397ff94a-83ba-4aae-846b-dbd075d0b6ea · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-585-252-2019 Proceso Nr. 2-08-3-03795-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.3, 3.3.1.18; 3.3.1.18.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

K. (buvusi J.) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-837-2019 pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. ir J. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį A. J., trečiajam asmeniui M. B., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. J. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti galiojančiÄ ir nustatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ tarp visų trijų sklypo bendrasavininkų A.

J., J. K. ir M. B., pagal ieÅ¡kovo A. J. pateiktÄ planÄ , pagal kurį A. J. tenka žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu 3 ir turinti 257 kv.m. ploto 4 kv.m., iÅ¡ viso 261 kv.m. ploto; J. K. tenka sklypo dalis plane pažymėta indeksu 1 ir turinti 134 kv. m., 7 kv.m., iÅ¡ viso 141 kv.m.; M. B. tenka žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu 2 ir turinti 43 kv.m.+16 kv. m.+10 kv.m. iÅ¡ viso 69 kv.m. ploto. Bendram A. J., J. K. ir M. B. (pagal planÄ 1+2+3) naudojimuisi paliekama 118 kv.m. sklypo dalis. Bendram J.

K. ir M. B. (1+2) naudojimui paliekama 12 kv. m. (8 kv.m.+4 kv.m.). PraÅ¡o įpareigoti bendrasavininkus, esant bÅ«tinybei ir iÅ¡ anksto susitarus suteikti vienas kitam prieigÄ prie namo iÅ¡orės, norint atlikti jo priežiÅ«ros ir remonto darbus. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ J. K. 710 Eur ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose 2017 m. gruodžio 15 d. patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ namų valdos bendrasavininkiai pasidalino patalpas gyvenamajame name ir iÅ¡sprendė klausimus dėl valdomo Å«kinio pastato dalių priklausomybės kiekvienam bendrasavininkiui. Žemės sklypo dalys liko nepadalintos, nes pagal J. K. ieÅ¡kinį toks klausimas nebuvo keliamas.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad esama situacija dėl žemės sklypų dydžio pažeidžia visų trijų bendrasavininkų turtinius interesus. Atsakovė nesutiko keisti Å¡iÄ tvarkÄ , jei jai nebus sumokėta 1500 Eur ir apmokėtos visos su žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu susijusios iÅ¡laidos. Galiojanti tvarka akivaizdžiai naudinga tik atsakovei.

4. Pagal jo siÅ«lomÄ planÄ Å¾emė po namu palikta bendram naudojimui ir padalinta atitinkamai pagal priklausančiÄ namo dalį kiekvienam bendrasavininkui, o žemė po atsakovės Å«kiniu pastatu palikta pagal faktinį jo naudojimÄ iki teisminio proceso pagal J. K. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis.

5. SiÅ«lė pasidalinti žemės sklypÄ pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2018 m. balandžio 10 d. paruoÅ¡tÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , su kuriuo sutinka ir trečiasis asmuo M. B..

6. Nurodė, kad pagal atsakovės siÅ«lomÄ planÄ atimama galimybė automobiliu privažiuoti prie ieÅ¡kovo gyvenamosios patalpos ir Å«kio pastato dalies. Su atsakovės planu nesutinka ir M. B..

7. Atsakovė J. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarkÄ : A. J. naudojasi žemės sklypo 2018 m. gegužės 23 d. vidaus naudojimosi tvarkos plane pažymėta dalimi Nr. 3, M. B. – dalimi Nr.2, o J. K. – dalimi Nr. 1; žemės sklypo dalimi pažymėta 2+3 naudojasi A. J. ir M. B.; sklypo dalimi pažymėta 1+2+3 naudojasi J. K., A. J. ir M. B.. Taip pat prašė atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur rinkos vertės, visÄ Å«kinį pastatÄ priteisiant A. J., o J. K. priteisiant 70 Eur piniginę kompensacijÄ iÅ¡ A. J.. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 Eur už žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plano parengimÄ , bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Nurodė, kad ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės interesus, nes tokiu būdu būtų priskirti naudotis žemės plotai yra perskirti, į vidurį įsiterpia žemės plotas, kuriuo ji turėtų dalintis su trečiuoju asmeniu. Be to, įsiterpiantis plotas, plane pažymėtas kaip ¾ m2, priskiriamas ieškovui, o 2/10 m2 – trečiajam asmeniui, yra skirtas automobiliams statyti. Dėl to ji patirs nepagrįstas išlaidas automobilių stovėjimo aikštelės įsirengimui.

9. J. K. vertinimu, jos siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka visų bendrasavininkų interesus, nes tokiu bÅ«du visiems bendrasavininkams naudotis atitenka vientisi, neperskirti, jų turimos nuosavybės dalis atitinkantys žemės plotai, kuriais savininkai galės naudotis izoliuotai vienas nuo kito. IeÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui paliekamas naudotis bendras įvažiavimas. Naudojimasis bendru įvažiavimu į kiemÄ yra apsunkintas dėl nuolatinių konfliktų.

10. Nurodo, kad ji dėl ieÅ¡kovo veiksmų, negali naudotis Å«kiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl praÅ¡o atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės jos turimas 10/100 dalių, visÄ pastatÄ priteisiant ieÅ¡kovui, o jai iÅ¡mokant kompensacijÄ pagal VÄ® „Registrų centro“ atliktÄ turto vertinimo ataskaitÄ , kas sudarytų 70 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

12. Priteisė iš A. J. ir J. K. po 9,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.

13. Teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas A. J. įsigijo 2015 m. birželio 9 d., atsakovė J. K. - 2012 m. birželio 8 d., o trečiasis asmuo M. B. - 2017 m. birželio 19 d. Pirminė žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2011 m. lapkričio 3 d. buvusių nekilnojamojo turto savininkų susitarimu. IeÅ¡kovas pateikė teismui ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ remdamasis pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis – Panevėžio miesto apylinkės teismui 2017 m. gruodžio 18 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017, kuria buvo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalių nustatymo.

14. Teismas pasisakė, kad ginčo Å¡alių pateiktuose projektuose visiems bendrasavininkiams yra nustatyta naudojimosi tvarka 118 kv. m. sklypu esančiu po gyvenamuoju namu, tačiau nėra palikta bendro naudojimo sklypo esančio aplink namÄ .

15. Teismas vertino, kad tokio bendro naudojimo sklypo nebuvimas užkerta namo gyventojams priėjimÄ prie namo bendro naudojimo konstrukcijų ir tokiu bÅ«du sudaro sÄ lygas atsirasti konfliktams ateityje.

16. Teismas konstatavo, kad galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tobulesnė už Å¡alių pateiktÄ tvarkÄ , nes nustato bendro naudojimo sklypÄ aplink gyvenamÄ jį namÄ . Teismas sprendė, kad Å¡alių siekiama įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtÄ 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus yra ydinga, prieÅ¡taraujanti bendraturčių interesams, todėl negali bÅ«ti nustatyta.

17. Teismas pažymėjo, kad turi diskrecijÄ netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarkÄ . Kartu nurodė, kad tai neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo.

18. Teismas vertino, kad atsakovės praÅ¡ymas atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant jį ieÅ¡kovui, negali bÅ«ti tenkinamas, nes Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas 2017 m. gruodžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinys pakeisti ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.

20. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad negalima patenkinti ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio todėl, kad Å¡alių pateiktuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planuose nėra numatytas bendro naudojimo sklypas aplink gyvenamÄ jį namÄ . Teismas Å¡ioje byloje galėjo savo iniciatyva suteikti teisę Å¡alims naudotis 1 metro, ar kitokiu protingu atstumu, aplink gyvenamÄ jį namÄ bei patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės reikalavimÄ . Toks teismo naudojimosi žemės sklypu tvarkos papildymas negalėtų bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio ribų peržengimu. Teismas, atmesdamas tiek ieÅ¡kinio, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, paliko Å¡alių ginÄÄ neiÅ¡spręstÄ .

21. Mano, kad jos pateiktame projekte Å¡alims priskiriamos naudotis žemės sklypu dalys atitinka realiai Å¡alių valdomas žemės sklypo dalis pagal VÄ® „Registrų centro“ pažymÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovo siÅ«lomame projekte, po gyvenamuoju namu ieÅ¡kovui atitenka 66 m2 metrai, kai pagal turimas proporcijas turėtų atitekti 61 m2. Be to, ieÅ¡kovas sumažina trečiojo asmens po gyvenamuoju namu naudojamos žemės plotÄ iki 19 m2 metrų, vietoje 24 m2 priklausančių pagal turimÄ gyvenamÄ jį plotÄ ir nepagrįstai padidina trečiojo asmens žemės naudojimo plotÄ kieme.

22. Pagal atsakovės siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ Å¡alys gali suformuoti atskiras žemės sklypo dalis, kurios nėra perskirtos, į jas neįsiterpia kitų savininkų dalys, jos izoliuotos, todėl ateityje tarp bendraturčių negalėtų kilti jokių ginčų, susijusių su žemės sklypo dalių naudojimu.

23. Nesutinka su sprendime konstatuota aplinkybe, kad šiuo metu yra galiojanti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka. Teismo sprendime minimas planas buvo pasirašytas ne bylos šalių, o senųjų gyvenamojo namo savininkų, planas nėra įregistruotas, todėl bylos šalims jis nėra privalomas. Tai reiškia, kad šiuo metu nėra nustatyta jokia naudojimosi minimu žemės sklypu tvarka.

24. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės reikalavimas atidalyti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡spręstas kitoje civilinėje byloje. Pabrėžia, kad atsakovė 2018 m. sausio 31 d., t.y. jau po minėto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017, priimto 2017 m. gruodžio 18, pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ trečiojo asmens įgijo 10/100 minimo Å«kinio pastato dalių, todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovės praÅ¡ymas atidalyti iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės dalį Å«kinio pastato buvo iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017 yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl Å¡ioje dalyje naikintinas.

25. Atsakovė mano, kad sprendžiant ginÄÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į ginčo Å¡alių turimas Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, Å¡alių nesutarimo priežastis. Taip pat į tai, kad atsakovė nebeturi priėjimo prie Å«kinio pastato ir iki Å¡iol juo taip ir negalėjo naudotis, nes jį užrakinęs laiko ieÅ¡kovas ir nieko ten neįleidžia.

26. Apeliantės vertinimu, ginčui reikÅ¡minga kasacinio teismo praktika, kad pirmenybė teikiama atidalijimui iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės jos turimas 10/100 dalių, visÄ Å«kinį pastatÄ priteisiant ieÅ¡kovui, o atsakovei piniginę kompensacijÄ - 70 Eur. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trims bendrasavininkiams A. J., J. K. ir M. B.. A. J. valdo 327/601 dalis žemės sklypo, J. K. - 180/601 ir M. B. - 94/601. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis tarp A. J., J. K. ir M. B. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi nustatyta naudojimosi pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) tvarka yra įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Aptariamos teismo nutarties 4 punktu nutarta, kad Å¡alys susitaria, jog J. K. už 8/100 dalių perėjimÄ asmeninės nuosavybės teise jai iÅ¡ A. J., po teismo nutarties įsiteisėjimo, per 7 dienas sumoka 1100 Eur sumÄ A. J. bei A. J. perleidžia J. K. valdomo Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20/100 dalis. Teismas nutartyje konstatavo, kad tokiu bÅ«du Å«kinis pastatas nuosavybės teise atitenka A. J., kuris valdo 80/100 dalis Å¡io Å«kinio pastato, o M. B. dalis Å¡iame Å«kiniame pastate lieka nepakitusi, t.y. 20/100.

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. K. 2018-01-31 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 274 pagrindu yra įgijusi 1/10 dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® bylÄ taip pat yra pateiktas ankstesnių sklypo savininkų (E. D., A. D., V. G. ir E. D.) žemės sklypo planas, kuriame yra ir pastatų iÅ¡matavimų ir žemės sklypo naudojimo tarp sklypo savininkų schema bei VÄ® Registrų centro Panevėžio filialo atžyma, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Taip pat į bylÄ pateiktas A. J. užsakymu UAB „Geodezinių matavimų projektai“ parengtas žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planas ir tos pačios įmonės tik J. K. užsakymu parengtas žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos planas.

29. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas iÅ¡vadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamÄ teisės normÄ , bet ir iÅ¡dėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimÄ (CPK 270 straipsnio 4 dalis, LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neiÅ¡aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

30. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti procesinį sprendimÄ ir nors pagal kasacinio teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau iÅ¡tyrus bylos duomenis, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) 31.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo turi bÅ«ti atsižvelgta į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertintos nesutarimo priežastys, turi bÅ«ti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų proporcingumo principÄ , nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Siekdami Å¡ių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais.

Be to, sprendžiant, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais, turi bÅ«ti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2006, Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ne tik nepateikė faktinių bylos aplinkybių vertinimo pirmiau aptarto kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl vertintinų aplinkybių tokios kategorijos bylose kontekste, bet ir patį procesinį sprendimÄ grindė formaliomis, abstrakčiomis iÅ¡vadomis. Konstatuodamas, kad galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tobulesnė už Å¡alių pateiktÄ , vien tuo aspektu, kad nustato bendro naudojimo sklypÄ aplink namÄ , o Å¡alių pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai yra netinkami, neracionalÅ«s, ydingi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas visiÅ¡kai neanalizavo Å¡ių projektų turinio, todėl lieka neaiÅ¡ku kuo remiantis teismas sprendė apie ginčo Å¡alių pateiktų projektų trÅ«kumus, kurių Å¡alys bendru sutarimu negalėjo paÅ¡alinti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

33. Kita vertus, teismas teigdamas, kad projektuose nenumatytas bendro naudojimo plotas aplink namÄ , atmesdamas ieÅ¡kinį, visiÅ¡kai nepasisakė dėl A. J. ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti žemės sklypo savininkus esant bÅ«tinybei ir iÅ¡ anksto susitarus suteikti vienas kitam prieigÄ prie namo iÅ¡orės, norint atlikti jo priežiÅ«ros ar remonto darbus.

34. Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad teismo nurodoma kaip galiojanti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka buvo nustatyta ankstesnių ginčo žemės sklypo savininkų sutarimu. Nors pagal planÄ , kuriame yra tokia tvarka nustatyta, žemės sklypo ribos ir pažymėtos nekilnojamojo turto kadastre, bet Å¡i tvarka nėra įregistruota kaip juridinis faktas nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. CK 4.81 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendraturčių tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, kai susitarimas yra notariÅ¡kai patvirtintas ir įregistruotas vieÅ¡ame registre. Tokių duomenų į bylÄ nėra pateikta, todėl kaip pagrįstai nurodo apeliantė, ginčo Å¡alims Å¡is ankstesnių savininkų susitarimas nėra privalomas.

36. Be to, žemės sklypo planas, kuriame yra pastatų išmatavimo ir žemės naudojimo schema, buvusių keturių žemės sklypo savininkų pasirašyta dar 2011 m. lapkričio 3 d. Šioje gi byloje sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo klausimas, kai yra pasikeitę tiek žemės sklypo savininkai (jų beje yra ne keturi, o trys), tiek teismo procesiniu sprendimu nustatyta ant šio sklypo esančio gyvenamojo namo su kitais statiniais naudojimosi tvarka.

37. Teismas pasisakydamas, kad ankstesnių savininkų susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tobulesnė nei Å¡alių parengtosios, apskritai neįvertino, ar pagal ginčo sprendimo metu esančiÄ faktinę situacijÄ iÅ¡ pateikto plano galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtos teritorijos ribas ir plotus.

38. IÅ¡ sprendimo taip pat visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kokie tarp Å¡alių susiklostę santykiai dėl žemės sklypo naudojimo, kokios jų faktinės galimybės naudotis pagal pateiktus į bylÄ abiejų ginčo Å¡alių planus, žemės sklypų dalimis taip, kad sklypo dalimis kiekvienas savininkas galėtų naudotis kiek įmanoma racionaliau, patogiau ir tokia tvarka tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

39. Neįvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, teismas be teisinio pagrindo sprendė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. buvusių keturių žemės sklypo savininkų susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (kuris notariÅ¡kai nepatvirtintas ir neįregistruotas) atitinka dabartinių trijų sklypo savininkų interesus, taip iÅ¡ esmės palikdamas Å¡alių ginÄÄ neiÅ¡spręstÄ .

40. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog turi bÅ«ti nustatyta visiems žemės sklypo savininkams bendro naudojimo sklypo dalis aplink gyvenamÄ jÄ namÄ idant nebÅ«tų kliūčių Å¡io nekilnojamojo turto savininkams patekti į jų valdomÄ nuosavybės teisėmis nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«pintis, remontuoti namÄ . Nors tokio pobÅ«džio bylose teismas neturi pareigos bÅ«ti aktyvus, bet siekdamas realiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , turėjo pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti bei patikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti, įskaitant ir siÅ«lymus teikti planų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, korekcijas, numatant ir plotÄ bÅ«tinÄ bendros nuosavybės netrukdomam disponavimui.

Atmestinas apeliantės teiginys, kad teismas pats turėjo teisę nustatyti dalį aplink namÄ kiekvienam savininkui ir tai nebÅ«tų ieÅ¡kinio ribų peržengimas, kaip nepagrįstas ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų. BÅ«tent ieÅ¡kovų pareiga yra parengti planus taip, kad jie iÅ¡spręstų visus klausimus dėl galimybės tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, t.y. jį prižiÅ«rėti prie jo prieinant.

41. Atsižvelgiant į nurodytÄ bendraturčių teisių teisinį reglamentavimÄ bei suformuotÄ teisminę praktikÄ , klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, turi bÅ«ti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principÄ ir siekiant iÅ¡laikyti jų teisių gynimo pusiausvyrÄ . Tokių reikalavimų nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nebuvo laikomasi. Pabrėžtina, kad bylos aplinkybės gali bÅ«ti tinkamai nustatytos priimant ir svarstant abiejų ginčo Å¡alių siÅ«lymus dėl naudojimosi tvarkos, iÅ¡aiÅ¡kinant Å¡alims, kad jos, kaip bendraturtės, įgyvendinant savo teises, turi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita.

42. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, nes jis vykdo tik teisingumÄ ir nėra tokius projektus rengianti institucija, ignoravo teismo pareigÄ , nagrinėjant bylas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, derinti abiejų bendraturčių interesus, iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės, priimti abiems pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ . Tik tokiu bÅ«du pasiekiamas civilinio proceso tikslas - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės parengti projektai turi tam tikrų trūkumų, vykdydamas nurodytas įstatymu pavestas procesines teises ir pareigas, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti šalims patikslinti šiuos planus.

44. Ä® bylÄ pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad J. K. 2018-01-31, t.y. jau po nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017 priėmimo ir įsiteisėjimo įsigijo 1/10 dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog klausimas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluoto reikalavimo atidalyti iÅ¡ bendrosios nuosavybės Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant jį ieÅ¡kovui A. J. yra iÅ¡spręstas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5740-940/2017.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neiÅ¡aiÅ¡kintos ir motyvuotai neįvertintos esminės faktinės aplinkybės ir sprendime nepasisakyta dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų, bei neteisingai konstatuota, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusius procesiniu teismo sprendimu. IeÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtÄ sprendimÄ apeliacine tvarka ir tuo bÅ«tų pažeistos jų teisės. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi bÅ«ti teikiamas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

46. Kadangi pirmiau nurodyti pažeidimai galėjo nulemti, kad galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

47. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylÄ nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, Å¡alių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi bÅ«ti vertinami pakartotinai.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Teisėjai Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė