397f5273-1df1-46bb-801d-7cde4f56bd2d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1042-265/2018 Proceso Nr. 2-24-3-01165-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 2.6.8.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės ieÅ¡kinį atsakovams A. A. (A. A.) ir A. A. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti neterminuotÄ gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., nuomos sutartį nekomercinėmis sÄ lygomis;

2) iÅ¡keldinti atsakovÄ A. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini. Nurodė, kad gyvenamojo namo dalis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esanti Duomenys neskelbtini., kuriÄ be teisinio pagrindo Å¡iuo metu valdo atsakovai, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma ieÅ¡kovės. Ginčo patalpos – pasienio užkarda su visais pastatais ir statiniais buvo perimta ieÅ¡kovės iÅ¡ Rusijos Federacijos kariuomenės karinės dalies Nr. 2114. 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba atstatė nepriklausomÄ Lietuvos valstybę, todėl buvo pradėtas spręsti TSRS ginkluotojų pajėgų buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas. Ginčo patalpos, kaip ir visas pastatas, savivaldybei nebuvo perduotas. Atsakovui A. A. neperėjus dirbti į policijÄ ar kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , tarnauti Lietuvos Respublikai, jis su Å¡eima turėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ užimamų gyvenamųjų patalpų. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos nebuvo paskirtos atsakovui A. A., nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tarp Å¡alių niekada nebuvo darbo (tarnybos) santykių, o valstybės turto nuoma nekomerciniais tikslais nebuvo galima.

Pažymėjo, kad atsakovas A. A., kuris buvo užėmęs 72,31 m² gyvenamojo namo ploto, skirtingai nuo kitų gyventojų nemoka nuomos mokesčio, o tik komunalinius mokesčius. Nurodė, kad patalpos ieÅ¡kovei reikalingos apgyvendinti pareigÅ«nus, be to ieÅ¡kovė, siekdama racionaliai naudoti valstybės turtÄ bei užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ 2014 m. liepos 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡tais pareikalavo atsakovus iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovės tarnybinių patalpų. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalies teisėto valdymo faktas.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ankščiau teismų priimtus sprendimus ieškovę ir atsakovus sieja tik faktiniai nuomos santykiai, nors atsakovai nuomos mokesčio niekuomet nėra mokėję, todėl tarp šalių egzistuojantys santykiai turi tiek neterminuotos nuomos, tiek panaudos žodinės sutarčių požymių. Atsakovai raštais buvo įspėti apie tai, jog jų užimamos patalpos yra valstybės nuosavybė, reikalingos ieškovei, ir kad atsakovai privalo atlaisvinti užimamas patalpas kartu su jose gyvenančiais šeimos nariais.

Teigė, kad nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų, dėl kurių ieÅ¡kovės ir atsakovo A. A., kaip nuomininko Å¡eimos nario, gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų bÅ«ti nutraukta. IeÅ¡kovės teigimu, ginčo patalpos niekada nebuvo atsakovo ir jo tėvo nuosavybe, jos yra valstybės nuosavybė. Pažymėjo, kad valstybės ilgalaikį materialųjį turtÄ galima iÅ¡nuomoti tik vieÅ¡o konkurso bÅ«du, o atsakovas nėra subjektas, kuriam bÅ«tų taikoma ne konkurso tvarka.

2. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė bylÄ nutraukti ir priteisti jo aptirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio reiÅ¡kiamų reikalavimų jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo atmestas. Pažymėjo, kad teismas ieÅ¡kinį turėjo atsisakyti priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsakovas 2018 m. kovo 5 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su jame reiÅ¡kiamais reikalavimais nesutinka. Atsakovo teigimu, nėra ginčo dėl pačios sutarties fakto, be to, atsakovas pripažįsta, kad ginčo patalpos yra valstybės nuosavybė. Nesutiko su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nutraukti sutartį bendrais nuomos sutarties nutraukimo pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.480 straipsnyje. Pažymėjo, kad atsakovas jokių veiksmų, dėl kurių galima nutraukti nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, neatliko.

Ieškovė privalėjo sudaryti su atsakovu rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir tokiu būdu būtų gautos pajamos ir racionaliai valdomas valstybės turtas.

3. Atsakovas A. A. palaikė atsakovo A. A. atsiliepime nurodytus argumentus, prašė bylÄ nutraukti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Prašė skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ teise.

4. Bylos duomenimis, atsakovas A. A.. Duomenys neskelbtini mirė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nutraukė žodinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nekomercinėmis sÄ lygomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nusprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančias daiktais iÅ¡ Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., ieÅ¡kovės valdomų patikėjimo teise. Ä®pareigojo atsakovÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. BylÄ atsakovo A. A. atžvilgiu nutraukė. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. 30,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) ir 9,12 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Priimdamas sprendimÄ teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015 konstatavo, kad tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo A. A. – jo Å¡eimos) yra susiklostę ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sÄ lygomis. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad valstybei priklausančios ginčo gyvenamosios patalpos atsakovams de facto buvo (yra) nuomojamos, o aplinkybės, kad atsakovai nėra sudarę su ieÅ¡kove nuomos sutarties, jog atsakovai ieÅ¡kovei nemoka nuomos mokesčio (moka komunalinius mokesčius), nepaneigia atsakovų teisės turėti, naudotis ir valdyti ginčo patalpÄ iki bÅ«sto savininkė (valstybė) nuspręs Å¡iuos faktinius Å¡alių nuomos santykius nutraukti, Å¡iai procedÅ«rai realizuoti taikydama CK reglamentuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimÄ .

6. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių esantys santykiai klostosi daugiau nei 30 metų, tačiau net ir po Klaipėdos apygardos teismo priimto sprendimo nei viena iÅ¡ Å¡alių neiÅ¡reiÅ¡kė valios sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri atitiktų įstatymo numatytus reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančiÄ CK reikalavimus. Pažymėjo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovė Å¡iuos santykius siekė nutraukti jau 2014 metais, ragindama raÅ¡tu atsakovus iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo patalpų.

7. Ilgalaikius gyvenamųjų patalpų nuomos santykius nekomercinėmis sÄ lygomis laikė pasibaigusiais, kadangi tarp Å¡alių nebuvo ir nėra, o ir ateityje nebus (nėra Å¡alių valios) sudaryta raÅ¡ytinė nuomos sutartis, iÅ¡ kuriuos turinio bÅ«tu aiÅ¡ku, kokios patalpos nuomojamos, koks nuomos mokestis, jo mokėjimo terminas, kas yra nuomininkas ir kas yra nuomotojas, todėl ilgalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos nekomercinėmis sÄ lygomis santykius nutraukė.

8. Konstatavęs, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena nesudaręs nuomos sutarties, t. y. savavaliÅ¡kai užėmęs gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nusprendė jį iÅ¡keldinti teismo tvarka ir kitos gyvenamosios patalpos jam nesuteikti.

9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų reikalavimÄ dėl baudos skyrimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – civilinę bylÄ nutraukti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1.

Teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes dėl ieÅ¡kinio reiÅ¡kiamų reikalavimų jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015. 10.2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis ieÅ¡kovė teigė, kad negali sudaryti numos sutarties su atsakovu, kadangi patalpos galėtų bÅ«ti nuomojamos tik aukcionu bÅ«du, o teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančiÄ CK reikalavimus.

Teismas galėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad nagrinėjamu atveju aukciono skelbti nereikia – pakanka įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo. 10.3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir įpareigojo ieÅ¡kovę nurodyti aplinkybes, dėl ko ir kokiu teisiniu pagrindu praÅ¡o nutraukti tarp Å¡alių susiklosčiusius faktinius nuomos santykius, tačiau CPK 256 straipsnis nenumato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ byla nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo. 10.4.

Atsakovų teisė į ginčo bÅ«stÄ atsirado nuomos pagrindu, ir Å¡iuo pagrindu susiformavęs ryÅ¡ys su ginčo patalpa galioja jau daugiau nei 30 metų, ir pastato savininkės nėra (nebuvo) ginčijamas. Byloje neįrodyta, kad atsakovai pažeidė ieÅ¡kovės teises, taigi jie negali bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamų gyvenamųjų patalų ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu.

11. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Nagrinėjamu atveju nėra atsakovo įrodinėjamo civilinių bylų tapatumo. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, jog tarp Å¡alių egzistuoja ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos, o ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sÄ lygomis, teikė ieÅ¡kinį reikÅ¡dama kitÄ reikalavimÄ â€“ nutraukti nuomos santykius nekomercinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡keldinti atsakovÄ su visais jam priklausančiais daiktais iÅ¡ Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų. 11.2.

Apelianto argumentai, kad įsiteisėjęs Klaipėdos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 reiÅ¡kia įpareigojimÄ ieÅ¡kovei sudaryti su juo valstybės turto nuomos sutartį, ir kad teismas galėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad jokių aukcionų nereikia, nepagrįsti. Apeliantas nukrypsta nuo bylos esmės, nes ieÅ¡kinio dalykas yra ne ieÅ¡kovės atsisakymas sudaryti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarti, o ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos santykius nekomercinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡keldinti atsakovÄ . 11.3.

Å ioje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių ginčo patalpų savininko teisė galėtų bÅ«ti ribojama labiau nei Å¡iose patalpose gyvenančio asmens, todėl nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų, dėl kurių ieÅ¡kovės ir atsakovo, kaip nuomininko Å¡eimos nario, gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų bÅ«ti nutraukta. 11.4. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog atnaujinus civilinę bylÄ ji buvo nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo. Tiek pirminiame ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, formuluodama reikalavimÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6-osios knygos XXXI ir XXXII skyrių nuostatomis, bei teismo posėdžio metu dar sykį aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ nutraukti žodinę nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo 14. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – civilinę bylÄ nutraukti motyvuojant, kad teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, nes dėl ieÅ¡kinio reiÅ¡kiamų reikalavimų jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

15. Kasacinio teismo nutartyse ne kartÄ yra nurodyta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl to naujas ieÅ¡kinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; kt.). Ä®vertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija ieÅ¡kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieÅ¡kinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio buvimÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymÄ , visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir prieÅ¡ingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiÅ¡kia ieÅ¡kinių netapatumÄ , nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę, turinį bei tikslus.

16. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 ieÅ¡kovė Valstybė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateikė ieÅ¡kinį atsakovams A. A., A. A. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų; atsakovas A. A. pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės, dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas pripažinimo, tretieji asmenys A.

A., A. R.. Ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovės patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Duomenys neskelbtini. Ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovas A. A. nebuvo lojalus Lietuvos Respublikai, nes, kaip buvęs represinių struktūrų darbuotojas, neperėjęs dirbti į policijos ar krašto apsaugos sistemas Lietuvos Respublikos interesams, neteko buvusių socialinių garantijų ir turėjo išsikelti iš užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. 2015 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų A. A. ir A. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinys ir priėmė naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais atmetė.

17. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatavo, kad tarp Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovo A. A. – jo Å¡eimos) yra susiklostę ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sÄ lygomis. Teismas konstatavo, kad valstybei priklausančios ginčo gyvenamosios patalpos atsakovams de facto buvo (yra) nuomojamos, o aplinkybės, kad atsakovai nėra sudarę su ieÅ¡kove nuomos sutarties, jog atsakovai ieÅ¡kovei nemoka nuomos mokesčio (moka komunalinius mokesčius), nepaneigia atsakovų teisės turėti, naudotis ir valdyti ginčo patalpÄ , iki bÅ«sto savininkė (valstybė) nuspręs Å¡iuos faktinius Å¡alių nuomos santykius nutraukti, Å¡iai procedÅ«rai realizuoti taikydama CK reglamentuotÄ gyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimÄ .

18. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 reiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-94-904/2017 ieÅ¡kovė, kaip ji nurodo, - atsižvelgdama į įsiteisėjusiame teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, jog tarp Å¡alių egzistuoja ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos, o ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sÄ lygomis, pateikė ieÅ¡kinį, reikÅ¡dama kitÄ reikalavimÄ - nutraukti nuomos santykius nekomercinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, įvertinus, jog šioje byloje reiškiamas kitas reikalavimas, tai yra, kuris nebuvo ieškinio dalyku civilinėje Nr. 2-173-838/2015, nors ir esant analogiškoms ieškinio aplinkybėms, negalima daryti išvados dėl ieškinių / civilinių bylų tapatumo.

19. Apelianto argumentai, jog atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 256 straipsnio nuostatas, kadangi atnaujinus bylos nagrinėjimÄ byla buvo nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo, vertini kritiÅ¡kai.

20. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Baigus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės teismas vėl iÅ¡klauso baigiamÄ sias kalbas bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodė, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės atstovė posėdžio metu patikslino (papildė) ieÅ¡kinio reikalavimus – nutraukti žodinę gyvenamosios patalpos sutartį nekomercinėmis sÄ lygomis, iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo netesėto daikto valdymo – iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės patikėjimo teise valdomų, valstybės nuosavybei priklausančių, gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., atsakovui nustatyti keturių mėnesių terminÄ , per kurį atsakovas turi iÅ¡sikelti.

Todėl sprendė, kad ieškovė turi nurodyti aplinkybes, dėl ko ir kokiu teisiniu pagrindu prašo nutraukti tarp šalių susiklosčiusius faktinius nuomos santykius. Iš minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad byla buvo atnaujinta siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo.

21. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio turinį, taip pat nustatė, kad ir ieÅ¡kinyje, ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos analogiÅ¡kos aplinkybės, taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė abiejuose procesiniuose dokumentuose citavo Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl ginčo Å¡alių teisinio santykio kvalifikavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nutraukiant nuomos ar panaudos santykius, reikalavimai suformuluoti vadovaujantis CK 6-osios knygos XXXI ir XXXII skyrių nuostatomis.

IÅ¡ esmės patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė tik papildė ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ pareiÅ¡kė reikalavimÄ nutraukti žodinę nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo gyvenamųjų patalpų. Bylos duomenimis atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, taip pat pripažino, kad patikslintas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės nesiskiria nuo pradinio ieÅ¡kinio, iÅ¡skyrus pateiktÄ papildomÄ reikalavimÄ dėl gyvenamųjų patalpų nuomos nekomercinėmis sÄ lygomis nutraukimo (b. l. 113-114).

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atnaujinus civilinę bylÄ ji buvo nagrinėjama kitu pagrindu ir dėl kito reikalavimo.

22. Procesinės teisės normų pažeidimus apeliantas taip pat grindžia argumentais, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančiÄ CK reikalavimus, kadangi nėra ir nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas nenorėtų sudaryti patalpų nuomos sutartį.

23. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių valios sudaryti raÅ¡ytinę nuomos sutartį nebuvimo pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , tai yra buvo įvertinta, kad Klaipėdos apygardos teismas jau 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015 konstatavo aplinkybes, jog atsakovai nėra sudarę nuomos sutarties, tačiau nagrinėjamojoje civilinėje byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog Å¡alys ėmėsi veiksmų ar iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl raÅ¡ytinės nuomos sutarties sudarymo.

Apeliantas akcentuoja, jog nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas nenorėtų sudaryti patalpų nuomos sutartį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog nėra įrodymų, kurie leistų vertinti atsakovo veiksmus kaip siekį ar ketinimÄ sudaryti sutartį, tai yra nesant įrodymų apie ketinimÄ sudaryti sutartį ar duomenų apie teiktÄ pasiÅ«lymÄ leido teismui padaryti apelianto ginčijamÄ iÅ¡vadÄ .

25. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovė nurodė, kad negali sudaryti numos sutarties su atsakovu, kadangi patalpos galėtų bÅ«ti nuomojamos tik aukcionu bÅ«du, todėl teismas galėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad nagrinėjamu atveju aukciono skelbti nereikia – pakanka įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo. Teisėjų kolegija su Å¡iais teiginiais nesutinka. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015, ne tik nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė privalo su atsakovu sudaryti valstybės turto nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos santykius nekomercinėmis sÄ lygomis ir iÅ¡keldinti atsakovÄ , o ne ieÅ¡kovės atsisakymas sudaryti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, kadangi byloje neįrodyta, jog atsakovas pažeidė ieÅ¡kovės teises, taigi jis negali bÅ«ti iÅ¡keldintas iÅ¡ nuomojamų gyvenamųjų patalų ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu. Teigia, jog atsakovo teisė į ginčo bÅ«stÄ atsirado nuomos pagrindu, ir Å¡iuo pagrindu susiformavęs ryÅ¡ys su ginčo patalpa galioja jau daugiau nei 30 metų ir pastato savininkės nėra (nebuvo) ginčijamas. Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus vertina kritiÅ¡kai.

27. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiÅ¡kia abiejų ar vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir jÄ naudoti gyvenimui. VienaÅ¡alis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas, taip pat fizinių asmenų iÅ¡ gyvenamųjų patalpų iÅ¡keldinimas galimas teismo tvarka ((CK 6.610 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018).

28. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015, konstatavo, kad „atsakovas A. A. (su Å¡eima) nuo 1983 m. gyveno, ginčijamo 2002-08-08 įsakymo Nr. V6-141 (jo dalies) priėmimo metu gyveno bei Å¡iuo metu gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose, susiklostė ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sÄ lygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai)“. Tai reiÅ¡kia, kad Klaipėdos apygardos teismas kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems yra taikytinos CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ taisyklės.

29. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog atsakovas A. A. niekada nebuvo ir nėra ieÅ¡kovės pareigÅ«nas, patalpose gyvena nesudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kuri atitiktų įstatyminį reguliavimÄ , nemoka nuomos mokesčių. Teismas konstatavo, jog ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sÄ lygomis laikytini pasibaigusiais, kadangi nėra Å¡alių valios sudaryti raÅ¡ytinę nuomos sutartį, iÅ¡ kuriuos turinio bÅ«tu aiÅ¡ku, kokios patalpos nuomojamos, koks nuomos mokestis, jo mokėjimo terminas, kas yra nuomininkas ir kas yra nuomotojas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, kad galiojusių ir Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės turto valdymÄ ir disponavimÄ juo, nustato / nustatė, kad nekomercinėmis sÄ lygomis valstybės turtas gali bÅ«ti nuomojamas tik apgyvendinti savo darbuotojus (1964 m. CK 320 straipsnis, 360 straipsnis, 365 straipsnis, 2000 CK 6.618 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovas A. A. nėra susijęs darbiniais santykiais su ieÅ¡kove.

31. Teisės aktuose taip pat įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų nuoma fiziniams asmenims nekomercinėmis sÄ lygomis (socialiniai bÅ«stai) - iÅ¡imtinė savivaldybės teisė. Savivaldybei, įmonei, ar organizacijai nuomojant gyvenamÄ sias patalpas tiek pagal 1964 m. LR CK, tiek pagal 2000 LR CK gyvenamosios patalpos sutartis visada sudaroma raÅ¡tu (1964 m. CK 322 straipsnis, 2000 m. LR CK 6.579 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė nėra subjektas, teikiantis aprÅ«pinimo gyvenamuoju bÅ«stu socialinę paslaugÄ gyventojams.

32. Bylos duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ne tik neturi ketinimo sudaryti raÅ¡ytinę nuomos sutartį, tačiau prieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad ginčo gyvenamosios patalpos reikalingos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams apgyvendinti, ir kad siekia racionaliai valstybės turtÄ valdyti ir tvarkyti taip, kaip tai nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

33. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas suteikia pagrindÄ spręsti, jog ginčo patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį, taip pat sutiktina su ieÅ¡kove, kad kita aplinkybė, sudaranti pagrindÄ nutraukti ilgalaikius gyvenamųjų patalpų nuomos santykius, yra ta, kad nėra mokamas nuomos mokestis (CK 6.580 straipsnio 1 dalis, CK 6.611 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų, dėl kurių ieÅ¡kovės ir atsakovo, kaip nuomininko Å¡eimos nario, gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų bÅ«ti nutraukta. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visetu spręstina, kad atsakovo, kaip nuomininko Å¡eimos nario, teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir bÅ«tinu visuomenės interesams, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė žodinę nuomos sutartį nekomercinėmis sÄ lygomis (CK 6.610 straipsnis).

35. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, todėl jis negali būti iškeldintas iš nuomojamų gyvenamųjų patalų ieškinyje nurodytu pagrindu.

36. Žmogaus teisė į bÅ«sto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos Å¡iai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje; dėl asmens teisės į bÅ«sto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ .

37. Bylos duomenimis, atsakovas A. A. su Å¡eima ginčo patalpose gyveno ilgÄ laikÄ . Kaip nurodė ieÅ¡kovė, įvertindama tai, kad atsakovas A. A. buvo nepilnametis, o vėliau ginčo patalpose gyveno jo mažamečiai vaikai, ieÅ¡kovė nustatė protingÄ bei sÄ Å¾iningÄ pusiausvyrÄ tarp vaikų interesų gynybos bei bÅ«sto savininko teisių bei teisėtų reikalavimų, nesiėmė griežtu priemonių iÅ¡keldinti darbo santykiais nesusijusius asmenis iÅ¡ ginčo patalpų. Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas ginčo patalpose nuolat negyvena, tarnauja profesinėje tarnyboje KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgose, bei pagal Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytas sÄ lygas turi teisę į socialines garantijas.

Todėl sutiktina su ieÅ¡kove, kad atsakovo tolesnis buvimas ginčo patalpose be nustatytų teisių ir pareigų bei nemokant nuomos mokesčio laikytinas nepagrįsta privilegija bei pažeistų Valstybės turto patikėtinės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teisę naudoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ savo nuožiÅ«ra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytÄ funkcijÄ , užtikrinant vieÅ¡Ä jį interesÄ (CK 4.37 straipsnio 1 dalis 4.98 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties 38. Ä® esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 39. Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl klausimas nespręstinas. Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas