R. N. 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovui pateikė Paraišką bei Paskolos raštą, kurio kopijos tikrumas buvo patvirtintas pareiškėjo parašu. Agentūrai patikrinus informaciją Lietuvos banko interneto svetainėje adresu: www.lb.lt, duomenų apie AB „OP Finance“ nebuvo rasta. Taip pat buvo nustatyta, kad AB „OP Finance“ 2021 m. spalio 31 d. buvo užbaigtas prijungimas prie „OP Corporate Bank“, o nuo 2021 m. lapkričio 30 d. AB „OP Finance“ buvo išregistruota. „OP Corporate Bank“ atstovas telefonu informavo, kad AB „OP Finance“ nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo prijungta prie „OP Corporate Bank“ ir Paskolos raštą pasirašę asmenys tuo metu jau nebedirbo.

5.2. Atsakovas, siekdamas apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. BRK-6968 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) informavo apie R. N. galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos atvejį, susijusį su Paraiška. FNTT 2022 m. birželio 8 d. rašte Nr. IBPS-S-310501-22 pateikė 2022 m. birželio 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi Paskolos rašto suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika. FNTT minėtame nutarime nurodė, kad pareiškėjo sąmoningas dokumento – AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašto sukūrimas, kuris yra netikras pagal formą ir pagal turinį, atitinka netikro dokumento pagaminimo sąvoką.

5.3. Pasirašydamas deklaraciją, R. N. patvirtino, kad Paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga. Ikiteisminis tyrimas dėl Paskolos rašto yra atnaujintas.

5.4. Atsakovo nustatytos, surinktos bei minėtame FNTT nutarime užfiksuotos faktinės aplinkybės yra pakankamos bei pagrindžia, jog R. N. su Paraiška teikdamas Paskolos raštą, sąmoningai siekė suklaidinti Agentūrą, kad įgytų teisę į paramos lėšas (kad būtų skirta 287 900 Eur parama), t. y. kad atitiktų pareiškėjams keliamus reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklių 19.5 ir 19.25 punktuose, žinodamas, kad Paskolos rašto iš AB „OP Finance“ nėra gavęs, pagamino netikrą dokumentą (Paskolos raštą), be to, žinomai netikrą dokumentą panaudojo paleisdamas į teisinę apyvartą, t. y. pateikė atsakovui.

5.5. Agentūra, 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjui išsiųsdama paklausimą (reg. Nr. BRK-4176) „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, nereikalavo pateikti naujų duomenų / naujos pažymos, o paprašė tik Paskolos rašto originalo. Pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklių 18 punkte yra nustatyta, kad paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis.

5.6. Žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 43 punkte yra aiškiai nustatyta, jog jeigu dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų mokėjimo agentūra negali įvertinti paramos paraiškos, ji turi paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją, o jo paties iniciatyva paramos paraiškos ir prie jos pridedamų dokumentų keitimai nėra leidžiami, išskyrus akivaizdžias klaidas ir kontaktinių duomenų pasikeitimą. Minėtos Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos yra aiškios, diferencijuotos, nedviprasmiškos, Agentūra, priimdama Sprendimą, jas taikė tinkamai. R. N. atsakovui pateikus netikrą dokumentą (Paskolos raštą), negali atsirasti teisė gauti paramą. Pareiškėjo pateikta banko „Luminor“ pažyma nepaneigia jo padaryto pažeidimo – netikro dokumento paleidimo į teisinę apyvartą, siekiant atitikti pareiškėjams keliamus reikalavimus ir taip sukuriant neteisėtas sąlygas paramai gauti.

5.7. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. sąmoningai atsakovui pateikė neteisingą informaciją, institucija, vadovaudamasi Sprendime nurodytais teisės aktais, tinkamai pritaikė paramos neskyrimo sankciją ir papildomą sankciją – neskirti paramos pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.

6. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo R. N. skundo netenkinti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo R. N. skundą tenkino – Sprendimą panaikino ir Agentūrą įpareigojo iš naujo išnagrinėti Paraišką bei priimti motyvuotą sprendimą. Teismas taip pat pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 502,4 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

8. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad R. N. pateikta paraiška buvo atmesta iš esmės dėl to, kad pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, Agentūrai sąmoningai pateikė neteisingą informaciją.

9. Teismas nustatė, kad R. N., pildydamas Paraišką, nurodė, jog prašo 288 675 Eur paramos. Paraiškos VII skyriuje „Projekto finansavimo šaltiniai“ yra nurodyti finansavimo šaltiniai: paramos lėšos – 287 900 Eur (288 675 Eur iki patikslinimo) bei AB „OP Finance“ 409 918,5 Eur paskola. Agentūra, nagrinėdama Paraišką, suabejojo kartu su Paraiška pateikto AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašto „Dėl paskolos suteikimo“ patikimumu. Minėtame rašte nurodyta, kad „AB „OP Finance“ išnagrinėjo R. N. pateiktus dokumentus paskolai gauti ir svarstė klausimą dėl 410 000 Eur paskolos suteikimo žemės ūkio įrangos įsigijimui finansuoti, įgyvendinant projektą „R. N. ūkio plėtra“. Paskolos rašto kopijos tikrumas patvirtintas pareiškėjo parašu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas su 2022 m. gegužės 20 d. raštu Nr. BRK-6968 kreipėsi į FNTT, kuri pateikė 2022 m. birželio 6 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, jog toks dokumento (Paskolos rašto) suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika. FNTT minėtame nutarime nurodė, kad pareiškėjo sąmoningas dokumento – AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašto – sukūrimas, kuris yra netikras pagal formą ir pagal turinį, atitinka netikro dokumento pagaminimo sąvoką.

10. Teismas akcentavo, kad Paraiškos tinkamumo ir pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimas yra priskirtas Agentūros kompetencijai. Jis atliekamas pagal Įgyvendinimo taisykles. Šios taisyklės nustato paramos pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – priemonės veiklos sritis) teikimo ir administravimo tvarką (2 p.). Tame pačiame punkte yra įtvirtinta, jog taisyklėmis turi vadovautis pareiškėjai, nuo 2021 m. rengdami ir teikdami paramos paraiškas, ir paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, taip pat institucijos, atliekančios paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą pagal priemonės veiklos sritį. Paramos teikimo ir administravimo tvarka, kiek to nereglamentuoja šios taisyklės, yra nustatyta Administravimo taisyklėse, Finansinių priemonių taisyklėse ir Finansavimo sąlygų apraše.

11. Teismas pažymėjo, kad R. N. teigė, jog atsakovas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 17 ir 18.5 punktus, tačiau ginčui aktualioje redakcijoje minėti taisyklių punktai nėra aktualūs. Iš šių normų turinio teismas sprendė, jog pagal ginčui aktualią redakciją, pareiškėjo nurodytas 17 punktas atitinka ginčui aktualios redakcijos Įgyvendinimo taisyklių 18 punktą, o minimas tų pačių taisyklių 18.5 punktas pagal ginčui aktualią redakciją atitinka Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punktą.

12. Teismas nurodė, kad tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus nustato Įgyvendinimo taisyklių VI skyriaus nuostatos. Pacitavęs minėtų taisyklių 18 ir 19.5 punktų nuostatas, teismas, padarė išvadą, kad Paraiškos tinkamumas gauti paramą gali būti vertinamas tiek pagal paraiškos pateikimo dieną pateiktus, tiek pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo, o konkrečiai dėl šio kriterijaus atitikties pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punktą leidžiama tikslinimą atlikti paramos paraiškos vertinimo metu.

13. Teismas pažymėjo, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl jai yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Reikalavimus administracinio sprendimo turiniui įtvirtina Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

14. Teismas nustatė, kad keliais užklausimais Agentūra, tikslindama Paraiškos aplinkybes, pareikalavo iš pareiškėjo pateikti papildomus duomenis. Atsakovo 2022 m. kovo 27 d. užklausimu R. N. buvo įpareigotas pateikti AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. pažymos originalą. Pareiškėjas vietoj AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. pažymos originalo Agentūrai pateikė naują finansavimo šaltinį patvirtinantį dokumentą – UAB „Luminor Lizingas“ 2022 m. sausio 18 d. pažymą, tai yra nurodyta ir FNTT 2022 m. birželio 6 d. nutarime, kuriame buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, šiuo įrodymu ikiteisminio tyrimo institucija rėmėsi priimdama nutarimą, kuriame, be kita ko, yra konstatuota, jog pateikiant minėtą dokumentą, buvo įgyvendintas Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punkto reikalavimas.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime šios pažymos neišnagrinėjo, dėl atsisakymo ją vertinti kaip dokumentą Paraiškos vertinimo procedūroje nepasisakė ir jokių argumentų dėl atsisakymo priežasčių Sprendime nenurodė.

16. Teismas akcentavo, kad atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog Agentūros surinkti duomenys buvo pakankami Paraiškai atmesti, akcentavo Administravimo taisyklių 43 punkto nuostatas, pagal kurias, atsakovo teigimu, pareiškėjo iniciatyva paramos paraiškos ir prie jos pridedamų dokumentų keitimai, išskyrus numatytas išimtis, nėra leidžiami, tačiau šios aplinkybės ir jokie motyvai dėl to Sprendime nebuvo išdėstyti. Teismas sprendė, kad atsiliepime nurodyti argumentai Sprendimo trūkumų nepašalina, be to, su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu yra nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į jo skundą.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nustatyti ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, kadangi jie R. N. sukliudė suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto 2 dalimi, ir Agentūrą įpareigoti iš naujo išnagrinėti Paraišką bei priimti motyvuotą sprendimą.

18. Patenkinęs pareiškėjo R. N. skundą, teismas jam iš atsakovo priteisė 1 502,4 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė skundo teismui parengimas (1 300 Eur), žyminio mokesčio sumokėjimas (22,5 Eur) ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme (179,9 Eur).

III. 19. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas savo poziciją grindžia šiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neišnagrinėjo kiekvieno Agentūros surinkto įrodymo, jų nuoseklumo bei visumos.

20.2. Teismas negalėjo remtis FNTT 2022 m. birželio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalimi, kurioje FNTT nurodė, jog pareiškėjas įgyvendino Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punkto reikalavimus, kadangi pagal teisės aktus bei formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, paraiškų administravimas yra išimtinai Agentūros, o ne FNTT kompetencija. Be to, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad FNTT iniciatyva ikiteisminis tyrimas dėl Paskolos rašto yra atnaujintas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

20.3. Imperatyvios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos viešojo administravimo subjektą įpareigoja priimti išsamų bei motyvuotą sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–7 punktai). Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas, be kita ko, suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą suinteresuotam asmeniui pateikti objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šiuo atveju yra svarbūs ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą. R. N. galbūt siekdamas išvengti neigiamų pasekmių ir savo iniciatyva teikdamas kitą dokumentą, ne Agentūros paprašytą, turėjo ir privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai, teisingai bei sąžiningai ir pasidomėti, ar toks dokumentas atsakovui tiks, tačiau to nepadarė, o teismas sprendime įtvirtino nesąžiningą pareiškėjo elgesį.

20.4. 2022 m. kovo 25 d. R. N. elektroniniu paštu buvo išsiųstas paklausimas „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame buvo prašoma pateikti prie Paraiškos pridėto AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašto „Dėl paskolos suteikimo“ originalą, tačiau jis pateikė naują banko raštą. Tik po minėto Agentūros paklausimo, suvokdamas, kad Paskolos rašto originalo pateikti negalės, R. N. pateikė banko „Luminor“ pažymą, ne ankščiau ir ne savo iniciatyva, t. y. jeigu atsakovas nebūtų prašęs Paskolos rašto originalo, pareiškėjas minėtos pažymos būtų ir neteikęs, o tai nėra suderinama su sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartais.

20.5. Atsakovo priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje jam keliamus reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas; Sprendime yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis Agentūra vadovavosi, priimdama sprendimą dėl sankcijos taikymo. Sprendime yra pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat Sprendimo priėmimo motyvai. Priimant sprendimus dėl paramos skyrimo / neskyrimo, teisės aktai Agentūros neįpareigoja juose pasisakyti dėl kiekvieno paraiškos vertinimo veiksmo, tik tiek, kiek yra būtina ir pakankama pagal galiojančius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad asmuo, kuriam adresuotas aktas, suprastų priimto sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Sprendime išdėstyti motyvai yra tinkami, aiškūs ir pakankami, iš kurių R. N. iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, t. y. kad Sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos – netikro dokumento (Paskolos rašto) pagamino ir pateikimo Agentūrai.

20.6. Pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės negali kilti teisė, t. y. R. N. Agentūrai pateikus netikrą dokumentą (Paskolos raštą), negali atsirasti teisė gauti paramą. Be to, pareiškėjo pateikta banko „Luminor“ pažyma nepaneigia jo padaryto pažeidimo – netikro dokumento (Paskolos rašto) paleidimo į teisinę apyvartą, t. y. pateikimo atsakovui, siekiant atitikti pareiškėjams keliamus reikalavimus ir taip sukuriant neteisėtas sąlygas paramai gauti.

20.7. Agentūra turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis valstybes nares įpareigoja kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis ir jas įpareigoja imtis priemonių kovojant su sukčiavimu, kuris kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, yra nustatomos bendrosios taisyklės, reguliuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus. Įgyvendindamos projektus, valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti. Jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, ta nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Agentūros tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos ir pagrindžia, kad pareiškėjas, su Paraiška teikdamas Paskolos raštą, sąmoningai siekė suklaidinti atsakovą, kad įgytų teisę į paramos lėšas (kad jam būtų skirta 287 900 Eur parama), t. y. kad atitiktų pareiškėjams keliamus reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklių 19.5 ir 19.25 punktuose, žinodamas, kad Paskolos rašto iš AB „OP Finance“ nėra gavęs, pagamino netikrą dokumentą (Paskolos raštą), be to, žinomai netikrą dokumentą panaudojo, paleisdamas jį į teisinę apyvartą.

20.8. Skunde pirmosios instancijos teismui R. N. pradėjo reikšti argumentus, kad atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis išimtinai banko „OP Finance“ Paskolos raštu ir visiškai nesivadovavo bei neatsižvelgė į jo pateiktą banko „Luminor“ pažymą, t. y. nesikreipė nei Agentūrą, nei į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, taigi atsakovo tik atsiliepime bei teismo posėdyje ir turėjo galimybę atsikirsti į šiuos pareiškėjo argumentus. Agentūra tai vertina kaip gynybinę R. N. poziciją, taip galbūt sąmoningai siekiant suklaidinti teismą ir nukreipti dėmesį nuo esmės, kodėl buvo priimtas Sprendimas, t. y. dėl paties pareiškėjo nesąžiningo ir apgaulingo elgesio, sąmoningai pateikiant neteisingą informaciją – netikro dokumento (Paskolos rašto) pagaminimo ir pateikimo Agentūrai, kad įgytų teisę į paramos lėšas bei kad atitiktų pareiškėjams keliamus reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklių 19.5 ir 19.25 punktuose.

20.9. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Net jei ir banko „Luminor“ pažyma būtų buvusi vertinta, tai nepaneigtų fakto, kad R. N. elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, o Sprendimo esmė bei sankcijos dydis dėl to nesikeistų, kadangi žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos 1 priedo lentelės 18 punkte yra aiškiai nustatyta, kad kai pareiškėjas sąmoningai pateikia neteisingą informaciją, turinčią reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, taikoma paramos neskyrimo bei papildoma sankcija – neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, remiantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas Nr. 640/2014) 35 straipsnio 6 dalimi. Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas R. N. atžvilgiu nieko nepakeistų, kadangi pareiškėjas iš priimto Sprendimo turinio iš esmės galėjo ir turėjo suvokti jo faktinius bei teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, kurie yra tinkami, aiškūs ir pakankami, o formalus Sprendimo pakeitimas / papildymas, nukryptų nuo administracinio sprendimo esmės, pažeistų efektyvumo, ekonomiškumo principus (patirtos Agentūros darbuotojų laiko, administracinės sąnaudos ir kita), kadangi vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

20.10. Teismas netinkamai taikė Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punkto nuostatas, o jo sprendime išdėstyti motyvai turėtų būti vertinami kaip neesminiai, nesudarantys savarankiško ir pakankamo pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas formalus procesinis sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir sukuriantis terpę naujam šalių ginčui.

21. Pareiškėjas R. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei jam iš Agentūros priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 968 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

22. Pareiškėjas savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Agentūra nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo remtis FNTT 2022 m. birželio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalimi, kurioje institucija nurodė, jog R. N. įgyvendino Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punkto reikalavimus. Minėtas dokumentas yra byloje esantis įrodymas, kurį pateikė pats atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus. Iš esmės Agentūra tokiais argumentais bando paneigti teismo pareigą vertinti ir tirti į bylą pateiktus įrodymus bei remiantis pateiktais įrodymais, priimti sprendimą.

Vien tik skirtingas atsakovo požiūris į šį įrodymą negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šiuo įrodymu, todėl nesuprantama ir prieštaringa Agentūros pozicija: į bylą teikia įrodymus, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neva negalėjo šio įrodymo vertinti ir juo remtis. Be to, atsakovas atsiliepime iš esmės pripažįsta, jog FNTT visgi turi teisę vertinti paraiškas pagal Įgyvendinimo taisykles. FNTT yra specialus subjektas, kuriam yra suteikta teisė vertinti dėl galimos nusikalstamos veikos, kuri yra susijusi su paraiška.

Formuluotė „susijusį su Paraiška“ būtent ir leidžia daryti išvadą, jog FNTT turi teisę vertinti, ar paraiška ir su ja pateikti dokumentai atitinka Įgyvendinimo taisykles, t. y. kaip tokiu atveju gali patikrinti, ar nėra galimos nusikalstamos veikos atvejo pagal paraišką, jeigu nevertins pačios paraiškos, jos dokumentų pagal Įgyvendinimo taisykles. FNTT nuostatai suteikia teisę šiai institucijai tirti nusikalstamas veikas, atsižvelgiant, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, ši institucija galėjo vertinti pareiškėjo pateiktos paraiškos ir dokumentų atitiktį pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punktą.

Negalėdama vertinti R. N. veiksmų pagal Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punktą, FNTT nebūtų galėjusi įvertinti, ar pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Agentūra taip pat remiasi netinkama teismų praktika dėl jos, kaip vienintelės akredituotos institucijos, galinčios administruoti paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, apskaičiuoti ir išmokėti paramą. Atsakovo nurodytoje administracinėje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), faktinės aplinkybės bei subjektai, todėl nėra pagrindo ja remtis.

Be to, Agentūra nepateikė jokių įrodymų, kad FNTT iniciatyva buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, t. y. kokiu pagrindu, dėl kokių priežasčių ir panašiai toks ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, taigi institucija šios aplinkybės neįrodė.

22.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas, galbūt siekdamas išvengti neigiamų pasekmių ir savo iniciatyva teikdamas kitą dokumentą, ne Agentūros paprašytą, turėjo ir privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai, teisingai bei sąžiningai ir pasidomėti, ar toks dokumentas institucijai tiks, tačiau to nepadarė, o teismas sprendime įtvirtino nesąžiningą R. N. elgesį. Nei Administravimo, nei Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatyta teisė pareiškėjui kreiptis į Agentūrą ir pasidomėti, ar toks dokumentas tiks. Visi dokumentai su paraiška teikiami tik pagal griežtai nustatytą tvarką. Atsakovas, tikrindamas paraišką, įvertina visus pateiktus dokumentus ir jeigu pateikti dokumentai netinka, paprašo pareiškėjo patikslinti ar pateikti naują dokumentą.

22.3. Nėra suprantama Agentūros pozicija, kaip pareiškėjas pats galėtų pateikti banko „Luminor“ pažymą, jeigu banko „OP Finance“ pažymoje aiškiai nurodyta, jog ši pažyma galioja iki 2022 m. kovo 31 d., kai atsakovas trečiąją užklausą pateikė tik 2022 m. kovo 27 d. Taigi, tik tada atsakovui kilo klausimų dėl banko „OP Finance“ pažymos, nors ši pažyma galiojo iki 2022 m. kovo 31 d., o pagal Įgyvendinimo ir Administravimo taisykles, be Agentūros užklausos pareiškėjas negalėjo pats savo iniciatyva teikti naujų dokumentų. Be to, atsakovas elgiasi nekorektiškai, taip, lyg žinotų, ką pareiškėjas ruošiasi daryti / nedaryti, nėra aišku, iš kur jis žino, ką R. N. teiks ir ko neteiks. Atsakovo pozicija yra dviprasmiška ir prieštaringa: tiek atsiliepime į skundą, tiek apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjas negali teikti naujų dokumentų, o juos gali pateikti tik tada, kai jų paprašo atsakovas, tačiau apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog R. N. elgiasi nesąžiningai, kadangi pats nebūtų pateikęs banko „Luminor“ pažymos, jeigu Agentūra jos nebūtų prašiusi.

22.4. Atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis išimtinai senesne banko „OP Finance“ pažyma ir visiškai nesivadovavo (nevertino) bei neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą naują banko „Luminor“ pažymą, nors buvo paaiškinta, kodėl ji teikiama. Atsakovo pozicija nėra sąžininga, neaišku, kodėl jis prašė dokumentų bei duomenų iš pareiškėjo, jeigu jų vis tiek nevertino ir R. N. laiko nesąžiningu. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl banko „OP Finance“ prijungimo prie kito banko ir jo išregistravimo nėra aktualios, kadangi pats pareiškėjas prašė vadovautis naująja banko „Luminor“ pažyma, o ne banko „OP Finance“ pažyma, todėl Agentūra neturėjo teisės vertinti Paraiškos remdamasi ne naująja banko „Luminor“ pažyma, o banko „OP Finance“ pažyma. R. N. veiksmai negali būti traktuojami kaip sąmoningas siekis pateikti neteisingą informaciją, kadangi jis paraiškos vertinimo metu pateikė naują banko „Luminor“ pažymą, taigi patikslino duomenis, todėl laikėsi Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punkto reikalavimų. Naujoji banko „Luminor“ pažyma buvo gauta po trečiojo Agentūros paklausimo, todėl R. N., remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 19.5 punktu, įrodė projekto finansavimo šaltinį ir atitinkamai atsakovas privalėjo taip pat vertinti pateiktą banko „Luminor“ pažymą, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18 ir 19.5 punktus.

22.5. Skundžiamas atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, jame nėra išdėstyti argumentai bei motyvai, kodėl pareiškėjo paraiška yra atmetama. Agentūra nenurodė, ar vertino naują banko „Luminor“ pažymą, kodėl jos nevertino, o rėmėsi išimtinai tik senąją banko pažyma ir panašiai. Atsakovas iš esmės nurodė, jog „OP Corporate Bank“ jau yra išregistruota ir prijungta prie „OP Corporate Bank“, jokių kitų argumentų ar motyvų, kuriais atmetama Paraiška, nebuvo pateikta. R. N. tik iš atsiliepimo sužinojo tikruosius atsakovo argumentus dėl Paraiškos atmetimo. Sprendimo motyvai nėra tinkami, aiškūs ir pakankami, pareiškėjas iš esmės negalėjo suvokti priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų. Agentūros pozicija yra prieštaringa – ji teigė, jog Sprendimas yra motyvuotas, tačiau apeliaciniame skunde jau pripažįsta, jog Sprendimas nėra motyvuotas, nes nebuvo vertinama banko „Luminor“ pažyma, pabrėžiant, kad net jeigu ji ir būtų buvusi vertinta. Teismas pagrįstai sprendė dėl netinkamo Sprendimo motyvavimo.

22.6. Atsakovas yra iš anksto nusistatęs prieš R. N. ir jau iš anksto nurodo, jog netenkins Paraiškos, net ir esant pareiškėjui palankiam teismo sprendimui apeliacinės instancijos teisme, pabrėždamas, kad net jei ir banko „ Luminor“ pažyma būtų vertinta, tai nepaneigtų fakto, kad R. N. elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai pateikė neteisingą informaciją, o Sprendimo esmė bei sankcijos dydis dėl to nesikeistų, iš esmės nepasikeistų ir teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu vykdymas. Tai nėra gero viešojo administravimo principo įgyvendinimas, kadangi apeliaciniame skunde Agentūra iš esmės pripažino pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo teiginius, jog banko „Luminor“ pažymos nevertino, o jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas vis tiek nepakeis savo pozicijos ir automatiškai atmes R. N. pateiktą paraišką. Tai yra akivaizdus Agentūros darbuotojų piktnaudžiavimas tarnyba ir blogo administravimo pavyzdys. Atsakovo apeliacinio skundo frazė, kad teismo sprendimo vykdymas pareiškėjo atžvilgiu nieko nepakeistų, iš esmės reiškia, kad jis nesiruošia vadovautis teismų argumentais ir išaiškinimais, o vietoje to automatiškai atmes Paraišką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir Žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. BRK-12737, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui R. N. taikoma paramos neskyrimo sankcija ir papildoma sankcija – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. N. 2021 m. lapkričio 30 d. Agentūrai išsiuntė paraišką Nr. 17VM-KK-21-2-08865-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Nagrinėdama Paraišką, Agentūra suabejojo kartu su Paraiška pateikto AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašto „Dėl paskolos suteikimo“, kurio tikrumas buvo patvirtintas pareiškėjo parašu, patikimumu. Šiuo raštu R. N. grindė paskolos suteikimo galimybę projektui finansuoti. Paprašius pareiškėjo pateikti minėto rašto originalą, jis šio įpareigojimo neįvykdė, tačiau pateikė naują dokumentą – banko „Luminor“ pažymą „Dėl R. N. finansavimo“. Padaręs išvadą, kad tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos bei pagrindžia, jog pareiškėjas, su Paraiška teikdamas Paskolos raštą, sąmoningai siekė suklaidinti Agentūrą, kad įgytų teisę į paramos lėšas, t. y. atitiktų pareiškėjams keliamus reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklių 19.58 ir 19.259 punktuose, žinodamas, kad Paskolos rašto iš AB „OP Finance“ nėra gavęs, pagamino netikrą dokumentą ir jį pateikė Agentūrai. Atsižvelgus į tai, Sprendimu R. N. buvo pritaikyta paramos neskyrimo sankcija ir papildoma sankcija – neskirti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, remiantis Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalimi.

25. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino ir Agentūrą įpareigojo iš naujo išnagrinėti Paraišką bei priimti motyvuotą sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, o nustatyti jo trūkumai yra esminiai, kadangi jie R. N. sukliudė suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti. Teismas akcentavo, kad Sprendime nėra motyvų, kodėl Agentūra neišnagrinėjo pareiškėjo naujai pateiktos pažymos ir nepateikė argumentų dėl atsisakymo ją vertinti kaip dokumentą. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad Sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas, jame yra nurodytos teisės aktų normos, kuriomis Agentūra vadovavosi, priimdama sprendimą dėl sankcijos taikymo, Sprendime yra pateiktas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas bei kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat Sprendimo priėmimo motyvai. Atsakovo nuomone, Sprendime išdėstyti motyvai yra tinkami, aiškūs ir pakankami, iš kurių R. N. iš esmės galėjo ir turėjo suprasti priimto sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, t. y. kad Sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos – netikro dokumento (Paskolos rašto) pagaminimo ir pateikimo Agentūrai.

26. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir viešojo administravimo subjekto sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

29. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

31. Sprendime yra nurodyta, kad Agentūrai patikrinus informaciją Lietuvos banko interneto svetainėje adresu: www.lb.lt, duomenų apie AB „OP Finance“ nebuvo rasta. Taip pat buvo nustatyta, kad AB „OP Finance“ 2021 m. spalio 31 d. buvo užbaigtas prijungimas prie „OP Corporate Bank“, o nuo 2021 m. lapkričio 30 d. AB „OP Finance“ buvo išregistruota. „OP Corporate Bank“ atstovas telefonu informavo, kad AB „OP Finance“ nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo prijungta prie „OP Corporate Bank“ ir Paskolos raštą pasirašę asmenys tuo metu jau nebedirbo. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta išvada, kad tyrimo metu surinktos faktinės aplinkybės yra pakankamos bei pagrindžia, jog pareiškėjas, su Paraiška teikdamas Paskolos raštą, sąmoningai siekė suklaidinti Agentūrą, kad įgytų teisę į paramos lėšas, t. y. atitiktų pareiškėjams keliamus reikalavimus, nustatytus Įgyvendinimo taisyklių 19.58 ir 19.259 punktuose, žinodamas, kad Paskolos rašto iš AB „OP Finance“ nėra gavęs, pagamino netikrą dokumentą ir jį pateikė Agentūrai.

31.1. Įvertinusi Sprendimo turinį teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, nesutinka. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo paraiškos vertinimu, atsakovas išsamiai aptarė konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, priimdamas Sprendimą; Sprendime yra nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei Sprendimo motyvai, kurių išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendime išdėstytų motyvų R. N. iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, t. y. kad Sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos – netikro dokumento (Paskolos rašto) pagaminimo ir pateikimo Agentūrai. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus atsakovas atliko, tikrindamas jam pateiktos informacijos pagrįstumą, ir kuo konkrečiai grindė savo išvadą, jog pareiškėjas, su Paraiška teikdamas Paskolos raštą, sąmoningai siekė suklaidinti Agentūrą, kad įgytų teisę į paramos lėšas. Sprendimo turinys R. N. leido identifikuoti ir suprasti Sprendime nurodytų jos teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Sprendime nėra paaiškinta, kodėl nebuvo vertinamas naujai R. N. pateiktas dokumentas – banko „Luminor“ 2022 m. sausio 18 d. pažyma, negali būti laikoma esminiu Sprendimo motyvavimo trūkumu, kadangi iš Sprendimo turinio yra akivaizdu, koks dokumentas buvo vertinamas ir kokios išvados buvo padarytos, t. y. kad buvo vertinama tik pirmoji kartu su Paraiška pateikta pažyma, o ar tai buvo daroma pagrįstai, turėtų įvertinti būtent pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Aptarta aplinkybė pati savaime nesuponuoja, kad Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Agentūros nustatytų aplinkybių dėl neteisingos informacijos pateikimo neginčija, teigia, kad jos nėra aktualios, o nesutikimą su priimtu Sprendimu iš esmės motyvuoja tuo, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas vadovavosi ankstesne banko AB „OP Finance“ pažyma, nepagrįstai neatsižvelgdamas į jo pateiktą patikslinimą ir naują banko „Luminor“ pažymą; R. N. nėra aišku, kodėl Agentūra prašė dokumentų bei duomenų iš pareiškėjo, jeigu, juos gavusi, minėtus duomenis, nenurodydama jokių priežasčių, atsisakė vertinti ir jais remtis. Iš tokių pareiškėjo teiginių bei byloje esančių įrodymų matyti, kad jis savaip interpretuoja jam institucijos pateiktą įpareigojimą, kadangi Agentūra 2022 m. kovo 25 d. paklausime „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, be kita ko, prašė pateikti prie Paraiškos pridėto AB „OP Finance“ 2021 m. lapkričio 29 d. rašto „Dėl paskolos suteikimo“ originalą, tačiau nepaisydamas šio prašymo, pareiškėjas nusprendė įpareigojimą įvykdyti kitaip. Tokių R. N. veiksmų pagrįstumas bei šio asmens sąžiningumas, naujos pažymos reikšmė paraiškos vertinimo procesui taip pat turėtų būti įvertinti teismo.

34. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nesant tam teisinio pagrindo, sprendė, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nepagrįstai iš esmės nevertino jo turinio ir Sprendimą panaikino. Pažymėtina, kad išvada, ar atsakovo vertinimas buvo pagrįstas, ar faktinės aplinkybės ir jų visuma buvo nustatytos ir įvertintos teisingai, turi būti tiriama analizuojant faktines aplinkybes, Sprendimo turinį ir jame padarytas išvadas bei aktualų teisinį reguliavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl neatskleidė bylos esmės ir išsamiai jos neišnagrinėjo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl turi būti panaikintas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą kompetenciją, apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tačiau toks apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo ir atsakovo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant pareiškėjo R. N. skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje teismo išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Arūnas Sutkevičius