2018-02-21 Nr. AB-3684-3-62-3-01553-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3384-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01553-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1.1. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas, 2017 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 20-TE-543 dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos (toliau – ir Įsakymas);

1.2. Grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas;

1.3. Priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, pažeidžiant jo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. birželio 13 d. apie 19 val. ne tarnybos metu vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), per vėlai pamatė kliūtį ir, nors visais įmanomais būdais siekė išvengti susidūrimo – bandė staigiai stabdyti arba nusukti automobilį į kitą pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, jis atsitrenkė į automobilį OPEL CORSA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį ta pačia kryptimi, kurį vairavo I. S. Pažymėjo, jog po autoįvykio pareiškėjo elgesį sąlygojo patirtas šokas, nes susidūrimo metu iššovė automobilio saugos pagalvės, taigi pareiškėjas po stipraus smūgio automobiliu, taip pat nuo smūgio, kurį sukėlė išsiskleidusi oro pagalvė, nesiorientuodamas aplinkoje išlipo iš savo vairuojamos transporto priemonės, blaškėsi avarijos vietoje, matė, kad yra žmonių ir suprato, jog kažkas iškvietė pagalbą, taip pat nematė ir išorinių sužalojimų, kuriuos būtų patyrusi I.

S., todėl nukentėjusiajai neteikė pirmosios pagalbos dėl objektyvių priežasčių. Tvirtino, jog pareiškėjas įvykio vietoje įsitikino, ar viskas gerai su juo važiavusiai keleivei K. B.. Kai ši pasakė, kad silpnai jaučiasi, svaigsta galva ir nori eiti namo, pareiškėjas, vis dar sunkiai orientuodamasis situacijoje, pasakė jai, kad eitų namo, o jis pasiliks įvykio vietoje. Jai išėjus, pareiškėjas, vis dar būdamas gilaus šoko būsenoje, matydamas, kad atvyksta pagalba bei matydamas įvykio vietoje besirenkančių kaimo gyventojų pasipiktinimą ir jo atžvilgiu reiškiamą nepasitenkinimą bei užgauliojimus, jautėsi prislėgtas bei palaužtas, todėl iki galo nesuvokdamas savo veiksmų pasišalino iš įvykio vietos.

Pažymėjo, jog L. T. nebūtų palikęs avarijoje sužaloto asmens be pagalbos, tačiau, iš įvykio vietos pasišalino, tik žinodamas, kad sužeistąja eismo įvykio dalyve bus pasirūpinta. Pareiškėjo nuomone, aplinkybes, kad L. T. buvo stipriai paveiktas šoko, patvirtina medicininiai dokumentai, be to, pareiškėjas iki šiol lankosi pas psichiatrus. Tvirtino, jog tarnybinio patikrinimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi su pareiškėjo tariamai padarytu pažeidimu susiję veiksniai, tinkamai neįvertintas pareiškėjo patirtų sužalojimų mastas ir jų galimas poveikis pareiškėjo elgsenai, todėl liko nepaneigtos abejonės, kad veiksmus, kuriuos jis atliko iš karto po eismo įvykio, tuo metu objektyviai galėjo atlikti dėl savo sveikatos būklės. Nurodė, jog šiuo metu dėl autoįvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nėra baigtas.

Nors tik teismas gali konstatuoti, kad asmuo yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, visapusiškai ištyręs bylą, išklausęs paaiškinimų ir ištyręs visus įrodymus, tačiau pareiškėjo kaltė dėl autoįvykio, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl tokia Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje dėstomi argumentai bei vyresniojo tyrėjo daromos išvados prieštarauja pamatiniam ir fundamentaliam nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjas nepagrįstai tarnybinio tyrimo metu buvo apkaltintas nusikalstama veika. Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju nebuvo patikimų duomenų, vadovaujantis kuriais būtų buvę galima konstatuoti, jog L. T. įvykio dieną veikė tyčia bei sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės, dėl kurių buvo pripažinta, kad L. T. savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra pagrįstos neobjektyviu bei paviršutinišku tyrimo duomenų vertinimu. Tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, tiek skiriant nuobaudą buvo iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės, kurios yra reglamentuotos Vidaus tarnybos statute ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. IV-30P patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (Tvarkos 16 p.), kadangi pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo informuotas, kad turi teisę dėl atliekamo jo atžvilgiu patikrinimo teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pareigūnai žodžiu informavo, kad vyksta tyrimas, tačiau pareiškėjui jokie dokumentai nebuvo įteikti, be to, jis nebuvo informuotas apie turimą teisę teikti pastabas ir paaiškinimus. Pažymėjo, kad pats L. T. buvo suinteresuotas pateikti paaiškinimus ir gauti dokumentus, susijusius su jo atžvilgiu vykdomu tyrimu, tačiau atsižvelgianti į tai, jog buvo nedarbingas, jis tikėjosi, kad bus apklaustas, kai pasveiks.

Nepaisant to, kad pareiškėjas sirgo, tarnybinį patikrinimą vykdę pareigūnai turėjo realias galimybes jį apklausti, o 30 dienų nuobaudos skyrimo terminas nebūtų buvęs praleistas, kadangi Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo. Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje vyresnysis tyrėjas nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo metu L.

T. duotais paaiškinimais, kurie tik patvirtina aplinkybę, jog atliekant tarnybinį patikrinimą galimybė apklausti L. T. buvo, jis nevengė bendrauti su pareigūnais. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas turi būti panaikintas, nes tarnybinio patikrinimo metu pareigūno kaltė dėl tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo buvo konstatuota neteisėtai, atlikus neobjektyvų, formalų tyrimą, neišklausius pareiškėjo paaiškinimų, pažeidžiant tarnybinio tyrimo procedūrą.

3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kauno AVPK viršininko 2017 m. birželio 14 d. pavedimu Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriuje (toliau – ir VTS) pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Kėdainių r. PK) viršininko 2017 m. birželio 14 d. tarnybinį panešimą Nr. 20-PR2-23629 „Dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo policijos pareigūno automobilis“. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos buvo nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. 18.55 val.

L. T., ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas kartu su policijos pareigūne K. B., viršijo leistiną greitį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalota jo vairuotoja I. S. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, eismo įvykio dalyviu (vairuotoju) ir matydamas, kad I.

S. galbūt yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdamas pareigą suteikti jai medicinos pagalbą, apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos medikams, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugą ir tai, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalintų eismo įvykio dalyviai, šių veiksmų neatliko ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas I. S. pavojingoje gyvybei būklėje. Vėliau, iki 2017 m. birželio 14 d., kol nebuvo iškviestas į apklausą policijoje, pareiškėjas slėpė įvykio aplinkybes, teigė, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V.

K., nepranešė apie jį Kauno AVPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 14.1, 14.3, 14.5 punktų reikalavimų, buvo pakankamas pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Tvirtino, jog jo veiksmai po autoįvykio įrodo, jog pareiškėjas elgėsi sąmoningai, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, todėl jo argumentai dėl to, kad nesuvokė savo veiksmų dėl sveikatos būklės, yra nepagrįsti, prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą tarnybinį nusižengimą, apie tai, kad pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, prašoma jo teikti paaiškinimą, tačiau jis tai daryti atsisakė, tarnybinio tyrimo procedūra nebuvo pažeista.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 20-TE-543 „Dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus – dėl jo grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu („kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą“), remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2017 m. birželio 22 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-96 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. T. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada).

7. Teismas nurodė, kad tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (Nr. IX-1538, toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, Aprašas) nuostatos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.).

Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 33 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos aprašo 26 p.). Taigi, prieš skiriant policijos pareigūnui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. apie 18.55 val.

L. T., ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalota jo vairuotoja I. S. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuota, jog L. T. nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347, 14.1, 14.3, 14.5 punktų reikalavimų, nes būdamas policijos pareigūnu, eismo įvykio dalyviu (vairuotoju) ir matydamas, kad I. S. galbūt yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdamas pareigą suteikti jai medicinos pagalbą, apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos medikams, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugą ir tai, kad iš eismo įvykio vietos nepasišalintų eismo įvykio dalyviai, šių veiksmų, kurie reglamentuoti Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktuose, neatliko ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas I.

S. pavojingoje gyvybei būklėje, iki 2017 m. birželio 14 d., kol nebuvo iškviestas į apklausą policijoje, jis slėpė įvykio aplinkybes, teigė, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K., nepranešė apie jį Kauno AVPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams, teikdamas klaidingą informaciją tyrėjams, apsunkino tyrimo eigą. Iš tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybių, jog 2017 m. birželio 13 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo sužalota automobilio OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. S., pasišalino iš autoįvykio vietos, nesiėmė jokių priemonių dėl medicininės pagalbos nukentėjusiajai suteikimo, tačiau tvirtino, jog jo elgesys po eismo įvykio buvo sąlygotas stresinės būsenos, potrauminio šoko dėl įvykio metu išsiskleidusios oro pagalvės, patirto smūgio, dėl įvykio vietoje susirinkusių žmonių pasipiktinimo, todėl, nesuvokdamas savo veiksmų, negalėjo adekvačiai vertinti po įvykio susiklosčiusios situacijos, galbūt po įvykio buvo praradęs sąmonę.

Tačiau tarnybinio patikrinimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės šiuos pareiškėjo argumentus paneigia.

8. Teismas administracinės bylos duomenimis nustatė, jog pareiškėjo vairuojamame automobilyje autoįvykio metu išsiskleidė oro pagalvė, tačiau jis pats nesusižalojo. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė 2017 m. birželio 14 d. paaiškinime po įvykio Kauno AVPK viršininkui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis po eismo įvykio buvo praradęs sąmonę, ar elgėsi nesąmoningai. Priešingai, pats pareiškėjas skunde nurodė, jog iš karto po įvykio siekė pasirūpinti kartu su juo važiavusia keleive K. B. Pastaroji, apklausta liudytoja Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, nurodė, jog po įvykio L.

T. pasakė :“ (duomenys neskelbtini), atsiprašau“, jos pasiteiravo, ar viskas gerai, po to ją nuramino, sakydamas, kad „viskas bus gerai, susitvarkysim“. Šias aplinkybes K. B. patvirtino, apklausta liudytoja teismo posėdžio metu, be to, nurodė, jog ji nepamena, kad L. T. įvykio vietoje būtų pradaręs sąmonę. Kauno AVPK Imuniteto skyriuje liudytoja apklausta R. J. nurodė, jog su savo vaikinu T. G. ir dviem draugais važiavo iš (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), paties automobilių susidūrimo nematė, tačiau įvykio vietoje buvo po kelių minučių, pamatę apvirtusį automobilį, nukentėjusiajai iškvietė medicininę pagalbą, „Audi“ automobilio durys buvo atdaros ir joje žmonių nebuvo, bet, belaukiant greitosios, iš krūmų išlindo minėtą automobilį vairavęs vaikinas (jį užfiksavo prieš tai, kai kelis kartus „Audi“ pavojingai lenkė jų vairuojamą automobilį), įlindo į „Audi“ automobilį, pasiėmė dokumentus ir dingo krūmuose tarp namų.

Nustatyta, jog iki 2017 m birželio 14 d., kol nebuvo iškviestas į apklausą policijoje, pareiškėjas slėpė įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K. Tai patvirtina 2017 m. birželio 14 d. Kauno AVPK Kėdainių PK komisariato viršininko A. J. tarnybinis pranešimas), šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. 2017 m. birželio 14 d. V. K. paaiškinime Kauno AVPK viršininkui nurodyta, jog automobilio „Audi“ jis nevairavo, 2017 m. birželio 14 d. autoįvykyje nedalyvavo, apie jį sužinojo iš pareiškėjo, padėdamas išvengti pastarajam problemų darbe, prisiėmė jo kaltę, apie tai pranešdamas policijai. 2017 m. birželio 14 d. pareiškėjo paaiškinime Kauno AVPK viršininkui nurodyta, jog po įvykio klaidingai nurodė įvykio aplinkybes, bijodamas prarasti darbą.

K. B. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu ir duodama parodymus Kauno AVPK patvirtino, jog su L. T. apie įvykio aplinkybes kalbėjosi 2017 m. birželio 14 d. vakare ir jis jai papasakojo, kad buvo sukurta istorija, jog vairavo kitas asmuo, tačiau jis pats žadėjo prisipažinti dėl autoįvykio.

9. Teismas konstatavo, kad tarnybinio tyrimo metu surinkti duomenys ir teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas eismo įvykio dieną ir kitą dieną po eismo įvykio elgėsi sąmoningai, jo veiksmai (pasišalinimas iš autoįvykio, klaidinančios versijos, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, pateikimas) buvo nukreipti siekiant išvengti gresiančios atsakomybės dėl autoįvykio pasekmių. Šių veiksmų pobūdis, jų nuoseklumas, siekiamas tikslas ir pasirinkti būdai pastarajam tikslui pasiekti paneigia pareiškėjo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas dėl streso ir potrauminio šoko negalėjo suprasti savo veiksmų ir adekvačiai vertinti įvykio aplinkybių.

10. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas praėjus po eismo įvykio kelioms dienoms (2017 m. birželio 16 d.) kreipėsi į medikus ir vėliau lankėsi dėl psichologinio, psichinio pobūdžio sveikatos sutrikimų, kurie medicininiuose dokumentuose įvardijami kaip potrauminio streso sutrikimai, tačiau, teismo vertinimu, jie neįrodo, kad po eismo įvykio jis elgėsi nesąmoningai, nesuprato savo veiksmų. Byloje nepaneigta, jog pareiškėjas eismo įvykio metu ir po jo galėjo patirti stresą, tačiau šis stresas, kaip jau buvo minėta, jam netrukdė imtis aktyvių veiksmų, kurie buvo nukreipti, siekiant išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, jų kontekste, pareiškėjo paaiškinimai dėl negalėjimo suprasti veiksmų po eismo vertinti kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant palankios ginčo baigties.

11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų, vadovavosi Tvarkos aprašo 22, 22.1, 23 punktais, liudytojo Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjo V. C. (V. C.), pareigūno D. B. parodymais ir nurodė, kad Kauno AVPK 2017 m. birželio 15 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, kuriame pareiškėjas informuojamas apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą, apie tai, jog pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, prašoma jo iki 2017 m. birželio 19 d. pateikti paaiškinimą, jame išaiškintos tikrinamo pareigūno teisės, pareiškėjas pasirašyti atsisakė (tai patvirtina įrašas ant pranešimo ir pareigūnų V. C., Kauno AVPK Kėdainių r. PK vyriausiųjų patrulių I. S. ir D. B. parašai bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai). Teismo vertinimu, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, laikėsi Apraše įtvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir procedūros, tarp jų ir dėl pareiškėjo teisės pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio pažeidimo, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, iki pranešime nurodyto termino paaiškinimo ir prašymų nepateikė.

12. Teismas nurodė, kad Aprašo 21.5 punkte įtvirtinta nuostata tikrintojui suteikia teisę gauti kitą reikiamą informaciją, esant anksčiau nurodytai situacijai, atsakovas vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis – pareiškėjo 2017 m. birželio 15 d. liudytojo apklausos protokolu (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29611-17). Teismo vertinimu, tiek Kauno AVPK 2017 m. birželio 15 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai dėl nusikalstamos veikos, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, peržengia tarnybinio nusižengimo ribas, yra reglamentuojami Baudžiamojo kodekso normomis, todėl šalintini iš tarnybinio kaltinimo. Tačiau, teismo nuomone, atsakovas, atlikdamas tarnybinį vertinimą, turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo elgesį jo veiksmų, kurie atitinka BK numatytų veikų požymius, vertinti tarnybinio pažeidimo kontekste per tarnybinio nusižengimo prizmę, jų neinkriminuojant į tarnybinį kaltinimą. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados ir skundžiamo Įsakymo matyti, jog pareiškėjo veiksmai ir buvo įvertinti tokiu būdu, atlikus tarnybinį vertinimą ir priimant skundžiamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas, atleidžiant jį iš vidaus tarnybos, buvo nubaustas būtent už tarnybinį pažeidimą, pasireiškusį pareigūno vardo pažeminimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad veikas, reglamentuotas BK normomis, iš tarnybinio kaltinimo pašalino, o kitų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, tarp jų ir procedūrinių pažeidimų nenustatė, nurodytus tarnybinio patikrinimo metu padarytus pažeidimus pripažino neesminiais, nesudarančiais pagrindo Įsakymo panaikinimui.

13. Teismas nurodė, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai nustatomi kalti pareigūno veiksmai dėl tam tikrų veikų (veikimo ar neveikimo), priešingų teisei ar tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, ir šios veikos sukeliamos pasekmės yra akivaizdus vidaus tarnybos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar jos kompromitavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas nuo baudžiamojo nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Tokios nuostatos dėl minėtų teisės aktų taikymo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-147/2013), todėl pareiškėjo argumentai dėl Konstitucijoje įtvirtinto asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo nepagrįsti.

14. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog L. T., pradėdamas tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, prisiekė „būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą“. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje apibrėžtos policijos pareigūnų bendros profesinės pareigos, tarp jų – pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams, o apie padarytus teisės pažeidimus pranešti policijos įstaigai. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu (vyriausiuoju patruliu), gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, konkrečiu atveju, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktų reikalavimus, jų neatliko, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nepasirūpindamas neatidėliotinos pagalbos eismo įvykio metu sužalotam asmeniui suteikimu, teikdamas klaidinančią informaciją eismo įvykio tyrimui, tokiais veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl to buvo sukeltas visuomenės nepasitikėjimas policija, pakenkta minėtos institucijos reputacijai visuomenės akyse, todėl pagrįstai ir teisėtai tarnybinio tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 14.1, 14.3, 14.5 punktų reikalavimų.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas pareigūnu, geriau negu bet kuris kitas asmuo suvokė reikalavimus savo elgesiui eismo įvykio metu. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jo veiksmai, dėl kurių atleistas iš vidaus tarnybos, buvo atlikti sąmoningai, pareiškėjas žinojo, jog priešingų teisei veiksmų atlikimas akivaizdžiai nesiderina su tarnybos paskirtimi ir pareigūno statusu bei etika, tokios aplinkybės pagrindžia jo kaltę dėl inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl atsakovas turėjo teisėtą pagrindą konstatuoti tyčinį nusižengimą ir taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes, priėjo išvadą, jog pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas iš esmės buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamam įsakymui panaikinti, nenustatyta. Kadangi skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nuobauda yra adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, todėl Įsakymo panaikinimui bei išvestinio pobūdžio reikalavimų tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas atmesti skundą yra neteisėtas, prieštaraujantis konstituciniam teisinės valstybės principui, akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

17.2. 2017 m. spalio 16 d. vykusiame teismo pirmame posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu (kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) prašė teismo administracinę bylą sustabdyti kol bus baigtas pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29611-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, pradėtos dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų, dėl ko ir paskirta tarnybinė nuobauda. Tačiau teismas nemotyvuotai prašymą stabdyti bylą atmetė, taip pažeisdamas teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1031-624/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-989-756/2017). Teismas, prieš priimdamas sprendimą, privalėjo imtis protingų ir teisėtų priemonių išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Tarp administracinės bylos ir minėto ikiteisminio tyrimo egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl bylos nagrinėjimas privalėjo būti sustabdytas, kol paaiškės aplinkybės, objektyviai turinčios reikšmės sprendimui joje.

17.3. Į 2017 m. spalio 16 d. vykusį teismo posėdį nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2561-422/2017 buvo kviesti liudyti R. S. (Kauno AVPK Kėdainių raj. PK reagavimo skyriaus tyrėja, atleista 2017 m. liepos 28 d.) ir D. Š. (Kauno AVPK Kėdainių raj. PK reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, atleistas 2017 m. liepos 28 d.). R. S. apklausos pradžioje paaiškino, kad ji ir D. Š. yra atleisti ir jiems pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes R. S. ir D. Š. 2017 m. birželio 13 d. atvykę registruoti įvykį matė eismo įvykio kaltininką, tačiau jam nesurašė administracinio nusižengimo protokolo. R. S. ir D. Š. atžvilgiu įsiteisėjus apkaltinamiesiems nuosprendžiams taptų akivaizdu, kad pareiškėjas nepasišalino iš įvykio vietos ir atsirastų pagrindai atnaujinti šią administracinę bylą.

17.4. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes ir visumą byloje surinktų duomenų. Pareiškėjas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29611-17 iš esmės pačio autoįvykio fakto neneigia, prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, draudimo bendrovei jau atlygino 2 800 Eur žalą (dokumentai pridėti prie ikiteisminio tyrimo), įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti žalą kai (jeigu) tik ji pareikš tokį reikalavimą (duomenys ikiteisminiame tyrime). Tik teismas gali konstatuoti, kad asmuo yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo, visapusiškai ištyręs bylą, išklausęs paaiškinimų ir ištyręs visus įrodymus. Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo kaltę, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, konstatuoja pats vyresnysis tyrėjas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje vyresnysis tyrėjas konstatuoja, kad pareiškėjas „padarė nusikalstamą veiką“, jog pareiškėjas „viršijo leistiną greitį“. Visoms įvykio aplinkybėms ištirti ir išanalizuoti yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame tik specialiųjų žinių turintys ekspertai galės atsakyti į šiuos klausimus, t. y. kokiu greičiu važiavo automobilis, dėl ko įvyko eismo įvykis, koks buvo kiekvieno eismo dalyvio veiksmų priežastinis ryšys su pasekmėmis. Tokia Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje dėstomi argumentai bei vyresniojo tyrėjo daromos išvados prieštarauja pamatiniam ir fundamentaliam nekaltumo prezumpcijos principui. Taigi Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės, dėl kurių buvo pripažinta, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra pagrįstos neobjektyviu bei paviršutinišku tyrimo duomenų vertinimu.

17.5. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo galėjimo suvokti savo elgesio esmę dėl šoko sukeltos būsenos. Aplinkybes, kad pareiškėjas buvo stipriai paveiktas šoko įvykio metu, patvirtina faktas, jog pareiškėjas iki šiol lankosi pas medicinos psichiatrę. Vadovaujantis viešosios įstaigos Kėdainių sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašu, pareiškėjui diagnozuotas nepatikslintas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) reakcija, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sindromas, kita patikslinta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sutrikimas. 2017 m. lapkričio 20 d. prie bylos buvo pridėtas medicinos dokumentų išrašas apie pareiškėjui konstatuotą (duomenys neskelbtini) sutrikimą, kuris atsirado po autoįvykio. Taigi akivaizdu, kad eismo įvykio metu patirto šoko padarinius pareiškėjas jaučia iki šiol. Kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sugebėjimo po 2017 m. birželio 13 d. autoįvykio suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, 2017 m. spalio 16 d. vykusiame teismo pirmame posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas prašė teismą sustabdyti bylą ir paskirti pareiškėjui psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismas nemotyvuotai šį prašymą atmetė, o sprendime, netgi išplėsdamas savo kompetencijos ribas, neturėdamas specialiųjų medicininių žinių vertino pareiškėjo psichinę būklę.

17.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: 1) turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; 2) ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti; 3) vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Pažeidimo padarymo, kaltės formos ir visų kitų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visuma turi būti nustatyta išsamiais ir objektyviais įrodymais. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, šio tyrimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi su pareiškėjo tariamai padarytu pažeidimu susiję veiksniai, todėl liko nepaneigtos abejonės, kad pareiškėjas veiksmus, kuriuos jis atliko iš karto po eismo įvykio, tuo metu objektyviai galėjo atlikti dėl savo sveikatos būklės. Be kita ko, atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą buvo pažeisti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai bei nesilaikyta norminiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo buvo priimtas skubotai, prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir yra neteisėtas.

17.7. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo informuotas, kad turi teisę dėl atliekamo jo atžvilgiu patikrinimo teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Pareigūnai žodžiu informavo, kad vyksta tyrimas, tačiau pareiškėjui jokie dokumentai nebuvo įteikti. Pats pareiškėjas buvo suinteresuotas pateikti paaiškinimus ir gauti dokumentus, susijusius su jo atžvilgiu vykdomu tyrimu, tačiau atsižvelgianti į tai, kad buvo nedarbingas, jis tikėjosi, jog bus apklaustas, kai pasveiks. Siekiant objektyvaus tyrimo, tarnybinis patikrinimas negalėjo būti atliktas, neišklausius atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos. Nepaisant to, kad pareiškėjas sirgo, tarnybinį patikrinimą vykdę pareigūnai turėjo realias galimybes pareiškėją apklausti, o 30 dienų nuobaudos skyrimo terminas nebūtų buvęs praleistas, kadangi Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo nusižengimo išaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas sirgo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje vyresnysis tyrėjas remiasi ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo duotais paaiškinimais, todėl tai patvirtina aplinkybę, kad atliekant tarnybinį patikrinimą galimybės apklausti jį buvo, jis nevengė bendrauti su pareigūnais. Galimybė apklausti pareiškėją buvo, kai jis kitą dieną po įvykio atvyko į darbą Kėdainių policijos komisariate, todėl akivaizdu, kad tarnybinį patikrinimą atlikę asmenys norėjo ji kuo greičiau pabaigti, jų nedomino pareiškėjo paaiškinimai, kas rodo, jog sprendimas atleisti pareiškėją jau buvo priimtas.

18. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ne tik dėl eismo įvykio sukėlimo, kurio metu buvo sužalotas žmogus, bet ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos bei nukentėjusiojo palikimo be pagalbos. Pareiškėjas teigia, kad administracinė byla turėjo būti sustabdyta, kol bus priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje. Tačiau Statuto 33 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo gautas leidimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29611-17 dokumentais. Iš L. T. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad pareiškėjas prisipažino važiavęs viršydamas leistiną greitį, sukėlęs eismo įvykį, nesuteikęs nukentėjusiajai pagalbos ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Taip pat 2017 m. birželio 14 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkui teiktame paaiškinime L. T. nurodė: „Bijojau prarasti darbą, dėl to klaidingai nurodžiau įvykio aplinkybes <...>“.

Taigi atliekant tarnybinį patikrinimą buvo surinkta pakankamai objektyvios informacijos leidžiančios spręsti, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, eismo įvykio dalyviu (vairuotoju) ir matydamas, jog nukentėjusioji galbūt yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdamas pareigą suteikti jai medicininę pagalbą, apie tai pranešti spec. tarnyboms (greitajai med. pagalbai, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugą ir tai, kad iš įvykio vietos nepasišalintų jos dalyviai, šių veiksmų neatliko ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, taip palikdamas nukentėjusiąją pavojingoje gyvybei būklėje.

Vėliau, iki 2017 m. birželio 14 d., kol pareiškėjas nebuvo iškviestas apklausai į policiją, jis slėpė įvykio aplinkybes, teigė, kad eismo įvykio metu jam priklausantį automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė V. K. (vėliau abudu tai paneigė), be to, pareiškėjas, bandydamas nuslėpti įvykio aplinkybes, nepranešė apie jį Kauno AVPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams. 2017 m. birželio 14 d. savo paaiškinime pareiškėjas teigė, jog nurodė klaidingai įvykio aplinkybes, nes bijojo netekti darbo.

Pareiškėjo parodymai apie tai, kad jis, nesuvokdamas savo veiksmų dėl patirto streso, nesuprato, kodėl išėjo iš įvykio vietos, vertintini kritiškai ir tik kaip gynybinė pozicija, kadangi iš tarnybinio patikrinimo surinktos medžiagos matyti, jog jis sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, tyčia pateikęs melagingą versiją, tikėdamasis išvengti gręsiančios atsakomybės. Tarnybinis patikrinimas nebuvo stabdomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

Atsakovo teigimu, ta aplinkybė, jog pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino tik įsitikinęs, kad nukentėjusiajai bus suteikta pagalba, leidžia spręsti, jog po avarijos pareiškėjas visą situaciją vertino adekvačiai. Tą patį patvirtina ir tolimesni jo veiksmai siekiant išvengti atsakomybės. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad vėliau nustatyti potrauminio streso simptomai: nervinė įtampa, nerimas dėl ateities, miego sutrikimas, neįrodo, kad pareiškėjas po eismo įvykio elgėsi nesąmoningai, nesuprato savo veiksmų. Pabrėžia, kad tokio pobūdžio nerimo sutrikimai yra normalus reiškinys, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, jam grėsė baudžiamoji atsakomybė.

Tačiau minėti nerimo sutrikimai gali būti vertintini tik kaip neteisėtų pareiškėjo veiksmų pasekmė, bet ne jų priežastis. Atsakovas taip pat nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu tarnybinį patikrinimą atliekantis Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis tyrėjas nuvyko į pareiškėjo tėvų namus turėdamas tikslą įteikti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, kuriame išdėstytos visos Tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintos tikrinamojo teisės. Tačiau pareiškėjas minėto pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo nepasirašė, nors jo kopiją paėmė.

Pareiškėjo atsisakymą pasirašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ant pranešimo kopijos savo parašais patvirtino V. C., Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji postiniai I. S. ir D. B.. V. C. ir D. B. minėtą aplinkybę pakartotinai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu objektyviai nustatyti visas aplinkybes trukdė būtent pareiškėjas, t. y. atsisakė priimti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir nepateikė paaiškinimo.

Kadangi buvo siekiama objektyviai atlikti tyrimą, į tarnybinio patikrinimo išvadą, kaip ir minima apeliaciniame skunde, buvo įtraukti pareiškėjo paaiškinimai teikti ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teiginys, kad nebuvo išklausyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, yra nepagrįstas. Pagal tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius ir įvertintus įrodymus atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, eismo įvykio metu sužalojęs žmogų, apie jį nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka ir nesuteikęs pirmosios med. pagalbos paliko asmenį pavojingoje gyvybei būklėje įvykio vietoje bei pasišalino iš įvykio vietos.

Nustatyta, kad pareiškėjas slėpė padarytą nusikalstamą veiką nepranešdamas apie įvykį Kauno AVPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams, teikė klaidingą informaciją tyrėjams, taip apsunkindamas tyrimo eigą. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra (pareiškėjas taip pat nepateikė) įrodymų, paneigiančių teisės aktų nustatyta tvarka gautus ir kartu leistinus bei patikimus įrodymus apie šį faktą. Šio fakto konstatavimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardo pažeminimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 20-TE-543 „Dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patvirtintoje 2017 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-96 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. T. veiksmų“, kuri yra sudėtinė Įsakymo Nr. 20-TE-543 dalis, nurodyta, jog 2017 m. birželio 13 d. apie 18.55 val. L. T., ne tarnybos metu, neuniformuotas, (duomenys neskelbtini), 45-ame kilometre, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužalota jo vairuotoja I. S. Nustatyta, kad po eismo įvykio pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos.

22. Pareiškėjo elgesiu, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, laikyta tai, kad pareiškėjas, eismo įvykio metu sužalojęs žmogų, apie įvykį nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka ir nesuteikęs pirmosios medicininės pagalbos paliko asmenį pavojingoje gyvybei būklėje įvykio vietoje bei pasišalino iš įvykio vietos. Nustatyta, kad pareiškėjas slėpė įvykio aplinkybes, teikė klaidingą informaciją tyrėjams, taip apsunkindamas tyrimo eigą.

23. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 20-TE-543 yra teisėtas, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus bei faktines aplinkybes, neteisingai išaiškino ir taikė Statuto ir kitų teisės aktų normas bei pažeidė konstitucinius nekaltumo prezumpcijos, teisinės valstybės principus, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nesustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimo, kol bus baigtas pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29611-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, pradėtos dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų, dėl ko ir paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo teigimu, liko nepaneigtos abejonės, kad pareiškėjas veiksmus, kuriuos jis atliko iš karto po eismo įvykio, tuo metu objektyviai galėjo atlikti dėl savo sveikatos būklės. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą buvo pažeisti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai bei nesilaikyta norminiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų.

24. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, susijusioms su pareiškėjui taikytos tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumu. Pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimą, žinojo, kokios neteisėtos veikos padarymu yra kaltinamas, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atliekant minėtą tarnybinį patikrinimą, buvo pažeistos kokios nors esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir objektyviam visų aplinkybių įvertinimui. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek Kauno AVPK 2017 m. birželio 15 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 20-PR1-103, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje argumentai dėl padarytų nusikalstamų veikų peržengia tarnybinio nusižengimo ribas, todėl pašalino iš tarnybinio kaltinimo. Teismas pareiškėjo veiksmus, kurie atitinka BK numatytų veikų požymius, vertino tik pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesio savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą kontekste.

25. Pasisakydama dėl byloje ginčijamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 20-TE-543 pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, skiriasi tik šalių pozicija dėl pareiškėjo elgesio vertinimo Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu.

26. Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017).

28. Tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas ne dėl nusikalstamų veikų padarymo, o dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 14.1, 14.3, 14.5 punktų reikalavimų pažeidimo ir už pareigūno vardo pažeminimą, todėl atleidimui nebuvo būtinas teismo nuosprendis ar ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas, o pareiškėjo teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Nors nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą. Netinkamas pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra apibendrinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu (vyriausiuoju patruliu), gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, konkrečiu atveju, ignoruodamas Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktų reikalavimus, jų nevykdė, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, nepasirūpindamas neatidėliotinos pagalbos eismo įvykio metu sužalotam asmeniui suteikimu, teikdamas klaidinančią informaciją eismo įvykio tyrimui, tokiais veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, dėl to buvo sukeltas visuomenės nepasitikėjimas policija, pakenkta minėtos institucijos reputacijai visuomenės akyse, todėl pagrįstai ir teisėtai tarnybinio tyrimo metu buvo konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d.

įsakymu Nr. V-347, 14.1 punkto – ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; 14.3 punkto – ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija; 14.5 punkto – ne tarnybos metu policijos pareigūnas patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui, reikalavimų.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjo veiksmų pobūdis, jų nuoseklumas, siekiamas tikslas ir pasirinkti būdai pastarajam tikslui pasiekti paneigia pareiškėjo ir jo atstovo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas dėl streso ir potrauminio šoko negalėjo suprasti savo veiksmų ir adekvačiai vertinti įvykio aplinkybių. Pareiškėjo elgesys eismo įvykio dieną ir po eismo įvykio rodo, kad jo veiksmai (pasišalinimas iš autoįvykio, klaidinančios versijos, kad jo automobilį vairavo kitas asmuo, pateikimas) buvo nukreipti siekiant išvengti gresiančios atsakomybės dėl autoįvykio pasekmių. Šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, susijusius su pareiškėjo elgesiu ne tarnybos metu. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino tik įsitikinęs, kad nukentėjusiajai bus suteikta pagalba, leidžia spręsti, jog po avarijos pareiškėjas visą situaciją vertino adekvačiai. Tą patį patvirtina ir tolimesni jo veiksmai siekiant išvengti atsakomybės. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad vėliau nustatyti potrauminio streso simptomai neįrodo, jog pareiškėjas po eismo įvykio elgėsi nesąmoningai, nesuprato savo veiksmų.

30. Vertinant Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu, ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, konstatuotina, kad tokie pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

31. Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas, taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 20-TE-543 „Dėl vyriausiojo patrulio L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus šį įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei nenustačius neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, negali būti tenkinami ir pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo pareiškėjo į vidaus tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė