2019-05-22 Nr. AB-11939-3-64-3-01650-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-388-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01650-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. G., D. G. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. G. ir K. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 31SK-525-(14.31.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) panaikinti 2016 m. birželio 13 d. NŽT sprendimą Nr. 1SS-1886-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai turėtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, jog NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 31SK-525-(14.31.110) pakeisti nustatytus kadastro duomenis. Priėmus minėtą sprendimą keitėsi sklypo riba, pareiškėjų želdiniai ir inžineriniai kiemo įrenginiai atsidūrė kaimynų sklype, todėl kilo ginčas dėl želdinių paėmimo ir jų teisėtų savininkų.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad 2010 metais kaimynai V. pardavė savo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Pareiškėjų ir kaimynų sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjai užsisakė žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus. 2013 m. rugsėjo 6 d. M. P. IĮ matininkas R. P. parengė pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2013 m. spalio 10 d. NŽT skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 31SL-(14.31.110)-2097, patvirtindamas žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal M. P. IĮ matininko R. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 9-6 pasirašė gretimo sklypo savininkė E. P. Ginčas dėl žemės sklypo ribos kilo tuomet, kai gretimo sklypo savininkai, t. y. E. ir D. P. užsisakė žemės kadastrinius matavimus ir pareiškėjui 2014 m. vasario 17 d. NŽT Šiaulių skyrius atsiuntė raštą Nr. 31SD-(14.31.104)-995, kuriame nurodė, jog atliekant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos buvo pažymėtos ne tomis pačiomis ribomis, todėl turės būti tikslinamos.

4. Pareiškėjai nurodė, kad kilusiame ginče dėl NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo priimto sprendimo Nr. 31SK-525-(14.31.110) turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2006 suformuotu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio taikymo precedentu. Pareiškėjas sprendė, kad esant pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su tiksliais kadastriniais matavimais (kadastro duomenų tikslinimas įregistruotas Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre nuo 2013 m. spalio 15 d., įregistravimo pagrindas – 2013 m. spalio 10 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 31SK-(14.31.110)-2097), todėl kiti planai, t. y. abrisai, laikinieji planai sudaryti iki šio sprendimo reikšmės neturi. Pareiškėjas nurodė, kad tai yra techniniai, informacinio pobūdžio, orientaciniai ir netikslūs dokumentai (abrisas yra braižomas pieštuku, o laikinas planas yra abstraktus). Taip pat sklypo ribos pagal abrisą nenustatinėjamos ir neregistruojamos, nes abrisas yra preliminarus brėžinys, reikalingas planui parengti, o sklypo ribos laikinajame plane galioja iki sklypo geodezinių matavimų.

5. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad savo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko 2013 metais ir juos įregistravo VĮ Registrų centras. Vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai padarė išvadą, kad jų žemės sklypo žymos, esančios įregistruotos VĮ Registrų centro, rodo, jog aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios pažymėti nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo, todėl sklypų riba buvo nustatyta tinkamai.

6. Atsakovas NŽT Šiaulių skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į patikslintą skundą prašė pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti, pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

7. Atsakovas pažymėjo, jog 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo patvirtinti E. P. ir D. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono sav., kadastro duomenys pagal matininko S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė E. P. priimtą sprendimą, kadastro duomenų bylą ir prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo teikė 2016 m. gegužės 5 d. VĮ Registrų centrui.

Atsakovas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2016 m. gegužės 10 d. NŽT Šiaulių skyriui pateikė išvadą Nr. (8.8.11) GIS1-86, kurioje nurodė, jog išnagrinėjus E. P. prašymą yra nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nesutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT buvo nagrinėjamas pareiškėjo K. G. 2016 m. gegužės 6 d. skundas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, NŽT Šiaulių skyrius nepradėjo procedūros dėl išvados pateikimo apie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumą iki bus išnagrinėtas minėtas skundas.

NŽT teigė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla parengta teisingai, o besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos turi būti tikslinamos ir apie tai NŽT Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 17 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104)-995 buvo informuotas pareiškėjas K. G. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu procedūros NŽT Šiaulių skyriuje nevykdomos, nes pagal pareiškėjų skundą Šiaulių apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. I-2909-621/2016.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog NŽT Šiaulių skyrius pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 126 punkte numatytą procedūrą pradės po to, kai įsiteisės Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas pagal pareiškėjų skundą iškeltoje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra būtinos.

8. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų teiginiu, jog skundžiamu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-525-(14.31.110) teritorinio skyriaus vedėjas keičia pareiškėjų M. P. IĮ matininko R. P. 2013 metais atliktus kadastrinius matavimus, nes ginčijame sprendime nurodyta, jog tvirtinami ne pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo, o besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. P. ir D. P., kadastriniai duomenys, kuriuos nustatė matininkas S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis bus galima pakeisti po to, kai NŽT Šiaulių skyrius parengs išvadą dėl pareiškėjo žemės sklypo kadastrinių matavimų, ir pareiškėjai pateiks NŽT Šiaulių skyriui naują žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kadastro duomenų bylą ir prašymą pakeisti nustatytus kadastro duomenis.

9. Paneigdamas pareiškėjų teiginius dėl skundžiamo sprendimo priėmimo teisingumo, atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, kad žemės sklypų savininkų kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus tomis pačiomis ribomis, kuriomis žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn. Atsakovo nuomone, NŽT Šiaulių skyrius, piimdamas pareiškėjų skundžiamą sprendimą, pagrįstai patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir nėra jokio pagrindo naikinti šio sprendimo. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjai skundė nurodė, kad į teismą kreipiasi dėl ribų nustatymo, tačiau nenurodė, kokias kadastro nuostatų ar kadastro duomenų surinkimo taisyklių nuostatas pažeidžia jų skundžiamas administracinis aktas.

10. Atsakovas pažymėjo, jog NŽT specialistai iš naujo patikrino visus žemės sklypų byloje esančius dokumentus, išnagrinėjo visas faktines aplinkybes apie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono sav. ir kitų su šiais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų suformavimą, privatizavimą ir kadastro duomenų nustatymo aplinkybes ir vadovaudamiesi atitinkamais teisės aktais vertino, kad pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, ne tomis pačiomis ribomis, matininkas R. P. nesivadovavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1235 „Dėl Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, žemės sklypo ribų nustatymo brėžiniu, parengtu 2005 m. lapkričio 29 d. ir žemės sklypo planu, parengtu 2006 m. kovo 7 d. vyresniosios inžinierės J. M. Atsižvelgiant į tai, NŽT vertino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla parengta teisingai, t. y. pagal Žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo 2001 m. gruodžio 13 d. parengtą žemės sklypo Nr. 369 planą, kuriame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai iš esmės atitinka žemės sklypo ribų linijų ilgius, nustatytus matininko S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2 plane.

II. 11. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų D. G. ir K. G. patikslintą skundą tenkino. Teismas panaikino NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-525-(14.31.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, NŽT 2016 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 1SS-1886-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus negali būti vykdomos jokios rekonstrukcijos, kadastrinių duomenų nustatymas yra vykdomas matuojant jau suprojektuotus objektus ir nekeičiant anksčiau nustatytų ribų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad matininkas S. T., nustatydamas ginčytiną bendrą ribą tarp matuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio K. G., rėmėsi pastarojo žemės sklypo preliminariais (pradiniais) matavimais. Teismas taip pat nustatė, jog NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-2097 patvirtinti pareiškėjo K. G. žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal M. P. IĮ matininko R. P. 2013 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro bylą, yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismas pažymėjo, jog pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai, teismo vertinimu, buvo atlikę savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslius kadastrinius matavimus, todėl remtis žemės sklypo preliminariais kadastriniais matavimais nebuvo jokio pagrindo.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtino aplinkybę, kad faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino liudytojas S. T., atsakovų atstovas, nurodydamas, jog žinojo, kad žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengia, tačiau vis tiek patvirtino žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, byloje esantis VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2016 m. gegužės 10 d. raštas Nr. (8.8.11)GIS1-86, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) riba nesutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribomis.

14. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas NŽT Šiaulių skyrius prieš tvirtindamas ginčo žemės sklypo kadastro duomenis turėjo vadovautis Kadastro nuostatų 126 punktu, t. y. priimti sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuodamas žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurio žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalėjo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo NŽT Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 31SK-525-(14.31.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko S. T. 2015 m. gruodžio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 1SS-1886-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų, dėl to yra naikintini.

III. 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT ir atsakovas NŽT Šiaulių skyrius bendrame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-36-621/2017 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų K. G. ir D. G. patikslintą skundą atmesti.

17. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pateikė prieštaringus vertinimus dėl imperatyvių įstatymo normų taikymo, pasisakydamas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, kurie įregistruoti viešame registre. Apeliantai paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai taikė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, pasisakydamas apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus.

18. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir vertindamas NŽT Šiaulių skyriaus veiksmus, neįvertino aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypas taip pat turi būti matuojamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo perleistas privačiai nuosavybei.

19. Apeliantų nuomone, tarp sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl sklypo ribos, tačiau sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai E. P. ir D. P. kadastriniais matavimais 2013 m. matininko M. P. nustatytos pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (ar faktinio valdymo teisių į žemės sklypo dalį, kuri yra ginčo objektas) bendrosios kompetencijos teisme neginčijo, nors raštuose NŽT (2013 m. spalio 11 d. prašymas) K. G. (2014 m. balandžio 8 d. prašymas) ir teismo posėdžio metu E. P. teigė, kad laiko, jog pareiškėjai yra užsitvėrę jų naudojamo žemės sklypo dalį. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu jis taptų privalomas visiems asmenims. Apeliantai teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl teismo vertinimas, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebegali būti matuojamas tomis pačiomis ribomis, esant atliktiems gretimo žemės sklypo kadastriniams matavimams, suformuotų ydingą teisminę praktiką.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus, apeliantų nuomone, padarė klaidingą išvadą, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (konfigūracija) neatitiko teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus ir NŽT Šiaulių skyrius, priimdamas Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1SK-525-(14.31.110), žinojo aplinkybę, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) persidengia.

21. Apeliantų tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kilusiam ginčui spręsti ir apeliantų priimtiems sprendimams įvertinti taikė teisės aktus ir todėl buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas teismo sprendimas. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko S. T. parengtą kadastro duomenų bylą, ir NŽT 2016 m. birželio 13 d. sprendimas neatitiko aptartų teisės aktų nuostatų, todėl naikintinas. Toks teismo vertinimas, anot apeliantų yra neteisingas, nes netinkamai pritaikyti Kadastrų nuostatų punktai, vertinant viešojo administravimo subjekto veiksmus. Teismo sprendime aprašyti veiksmai neturėjo būti atliekami priimant pareiškėjų skundžiamą – Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1SK-525-(14.31.110).

22. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-36-621/2017 palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjų vertinimu, teismas aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui ir visapusiškai bei objektyviai jas ištyrė, todėl priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

24. Pareiškėjai nurodo, kad apelianto skunde minima VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2016 m. gegužės 10 d. NŽT Šiaulių skyriui pateikta išvada Nr. (8.8.11)GIS1-86, kurioje nurodyta, jog išnagrinėjus E. P. prašymą nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nesutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis, pagrindžia apeliacinio skundo nepagrįstumą ir skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. NŽT Šiaulių skyrius motyvuoja, kad tik gavęs VĮ Registro centro Šiaulių skyriaus išvadą dėl ribų nesutapimo būtų pradėjęs procedūras dėl išvados pateikimo apie pažymėtų kadastro žemėlapyje žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų teisingumą. Pareiškėjų nuomone, tokia pozicija aiškiai įrodo procedūrinį pažeidimą, priimant ginčijamą sprendimą.

25. Pareiškėjai pažymi, kad NŽT Šiaulių skyriaus skunde išreikšta nuomonė, kad tarp sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl sklypo ribos, tačiau (duomenys neskelbtini) savininkai E. P. ir D. P. kadastriniais matavimais 2013 m. matininko M. P. nustatytos pareiškėjų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos bendrosios kompetencijos teisme neginčijo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai nurodo prieštaringą apeliantų poziciją, viena vertus – įrodinėjant ginčijamo vedėjo sprendimo teisėtumą, antra vertus – pripažįstant, kad ginčas dėl ribos, jei toks ir būtų kilęs ar kiltų, turėjo/turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, o ne išspręstas ginčijamu vedėjo sprendimu.

26. NŽT Šiaulių skyriaus cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-517-701/2016 dėl teismo pareigos užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste jokios NŽT Šiaulių skyriaus poziciją pagrindžiančios reikšmės neturi. Pareiškėjų tvirtinimu, priešingai, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, įvertinęs kiekvieną byloje pateiktą įrodymą atskirai ir taip pat jų visetą, įvertinęs matininkų M. P. ir S. T. parodymus, E. P. poziciją ir buvusios žemės sklypo, dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo priimtas ginčijamas vedėjo sprendimas, savininko B. V., kuriam nuosavybės teisės buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 31-13287, sutuoktinės parodymus, kitų liudytojų parodymus, NŽT Šiaulių skyrius nenurodė teisiškai pagrįsto motyvo ir/ar argumento, kodėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai daro išvadą, kad apeliantai prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti pareiškėjų skundą tuo tikslu, kad galėtų pradėti procedūras dėl išvados pateikimo apie žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų patikslintas skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo, kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pareiškėjai manė, kad ginčijamu sprendimu, kuriuo buvo pakeisti jų kaimynystėje esančio žemės sklypo kadastro duomenys, buvo pažeistos jų teisės, nes dėl to pasikeitė jų žemės sklypo ribos, jų sklype esantys želdiniai ir inžinieriniai statiniai atsidūrė kaimyniniame sklype.

30. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjų poziciją pagrįsta, konstatavęs, kad atsakovas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė nustatytos procedūros, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų žemės sklypo tikslieji kadastriniai matavimai jau buvo atlikti prieš matuojant kaimyninį žemės sklypą.

31. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad jame netinkamai taikytos teisės normos – Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ir Kadastro nuostatai.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylos išnagrinėjimui faktines aplinkybes, jų bylos šalys neginčija, todėl pripažintina, kad byloje susiklostė tokia faktinė situacija : Pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir P. valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kaimynystėje. Žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini)duomenys buvo patvirtinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-2097 ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys buvo patvirtinti ginčijamu šioje byloje NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-525-(14.31.110). Šių žemės sklypų ribos nesutampa, t.y. persidengia.

34. Tarp šalių kilusio administracinio ginčo esmė yra ne tai, ar teisingai atlikti pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. savivaldybėje kadastriniai matavimai, o ar tinkamai elgėsi atsakovas, tvirtindamas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. savivaldybėje , kadastro duomenis.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aptardamas Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir Kadastro nuostatų taikymo klausimus, yra ne kartą pažymėjęs, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas.

Iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858‑904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438‑1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016).

Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858‑1395/2010). Žemės sklypas formuojamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Kadastro įstatymo 7 str. 2 d.) ir šio sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Kadastro įstatymo 7 str. 4 d.).

36. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Taigi teismų praktikoje yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, o tokia pusiausvyra gali būti užtikrinama šalių susitarimu arba išsprendus ginčą teisme.

37. Nors atsakovas teigia nežinojęs apie tą aplinkybę, jog minėtų žemės sklypų ribos persidengia ir kad tarp sklypų savininkų yra ginčas dėl žemės sklypų ribų, tačiau šį argumentą paneigia paties atsakovo 2014 m. vasario 17 d. raštas Nr.31SD-(14.31.104)-995 ir 2016 m. balandžio 29 d. raštas 31SS-24-(14.31.45). Darytina išvada, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pats nusprendė, kurio iš kaimynystėje esančių sklypų tikslieji kadastriniai matavimai yra teisingi, o kurio ne ir, patvirtindamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, pats bandė spręsti ginčą dėl žemės sklypų ribų.

38. Kadastro nuostatų 21 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis minėta išvada. Kadastro nuostatų 67- 68 punktai numato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus.

39. Taigi pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimas yra laikomas baigtu nuo 2013 metų, jo kadastro duomenys yra nustatyti ir nenuginčyti, todėl atsakovas, gavęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, privalėjo patikrinti juos ir duoti savo išvadą. Turint omenyje, kad nagrinėjamu atveju naujai formuojamo žemės sklypo ribos nesutapo su gretimai esančio žemės sklypo ribomis, atsakovas turėjo arba pasiūlyti pirmiausiai išspręsti ginčą dėl žemės sklypų ribų šalių susitarimu ar civilinio proceso tvarka bendrosios kompentencijos teisme, arba iš viso atsisakyti tvirtinti žemės sklypo kadastro (Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodęs parengtos nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos trūkumus ir grąžinęs bylą vykdytojui.

40. Pripažintina teisinga apelianto pastaba, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime be pagrindo rėmėsi Kadastro nuostatų 125-128 punktais, tačiau tai nekeičia priimto sprendimo esmės.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius