397b8bab-3ce2-4fad-9bbd-73de8b0f8c88 · Kauno apygardos teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-147-485/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02280-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5.2; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. atstovo advokato S. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. vasario 4 d. nutarties A. B. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucijos) vyriausiosios specialistės 2020 m. spalio 29 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 7 dalį 300 bauda, pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį 30 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta 300 eurų bauda. Administracinė nuobauda A. B. paskirta už tai, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. 11.12 val. Kauno r. sav., kelio A1 84 km UAB „duomenys neskelbtini)“ vairuotojas K.

N. vairavo minėtai įmonei priklausančiÄ kelių transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vežė visiÅ¡kai neuždengtÄ birų krovinį ir taip kėlė pavojų eismui. Taip pat vežė krovinį, turėdamas ne pagal reikalavimus (nenurodyta pakrovimo ir iÅ¡krovimo vieta) užpildytÄ krovinio vežimo dokumentÄ â€“ važtaraÅ¡tį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas A. B. yra atsakingas už visÄ Ä¯monės veiklÄ , netinkamai organizuodamas krovinių pervežimo veiklÄ , neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje dalyvautų motorinės transporto priemonės, kurios veždamos krovinius nekeltų pavojaus eismui.

Šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo) 14 straipsnio 4 dalies, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 208.4, 208.5, 209, 247 punktų ir N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimų), patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 6, 10.3, 11 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundÄ teismui. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija tinkamai įvertino visas aplinkybes, A. B. veiksmus ir juos teisingai kvalifikavo, paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo. Nutartyje nurodyta, kad vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdamas blogai užpildytÄ važtaraÅ¡tį, prisiėmė atsakomybę ir patvirtino, kad sutinka su važtaraÅ¡tyje pateiktais duomenimis.

Neformali pareiga turėti tinkamai užpildytÄ važtaraÅ¡tį kyla tiek vežėjui, tiek siuntėjui. Ä®statyme nenurodyta, kad vežėjas gali interpretuotai elgtis su kroviniu transporto priemonėje, kaip Å¡iuo konkrečiu atveju, kai pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ėmėsi priemonių saugiai nuvežti krovinį jį sudrėkindami. A. B., bÅ«damas atsakingu už įmonės veiklÄ ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad bÅ«tų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių pakrovimÄ , reikalavimų.

Reikalavimų 34 punkto pakeitimas, t. y. punkto papildymas, nurodant, kad kai yra vežami birÅ«s kroviniai, jie turi bÅ«ti uždengti, nelaikytinas nustatančiu Å«kio subjekto veiklos ar jos priežiÅ«ros teisinį reguliavimÄ , kaip kad nurodo Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo (toliau – TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymas) 20 straipsnio 4 dalis. Å is minėto punkto papildymas nėra reikalavimas turėti tam tikras papildomas licencijas, leidimus, kuriems reikėtų specialaus pasiruoÅ¡imo ir papildomo termino reikalavimams įgyvendinti.

Tam, kad bÅ«tų galima vežti birius krovinius, nėra numatyti papildomi reikalavimai paties Å«kio subjekto veiklos vykdymui, o tik sukonkretinta, kaip reikia vežti birius krovinius, kad saugumas bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrintas ir nekeltų pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Reikalavimų 34 punkto papildymas neturi įtakos Å«kio subjektų veiklai, nes krovinių tvirtinimas nėra keičiantis ar nustatantis naujÄ Å«kio subjektų veiklos ar jos priežiÅ«ros teisinį reguliavimÄ .

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas S. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o kreiptis į administracinį teismÄ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114-115 straipsniuose nustatyta tvarka su praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio administracinio teisės akto teisėtumÄ , t. y. ar Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 2BE-246 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d.

įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio iÅ¡dėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieÅ¡tarauja TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai; Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir bylÄ nutraukti. 3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad KET 208 punktas nenustato vežėjams pareigos visais atvejais uždengti gabenamÄ birų krovinį. Tai padaryti vežėjas turi tik tuomet, kai pritvirtinimas yra reikalingas, norint užtikrinti, kad transportuojant birias medžiagas nebÅ«tų terÅ¡iama aplinka, nekiltų pavojus žmonėms ir kelių eismo saugumui.

Tačiau, jeigu vežėjas kitomis priemonėmis užtikrina, kad birios medžiagos bus transportuojamos saugiai, t. y. neteršiant aplinkos bei nekeliant pavojaus žmonėms ir kelių eismo saugumui, tuomet birių medžiagų uždengimas, jas transportuojant, nėra būtinas. Kaip matyti iš teismui paskutiniajame teismo posėdyje pateiktų ir prie bylos prijungtų birių medžiagų gabenimo teisės aktų projektų, derinimo raštuose yra tiesiogiai įvardijama, kad šiuo metu tokia veikla Lietuvoje teisės aktais nereglamentuojama ir nepakanka teisinio pagrindo reikalauti ūkinės veiklos vykdytojų imtis priemonių dulkėjimui mažinti.

Todėl, apelianto įsitikinimu, teismo nutartyje nurodyti skundo atmetimo argumentai yra aiÅ¡kiai klaidingi ir nepagrįsti. Teismo vertinimas, kad įstatyme nenurodyta, jog vežėjas gali interpretuotai elgtis su kroviniu transporto priemonėje, yra nepagrįstas, nes birių medžiagų gabenimas iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsakymo priėmimo, nebuvo reglamentuotas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. 3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad KET 208 punkte nėra nurodytas imperatyvus sÄ raÅ¡as priemonių, kurių vežėjas privalo imtis, siekdamas saugiai gabenti krovinį.

Taigi, vežėjas privalo pasirinkti priemones, kurios pakankamai užtikrina, kad birus krovinys bus gabenamas saugiai, t. y. Å¡iuo atveju kad gabenimo metu jis nedulkėtų. Dėl konkrečių krovinio apsaugos priemonių vežėjas sprendžia kiekvienu atveju atskirai, įvertinęs visas aplinkybes, darančias įtakÄ krovinio saugaus gabenimo rizikai. Nagrinėjamu atveju gabenamas krovinys (žvyras) nedulkėjo ir jokio pavojaus aplinkai ir eismo dalyviams nekėlė. Vežėjas ir vairuotojas pritaikė keletÄ priemonių saugaus krovinio gabenimui užtikrinti: (1) įvertino, jog gabena drėgnÄ birų krovinį, (2) pakrovė birų krovinį ženkliai žemiau, negu savivarčio bortai, (3) parinko saugų greitį, užtikrindamas kad gabenamas krovinys gabenimo metu nedulkėtų.

Visos Å¡ios priemonės užtikrino, kad birus krovinys (žvyras) buvo saugiai gabenamas, neterÅ¡iant aplinkos ir nekeliant pavojaus žmonėms ir kelių eismo saugumui, ir krovinio neuždengus. PatikrinimÄ atlikę Institucijos pareigÅ«nai savo ruožtu taip pat nenustatė gabenamo krovinio dulkėjimo fakto, todėl pritaikytos priemonės akivaizdžiai buvo tinkamos, pakankamos ir efektyvios. Tačiau tiek protokole, tiek nutarime niekaip nepagrįsta, koks konkretus ir realus pavojus kilo dėl vežamo neuždengto žvyro, nepateikti tokį pavojų pagrindžiantys įrodymai.

Teismas nepasisakė, kodėl priemonės, kurių Å¡iuo atveju buvo imtasi, kad bÅ«tų užtikrintas saugus birių medžiagų gabenimas, laikytinos objektyviai nepakankamos ir koks realus pavojus kelių eismo saugumui dėl to kilo. Apelianto įsitikinimu, panaudotos birių medžiagų gabenimo saugumÄ užtikrinančios priemonės buvo daugiau nei pakankamos, transportuojant žvyrÄ visiÅ¡kai nebuvo terÅ¡iamas kelias, aplinka, nekeliamas joks realus pavojus žmonių ir kelių eismo saugumui, todėl KET 208 punktas nebuvo pažeistas. 3.3.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutartyje iÅ¡sakyta pozicija, kad Reikalavimų 34 punkto papildymas nuostata, numatančia, kad kai yra vežami birÅ«s kroviniai - jie turi bÅ«ti uždengti, nelaikytinas nustatančiu Å«kio subjekto veiklos ar jos priežiÅ«ros teisinį reguliavimÄ , kaip kad nurodyta TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje. Teisės aktais nustačius naujus imperatyvius reikalavimus krovinių gabenimui, yra tiesiogiai reguliuojama Å«kio subjektų, t. y krovinių vežėjų, veikla, nes krovinių vežėjai, siekdami iÅ¡vengti teisės aktuose numatytų sankcijų, privalo krovinius gabenti bÅ«tent tokiu bÅ«du, kaip reikalauja teisės aktai.

Reikalavimų 34 punkte įtvirtinta pareiga gabenti birias medžiagas visais atvejais jas uždengus, apribojo iki tol teisiÅ¡kai nesureguliuotas birių medžiagų transportavimo saugumo priemones, t. y. imperatyviai sureguliavo, kaip Å«kio subjektai toliau turės vykdyti savo Å«kinę veiklÄ ir kokias naujas priemones turės privalomai taikyti vykdydami Å«kinę veiklÄ . Taigi Reikalavimų 34 punkto pakeitimo įsigaliojimas greičiau nei per 2 savaites nuo Ä®sakymo paskelbimo, apelianto nuomone, tiesiogiai pažeidžia TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ imperatyvų reikalavimÄ .

Neteisėtai pakeistas teisės aktas pažeidė TeisėkÅ«ros pagrindų įstatyme nustatytÄ Å«kio subjektų veiklos garantijÄ dėl jų vykdomos veiklos teisėtumo užtikrinimo ir minimalių sÄ lygų prisitaikyti prie pakeisto teisinio reglamentavimo užtikrinant betarpiÅ¡kÄ vykdomos veiklos teisėtumÄ . Lietuvos transporto saugos administracijos neteisėtas teisinio reglamentavimo pakeitimas negali bÅ«ti pagrindas suraÅ¡yti protokolus ir priimti nutarimus už pažeistus teisės aktų reikalavimus, kurių galiojimas Å«kio subjektams privalėjo bÅ«ti atidėtas ne mažiau kaip iki 2020 m. lapkričio 21 d. 3.4.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į 2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymÄ Nr. D1-682 „Dėl minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietÄ sias medžiagas patvirtinimo“. Å iame įsakyme nurodyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo vykdė reikalavimuose nurodytÄ veiklÄ , Å¡iuo įsakymu patvirtinti reikalavimai, iÅ¡skyrus 9 punktÄ , taikomi nuo 2021 m. gegužės 1 d., o 9 punktas nuo 2024 m. sausio 1 d.

Minėtas įsakymas buvo visuotinai svarstomas ir derinamas, kas iliustruoja tinkamÄ TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies taikymÄ , o Lietuvos transporto saugos agentÅ«ros direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas buvo priimtas be jokio derinimo ir svarstymo su visuomene, be jokios situacijos ir poveikio aplinkai analizės, pažeidžiant TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo imperatyvias teisės normas, užtikrinančias teisinių santykių valstybėje stabilumÄ ir Å«kio subjektų interesų paisymo garantijÄ .

Esant visoms paminėtoms aplinkybėms, apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ kreiptis į administracinį teismÄ . 3.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į teismo iÅ¡vadÄ , kad A. B. pažeidė Reikalavimų 6 punktÄ . Cituodamas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-512-485/2020 argumentus, apeliantas nurodo, kad Reikalavimų 6 punkte nustatyta teisės norma yra bendrojo pobÅ«džio, joje nurodoma, jog atsakomybė už tinkamÄ krovinio iÅ¡dėstymÄ ir tvirtinimÄ tenka tiek siuntėjui, tiek krovėjui bei vežėjui, o konkrečiai kiekvienam iÅ¡ Å¡ių subjektų vežimo procese tenkančios pareigos apibrėžiamos Reikalavimų 8–10 punktuose.

Konstatuojant, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas pažeidus vertinamojo pobÅ«džio bendruosius reikalavimus, taip pat privaloma nustatyti ir papildomas aplinkybes, pagrindžiančias Å¡ių bendrųjų reikalavimų pažeidimÄ . Tokia teisinė situacija, kuomet skundžiamame nutarime konkrečiai nenurodytos specialios teisės akto nuostatos, apsiribojant bendrojo pobÅ«džio taisykle, kuri apibrėžia visų vežimo procese dalyvaujančių subjektų bendrÄ jÄ pareigÄ , jos nedetalizuojant, yra negalima.

Taigi, Å¡iuo atveju remiantis vien tik bendrojo pobÅ«džio Reikalavimų 6 punkto nuostatos pažeidimu, nenurodant specialiosios Reikalavimų nuostatos, nėra teisinio pagrindo pripažinti A. B. padarius ANK 459 straipsnio pažeidimÄ ir paskirti administracinę nuobaudÄ . 3.6. Ginčydamas A. B. pripažinimÄ kaltu padarius ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , apeliantas, visų pirma, nurodo, kad važtaraÅ¡tyje nebuvo nurodytos krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo vietos, nes Å¡iuo atveju krovinio pakrovimo ir iÅ¡krovimo vieta pati savaime neturėjo konkretaus adreso, todėl krovinio vežimo dokumente nebuvo įmanoma nurodyti pakrovimo ir iÅ¡krovimo vietos tiksliau, negu ji ir buvo nurodyta.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad laisvos formos vidinis važtaraÅ¡tis yra iÅ¡duotas įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios krovinys ir buvo vežamas. Vairuotojas nėra atsakingas už jam iÅ¡duoto važtaraščio formÄ ir jame nurodytų duomenų teisingumÄ . A. B. nedalyvavo rengiant važtaraščio formÄ ir važtaraščio nepildė. Tokį krovinio dokumentÄ pateikė siuntėjas (ir kartu gavėjas) AB „(duomenys neskelbtini)“. Bet kokie galimi trÅ«kumai dėl Å¡io laisvos formos vidaus važtaraščio atsakomybę turėtų užtraukti šį vidaus važtaraÅ¡tį naudojančiam ir jį supildžiusiam subjektui, o ne vairuotojui, kuriam jis buvo įteiktas su gabenamu kroviniu. 3.7.

Apeliaciniame skunde kritikuojamas teismo sprendimas vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-7-159/2013. Nurodoma, kad minėtoje byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo esančių šioje byloje. Be to, ši nutartis priimta civilinėje byloje, o šiuo atveju nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. 3.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad vairuotojas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neinformavo apie jam įteikto važtaraščio trūkumus, todėl jo formalus nubaudimas yra objektyviai nepagrįstas.

Administracinės atsakomybės taikymas A. B. negali pasiekti administracinės atsakomybės taikymo tikslų, nes jis neturėjo galimybės įvertinti galimų važtaraščio trÅ«kumų ir jų paÅ¡alinti. Vadovo atsakomybė negali bÅ«ti taikoma formaliai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė, kokias realias galimybes A. B. turėjo tam, kad užtikrintų tokio jam inkriminuoto pažeidimo nebuvimÄ . Akivaizdu, kad prie kiekvieno įmonės darbuotojo ir vairuotojo negali nuolat bÅ«ti prižiÅ«rėtojas, tikrinantis jo darbÄ .

Vairuotojui nepraneÅ¡us apie pastebėtus jam įteikto važtaraščio trÅ«kumus, vadovas objektyviai negali tokių pažeidimų paÅ¡alinti. Administracinės atsakomybės taikymas vairuotojui už šį pažeidimÄ savo ruoÅ¡tu patvirtino, kad vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę jam inkriminuotus turėto važtaraščio trÅ«kumus paÅ¡alinti. Atitinkamai, vadovo nubaudimas yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundÄ Lietuvos transporto saugos administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . 4.1. Atsiliepime nesutinkama su apelianto argumentu, kad krovinio vežimo dokumente nebuvo įmanoma nurodyti pakrovimo ir iÅ¡krovimo vietos tiksliau, negu ji buvo nurodyta, kadangi ji neturėjo konkretaus adreso, ir pabrėžiama, kad iÅ¡krovimo ir pakrovimo vieta važtaraÅ¡tyje iÅ¡vis nebuvo nurodyta, todėl negalima laikyti, kad ji buvo nurodyta netiksliai. 4.2.

Atsiliepime nesutinkama su apelianto tvirtinimu, kad bet kokie galimi važtaraščio trūkumai atsakomybę turėtų užtraukti šį vidaus važtaraštį naudojančiam ir supildžiusiam subjektui, o ne vairuotojui, kuriam jis buvo įteiktas su gabenamu kroviniu. Nurodoma, kad vežėjas, pasirašydamas važtaraštį, patvirtina, jog sutinka su jo duomenimis. Jei į važtaraštį įrašomi reikšmingi duomenys, neatitinkantys tų, dėl kurių šalys susitarė savo sutartyje, ir tų duomenų neatitikimas vežėjui buvo žinomas ir akivaizdus, bet vežėjas vis tiek pasirašė tokį važtaraštį, tokie jo veiksmai gali būti vertinami kaip atlikti tyčia ar dėl didelio neatsargumo.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad atlikti viskÄ , kas bÅ«tina, tam, kad važtaraÅ¡tis bÅ«tų tinkamai suraÅ¡ytas ir dėl to nekiltų papildomų nuostolių, privalo abi susitariančios Å¡alys. Praktikoje važtaraÅ¡tį dažnu atveju pildo ir vairuotojas ar vežėjo vadovas. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 5 dalyje numatytas reglamentavimas, kad siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraÅ¡tį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiÅ¡kumÄ , turinio vientisumÄ ir įskaitomumÄ .

Jeigu važtaraštį pildo siuntėjas - vairuotojas patikrina važtaraštyje supildytus duomenis, kadangi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas. Nagrinėjamu atveju vežėjas turėjo įvertinti, kad važtaraštis supildytas netinkamai ir galėjo pareikalauti važtaraštį pakoreguoti arba įrašyti savo pastabas.

Vežėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), priimdamas blogai užpildytÄ važtaraÅ¡tį, prisiėmė atsakomybę ir patvirtino, kad sutinka su važtaraÅ¡tyje pateiktais duomenimis. Kadangi remiantis ANK 450 straipsnio 1 dalimi administracinė atsakomybė (bauda) skiriama vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kai turimi ne pagal nustatytus reikalavimus užpildyti dokumentai, nagrinėjamu atveju A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas taip pat yra laikomas atsakingu už tai, kad vairuotojas vežė krovinį, turėdamas netinkamai užpildytÄ važtaraÅ¡tį. 4.3.

Atsiliepime nesutinkant su apelianto teiginiu, kad KET 208 punkte nėra nurodytas imperatyvus sÄ raÅ¡as priemonių, kurių vežėjas privalo imtis, siekdamas saugiai gabenti krovinį, pažymima, kad bÅ«tent Å¡iame punkte yra nurodyta, jog krovinys transporto priemonėje turi bÅ«ti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukÅ¡mo, neterÅ¡tų kelio ir aplinkos (208.4 punktas), nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių (208.5 punktas).

Remiantis tuo, pagrįstai laikytina, kad krovinys, ypač birus, privalo bÅ«ti uždengtas, kaip tai numatyta ir Reikalavimų 34 punkte – palaida įranga, pvz., juostos, lynai, apvalkalai ir t. t., turi bÅ«ti vežami taip, kad nekeltų pavojaus kitiems kelių eismo dalyviams. Kai yra vežami birÅ«s kroviniai - jie turi bÅ«ti uždengti, o ne sudrėkinti. 4.4. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad vykdant Institucijai paskirtas funkcijas - pareigÅ«nų tikslas yra užkirsti keliÄ galimiems neigiamų padarinių kilimams.

Vertinama, kokie konkretaus eismo dalyvio veiksmai gali sukelti žalÄ aplinkai bei kitiems eismo dalyviams. Todėl pareigÅ«nai patikrinimo metu privalo nustatyti, ar kroviniai vežami laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Remiantis tuo, nagrinėjamu atveju iÅ¡ visų byloje surinktų įrodymų darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas 2020 m. rugsėjo 21 d. vežė birų krovinį jo neuždengęs, kaip tai numatyta teisės aktuose. Už tai atsakomybė kyla ir A.

B., kuris yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto veiklÄ bei jos organizavimÄ . 4.5. Atsiliepime tvirtinama, kad Reikalavimų 34 punkto pakeitimas, t. y. punkto papildymas, nurodant, kad kai yra vežami birÅ«s kroviniai - jie turi bÅ«ti uždengti - nelaikytinas nustatančiu Å«kio subjekto veiklos ar jos priežiÅ«ros teisinį reguliavimÄ , kaip kad nurodo TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Å¡is minėto punkto papildymas nėra reikalavimas turėti tam tikras papildomas licencijas, leidimus, kuriems reikėtų specialaus pasiruoÅ¡imo ir papildomo termino reikalavimams įgyvendinti.

Tam, kad būtų galima vežti birius krovinius – nėra numatyti papildomi reikalavimai, kaip pačios ūkio subjekto veiklos vykdymui, o tik sukonkretinimas, kaip reikia vežti birius krovinius, kad saugumas būtų visiškai užtikrintas ir nekeltų pavojaus aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Apelianto teiginiai, kad tokiu teisiniu reglamentavimu, buvo sutrikdyta vežėjų ūkinė veikla, yra deklaratyvūs. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti ne teismo tvarka bylas nagrinėjančių institucijų ir pirmosios instancijos teismų sprendimai.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ bei pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje bÅ«tų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog bÅ«tų galima operatyviai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos pareiga yra suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , tinkamai, t. y. kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas suraÅ¡omas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokiÄ veikÄ norima taikyti administracinę atsakomybę.

Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategijÄ .

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas A. B. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį ir 450 straipsnio 1 dalį.

9. ANK 450 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių vežimÄ kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais marÅ¡rutais neturint krovininį kelių transportÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra Å¡io kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, o ANK 459 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už pakartotinį krovinio iÅ¡dėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimÄ .

Aptariamos teisės normos yra blanketinės, todėl pagal jas kvalifikuojant asmens pažeidimus, administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti ne tik pačiÄ blanketinę teisės normÄ , bet ir konkrečiÄ teisės normÄ (konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį, dalį ar punktÄ ), kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija galėtų tinkamai įvertinti asmens veikÄ , o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, t. y.

žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

10. Kaip matyti iš A. B. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nors jame gana aiškiai nurodyta A. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo laikas, vieta ir faktinės aplinkybės, tačiau įvardinti tik bendro pobūdžio teisės aktai, kurių nuostatas savo veiksmais A. B. galimai pažeidė, tačiau esminę reikšmę turinčių teisės aktų konkrečios nuostatos nenurodytos.

11. Nors A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį už tai, kad įmonės vairuotojas, veždamas krovinį, turėjo ne pagal reikalavimus užpildytÄ krovinio vežimo dokumentÄ - važtaraÅ¡tį, tačiau administracinio nusižengimo protokole iÅ¡vis nenurodyta, kokio teisės akto, reglamentuojančio privalomų turėti dokumentų krovininiu kelių transportu vežant krovinius, užpildymo reikalavimų pažeidimai buvo padaryti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė bÅ«tent A. B. kaip įmonės transporto vadybininkas. Tad A. B. pareikÅ¡to kaltinimo esmė iki galo neatskleista.

12. Vertinant A. B. suraÅ¡ytÄ administracinio nusižengimo protokolÄ dėl ANK 459 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, matyti, kad jame nurodyta, jog A. B. pažeidė Saugus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, KET 208.4, 208.5, 209 punktų bei Reikalavimų 10.3 ir 11 punktų reikalavimus. Visgi aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, dalis teisės aktų nuostatų, kurias A. B. kaltinamas pažeidęs, yra perteklinės, o, kaip jau ir minėta, turinčios esminę reikÅ¡mę Å¡io pažeidimo nustatymui, iÅ¡vis nepaminėtos.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje yra pateikta bendro pobÅ«džio norma, numatanti, kad reikalavimų, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir krovinių vežimo tvarkÄ užtikrinant eismo saugumÄ nustato Kelių eismo taisyklės. Kadangi Å¡i nuostata yra bendrojo pobÅ«džio ir nukreipianti į kitÄ teisės aktÄ , jos nurodymas administracinio nusižengimo protokole, kaip ir minėta, yra perteklinis, kadangi esminę reikÅ¡mę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimui turi specialiųjų teisės aktų pažeidimai.

KET 208.4 ir 208.5 punktuose nurodyti reikalavimai kroviniui, t. y., kad jis nekristų, nesivilktų, nekeltų triukÅ¡mo, neterÅ¡tų kelio ir aplinkos bei, kad nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. BÅ«tent Å¡ių reikalavimų užtikrinimÄ reglamentuoja specialusis teisės aktas - N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio iÅ¡dėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimai. BÅ«tent konkrečių Reikalavimų nuostatų nesilaikymas sudaro esminę reikmę sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį (ANK 459 straipsnio 7 dalį) klausimÄ .

Nagrinėjamu atveju be kitų administracinio nusižengimo protokole nurodytų Reikalavimų nuostatų pažeidimų (10.3 ir 11 punktų) esminę reikmę asmens veiksmų kvalifikavimui nagrinėjamoje situacijoje turi Reikalavimų 34 punkto nesilaikymas, tačiau šio punkto pažeidimas A. B. net neinkriminuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia teisinė situacija, kuomet konkrečiai nenurodomos specialios teisės akto nuostatos, yra negalima. Dėl aptariamos aplinkybės, administraciniame kaltinime nurodžius tik bendrojo pobūdžio normas, susidarė situacija, kai tiek asmeniui surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jo pagrindu priimtame nutarime nusižengimo aprašymas yra visiškai nekonkretus ir suvaržantis jo teisę gintis procese.

13. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas, o taip pat ir Institucijos nutarimas A. B. suraÅ¡ytas prieÅ¡taringai. Nurodoma, kad A. B. galimai padarė ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , tačiau galiausiai jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį, t. y. kaip už pakartotinai padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Tačiau pakartotinumo požymis administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstant inkriminuojamo nusižengimo esmę, iÅ¡vis nenurodytas, t. y. nenurodyti jokie duomenys, kurie pagrindžia pakartotinumo požymio buvimÄ galimai padarytoje veikoje, kas laikytina esminiu Å¡ioje byloje suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo trÅ«kumu.

Susipažinus su Institucijos 2020 m. spalio 29 d. nutarimu matyti, kad Å¡iame procesiniame dokumente taip pat nėra apraÅ¡ytas esminis ANK 459 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis, t. y. Institucija nenurodė, kokiu bÅ«du A. B. veiksmuose pasireiÅ¡kė administracinio nusižengimo padarymo pakartotinumas, ar nagrinėjamu atveju jis iÅ¡vis buvo nustatytas, į nutarimÄ tik perkeltas administracinio nusižengimo protokolo turinys, kartu su iÅ¡vada, kad A. B. padarė ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nors galiausiai jo veiksmai kvalifikuoti ir nuobauda skirta pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį, papildomai nurodant, kad A.

B. pažeidė reikalavimų 6 punktÄ (dar vienÄ bendrojo pobÅ«džio taisyklę, kuri apibrėžia visų vežimo procese dalyvaujančių subjektų bendrÄ jÄ pareigÄ , jos nedetalizuojant), o taip pat pažeidimo metu negaliojusį Kelių eismo taisyklių 247 punkto reikalavimÄ . Tad akivaizdu, jog administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos priimtas nutarimas Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje yra suraÅ¡yti aplaidžiai, nekvalikuotai. SuraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, o Institucijai priimant nutarimÄ administracinio nusižengimo protokolo trÅ«kumų nebuvo stengiamasi paÅ¡alinti.

Tiek iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir iÅ¡ Institucijos nutarimo turinio lieka neaiÅ¡ku, kokį administracinį nusižengimÄ galimai padarė A. B. (numatytÄ ANK 459 straipsnio 1 dalyje ar ANK 459 straipsnio 7  dalyje). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundÄ dėl Institucijos nutarimo Å¡ių aplinkybių nevertino, administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime padarytų akivaizdžių pažeidimų nefiksavo ir dėl jų nieko nepasisakė.

14. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , teismas pakeičia nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudÄ . Taigi ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , pakeisti nuorodÄ Ä¯ nusižengimÄ kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudÄ tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitÄ administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , t. y. iÅ¡taisyti kvalifikavimo klaidÄ .

Tačiau ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotÄ kaltinimÄ naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, parinkti teisės aktÄ , kuris nebuvo nurodytas protokole, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolÄ ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad A. B. galimai padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju Institucija nei A. B. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodė tikras faktines aplinkybes atitinkančio teisės akto, o kitu atveju jo punkto, kurio reikalavimus A. B. galimai pažeidė. Be to, visiškai nėra nurodyti duomenys, kuriais remiantis A. B. buvo inkriminuotas veikos pakartotinumo požymis, iš suformuluoto kaltinimo lieka neaišku, ar nagrinėjamoje situacijoje jis išvis egzistuoja. O ši aplinkybė turi esminę reikšmę kvalifikuojant asmens veiksmus atitinkamai pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį ar 459 straipsnio 7 dalį.

16. Neabejotina, kad paminėti protokolo trÅ«kumai trukdė objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl pripažinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kai į Å¡iuos protokolo trÅ«kumus nebuvo įsigilinta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nors apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi, tačiau nustačius, jog administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, Å¡iuos trÅ«kumus privalo paÅ¡alinti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija.

Todėl Kauno apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami, o byla grÄ Å¾inama Institucijai, suraÅ¡iusiai administracinio nusižengimo protokolÄ .

17. Konstatavus, kad suraÅ¡ant A. B. administracinio nusižengimo protokolÄ buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, ir Å¡iuo pagrindu panaikinus Institucijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimus, kiti apeliacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. B. atstovo advokato S. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį A. B. administracinio nusižengimo byloje – panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. spalio 29. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ â€“ Lietuvos transporto saugos administracijai. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Algirdas Remeika