2021-11-03 Nr. AB-23036-3-62-3-01282-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-968-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01282-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2018 m. kovo 30 d. buvo pervežtas kalėti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) 1-ąjį sektorių ir paskirtas į 8-ą būrį, kuriame kali jaunimas, neigiamos darbinės motyvacijos, turintys priklausomybių, besilaikantys subkultūros tradicijų. Jam buvo labai sunku kalėti, nes nebuvo su kuo bendrauti, jo ir kitų nuteistųjų požiūriai kardinaliai skyrėsi, todėl buvo labai sunku adaptuotis. Minėtame būryje kalintys nuteistieji visada buvo agresyviai nusiteikę prieš pareiškėją. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-856 jis buvo perkeltas į 6-ą būrį, kuriame kalėjo asmenys, pervežti iš Alytaus pataisos namų, turintys žalingų įpročių, neigiamos darbinės motyvacijos, griežtai besilaikantys subkultūros. Šiame būryje jis nepritapo, buvo ignoruojamas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-2256 buvo paskirtas į 3-ią būrį, kuriame taip pat kalėjo jaunimas, turintys žalingų įpročių, skolingi kitiems nuteistiesiems narkotikų, dėl įvairių problemų skundę kitus nuteistuosius pareigūnams, todėl visų būrių nuteistieji jautė didelę neapykantą 3-iame būryje kalintiems nuteistiesiems. Gyvenimas šiame būryje kėlė didelę įtampą, jam buvo labai sunku bendrauti, užsidarė savyje, kreipėsi pagalbos į psichologus, psichiatrus. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2-294 vėl paskyrė į 6-ą būrį, kuriame griežtai laikomasi subkultūros. Būryje jis nepritapo, buvo ypač sudėtinga, nes buvo perkeltas iš 3-io būrio. Pareiškėjui nuolat buvo sunkinamos kalinimo sąlygos, visiškai nesilaikoma diferencijuoto skyrimo į būrius. Skiriant į būrius nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę, amžių, nebuvo atsižvelgta į psichologinę pažymą-rekomendaciją dėl jo priežiūros ypatumų. 2020 m. vasario 4 d. besigydydamas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriuje bandė (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neginčija Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymų, todėl byloje nėra galimas neteisėtų veiksmų konstatavimas. Pareiškėjo teisė skųsti pataisos namų įsakymus nebuvo apribota. Visi pareiškėjo perkėlimai iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei tinkamai įforminti. Nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos dėl nuteistojo priimamas sprendimas, kurį priimant dalyvauja pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariai. Priskirti nuteistuosius atitinkamiems būriams yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija. Pareiškėjas dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, buvo konsultuotas 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatyta, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo O. B. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl neteisėtų ir nepagrįstų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 1-ojo sektoriaus 8, 6 ir 3 nuteistųjų būrius nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 2-471 buvo perkeltas iš 2-ojo sektoriaus 11-o būrio į 1-ojo sektoriaus 8-ą būrį; 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-856 – perkeltas į 6-ą būrį; 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-2256 iš 6-o būrio – į 3-ią būrį. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2-94 pareiškėjui paties prašymu paskirta miegamoji vieta pirmame aukšte. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2-294 pareiškėjas iš 3-io būrio perkeltas į 6-ą būrį.

7. Teismas aptarė Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 65 punktą, nurodė, jog analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-258 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2020 m. Taisyklės) 13 punkte, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šiuos normos taikymo aspektu (2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019). Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius darbo organizavimo Pirmajame sektoriuje“ sudaryta nuteistųjų skirstymo komisija 1-ajame sektoriuje, kuri, kaip direktoriaus patariamoji institucija, teikia siūlymus dėl nuteistųjų paskyrimo į būrius bei gyvenamąsias patalpas.

Įsakymuose yra nustatyti nuteistųjų skyrimo į lokalinius sektorius ir būrius kriterijai, į kuriuos komisija turi atsižvelgti skirdama nuteistuosius į lokalinius sektorius, būrius. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-122 (toliau – ir Įsakymas) nustatytus kriterijus, nenustatė pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pataisos įstaigos direktorius, skirdamas jį į 8-ąjį lokalinį sektorių, neįvertino jo asmenybės ypatumų. Vienas iš kriterijų, į kurį privalu atsižvelgti, tai aplinkybė, jei nuteistasis dėl įvairaus pobūdžio problemų nesugeba adaptuotis kituose būriuose ar turi asmeninio / asmenybinio pobūdžio problemų.

Vertindamas, ar Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją, apgyvendintą 8-ame būryje, teismas pažymėjo, kad byloje esančioje 2018 m. balandžio 4 d. pažymoje-rekomendacijoje Nr. 73(1)-88 dėl pareiškėjo priežiūros ypatumų nurodyta, jog jis įrašytas į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis apskaitos žurnalą nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., todėl jam buvo rekomenduojama taikyti sustiprintą priežiūrą. Teismas priėjo prie išvados, jog tai patvirtina, kad pareiškėjas turi psichologinių problemų.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti, jog siūlydama skirti pareiškėją į 8-ą būrį komisija atsižvelgė į visus kriterijus. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, todėl nekonstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėją apgyvendinus Pravieniškių PN-AK 8 būryje.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 31 d. pataisos įstaigos direktoriui pateikė prašymą perkelti jį iš 6-o būrio į 3-ią būrį, o dėl sveikatos problemų buvo prašoma paskirti jį miegoti į apatinį lovos aukštą. Šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2-2256 pareiškėjas iš 6-o būrio perkeltas į 3-ią būrį, o 2019 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2-94 pareiškėjui paties prašymu paskirta miegamoji vieta pirmame aukšte. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į 3-ią būrį buvo paskirtas Nuteistųjų skirstymo komisijos protokolo pagrindu, atsižvelgus į jo prašymą, taip pat elgesį, teisės aktų reikalavimus ir pataisos namų direktoriaus nustatytus kriterijus. Teismui nekilo abejonių, kad komisija, siūlydama pataisos namų direktoriui skirti pareiškėją į 3-ią būrį, o direktorius, įsakymu jį paskirdamas į šį būrį, įvertino teisės aktais nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas išreiškė valią bausmę atlikti būtent 3-iame būryje, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl neteisėto jo paskyrimo į 3-ią būrį.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo paskirtas į 6-ą būrį. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis buvo perkeltas į 6-ą būrį, jam tai buvo paaiškinta. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologo buvo konsultuotas 6 kartus, nors atsakovo atstovo pateiktoje 2020 m. liepos 1 d. psichologės pasirašytoje pažymoje nurodoma, jog pareiškėjas dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, psichologo buvo konsultuotas vieną kartą – 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nors pareiškėjas paaiškinimuose tvirtino, kad visos konsultacijos buvo susiję su paskyrimais į atitinkamus būrius, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje psichologinių konsultacijų turinys nėra atskleistas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, jog nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ą būrį, tačiau Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 27 d. atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir jam buvo taikoma intensyvi priežiūra.

10. Teismas iš bylos duomenų, kuriuose atsispindi pareiškėjo pervežimai, nustatė, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje 2020 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 14 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad apklaustas pareiškėjas nurodė, jog 2020 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini), nes yra nusivylęs teisine sistema ir nėra sprendžiamos jo problemos. Dėl (duomenys neskelbtini) pretenzijų niekam neturėjo.

11. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl pareiškėjo perkėlimo į 6-ą būrį, atsižvelgė į Pravieniškių PN-AK pateiktą psichologės 2020 m. liepos 1 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dėl psichologinių sunkumų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 1 d., o ši diena nepatenka į laikotarpį, kurio metu jis buvo paskirtas į 6-ą būrį; atsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjo pateiktame Pravieniškių PN-AK 2020 m. balandžio 27 d. atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir jam buvo taikoma intensyvi priežiūra. Teismas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuomet jis atliko bausmę 6-ame būryje, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad, skiriant pareiškėją į 6-ą būrį, į nuteistųjų skyrimo į būrius kriterijus ir teisės aktų reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Teismas vadovavosi LVAT praktika, kurioje konstatuota, jog teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų skirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (2012 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo neteisėto paskyrimo į 6-ą būrį.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) siejo su abstrakčiomis aplinkybėmis, nusivylimu teisine sistema, tačiau nekonkretizavo, kokios jo problemos nesprendžiamos, todėl šie duomenys nesietini su pareiškėjo perkėlimu į būrius ir netinkamomis kalinimo sąlygomis. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas nusprendė, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 13. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra neteisingas, nes netinkamai įvertintos bylos aplinkybės. Teismas sprendė, jog 2018 m. kovo 30 d. atsakovo atstovas, paskirdamas pareiškėją į 8-ą būrį, vadovavosi galiojančiais kriterijais, tačiau neatsižvelgė į amžių, nes pareiškėjas buvo paskirtas gyventi tarp jaunimo, neturėjo su kuo bendrauti dėl didelės atskirties, į sveikatos būklę. Teismas nevertino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2-856 ir 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 2-294, kuriais pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ą būrį, minėtas paskyrimas yra prieštaringas ir neteisėtas (žr. pvz., Įsakymą ir kt.), neatsižvelgta į kriterijus, pagal kuriuos skiriama į būrius. Į 8-ą būrį skiriami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (pareiškėjo padarytas nusikaltimas – apysunkis), turintys adaptacijos problemų, besistengiantys laikytis vidaus tvarkos, tai reiškia nesilaikantys neformaliųjų tradicijų tarp kalinčiųjų (subkultūros), tai skiriant į 6-ą būrį, ypač aktualus subkultūros laikymasis, todėl tie, kas kituose būriuose subkultūros nesilaikė, 6-e būryje yra žeminami. Teismas šio fakto nevertino.

15. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų, jog teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, jog teismas būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo O. B. prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2020 m. kovo 30 d netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), o nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas ir pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Taisyklių 65 punkte, be kita ko, įtvirtinta, jog skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. 2020 m. Taisyklių 13 punkte nustatyti iš esmės analogiški skirstymo nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras kriterijai.

22. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-858/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2395-662/2018; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-392-502/2021; ir kt.).

23. Nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.).

24. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Nors Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 2 dalis nustato, kad vieni nuo kitų turi būti izoliuojami suaugusieji ir nepilnamečiai, o pagal Taisyklių 65 punktą, skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama, be kita ko, į jų amžių, tačiau pareiškėjas nedetalizavo, ką jis laiko jaunais asmenimis. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas teisės aktais nėra įpareigotas kartu laikyti tik tokius asmenis, kurių vertybės ar požiūriai įvairiais gyvenimo klausimais sutampa (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-457-1062/2021). Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertinti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turi psichologinių problemų, taigi atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovo atstovas, 2018 m. kovo 30 d. paskirdamas pareiškėją į 8-ą būrį, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę.

26. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 2-856 ir 2020 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. 2-294, kuriais pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ą būrį, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisėto pareiškėjo paskyrimo į 6-ą būrį turėtų būti pripažinta nepagrįsta. Vien tik subjektyvus pareiškėjo įsitikinimas, kad minėtas paskyrimas yra prieštaringas ir neteisėtas, neatsižvelgta į kriterijus, pagal kuriuos skiriama į būrius, nėra pagrindas byloje esančias faktines aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK 6-e būryje kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją, ar kad nuteistieji minėtame būryje laikytųsi subkultūros, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog tie, kas kituose būriuose subkultūros nesilaikė, 6-e būryje yra žeminami, nenurodė, kad konkrečiai jis pats buvo žeminamas, dėl ko negalėjo gyventi 6-e būryje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

27. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti, Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir nepažeidus jo teisių, nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė