2021-10-20 Nr. AB-21761-3-64-3-00843-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2896-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00843-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) priimtus individualius administracinius aktus: 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1296 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 135; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1295 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 136; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1293 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 143; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1291 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 151; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1292 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 159; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1297 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 167; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1289 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 174; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1298 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 176; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1290 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 178; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1287 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 182; 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. S-1294 dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 191;

2) įpareigoti atsakovą per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktas paraiškas išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą: 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 135 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-259); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 136 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-258); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 143 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-256); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 151 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-254); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 159 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-255); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 167 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-260); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 174 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-252); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 176 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-261); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 178 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-253); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 182 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-251); 2020 m. kovo 19 d. pateiktą paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486) nurodytoje reklamos vietoje Nr. 191 (paraiškos registracijos DVS Avilys Nr. GVA-257);

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas registruotu paštu gavo 11 atsakovo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimų dėl leidimų įrengti išorinę reklamą (toliau – ir Sprendimai), kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą pagal pareiškėjo pateiktas paraiškas. Sprendimuose nurodytas vienintelis motyvas, kad pareiškėjo reklamos įrenginiai neatitinka Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano (TPDR T00075486), kuris patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-75 (toliau – ir Specialusis planas), sprendinių. Atsakovo teigimu, Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A) leidimai išorinės vaizdinės reklamos įrenginiams, kurie yra didesnių gabaritų nei 10 kv. m, neišduodami, o pareiškėjo reklamos įrenginių gabaritai tariamai viršija minėtą dydį. Sprendimai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, be to, yra neteisėti, kadangi priimti nesivadovaujant Specialiojo plano nuostatomis;

2.2. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 24 d. įrengti išorinę reklamą atskirai stovinčiuose Reklamos įrenginiuose konkrečiais adresais, kurie Specialiajame plane buvo pažymėti kaip reklamos vietos. Baigiantis leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimui (galiojo iki 2019 m. liepos 24 d.), pareiškėjas registruotu paštu 2019 m. liepos 3 d. išsiuntė atsakovui paraiškas išduoti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą. Nesulaukus jokio atsakymo, paraiškos 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo pakartotinai dar kartą išsiųstos registruotu paštu. Atsakovo darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 21 d. el. paštu informavo, kad dokumentai buvo gauti ir bus patikrinti. 2019 m. spalio 8 d. pareiškėjui el. paštu per dokumentų valdymo sistemą Avilys buvo persiųstos liepos ir rugpjūčio mėnesiais pareiškėjo pateiktų paraiškų išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą kopijos. Atsakovui per 20 darbo dienų terminą nei pirminio paraiškų pateikimo atveju (2019 m. liepos mėn.), nei pakartotinio paraiškų pateikimo atveju (2019 m. rugpjūčio mėn.) neinformavus pareiškėjo apie atsisakymą išduoti leidimus, t. y. nepateikus motyvuoto rašytinio atsisakymo, pareiškėjas suprato, kad leidimai yra išduoti prašytam dvejų metų terminui, kadangi taip numato Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29 punktas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos. 2019 m. liepos 24 d. pasibaigus Reklamos įrenginių išduotų leidimų įrengti išorinę reklamą galiojimui, pareiškėjas toliau eksploatavo Reklamos įrenginius, kadangi Aprašo nustatyta tvarka dvejų metų terminui buvo išduoti nauji leidimai dėl Reklamos įrenginių;

2.3. Pareiškėjui nėra žinoma apie Sprendimuose minimų 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovo raštų egzistavimą ir dėl to dėl šių raštų teisėtumo ar turinio pareiškėjas negali pasisakyti. 2020 m. kovo 16 d. pareiškėjas iš atsakovo gavo 11 reikalavimų panaikinti tariamus išorinės reklamos įrengimo pažeidimus (toliau – ir Reikalavimai), reikalaujant per 20 darbo dienų panaikinti išorinę reklamą, kuri įrengta ant Reklamos įrenginių, tariamai pasibaigus išduotam leidimui išorinei reklamai įrengti arba teikti paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą atsakovo atitinkamam skyriui. Nepaisant to, kad leidimai įrengti išorinę reklamą dėl Reklamos įrenginių jau buvo išduoti dvejų metų terminui, pareiškėjas 2020 m. kovo 19 d. pateikė naujas paraiškas atsakovui, prašant išduoti leidimus ilgesniam laikotarpiui, t. y. penkerių metų terminui. Prie pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. paraiškų pateikti dokumentai pridėti kaip priedai prie skundžiamų Sprendimų, o pačios paraiškos pareiškėjui nebuvo grąžintos. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas priėmė 11 sprendimų dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. pateiktų paraiškų, kuriais atsisakė tenkinti paraiškas ir atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą;

2.4. Reikalavimus išorinės reklamos įrengimui nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnis. Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką detaliai reglamentuoja Taisyklės bei Aprašas. Atsakovo Sprendimai yra formalūs ir neišsamūs, iš priimtų Sprendimų nėra aišku, remiantis kokiomis Specialiojo plano ar kitų taikytinų teisės aktų nuostatomis buvo nustatyta, kad pareiškėjo Reklamos įrenginių gabaritai tariamai viršija 10 kv. m dydį. Atsakovo Sprendimai tik deklaratyviai konstatuoja tariamą pareiškėjo Reklamos įrenginių neatitiktį Specialiojo plano sprendiniams, nors iš tikrųjų tokia neatitiktis net neegzistuoja. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, turėjo ne tik nurodyti tam tikras Specialiojo plano nuostatas, bet turėjo jas vertinti ir taikyti kompleksiškai viso Specialiojo plano kontekste, be to, turėjo susieti su konkrečia nagrinėjama situacija;

2.5. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo objektu esantys Reklamos įrenginiai yra atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginiai ir jie randasi Specialiojo plano išskirtoje A zonoje, t. y. Šiaulių miesto centrinėje zonoje. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Specialusis planas pagal funkcines zonas Šiaulių mieste numato skirtingus išorinės vaizdinės reklamos reglamentus. Šiuos reglamentus nustato Specialiojo plano 2.1 lentelė. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad reglamentų taikymo zonoje A gali būti įrengiami tik mažų gabaritų (iki 10 kv. m) atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginiai. Tai tiesiogiai numatyta Specialiojo plano 2.1 lentelėje, tiek ir Specialiojo plano tekstinėje dalyje. Ginčas kilo dėl pareiškėjo Reklamos įrenginių priskyrimo mažų gabaritų (iki 10 kv. m) reklamos įrenginių kategorijai. Skundžiamuose Sprendimuose nepagrįstai yra nuspręsta, kad ginčo objektu esantys pareiškėjo Reklamos įrenginiai tariamai yra didesnių gabaritų nei 10 kv. m ir dėl to neturėtų būti priskiriami prie mažų gabaritų reklamos įrenginių. Padarius klaidingas ir nepagrįstas išvadas dėl ginčo objektu esančių Reklamos įrenginių gabaritų dydžio, buvo nepagrįstai ir neteisėtai atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimus dėl išorinės reklamos įrengimo;

2.6. Ginčo objektu esantys Reklamos įrenginiai iš esmės yra identiški ir dėl to Sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o kartu ir Reklamos įrenginių priskyrimo mažų gabaritų įrenginiams klausimas gali būti sprendžiamas kartu, atskirai nevertinant skundžiamų Sprendimų ar ginčo objektu esančių Reklamos įrenginių. Kaip matyti iš skundžiamų Sprendimų priedų ginčo objektu esantys Reklamos įrenginiai yra tripusiai stendai, kurių išmatavimai – 1,510 mm reklamos ploto plotis; 3,000 mm reklamos ploto aukštis; įrenginio nuo žemės paviršiaus aukštis – 3,550 mm. Specialusis planas tiesiogiai numato, jog skirstant reklamos įrenginius į 2.1 lentelėje nurodytas grupes yra vertinamas vienos reklamos įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis, nepaisant to, iš kiek dalių būtų sudarytas reklamos įrenginys. Vadinasi, vertinant ar reklamos įrenginys yra mažų gabaritų (iki 10 kv. m), turi būti apskaičiuojamas vienos reklamos įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis, o ne visų reklamos įrenginio reklaminių plokštumų suminiai dydžiai ir jis turi būti lyginamas su 10 kv. m. Vadinasi, ginčo objektu esančių Reklamos įrenginių gabaritai apskaičiuoti pagal Specialiojo plano nuostatas būtų tik 4,53 kv. m (3,000 mm x 1,510 mm) gabaritų ir neviršytų maksimalaus mažų reklamos įrenginių gabaritų dydžio, t. y. 10 kv. m dydžio;

2.7. Skundžiami Sprendimai priimti nesivadovaujant Specialiojo plano nuostatomis ir nėra suprantama, kokiu būdu ir remiantis kokiu teisiniu pagrindu atsakovas apskaičiavo Reklamos įrenginių gabaritų dydį. Kaip matyti iš Specialiojo plano sprendinių, reklamos įrenginio gabaritų dydis nėra ir negali būti sutapatintas su reklamos įrenginio bendru reklamos plotu. Toks teisinis reglamentavimas ir reklamos įrenginio gabaritų apskaičiavimo būdas yra pagrįstas, kadangi vertinant reklamos įrenginio gabaritų dydį vertinama reklamos įrenginio galima vizualioji (regimoji) tarša, bet ne bendras reklamos plotas, kas neturi jokios įtakos vizualiai (regimajai) taršai (pavyzdžiui, dvipusio reklamos stendo galima vizualioji (regimoji) tarša yra identiška vienpusio stendo galimai taršai, nors reklamos plotas dvipusio stendo yra dvigubai didesnis)). Tai, kad reklamos įrenginio gabaritų dydis turėtų būti apskaičiuotas taip, kaip nurodo pareiškėjas, patvirtina ir Specialiojo plano Priedas Nr. 2, kuriame pateikti pavyzdiniai (galimi) reklamos įrangos modeliai. Specialusis planas prie didelių gabaritų reklamos įrenginių priskiria ne tik vienpusius, dvipusius, bet ir tripusius stendus, kurių išmatavimai yra 6 x 3 ar 4 x 6 m. Vadinasi, tokie stendai, nors jų bendras reklaminis plotas ir sudaro atitinkamai 54 kv. m (6 x 3 x 3 pusės) ar 72 kv. m (4 x 6 x 3 pusės), yra priskiriami prie didelių gabaritų reklamos įrenginių (18–50 kv. m), nes vienos reklamos įrenginio plokštumos suminis dydis yra atitinkamai 18 kv. m (6 x 3) ar 24 kv. m (4 x 6), t. y. mažesnis nei 50 kv. m ir didesnis nei 18 kv. m. Lygiai taip pat Specialusis planas prie mažų gabaritų reklamos įrenginių priskiria ne tik vienpusius, dvipusius, bet ir tripusius stendus, kurių vienos reklaminės plokštumos išmatavimai yra 2 x 3,3. Vadinasi, tripusis stendas, kurio bendras reklaminis plotas 19,8 kv. m (2 x 3,3 x 3 pusės), laikytinas mažu reklamos įrenginiu pagal Specialųjį planą ir tokio įrenginio įrengimas yra galimas Šiaulių miesto centrinėje zonoje (t. y. A zonoje). Ginčo objektu esantys Reklamos įrenginiai atitinka šiuos dydžius ir yra tiesiogiai priskirti prie mažų gabaritų reklamos įrenginių, kurie gali būti įrengiami Šiaulių miesto centrinėje zonoje;

2.8. Analogiški anksčiau minėtiems sprendiniams buvo numatyti ir Specialiojo plano koncepcijoje, kurią patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-261 „Dėl Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Koncepcija). Taigi, reklaminių įrenginių gabaritų dydžio nustatymas nuo pat Koncepcijos parengimo buvo toks, t. y. vertinant reklamos įrenginio gabaritus buvo vertinamas vienos reklamos įrenginio plokštumos suminis dydis. Specialiajame plane numatyta, kad esamiems reklamos įrenginiams, pasibaigus leidimui įrengti išorinę reklamą, leidimas įrengti išorinę reklamą gali būti iš naujo nebeišduodamas, jeigu jis neatitinka specialiojo plano nuostatų ir reglamentų (Specialiojo plano sprendinių 21 puslapis). Šiuo konkrečiu atveju ginčo objektu esantys Reklamos įrenginiai visiškai atitinka Specialiojo plano nuostatas ir reglamentus, šie Reklamos įrenginiai pagal Specialiojo plano tekstinėje dalyje pateiktas taisykles yra priskirtini mažų gabaritų reklamos įrenginiams, ką patvirtina ir Specialiojo plano Priede Nr. 2 pateikiami pavyzdiniai (galimi) reklamos įrangos modeliai;

2.9. Skundžiami Sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes jais pareiškėjui draudžiama eksploatuoti Reklamos įrenginius, kurie tiesiogiai yra numatyti Specialiojo plano Priede Nr. 2 kaip galimi įrengti Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A zonoje) ir kurie tiesiogiai yra priskirti prie mažų gabaritų reklamos įrenginių kategorijos. Skundžiami Sprendimai priimti nesivadovaujant taikytinais norminiais aktais. Atsakovas ignoravo atitinkamas Specialiojo plano nuostatas, kurios nustato reklamos įrenginių gabaritų apskaičiavimo tvarką, ir savo nuožiūra taikydamas nežinomas ir neišviešintas taisykles, kažkokiu būdu apskaičiavo pareiškėjo Reklamos įrenginių gabaritus, nors tokia teisėkūros diskrecija atsakovui net nebuvo suteikta. Toks atsakovo elgesys nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu ir jo sąlygojamu imperatyvu, kad valstybės institucijos turi veikti remiantis teise ir paklusdamos teisei;

2.10. Teisinio tikrumo principas įpareigoja valstybės institucijas aiškinti teisės norminius aktus taip, kad būtų užtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas. Specialiajame plane aiškiai apibrėžus taisykles, kaip yra apskaičiuojamas reklamos įrenginio gabaritų dydis, ir tiesiogiai numačius, kad „vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų, nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR“, pagrįstai buvo galima tikėtis, kad vertinant ginčo objektu esančių Reklaminių įrenginių gabaritų dydį bus vertinamas vienos Reklaminio įrenginio plokštumos suminis dydis, o ne dviejų ar trijų plokštumų suminis dydis, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo;

3. Atsakovas ir jo atstovas atsiliepime bei pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. pateikė atsakovui 20 paraiškų išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą naujiems leidimams gauti. Pagal šias paraiškas pareiškėjui buvo išduoti 9 leidimai įrengti išorinę reklamą, tačiau 11 paraiškų negalėjo būti tenkinamos. Atsakovas 2019 m. lapkričio 5 d. raštais, kurie 2019 m. lapkričio 7 d. registruotu paštu buvo išsiųsti ir 2019 m. lapkričio 20 d. įteikti pareiškėjui, motyvuotai atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą. Nors atsakovas neišdavė leidimų įrengti išorinę reklamą pagal pareiškėjo paraiškas, tačiau pareiškėjas išorinės vaizdinės reklamos (IVR) įrenginių iš jų stovėjimo vietos nepašalino ir taip vykdė išorinės reklamos įrengimo pažeidimą. 2020 m. kovo 12 d. įvyko atsakovo atstovo ir pareiškėjo atstovo susitikimas, kurio metu pareiškėjo atstovui buvo išaiškinta, dėl ko paraiškos negali būti tenkinamos ir rekomenduota IVR įrenginių dydį sumažinti iki reglamentavimu leidžiamo, t. y. iki 10 kv. m arba šiems IVR įrenginiams parinkti kitą reklamos vietą;

3.2. Atsakovas 2020 m. kovo 16 d. raštais pareiškėjui išsiuntė reikalavimus panaikinti reklamos įrengimo pažeidimą. 2020 m. kovo 19 d. pareiškėjas atsakovui pateikė iš esmės tas pačias 2019 m. spalio 8 d. pateiktas paraiškas, su tais pačiai pridedamais dokumentais, kuriuose IVR įrenginių sprendiniai nebuvo pakeisti ir kurios analogiškai negalėjo būti tenkinamos, todėl leidimai pagal pateiktas paraiškas nebuvo išduoti. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. balandžio 14 d. raštais;

3.3. Pareiškėjo 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. tariamai teiktos paraiškos atsakovo sistemos Avilys duomenimis niekada nebuvo gautos ir registruotos. Patvirtinimo, kad paraiškos gautos, užregistruotos ir vykdomos, pareiškėjas iš atsakovo negavo, todėl pareiškėjas neturi pagrindo laikyti, kad leidimas išorinei reklamai yra išduotas. Be to, jeigu pareiškėjas vertino, kad pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. teiktas paraiškas leidimas yra išduotas, jis turėjo sumokėti vietinę rinkliavą už išorinę reklamą, kurios iki šiol nėra sumokėjęs, o ne teikti naujas analogiškas paraiškas išduoti leidimą toms pačioms reklamos vietoms. Pateikdamas naujas paraiškas pareiškėjas tuo pačiu patvirtino, kad leidimo įrengti išorinę reklamą reklamos vietoms, nurodytoms paraiškose, jis neturi. Pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. paraiškas leidimas įrengti išorinę reklamą dviem metams pareiškėjui nebuvo išduotas. Be to, Specialiojo plano sprendinių 21 puslapyje yra nurodyta, kad „Vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR“. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja šią nuostatą, vertindamas, kad IVR įrenginys gali būti sudarytas iš daugybės dalių, o svarbu, kad tik viena IVR įrenginio dalis atitiktų Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nustatytus kriterijus;

3.4. Atsakovas dar iki kylant ginčui, t. y. 2020 m. vasario 13 d., kreipėsi į Specialiojo plano projekto vadovą dėl Specialiajame plane įtvirtinto reglamentavimo, kuris paaiškino, kad Specialiajame plane kalbama apie IVR įrenginius kaip įrenginius, o ne pavienes jų dalis, todėl Specialiajame plane ir nurodyta, kad IVR įrenginio suminis dydis yra visų reklaminių plotų suma, turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal zoną. Pavyzdžiui, jei IVR įrenginys yra iš dviejų dalių, tai reklaminės plokštumos plotas dauginamas iš 2 dalių ir gautas plotas turi neviršyti reglamentuose nustatytų reikalavimų, kurie keliami zonai. Specialiojo plano priede Nr. 2 pateikti pavyzdžiai galimų IVR įrenginių neprisirišant prie konkrečios miesto zonos. Tripusio IVR įrenginio reklaminių plokštumų plotas būtų 3 x 3,3 x 2 = 19,8 kv. m, o atmetus konstrukcinius elementus suminis reklaminis plotas būtų apie 18 kv. m, todėl pagal Specialiojo plano reglamentus toks tripusis IVR įrenginys galimas B, C, D zonose;

3.5. Atsakovas tinkamai įvertinto aktualius teisės aktus bei teritorijų planavimo dokumentus ir priėmė motyvuotą bei teisiškai pagrįstą sprendimą neišduoti leidimų įrengti išorinę vaizdinę reklamą pagal pareiškėjo ginčui aktualias 2020 m. kovo 19 d. paraiškas. Specialiojo plano priedas Nr. 3 „Esamų IVR įrenginių dislokacijos vietos“, kuriame dar Specialiojo plano projekto rengimo metu (2014–2015 m.) IVR įrenginiai, priklausantys pareiškėjui, esantys 11-oje reklamos vietų, kuriose pareiškėjas pageidavo ir toliau skelbti reklamą, yra identifikuoti kaip pažeidžiantys Specialiojo plano reglamentus. Tai yra Specialiojo plano priedo Nr. 3 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182 ir 191 punktais įvardinti esami IVR įrenginiai (tie patys IVR įrenginiai, kuriems naujus leidimus siekia gauti pareiškėjas), kurie pažymėti pastabos simboliu Nr. 7, nurodančiu, kad šiuo simboliu pažymėti IVR įrenginiai, kuriems rekomenduojama neišduoti naujų leidimų įrengti išorinę reklamą (netenkina specialiojo plano reglamentų, užstoja matomumą sankryžoje, mažina eismo saugumą ir pan.);

3.6. Specialiojo plano projekto vadovas pažymėjo, kad Specialiojo plano reglamentai buvo rengiami derinant su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos specialistais, kurie ne kartą pabrėžė, kad A zonoje (senamiestyje) neturėtų dominuoti reklaminiai įrenginiai, kurie kurtų vizualinę ir estetinę taršą ir po įvairių diskusijų, nagrinėtų pavyzdžių, buvo nuspręsta A zonoje leisti IVR įrenginius, kurių suminis reklaminės plokštumos plotas būtų iki 10 kv. m, taip išsaugojant jautriausią miesto dalį nuo galimo neigiamo poveikio. Formuojant IVR išdėstymo ir įrengimo reglamentus buvo žiūrima į teritorijų savitumo išsaugojimą, vizualinę ir estetinę pusę ir kitus kriterijus;

3.7. Skundžiami atsakovo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimai buvo parengti vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu bei galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, todėl yra motyvuoti, teisiškai pagrįsti, dėl ko neprieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio normoms bei gerojo viešojo administravimo principui;

3.8. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų prašymas vertintinas kritiškai ir yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundo tenkinimo atveju yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl skunde įvardintų atsakovo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atsakovą per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti skunde nurodytas pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. paraiškas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. kovo 16 d. raštais reikalavo pareiškėjo panaikinti reklamos įrengimų pažeidimus per 20 darbo dienų: 1) panaikinti išorinę reklamą, kuri įrengta ant reklamos įrenginių, pasibaigus išduotam leidimui išorinei reklamai įrengti; arba 2) teikti paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. 2020 m. kovo 19 d. pareiškėjas atsakovui pateikė paraiškas. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovas priėmė 11 skundžiamų sprendimų dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. paraiškų išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą, kuriais atsisakė tenkinti paraiškas ir atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą dėl to, kad pareiškėjo reklamos įrenginiai, dėl kurių buvo prašoma atsakovo išduoti leidimus, neatitiko Specialiojo plano sprendinių, t. y. pareiškėjo reklamos įrenginių gabaritai viršijo 10 kv. m dydį, numatytą Specialiajame plane, taikytiną Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A). Ginčo objektu esantys reklamos įrenginiai yra tripusiai stendai, kurių išmatavimai – 1510 mm reklamos ploto plotis, 3000 mm reklamos ploto aukštis, įrenginio nuo žemės paviršiaus aukštis – 3550 mm.

7. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog ginčo dalyku esantys pareiškėjo reklamos įrenginiai randasi Specialiojo plano A zonoje, t. y. Šiaulių miesto centrinėje zonoje. Be to, nėra ginčo, kad reglamentų taikymo zonoje A gali būti įrengiami tik mažų gabaritų (iki 10 kv. m) atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginiai.

8. Teismas, akcentuodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus išorinės reklamos įrengimui, nurodė, kad Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ punktu yra detalizuoti išorinės vaizdinės reklamos sprendiniai 5 funkcinėse zonose. Specialiojo plano 2.1 lentelėje pateikiami atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginių tipai, t. y. mažų gabaritų (iki 10 kv. m); vidutinių gabaritų (10–18 kv. m.); didelių gabaritų (18–50 kv. m); labai didelių gabaritų (virš 50 kv. m) (Specialiojo plano 20 puslapis). Vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR (Specialiojo plano 21 puslapis). Specialiojo plano priede Nr. 2 yra nurodyta, kad siūlomi mažų gabaritų IVR įrenginiai: 1) 2 x 3,3 m. – tripusiai; 2) 2,2 x 3,3 m. – kolona; 3) 1,4 x 1,9 m. – dvipusiai; 4) 1,4 x 2,1 m. – dvipusiai. Galimos įrengimo vietos: Šiaulių miesto centrinėje zonoje, magistralinių gatvių vizualinėse zonose, intensyvios ir ekstensyvios IVR plėtros zonose (Specialiojo plano 61 puslapis).

9. Teismas, vadovaudamasis lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodais, vertino, kad pastarosios trys Specialiojo plano nuostatos iš 20, 21 ir 61 puslapio reiškia, kad išorinės vaizdinės reklamos įrenginio visų reklaminių plokštumų plotų suma turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal funkcinę zoną, todėl Specialiajame plane ir nurodyta, kad reklaminės plokštumos dydis yra suminis. Jei nebūtų sąvokos „suminis“, būtų galima šias nuostatas aiškinti kitaip. Specialiojo plano priede Nr. 2 pateikti pavyzdžiai galimų IVR įrenginių gabaritų, kurie reiškia ne reklaminės plokštumos dydį, o pačio išorinės vaizdinės reklaminio įrenginio dydį, į kurį įeina konstrukciniai elementai (pvz.: kojelės, stogelis ir pan.). Teismas iš esmės sutiko su atsakovo pozicija, o pareiškėjo argumentus, kad turi būti apskaičiuojamas tik vienos reklamos įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis, o ne visų reklamos įrenginio reklaminių plokštumų suminiai dydžiai, atmetė.

10. Teismas vertino Specialiojo plano projekto vadovo M. B. 2020 m. vasario 14 d. paaiškinimo turinį, pagal kuriuos, pavyzdžiui, jei IVR įrenginys yra iš dviejų dalių, tai reklaminės plokštumos plotas dauginamas iš 2 dalių ir gautas plotas turi neviršyti reglamentuose nustatytų reikalavimų, kurie keliami zonai. Specialiojo plano priede Nr. 2 pateikti pavyzdžiai galimų IVR įrenginių neprisirišant prie konkrečios miesto zonos. Tripusio IVR įrenginio reklaminių plokštumų plotas būtų 3 x 3,3 x 2 = 19,8 kv. m, o atmetus konstrukcinius elementus, suminis reklaminis plotas būtų apie 18 kv. m, todėl pagal Specialiojo plano reglamentus toks tripusis IVR įrenginys galimas B, C, D zonose. Specialiojo plano projekto vadovas taip pat nurodė, kad supranta, jog verslininkai, reklaminių įrenginių savininkai norėtų didesnių gabaritų reklamų zonoje A, nes joje gausu žmonių, kurie į didesnius reklaminius plotus atkreipia dėmesį lengviau, bet formuojant IVR išdėstymo ir įrengimo reglamentus buvo žiūrima į teritorijų savitumo išsaugojimą, vizualinę ir estetinę pusę ir kt. kriterijus. Toks Specialiojo plano nuostatų aiškinimas atitinka Specialiojo plano tikslus, kitas nuostatas bei A zonos aprašymą.

11. Teismas akcentavo, kad Specialiajame plane nurodyta, kad jo pagrindiniai planavimo tikslai yra parengti būdus ir priemones miesto estetinio įvaizdžio stiprinimui, skiriant ypatingą dėmesį miesto reprezentacinėms vietoms ir kultūros paveldo objektams; inventorizuoti visą Šiaulių mieste valstybinėje žemėje esančią reklaminę įrangą, nustatant jos vietą (koordinates), apytikrį reklaminį plotą ir savininką, privačioje žemėje inventorizuoti tik didesnę nei 3 kv. m ploto išorinę reklamą; suplanuoti Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos vystymo koncepciją, atliekant funkcinį teritorinį zonavimą; numatyti išorinės vaizdinės reklamos išdėstymą mieste, suprojektuojant teritorijas ir vietas; nurodyti reklaminės įrangos dydžius miesto erdvėse, išdėstyti tankį ir tūrį, nustatant reglamentus bei užtikrinant eismo saugumą (Specialiojo plano 4 puslapis). Kiekvienai zonai atsižvelgiant į plėtros principus individualiai parenkami reglamentai, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus: miesto urbanistinę struktūrą ir jautrumą; gamtos ir kultūros paveldą; vertingų teritorijų panoramą; vizualinę teritorijos taršą ir estetinį vaizdą; eismo saugumą; gyventojų judumo kryptis (Specialiojo plano 4 puslapis).

12. Teismas pažymėjo, kad siekiant sukurti vieningą ir koordinuotą IVR sistemos plėtrą ir jos principus, Šiaulių miesto teritorija yra suskaidyta į 5 funkcines teritorijų zonas. Funkcinis teritorijų zonavimas atliktas atsižvelgiant į Šiaulių m. teritorijos bendrąjį planą, užstatymo tipą, teritorijos jautrumą, visuomeninių objektų išsidėstymą, esamų IVR įrenginių sklaidą ir teritorijos plėtrą. Šiaulių miesto centrinė zona (A zona) yra labai jautri IVR įrenginiams ir jų galimai įtakai dėl savo istorinės reikšmės, urbanistinės struktūros, vaidmens miesto gyvenime, todėl šioje teritorijoje tikslinga riboti išorinės vaizdinės reklamos įrenginių formą ir dydį. Atsižvelgiant į tai, kad A zona yra labiausiai lankoma miesto gyventojų ir svečių bei yra jautriausia vizualinei ir estetiniai taršai dėl savo urbanistinės struktūros, numatoma, kad šioje zonoje bus įrengiami tik iki 10 kv. m reklamos įrenginiai (Specialiojo plano 9–10 puslapiai). Šiaulių miesto centrinėje zonoje (A) yra esamų IVR įrenginių, kurie yra didesnių gabaritų nei 10 kv. m, todėl pasibaigus esamų IVR įrenginių leidimams įrengti išorinę reklamą, jiems leidimai įrengti išorinę reklamą iš naujo neturėtų būti išduoti, arba IVR įrenginių savininkai / reklaminės veiklos subjektai turėtų sumažinti savo IVR įrenginių gabaritus iki reglamentuotų gabaritų bei išlaikytų atstumus vienas tarp kito, taip, kaip tai numato specialiojo plano reglamentai (Specialiojo plano 10 puslapis). Kiekviena funkcinė zona turi ir IVR įrengimo apribojimus dėl vertingų miesto panoramų apžvalgos zonų, kultūros paveldo objektų, urbanistinės struktūros, inžinerinės infrastruktūros ir pan., todėl IVR įrengimas tam tikrose vietose gali būti ribojamas atsižvelgiant į IVR įrengimo vietą. Įrengiant IVR didelis dėmesys turi būti skiriamas tiek pėsčiųjų, tiek eismo dalyvių užtikrinimui (Specialiojo plano 19 puslapis).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialiuoju planu, kartu ir A zona, tenkinami svarbūs visuomenės poreikiai (interesai). Specialiojo plano priede Nr. 3 „Esamų IVR įrenginių dislokacijos vietos“ IVR įrenginiai, priklausantys pareiškėjui ir esantys 11-oje reklamos vietų, kuriose pareiškėjas pageidauja ir toliau skelbti reklamą, yra įvardinti kaip neatitinkantys Specialiojo plano reglamentų. Specialiojo plano priedo Nr. 3 (Specialiojo plano 68–70, 81 puslapiai) 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182 ir 191 punktais įvardinti pareiškėjo IVR įrenginiai (kuriems naujus leidimus siekia gauti pareiškėjas) yra pažymėti pastabos simboliu Nr. 7, nurodančiu, kad šiuo simboliu pažymėtiems IVR įrenginiams rekomenduojama neišduoti naujų leidimų įrengti išorinę reklamą (netenkina specialiojo plano reglamentų, užstoja matomumą sankryžoje, mažina eismo saugumą ir pan.). Teismas vertino, kad pareiškėjo privačių interesų ribojimas yra pagrįstas aiškiai išreikštu ir konkrečiu visuomenės poreikiu.

14. Teismas pabrėžė, kad leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką reglamentuoja taip pat ir Tvarkos aprašas, ir Taisyklės. Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 9.2 papunkčio, 29 punkto, Taisyklių 21.1.2 papunkčio nuostatas, pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. paraiškose buvo nurodytas išorinės reklamos plotas – 12 kv. m, tačiau ne 4,53 kv. m, kaip nurodo pareiškėjas.

15. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kad atitinkamos paraiškos dėl leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo įvertinimas ir motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą pateikimas yra tiesioginė savivaldybės administracijos veikla ir tokio pobūdžio raštai yra individualūs aktai, turintis atitikti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nenustatė ginčijamų atsakymų trūkumų. Nurodė, kad ginčijamuose raštuose yra motyvai, faktinis ir teisinis pagrindimas, todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimų, kurie priimti taip pat laikantis ir Tvarkos aprašo 29 punkto reikalavimų, bei tenkinti kito išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. paraiškas. Pareiškėjas galėjo žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties, kokiomis aplinkybėmis ir kuo remiantis jam atsisakyta išduoti leidimą (-us) įrengti išorinę reklamą.

16. Teismas nepasisakė dėl kitų proceso šalių argumentų, vertindamas, kad jie neturi esminės reikšmės sprendimo priėmimui ir nėra šios bylos dalykas.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismo sprendime nėra kompleksiškai aiškinamos Specialiojo plano nuostatos ir kai kurios Specialiojo plano nuostatos yra tiesiog ignoruojamos (pvz., Specialiojo plano priedas Nr. 2 ir pan.). Be to, lingvistinis aiškinimo metodas yra taikomas ydingai, kadangi lingvistiškai aiškinant vieno frazės žodžio prasmę (t. y. žodžio „suminis“ reikšmę) yra visiškai ignoruojami kiti tos pačios frazės žodžiai, kurie tokį aiškinimą paneigia, t. y. skundžiamame Sprendime nėra atsižvelgiama į tai, kad apibūdinant reklaminę plokštumą yra vartojama ne tik vienaskaitos forma, bet ir konkrečiai nurodomas tokių plokštumų skaičius – viena, ir tai suponuoja, kad turima omenyje būtent viena reklamos įrenginio reklaminė plokštuma ir jos plotas, o ne visos reklamos įrenginio reklaminės plokštumos bei tokių plokštumų bendras plotas, kai reklamos įrenginį sudaro keletas reklaminių plokštumų:

19.1.1. Išorinės vaizdinės reklamos įrenginio vienos reklaminės plokštumos plotas turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal funkcinę zoną. Kitaip tariant, vertinant, ar reklamos įrenginys yra leidžiamų gabaritų, turi būti apskaičiuojamas vienos reklaminės plokštumos plotas (reklaminės plokštumos užstojamas matymo laukas), o ne visų reklamos įrenginį sudarančių reklaminių plokštumų bendras plotas;

19.1.2. Specialiojo plano priede Nr. 2 pateikti pavyzdžiai galimų išorinės vaizdinės reklamos įrenginių gabaritų pateikia reklaminės plokštumos matmenis, t. y. nurodo galimą reklaminės plokštumos aukštį bei plotį, bet nepateikia pačio išorinės vaizdinės reklamos įrenginio matmenis, į kuriuos įeina ir konstrukciniai elementai (pvz., kojelės, stogelis ir pan.);

19.1.3. Specialiojo plano priede Nr. 2 yra pateikiami pavyzdžiai galimų išorinės vaizdinės reklamos įrenginių, prisirišant prie konkrečių Specialiojo plano numatytų miesto funkcinių zonų ir tiesiogiai nurodant, kokie reklamos įrenginiai galimi įrengti vienoje ar kitoje miesto funkcinėje zonoje pagal Specialiojo plano sprendinius;

19.1.4. Pagal Specialiojo plano nuostatas, vertinant reklamos įrenginio gabaritus, į konkretų reklamos įrenginį turi būti žiūrima kaip į plokštumą, kuri užstoja atitinkamą matomo lauko plotą, bet ne kaip į erdvinį objektą, kuris gali būti sudarytas iš kelių atskirų ir tarpusavyje sujungtų plokštumų (pvz., tripusis stendas);

19.1.5. Sąvoka „išorinės reklamos plotas“, kuri yra vartojama teisės aktuose ir kuri apibūdina viso reklaminio įrenginio paviršiaus, skirto reklamai skleisti, plotą, nėra tapati Specialiajame plane vartojamai sąvokai – „vienos <...> reklaminės plokštumos suminis dydis“, nes pirmuoju atveju turimas omenyje bendras išorinės reklamos plotas (t. y. visų reklamos įrenginio reklaminių plokštumų bendras plotas), o antruoju atveju tik vienos reklaminės plokštumos išorinės reklamos plotas (t. y. vienos reklaminės plokštumos užstojamas matomo lauko plotas).

19.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo objektu esantys pareiškėjo reklamos įrenginiai visiškai atitinka Specialiojo plano priede Nr. 2 nurodytus reklamos įrenginius, kurių įrengimas yra galimas A funkcinėje zonoje ir tokį įrengimą net tiesiogiai numato Priedas Nr. 2. Kitaip tariant, iš priimto teismo sprendimo nėra aišku, kodėl pareiškėjo veiksmai yra laikomi neteisėtais, jeigu Specialusis planas (t. y. Priedas Nr. 2) tiesiogiai numato, kad ginčo objektu esančius reklamos įrenginius yra galima įrengti A zonoje. Teisiškai nėra galima tokia situacija ir nėra galimas toks Specialiojo plano nuostatų aiškinimas, kuris nulemtų tai, kad asmuo būtų laikomas tariamai atliekantis tam tikrus neteisėtus veiksmus, nors tokius veiksmus tiesiogiai ir aiškiai leidžia konkretūs Specialiojo plano sprendiniai, kurie reglamentuoja galimus reklamos įrenginius ir jų gabaritus konkrečiose funkcinėse zonose:

19.2.1. Ginčo objektu esančių reklamos įrenginių gabaritai, apskaičiuoti pagal Specialiojo plano nuostatas, būtų 4,53 kv. m (3,000 mm x 1,510 mm) ir neviršytų maksimalaus mažų reklamos įrenginių gabaritų dydžio, t. y. 10 kv. m dydžio;

19.2.2. Specialusis planas prie mažų gabaritų reklamos įrenginių priskiria ne tik vienpusius, dvipusius, bet ir tripusius stendus, kurių vienos reklaminės plokštumos išmatavimai yra 2 x 3,3. Šiuo konkrečiu atveju ginčo objektu esančių reklamos įrenginių vienos reklaminės plokštumos išmatavimai yra gerokai mažesni – 1,51 x 3 ir dėl to laikytina, kad tokie reklamos įrenginiai atitinka Specialiojo plano sprendinius;

19.2.3. Specialiojo plano Priedui Nr. 2 tiesiogiai leidžiant ginčo objektu esančių reklamos įrenginių įrengimą A funkcinėje zonoje, nėra galimas toks kitų Specialiojo plano nuostatų aiškinimas, kuriuo būtų iš esmės siekiama tokią pareiškėjo teisę paneigti ir kartu kuriuo būtų paneigiama pati Specialiojo plano Priedo Nr. 2 nuostatų esmė. Specialiojo plano nuostatos turėtų būti aiškinamos kompleksiškai (sistemiškai) ir neturėtų būti suabsoliutintos rekomendacinio pobūdžio nuostatos, suteikiant joms imperatyvų pobūdį, siekiant tokiu būdu paneigti kitas norminio pobūdžio Specialiojo plano nuostatas;

19.2.4. Ginčo objektu esantys reklamos įrenginiai nepažeidžia nė vienos Specialiojo plano nuostatos, o Specialiojo plano Priede Nr. 3 nurodyta pastaba, kuri yra pažymėta simboliu Nr. 7, per se nereiškia tokio pažeidimo ar ginčo objektu esančių reklamos įrenginių neatitikties, kadangi minėta pastaba yra ne tik blanketinio pobūdžio, bet taip pat ir rekomendacinio pobūdžio (nukreipia į kitas Specialiojo plano nuostatas ir nurodo, kad leidimo išdavimo klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant, ar nėra pažeidžiamos konkrečios Specialiojo plano nuostatos, ar mažinamas eismo saugumas, užstojamas matomumas ir pan.).

19.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui dėl ginčo objektu esančių reklamos įrenginių de facto jau anksčiau (t. y. nuo 2019 m. liepos 25 d.) buvo išduoti leidimai įrengti išorinę reklamą ir Specialusis planas tuo metu galiojo, t. y. reglamentavimui išlikus tokiam pat ir nepakitus, nėra galima pradėti kaip nors skirtingai aiškinti faktinės situacijos ir jau kitaip vertinti pareiškėjo reklamos įrenginius nei de facto buvo daroma iki tol:

19.3.1. Nepateikus motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, turi būti laikoma, kad leidimas dėl ginčo objektu esančių reklamos įrenginių de facto buvo išduotas laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d., nes tokių teisinių padarinių kilimą numato galiojantis teisinis reglamentavimas;

19.3.2. Dėl ginčui aktualių Reklamos įrenginių jau anksčiau buvo išduoti leidimai ir tai buvo padaryta po Specialiojo plano įsigaliojimo. Minėta aplinkybė leidžia teigti, kad ginčo objektu esantys reklamos įrenginiai atitinka Specialiojo plano nuostatas, nes priešingu atveju atsakovas 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. per teisės aktų numatytą 20 darbo dienų terminą būtų priėmęs neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo pateiktų paraiškų.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas, naudodamas lingvistinį sąvokų aiškinimo metodą, tai daro ydingai bei selektyviai ignoruoja Specialiojo plano dalis, kurios prieštarauja pareiškėjo pozicijai. Išorinės vaizdinės reklamos (IVR) įrenginiai Specialiojo plano kontekste yra vertinami kaip vientisi įrenginiai, o ne pavienės jų dalys. Pareiškėjo pateiktas IVR įrenginių vertinimas yra negalimas bei neatitinkantis Specialiojo plano reikalavimų bei tikslų;

20.2. Specialiojo plano sprendinių 21 puslapyje yra nurodyta, kad vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR. Šioje Specialiojo plano reglamentų dalyje yra vartojama sąvoka „suminis“, dėl kurios aiškinimo nesutaria šio ginčo šalys. Tiek atsakovo, tiek ir Specialiojo plano tiesioginio rengėjo nuomone, sąvoka „suminis“ reiškia, kad vertinant IVR įrenginio reklaminės plokštumos dydį yra vertinama visa IVR įrenginio reklaminė plokštuma, o ne jos dalis, esanti ant pavienių IVR įrenginio dalių. Kitu atveju Specialiajame plane sąvoka „suminis“ nebūtų vartojama ir cituotos nuostatos formuluotė galimai būtų tokia: Vienos IVR įrenginio dalies reklaminės plokštumos dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų <...>“. Akivaizdu, kad turint omenyje tik vienos IVR įrenginio dalies reklaminę plokštumą, sąvoka „suminis“ nebūtų vartojama. Viena IVR įrenginio dalis ir yra tik viena dalis ir ji daugiau su niekuo nebūtų sumuojama, jeigu būtų vadovaujamasi pareiškėjo pateikiamu Specialiojo plano aiškinimu;

20.3. Pareiškėjo 2020 m. kovo 19 d. paraiškų dalyje, kurioje reikia nurodyti „Išorinės reklamos plotą“ arba kitaip tariant reklaminės plokštumos dydį, pareiškėjas nurodo 12 kv. m, t. y. jau teikdamas paraiškas leidimams gauti pareiškėjas nurodydamas reklaminius įrenginius, kuriems ketiną leidimą gauti, juos apibūdina kaip didesnius, nei pagal Specialiojo plano reglamentus yra leidžiama centrinėje miesto dalyje (A zonoje). Akivaizdu, kad nuomonę dėl IVR įrenginių ir juos apibūdinančių dydžių skaičiavimo pareiškėjas pakeitė tik gavęs neigiamą atsakovo sprendimą, kuriuo jis atsisakė išduoti leidimus IVR įrenginiams įrengti pagal pateiktas paraiškas;

20.4. Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ punktu detalizuoti išorinės vaizdinės reklamos sprendiniai 5 funkcinėse zonose. Specialiojo plano 2.1 lentelėje pateikiami atskirai stovintys išorinės reklamos įrenginių tipai, t. y. mažų gabaritų (iki 10 kv. m); vidutinių gabaritų (10–18 kv. m); didelių gabaritų (18–50 kv. m); labai didelių gabaritų (virš 50 kv. m) (Specialiojo plano 20 puslapis). Vienos IVR įrenginio reklaminės plokštumos suminis dydis negali viršyti reglamentuose nurodytų ploto matmenų (išskyrus tam tikrus atvejus, kurie nurodyti reglamentuose), nepaisant iš kiek dalių būtų sudarytas IVR (Specialiojo plano 21 puslapis). Specialiojo plano priede Nr. 2 yra nurodyta, kad siūlomi mažų gabaritų IVR įrenginiai: 1) 2 x 3,3 m – tripusiai; 2) 2,2 x 3,3 m – kolona; 3) 1,4 x 1,9 m – dvipusiai; 4) 1,4 x 2,1 m – dvipusiai. Galimos įrengimo vietos: Šiaulių miesto centrinėje zonoje, magistralinių gatvių vizualinėse zonose, intensyvios ir ekstensyvios IVR plėtros zonose (Specialiojo plano 61 puslapis);

20.5. Sutinkama su teismo pateiktu vertinimu, kad remiantis lingvistiniu ir teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodais, pastarosios trys Specialiojo plano nuostatos iš 20, 21 ir 61 puslapio reiškia, kad išorinės vaizdinės reklamos įrenginio visų reklaminių plokštumų plotų suma turi atitikti Specialiojo plano 2.1 lentelėje „Išorinės vaizdinės reklamos reglamentai“ nurodytus reikalavimus pagal funkcinę zoną, todėl Specialiajame plane ir nurodyta, kad reklaminės plokštumos dydis yra suminis;

20.6. Būtent teleologinis Specialiojo plano reglamentų vertinimas yra tai, ką pareiškėjas reikšdamas savo reikalavimą šioje byloje selektyviai ignoruoja. Pareiškėjas pateikia savo nuostatų aiškinimą, tačiau ignoruoja tą faktą, kad dar specialiojo plano rengimo metu (2014–2015 m.) Specialiojo plano priede Nr. 3 „Esamų IVR įrenginių dislokacijos vietos“ IVR įrenginiai, priklausantys pareiškėjui ir esantys 11-oje reklamos vietų, kuriose pareiškėjas pageidauja ir toliau skelbti reklamą, yra įvardinti kaip neatitinkantys Specialiojo plano reglamentų. Specialiojo plano priedo Nr. 3 (Specialiojo plano 68–70, 81 puslapiai) 135, 136, 143, 151, 159, 167, 174, 176, 178, 182 ir 191 punktais įvardinti pareiškėjo IVR įrenginiai (kuriems naujus leidimus siekia gauti pareiškėjas) yra pažymėti pastabos simboliu Nr. 7, nurodančiu, kad šiuo simboliu pažymėtiems IVR įrenginiams rekomenduojama neišduoti naujų leidimų įrengti išorinę reklamą (netenkina specialiojo plano reglamentų, užstoja matomumą sankryžoje, mažina eismo saugumą ir pan.);

20.7. Pareiškėjas galėjo skųsti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. T-75, kuriuo buvo patvirtintas Specialusis planas, dėl Specialiojo plano 3 priede nurodomų pareiškėjo IVR įrenginių, kaip neatitinkančių Specialiojo plano reglamentų, ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau to nedarė, todėl vertintina, kad su Specialiojo plano sprendiniais tuo metu sutiko, jiems neprieštaravo;

20.8. Atsakovas Specialiojo plano reglamentus aiškina ir taiko visiems subjektams vienodai. Priešingų duomenų byloje pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas siekia įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus reklamos subjektus ir taip gauti finansinės naudos. Pareiškėjas yra privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl toks elgesys yra suprantamas, tačiau pareiškėjo privatūs interesai nenusveria aiškiai išreikštų ir pagrįstų visuomenės poreikių (Specialiojo plano 4, 10, 19 puslapiai);

20.9. Aplinkybės, kad pareiškėjui jau po Specialiojo plano patvirtinimo 2019 metais buvo išduoti leidimai tiems patiems ginčo IVR įrenginiams, neįrodytos. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. pateikė paraiškas atsakovui, kurios buvo išnagrinėtos atsakovo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimais, kurie buvo įteikti pareiškėjui 2019 m. lapkričio 12 d. Visos šios aplinkybės buvo išaiškintos tiek šioje byloje, tiek ir vėliau pareiškėjui inicijavus naują teisminį procesą administracinėje byloje Nr. el2-11024-394/2020 (Nr. eAS-81-502/2021). Be to, jeigu pareiškėjas vertina, kad nauji leidimai IVR įrenginiams jam buvo išduoti 2019 metais (2 metams), jis nebūtų 2020 metais kreipęsis į atsakovą su prašymu naujiems leidimams gauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. sprendimų Nr. S-1296, Nr. S-1295, Nr. S-1293, Nr. S-1291, Nr. S-1292, Nr. S-1297, Nr. S-1289, Nr. S-1298, Nr. S-1290, Nr. S-1287, NR. S-1294 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo per teisės aktų nustatytus terminus iš naujo įvertinti UAB „Clear Channel Lietuva“ 2020 m. kovo 19 d. paraiškas Nr. GVA-259, Nr. GVA-258, Nr. GVA-256, Nr. GVA-254, Nr. GVA-255, Nr. GVA-260, Nr. GVA-252, Nr. GVA-261, Nr. GVA-253, Nr. GVA-251, Nr. GVA-257.

22. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad jis registruotu paštu 2019 m. liepos 3 d. išsiuntė atsakovui paraiškas išduoti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą, o nesulaukus jokio atsakymo, paraiškos 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo pakartotinai dar kartą išsiųstos registruotu paštu. Atsakovo darbuotojas 2019m. rugpjūčio 21 d. el. paštu informavo, kad dokumentai buvo gauti ir bus patikrinti. Pareiškėjo nuomone, atsakovui per 20 darbo dienų terminą nei pirminio paraiškų pateikimo atveju, nei pakartotinio paraiškų pateikimo atveju neinformavus jo apie atsisakymą išduoti leidimus, t. y. nepateikus motyvuoto rašytinio atsisakymo, pareiškėjas suprato, kad leidimai yra išduoti prašytam dvejų metų terminui, kadangi taip numato Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A-1785 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašo 29 punktas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių nuostatos.

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, paminėtų pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis jis grindė savo reikalavimus, nesiaiškino, nevertino pareiškėjo pateiktų faktinių duomenų, susijusių su šiomis aplinkybėmis.

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. ABTĮ 86 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos neatliko visų bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo, atsižvelgiant į visas pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), t. y. iš esmės neišnagrinėjo ginčo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo turiniui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.). Bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė