39892cb4-df51-4fd1-884c-5feeab97cdc5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas



Civilinė byla Nr. e2-385-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29246-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Gintarei Demir,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo – S. B.

Teismas

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 4414,54 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl S. B., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dienÄ atsakovė buvo Transporto priemonės savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 4414,54 Eur sumai ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 4414,54 Eur. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovės), reikalauja iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti sumokėtus 4414,54 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodinėja atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodo savo ieÅ¡kinio reikalavimo, nes ieÅ¡kovui neužtenka vien tik nurodyti teismui, jog ieÅ¡kovas atlygino trečiajam asmeniui (kitos Å¡alies draudikų biurui) žalÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kina, koks eismo įvykis buvo sukeltas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas atsakovės darbuotojas (Transporto priemonės vairuotojas S. B.).

IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad atsakovė buvo pasyvi ir neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo (duomenys neskelbtini) įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Biurui. Biuras informavo atsakovę apie Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pradėtÄ administruoti žalÄ , pastaroji neteikė savalaikių paaiÅ¡kinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nei Biurui, nei Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Atsakovės prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovė kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas iÅ¡imtinę kompetencijÄ , apimančiÄ ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimÄ , administruoti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ turinčio subjekto Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis.

Atsakovė tripliko nepateikė.

2023-05-11 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktÄ pozicijÄ . IeÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl neteisėtų veiksmų – nėra dokumentų, patvirtinančių kaltę. Yra tik eismo dalyvio paaiÅ¡kinimai. Nėra deklaracijos, policijos praÅ¡ymo. Dėl žalos pateiktos tik 5 nuotraukos, neaiÅ¡ku, kokie sugadinimai. IÅ¡ nuotraukų matosi, kad Lietuvos vilkiko nuotrauka. IÅ¡ kitos nuotraukos nesimato, koks vilkikas. Biuro iÅ¡vadoje nedetalizuojama, kas sudaro žalÄ , nes neaiÅ¡ku, kokie sugadinimai padaryti, ar tikrai bÅ«tini tokie darbai. Nėra priežastinio ryÅ¡io, nes neaiÅ¡ku, kokie sugadinimai. Nėra abiejų eismo dalyvių deklaracijos, paaiÅ¡kinimų. Nurodė, kad atsakovė Biuro apie įvykį tikriausiai neinformavo, tyrime (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, nežino, kodėl nedalyvavo. Ä®vykio metu trečiasis asmuo buvo atsakovės darbuotojas. Atsakovei apie įvykį buvo žinoma. Jei bÅ«tų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, bÅ«tų atsakovė pridėjusi prie bylos. Nežino, kÄ trečiasis asmuo nurodė darbdaviui. Nežino, kada darbo sutartis su trečiuoju asmeniu nutraukta. Nėra ginčo, kad įvykio metu vilkikas nebuvo draustas.

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ 2023-05-11 teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant Biuro atstovui, kadangi ieÅ¡kovas pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimÄ bei žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami (duomenys neskelbtini); prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys, atsiliepimas, Å¡aukimas) buvo siųsti į (duomenys neskelbtini) pagal Hagos konvencijÄ dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje. PraÅ¡ymas įteikti dokumentus buvo iÅ¡siųstas 2022-12-13, tačiau iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismo posėdyje (2023-05-11), duomenų apie įteikimÄ / neįteikimÄ negauta. Ä®vertinus tai, kad trečiojo asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), apie vykstantį procesÄ buvo praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CPK 7 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl S. B., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra, jog eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) savininku buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jÄ vairavęs S. B. tuo metu buvo atsakovės darbuotojas ir vykdė savo darbines funkcijas. Taip pat nustatyta, jog eismo įvykio metu Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikui padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ sumokėti 4414,54 Eur iÅ¡laidas, patirtas dėl eismo įvykyje padarytos žalos nustatymo, administravimo ir atlyginimo. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnio ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (toliau – Vokietijos Biuras) reikalaujamus 4414,54 Eur, kuriuos sudaro 3801,48 Eur iÅ¡moka už sugadintÄ nukentėjusiojo vilkikÄ (žalos vertinimÄ atliko „(duomenys neskelbtini)“, byloje pateiktos remonto sÄ skaitos faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laidų sÄ matÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), 42,84 Eur Vokietijos Biuro patirtos iÅ¡laidos dėl advokato suteiktų paslaugų, gaunant policijos pažymÄ , 570,22 Eur žalos administravimo mokestis.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti dėl eismo įvykio patirtÄ Å¾alÄ bei dėl žalos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiÅ¡kai vertinant TPVCAPDÄ® nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.). Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalÄ atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalÄ .

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinosios taikymo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bent vienos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

Byloje nėra ginčo, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad eismo įvykio metu atsakovės darbuotojo vairuojama Transporto priemonė buvo nedrausta. Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCADÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalis). Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu iÅ¡duotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 24 dalis).

Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, iÅ¡mokÄ už per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 5 dalį ieÅ¡kovas taip pat moka iÅ¡mokÄ ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ .

Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į eismo įvykį buvo iÅ¡kviesta policija. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kelių policijos inspekcijos raÅ¡te Informavimas vykdant sutrumpintÄ fiksavimo procedÅ«rÄ eismo įvykio atveju nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis buvo užfiksuotas atliekant sutrumpintÄ procedÅ«rÄ , įvykio dalyviai – S. B. (atsakovės darbuotojas eismo įvykio metu) ir T. S., įvykio aplinkybės: manevruojant stovėjimo aikÅ¡telėje, puspriekabės kliudė viena kitÄ . PrieÅ¡ atvykstant policijos pareigÅ«nams, Å¡alys jau buvo apsikeitusios asmens duomenimis (el. b. l. 29). BECS Europos žalų administravimo biuro (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodyta, kad Transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino stovinčiÄ transporto priemonę, eismo įvykis buvo užregistruotas policijos. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro Žalų departamento (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡vadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovės vairuotojo vairuojamas vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telėje manevruodamas su priekaba kliudė stovintį (duomenys neskelbtini) vilkikÄ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojo paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad liudytojas T. S. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ vilkiko (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevravo judėdamas atgal ir greičiausiai norėjo vėl iÅ¡važiuoti į greitkelį; pastebėjo, kad puspriekabė (duomenys neskelbtini) vis labiau artėjo prie jo vairuotojo kabinos (duomenys neskelbtini), ir ji atsitrenkė į liudytojo vairuotojo kabinÄ (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto - Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. IeÅ¡kovas, be kita ko, pateikė Å¡iai bylai aktualų Vokietijos teisinį turinį, t. y. Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas; informacijÄ apie atsakovo valdoma transporto priemone pažeistas kelių eismo taisykles - Kelių eismo įstatymo 1, 9 straipsnius, Vokietijos Civilinio kodekso 249 straipsnio nuostatas; pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadas.

Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylÄ Vokietijos Biuro vardu administravo jo paskirtas agentas BECS GmbH, kuris, remiantis Biurų Tarybos patvirtintų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo nuostatų 3.4 straipsniu, yra savarankiÅ¡kas ir kompetentingas spręsti kaltės bei žalos atlyginimo klausimus savo Å¡alies jurisdikcijoje. Atsakomybės klausimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) sprendžiamas vadovaujantis visais turimais įrodymais, kurie pripažįstami civilinio proceso teisėje: tai yra policijos pažyma, liudijimai, nuotraukos, eksperto iÅ¡vados, Å¡alių apklausos. Atsakovės vairuotojo atsakomybė dėl vilkiko žalos pripažintina, vadovaujantis Teisėsaugos institucijos pažymos pagrindu ir liudytojo T. S. parodymais. Vadovaujantis Vokietijos Kelių eismo taisyklių 1 straipsniu, kelių eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, netrukdyti, nedaryti kliūčių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Nagrinėjamu atveju Vokietijos Biuro pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės Transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų (kaltės), t. y. manevruodamas atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė tai nepaneigiančių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų byloje nepateikė.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei apie įvykusį eismo įvykį buvo žinoma, tačiau atsakovė per įstatymų nustatytÄ terminÄ neinformavo ieÅ¡kovo apie eismo įvykį, duomenų apie įvykio aplinkybes Biurui neteikė. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta ir ginčo iÅ¡ esmės nėra, jog atsakovė Å¡iuo atveju buvo tinkamai informuota apie (duomenys neskelbtini) vykstantį minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , buvo sudarytos visos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus. Atsakovė be kita ko informuota, jog nepateikus paaiÅ¡kinimų apie eismo įvykį, žalos administravimo procesas vyks atsakovui nedalyvaujant. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė bÅ«tų aktyviai naudojusis teise dalyvauti žalos administravimo procese, teikti paaiÅ¡kinimus, prieÅ¡taravimus, kuriuos kelia Å¡ioje byloje.

Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo abejoti ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, jog eismo įvykis įvyko dėl Transporto priemonės vairuotojo kaltės.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nepagrindė žalos dydžio. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo Vokietijos biuro reikalaujamÄ iÅ¡mokÄ . IÅ¡mokėjimo faktÄ patvirtina pavedimo kopijos.

Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sÄ lygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Todėl su reikalavimu nesutinkančiai atsakovei nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo paskaičiuotas žalos dydis.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismas pažymi, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, reikÅ¡mės turi ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 4414,54 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso teise, nurodė pagrindžiančias aplinkybes, pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus bei ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ su paaiÅ¡kinimais dėl žalos dydžio, taip pat iÅ¡ Vokietijos Biuro pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovės darbuotojas (Transporto priemonės valdytojas). Minėti raÅ¡ytiniai įrodymai ir juose nurodytos aplinkybės nepaneigtos atsakovės leistinais įrodymais. Atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu grįstas deklaratyviais teiginiais. Byloje nustatyta, kad atsakovės Transporto priemonė įvykio dienÄ nebuvo drausta, atsakovė TPVCAPDÄ® numatytos pareigos jos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdė, o įvykus draudiminiam įvykiui (duomenys neskelbtini) (dėl atsakovės Transporto priemonės valdytojo kaltės), atsakovė per tris darbo dienas nuo įvykio dienos apie žalos neapdrausta Transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu nepranešė ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 4414,54 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

PalÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimÄ si svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimÄ kreditoriui Å¡alys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikÅ¡ti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu Å¡ie patenkinti. Nurodytos palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palÅ«kanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad bÅ«tų galima iÅ¡skirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymÄ kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-537/2011). Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palÅ«kanų“ terminas nereiÅ¡kia naujos CK nenustatytos palÅ«kanų rÅ«Å¡ies. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 procentų metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 4414,54 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 99 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 1159,15 Eur už vertimo paslaugas (2021 m. spalio 18 d. sÄ skaita-faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 194,80 Eur sumai; 2022 m. sausio 11 d. sÄ skaita-faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 15,28 Eur sumai; 2022 m. lapkričio 7 d. sÄ skaita-faktÅ«ra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 949,07 Eur sumai; mokėjimo pavedimai byloje pateikti), iÅ¡ viso 1258,15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 51,20 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 4414,54 Eur (keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiolika eurų, 54 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (4414,54 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1258,15 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 15 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 51,20 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jurgita Rimeikienė