2019-06-13 Nr. CB-5909-2-70-3-04003-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1002/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04003-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2019 m. birželio 6 d. gautu suinteresuoto asmens J. Ž. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo J. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjo A. K. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po E. Ž. mirties jis priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Suinteresuoto asmens paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę galią turinčia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė, taip pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį; 2) teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 444 straipsnio 1 dalį, 445 straipsnį. Pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo dieną jau buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas palikimo nepriėmė, o palikimą priėmė antrosios eilės įpėdiniai – R. Ž. ir J. Ž. . Paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdiniui tik tuo atveju, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių; 3) teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.11 straipsnio 2 dalį, 5.50 straipsnio 2 dalį. Pareiškimą dėl palikimo atsisakymo pareiškėjas notarui pateikė 2015 m. rugsėjo 24 d., t. y. pasibaigus pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo terminui, todėl visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kad atsisakymas nuo palikimo buvo pripažintas negaliojančiu. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Vien rūpinimasis turtu nėra pakankama aplinkybė, kad būtų nustatytas faktinis turto valdymas, nes pareiškėjas kaip bendraturtis turėjo įstatyminę pareigą rūpintis turtu. Nėra teismo sprendimo nepripažinti R. Ž. ar J. Ž. asmenimis, pretenduojančiais į palikimą, todėl pareiškėjo atžvilgiu paveldėjimo santykiai laikytini nutrūkusiais.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 (trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gegužės 23 d. AB Swedbank, mokėjimo dokumento Nr. 16448.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas