2021-11-10 Nr. AB-23581-4-44-3-00117-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4120-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00117-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. O. H. H., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjams Aryan Zardasht ir Ritai Zardasht,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. O. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. O. H. H. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. O. H. H. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. lapkričio 24 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos reikalavimus, tyčia, neteisėtai, neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tam nenustatytoje sienos kirtimo vietoje, išvengdami patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, buvo sulaikyti 4 asmenys, kurie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Užsieniečiai buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prašymų dėl prieglobsčio nepateikė. Užsienietis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalyje. Dėl minėtų Užsieniečio veiksmų Tarnybos Varėnos pasienio rinktinėje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Centras pažymėjo, jog 2021 m. rugpjūčio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartimi Užsieniečiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. spalio 5 d. Centras nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą dėl sulaikymo priėmė nutartį panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir Užsienietį paleisti iš suėmimo. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo sulaikytas iki 48 valandų ir pristatytas į Centrą. Centras akcentavo, jog aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį buvo nustatyta, kad jis neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos buvo atlikta ekspertizė, kurios specialisto išvadoje nurodoma, kad Užsieniečio biologinis amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metai, o tai neatitinka Užsieniečio pateiktų duomenų. Apklausos metu Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Centras vertino, kad Užsienietis pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ne iš karto, piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Nurodė, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais.

3. Užsienietis prašė jo nesulaikyti kalėjimo sąlygomis. Prašė leisti susitikti su šeimos nariais, kurie galėtų atsiųsti Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Užsienietis nurodė, jog dokumentai buvo paimti pasienyje. Pažymėjo, jog anksčiau įvyko vertimo nesusipratimas ir gimimo data yra (duomenys neskelbtini).

4. Užsieniečio atstovė prašė netaikyti sulaikymo, o skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tokiu būdu užtikrinant proporcingumo principą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį S. O. H. H. Centre iki 2021 m. lapkričio 23 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės saugomame Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, kartu su kitais trimis (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistačiusiais asmenimis, tyčia, neteisėtai, neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, tam nenustatytoje sienos kirtimo vietoje, išvengdami patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir buvo sulaikyti. Visi asmenys buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Dėl Užsieniečio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Užsieniečiui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. spalio 5 d.. Kauno apygardos teismas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartį panaikino ir Užsienietį iš suėmimo paleido. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo sulaikytas 48 valandoms ir pristatytas į Centrą.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis su savimi neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

8. Teismas nurodė, jog nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, šiuo metu taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tik tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad Užsienietis, kurio gimimo data pirminiuose dokumentuose nurodyta (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, kadangi be teikimo medžiagoje pateiktos specialisto išvados apie šio asmens amžių, pats Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad įvyko vertimo nesusipratimas, nes jo gimimo data yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad Užsieniečiui bus užtikrinta teisė susisiekti telefonu su šeimos nariais, kurie galimai turėtų galimybę atsiųsti tam tikrus jo asmenybę patvirtinančius dokumentus, nešalina būtinumo taikyti sulaikymą. Tik taikant sulaikymą Užsieniečiui bus tinkamai užtikrintas jo pasilikimas Centre iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo

III. 9. (duomenys neskelbtini) pilietis S. O. H. H. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta pagal dokumentus, negali būti pretekstu ir formaliu pasiteisinimu jo atžvilgiu taikyti griežčiausią sulaikymo priemonę. Nėra išimtinių aplinkybių ir būtinumo Užsienietį laikyti tik sulaikyme. Teismas, nuspręsdamas sulaikyti Užsienietį, turėjo spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Pažymima, jog Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip pat nėra pažeidęs apgyvendinimo tvarkos. Užsienietis savo veiksmais niekaip neparodė ketinimų ir neatliko objektyvių veiksmų, kurie rodytų grėsmę, kad Užsienietis gali pabėgti. Teismo keliamus tikslus galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

11.1. Nesutinkama su Užsieniečio pozicija, kad prieglobsčio motyvai yra išaiškinti ir minėtas asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, teikdamas apie save informaciją prieglobsčio prašymo procedūrose. Pažymima, jog teismų praktikoje motyvai yra siejami ne su galutinio sprendimo priėmimu, o su galimybe užsieniečiui pateikti juos, patikslinti, paaiškinti iki paskutinės teismo instancijos, kurio sprendimas yra neskundžiamas.

11.2. Kiekvieno užsieniečio, taip pat ir prieglobsčio prašytojo, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga yra pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Vien tik atvykimas į Lietuvos Respubliką nelegaliai kirtus valstybės sieną, neturint su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o tiesiog prisistatant, nelaikomas bendradarbiavimu.

11.3. Pažymima, jog Tarnybos duomenimis, užsieniečiai atvykstantys iš (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir Užsienietis, iš anksto ruošiasi kelionei į Europos Sąjungos valstybes nares, pasirūpina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turistinių vizų gavimu, prieš atvykdami į Lietuvos Respubliką, kurį laiką gyvena (duomenys neskelbtini).

11.4. Neigiamas Migracijos departamento sprendimas, leidžia daryti išvadą, kad ateityje Užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad Užsienietis nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių migracijos įstatymus. Akcentuojama, jog nesulaikytiems užsieniečiams nėra sudėtinga perlipti apsaugines tvoras ir pabėgti. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą sulaikyti Užsienietį, minėtas asmuo informavo Tarnybą, kad pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį (duomenys neskelbtini). Užsienietis užpildė prašymo formą grįžimo pažymėjimui gauti ir (duomenys neskelbtini) ambasada išdavė grįžimo į kilmės šalį kelionės dokumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, Lietuvos Respublikoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, Užsieniečio atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra išaiškinti.

14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis nėra bandęs išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

16. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 11) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Remiantis bylos duomenimis Užsienietis po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo informavo Tarnybą, kad pageidauja savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Užsienietis užpildė prašymo formą grįžimo pažymėjimui gauti. (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) išdavė grįžimo į kilmės šalį kelionės dokumentą. Teisėjų kolegija pažymi, jog išnyko pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu egzistavęs pagrindas sulaikyti Užsienietį, nes minėtas asmuo pateikė asmens dokumentą ir yra nustatyta jo tapatybė.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Remiantis bylos duomenimis Užsienietis išreiškė norą savarankiškai grįžti į kilmės šalį (duomenys neskelbtini). Užsieniečiui išreiškus valią sugrįžti į kilmės valstybę anksčiau, nei išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad pagrindo sulaikyti Užsienietį vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu nėra.

19. Įstatymas nustato skirtingus sulaikymo pagrindus prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 113 str. 4 d.) ir užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kita asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (Įstatymo 113 str. 1 d.) bei sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.).

20. Kadangi Užsieniečio teisinė padėtis nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme yra pasikeitusi – nebėra pagrindo jo sulaikymui vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi, todėl teisėjų kolegija panaikina skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja jo priėmimo dieną (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.). Pagal Įstatymo 119 straipsnio 1 dalį, remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos nedelsiant.

22. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (inter alia (be kita ko) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

23. Šioje byloje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nepritaikius jokių laikino pobūdžio priemonių tam laikui, kai Užsienietis nebus sulaikytas ar jam nebus pritaikytos jokios alternatyvios sulaikymui priemonės, būtų sudarytos palankios sąlygos nelegaliai migracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4103-442/2021).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi ir ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu universaliu Lietuvos teisėje taikomu teisingumo principu, ex officio (pagal pareigas) imasi laikino pobūdžio priemonių Užsieniečio teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir įpareigoja Tarnybą iki Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka bus priimti sprendimai dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. lapkričio 23 d.

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. O. H. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą.

(duomenys neskelbtini) pilietį S. O. H. H. nedelsiant paleisti iš sulaikymo vietos.

Taikyti laikino pobūdžio priemonę Užsieniečio teisinės padėties apibrėžtumui nustatyti ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį S. O. H. H. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. lapkričio 23 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė