Legislator Case Law & Legislation
397b2c3b-133b-4a69-b915-e2263724add4 AI generated

397b2c3b-133b-4a69-b915-e2263724add4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 397b2c3b-133b-4a69-b915-e2263724add4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos miesto liaudies teismo 1978 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d. dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo lygtinai (BK 251 str.) priverstinai įdarbinant. Šilutės rajono liaudies teismo 1981 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 147 str. 2 d. 225 str. 2 d. ketveriems metams laisvės atėmimo.

Legislator headnote

AI generated

397b2c3b-133b-4a69-b915-e2263724add4 · Klaipėdos apygardos teismas: A.. Jis pajuto aÅ¡trų skausmÄ Å¡one, o tuo metu Tomas pastÅ«mė A. G. ir jie iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės bei užsuko už to paties Mokyklos gatvės 23 namo. Vyrai nesivijo. Lauke su draugais laukė apie 10 minučių, o po to nuėjo į tame pačiame įėjime esantį butÄ , kuriame gyvena E. D.. Pastarosios motina iÅ¡kvietė medikus. Jis kategoriÅ¡kai įsitikinęs, kad jį sužalojo A. G., nes iki Å¡iol jam akyse dažnai iÅ¡kyla kaltinamojo veidas ir akiniai.Nukentėjusioji O. G. parodė, kad 2009-12-27, apie 22 val. 30 min., sužinojo, kad sÅ«nus J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas ZBaudž. byla Nr. 1-107-382/2010 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,teisėjų Rasos Valentinienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui Antanui JonuÅ¡ui,nukentėjusiesiems J. G., O. G.,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., gimęs 1959 m. gruodžio 2 d. Akmenės r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, teistas:

1. Klaipėdos miesto liaudies teismo 1978 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d. dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo lygtinai (BK 251 str.) priverstinai įdarbinant.

2. Šilutės rajono liaudies teismo 1981 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 147 str. 2 d. 225 str. 2 d. ketveriems metams laisvės atėmimo.

3. Klaipėdos miesto liaudies teismo 1985 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 2121 str. 1 d., 212 str. 2 d., 250 str. 1 d. penkeriems metams laisvės atėmimo ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu.        4. Šiaulių miesto liaudies teismo 1986 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 146 str. 2 d., 250 str. 2 d. trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 43 str. bausmę subendrinus su 1985 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta penkeri metai laisvės atėmimo.

5. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p., 128 str. 2 d., 146 str. 4 d., 195 str. 1 d. subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme konfiskuojant turtÄ .                 6. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d. subendrinta dvejų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmę subendrinus su bausmės, neatliktos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991-03-14 nuosprendį, dalimi galutinė bausmė nustatyta dveji metai deÅ¡imt mėnesių laisvės atėmimo.

Å iaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu 2006 m. vasario 1 d. nuosprendis pakeistas: pagal BK 178 str. paskirta bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. Å¡iÄ bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 4 d., galutinė bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo. Panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK kvalifikuotos A. G. veikos perkvalifikuotos: iš 105 str. 8 p. į 2000 m. BK 129 str. 1 d. ir paskirta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; iš 146 str. 4 d. į 2000 m. BK 178 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; iš 195 str. 1 d. į 2000 m. BK 241 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; iš 128 str. 2 d. į 2000 m. BK 144 str. ir paskirta vienerių metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė nustatyta keturiolika metų šeši mėnesiai laisvės atėmimo bei konstatuota, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atliko. Panaikinta A. G. skirta turto konfiskavimo bausmė. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs keturių mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu, n u s t a t ė: kaltinamasis A.

G. 2009 m. gruodžio 27 dienÄ , laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val. 40 min., Klaipėdos miesto, Mokyklos gatvės 23 namo pirmo aukÅ¡to laiptinėje, panaudodamas mažareikÅ¡mę dingstį, kad jam sunku praeiti pro susirinkusius paauglius, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų 4 kartus peiliu dÅ«rė J. G. padarydamas jam durtines-pjautines žaizdas: vienÄ kairiajame žaste ties peties sÄ nariu, vienÄ kairėje virÅ¡raktikaulinėje dalyje, dvi – krÅ«tinės užpakalinėje pažastinėje dalyje pažeidžiant kairįjį plautį, kairės pusės pneumotoraksu ir nežymiu hemotoraksu.

Tai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktÄ J. G. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis A. G. kaltu, padaręs inkriminuojamÄ nusikaltimÄ neprisipažino ir parodė, kad 2009-12-27 vakare Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės 23 namo laiptinėje peiliu nieko nežalojo. Tuo metu jis gyveno G. V. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 2009 m. gruodžio 27 vakare, apie 18–18.30 val., tarp jo ir kelių neblaivių jaunuolių, stovėjusių prie įėjimo į laiptinę, kilo žodinis konfliktas, nes jaunuoliai jį įžeidė, tačiau nei jis, nei minėti jaunuoliai jokio smurto nevartojo.

Kodėl nukentėjusysis ir liudytojai, teigdami, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, jį apkalba, nežino.Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2009-12-27 vakare su T. A., P. V., E. D. bei S. V. sėdėjo Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės 23 namo pirmo aukÅ¡to laiptinėje ant laiptų ir kalbėjo. Ä® laiptinę įėjo A. G., kuris pareiÅ¡kė pastabÄ , kad negalima pro juos praeiti. Tarp jo, T. A. ir A. G. kilo žodinis konfliktas.IÅ¡ A. G. elgesio jis suprato, kad pastarasis tuoj puls muÅ¡ti T. A., todėl jis A.

G. pastÅ«mė į petį ir iÅ¡stÅ«mė pro duris laukan. Praėjus pusvalandžiui A. G. sugrįžo su draugu ir kažkuris iÅ¡ jų paklausė: ,,kas nori gauti?“. Jis (J. G.), sėdėdamas ant laiptų, pasakė kad jis nori gauti. Tada prie jo priÅ¡oko A. G. ir iÅ¡ virÅ¡aus dÅ«rė jam du kartus į petį, o dengiantis nuo vyriÅ¡kio smÅ«gių, pakėlus rankas, dÅ«rė dar du kartus į kairį Å¡onÄ . KÄ veikė draugai, nematė, tik vėliau iÅ¡ pokalbio sužinojo, kad kitas vyras puolė T.

A.. Jis pajuto aÅ¡trų skausmÄ Å¡one, o tuo metu Tomas pastÅ«mė A. G. ir jie iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės bei užsuko už to paties Mokyklos gatvės 23 namo. Vyrai nesivijo. Lauke su draugais laukė apie 10 minučių, o po to nuėjo į tame pačiame įėjime esantį butÄ , kuriame gyvena E. D.. Pastarosios motina iÅ¡kvietė medikus. Jis kategoriÅ¡kai įsitikinęs, kad jį sužalojo A. G., nes iki Å¡iol jam akyse dažnai iÅ¡kyla kaltinamojo veidas ir akiniai.Nukentėjusioji O. G. parodė, kad 2009-12-27, apie 22 val. 30 min., sužinojo, kad sÅ«nus J.

G. sužalotas ir paguldytas į Klaipėdos apskrities vaikų ligoninę. Prašo priteisti iš kaltinamojo 454 litus turtinės ir 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo.Liudytojas T. A. parodė, kad 2009-12-27, apie 21 val., jis, S. V., J. G., P. V., E. D. kalbėjosi Klaipėdos miesto Mokyklos g. 23 namo laiptinėje. V. E. nuėjo namo pavalgyti. Laiptais iš viršaus nusileisdamas A. G. liepė pasitraukti. Tarp jo (A. G.) ir liudytojo su J. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. G. pastūmė A. G. ir pastarasis išėjo lauk.

Maždaug po pusvalandžio į laiptinę įėjo A. G. ir dar vienas vyriÅ¡kis. A. G. pakalusė: ,,kas norit gauti muÅ¡ti“. J. G. pasakė, kad jis nori. Po tų žodžių P. V. iÅ¡ laiptinės pasiÅ¡alino, o A. G. priėjo prie J. G. ir pradėjo jį badyti. Kitas vyriÅ¡kis smogė T. A. kumščiu į veidÄ . Po to T. A. pastÅ«mė A. G. ir su J. G. bei S. V. iÅ¡bėgo į laukÄ . Jie užbėgo už namo, o tie du vyriÅ¡kiai nuėjo į kitÄ pusę namo ir įėjo į kitÄ laiptinę.

Už namo apžiÅ«rėjo J. G. petį ir pamatę, kad labai kraujuoja, nuėjo pas E. D.. E. D. mama iÅ¡kvietė medikus. A. G., kaip asmenį, sužalojusį J. G., atpažįsta kategoriÅ¡kai. Jį Mokyklos gatvės rajone yra matęs ne kartÄ .Liudytoja S. V. parodė, kad 2009-12-27, apie 21 val., ji, T. A., J. G., P. V., E. D. kalbėjosi Klaipėdos miesto Mokyklos g. 23 namo laiptinėje. Maždaug po pusvalandžio į laiptinę įėjo J. G.. Evelina kÄ tik buvo nuėjusi į kambarį. A. G. su vaikinais susibarė, teigdamas, kad negalima normaliai praeiti.

Po kelių minučių A. G. nusileido laiptais žemyn ir vėl susibarė su T. A. ir J. G. dėl to, kad jis negali laisvai praeiti laiptais. J. G. pastÅ«mė A. G. ir pastarasis iÅ¡ laiptinės išėjo. Praėjus maždaug pusvalandžiui A. G. grįžo į laiptinę su draugu ir paklausė: ,,kas nori gauti?“ J. G. pasakė: ,,aÅ¡ noriu“. Tada A. G. priėjo prie J. G. ir pradėjo jam smÅ«giuoti. Ji pamatė, kad A. G. rankoje yra peilis. Tuo pačiu momentu kitas vyras smogė T. A. kumščiu į veidÄ .

Liudytoja matė, kaip T. A. pastÅ«mė besigrumiantį su J. G. A. G., ir visi iÅ¡bėgo iÅ¡ laiptinės į laukÄ bei užbėgo už namo kampo. Girdėjo, kad A. G. ir jo draugas kažkÄ Å¡Å«kavo, po to apsisuko ir abu nuėjo į pirmÄ laiptinę. J. G. ji su T. A. nuvedė į butÄ , kuriame gyvena E. D.. Pamačiusi J. G. žaizdas, Evelinos motina iÅ¡kvietė medikus. Ji matė, kad J. G. buvo padarytos žaizdos petyje, rankoje, nugaroje. KitÄ rytÄ pamačiusi A. G. ji parodė E. D. ir pasakė, kad tai jis sužalojo J.

G..AnalogiÅ¡kus parodymus apie konfliktÄ tarp J. G. ir A. G. davė ir liudytojas P. V.. Jis parodė, kad matė tik vienÄ A. G. smÅ«gį J. G. ir iÅ¡sigandęs pabėgo.Liudytoja E. D. parodė, kad 2009-12-27, apie 21 val., pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atėjo J. G., T. A., S. V., P. V.. Jie visi nusileido į įėjimo į namÄ laiptinės pirmÄ aukÅ¡tÄ ir ant laiptų kalbėjosi. Motina parašė žinutę pareiti valgyti vakarienės ir ji grįžo į savo kambarį. Bevalgant atbėgo S. V. ir pasakė, kad sužalotas J.

G.. J. G. parsivedė į virtuvę ir pakvietė savo motinÄ , kuri tuoj pat iÅ¡kvietė medikus. S. V. sakė kad matė tÄ vyrÄ , kuris sužalojo J. G.. KitÄ dienÄ S. V. parodė jai A. G. ir pasakė, kad tai jis sužalojo J. G..Liudytoja R. D. parodė, kad gyvena Klaipėdoje, Mokyklos g. 23 name.   2009-12-27, apie 21 val., pas dukrÄ EvelinÄ buvo atėję draugai. Dukra su jais buvo namo laiptinėje. Po 21 val. parašė žinutę dukrai pareiti pavalgyti. Dukrai sugrįžus ir bevalgant atbėgo dukros draugė S. V. ir pasakė, kad JuozÄ subadė.

Ji liepė vaikinÄ parvesti į virtuvę. Pamačiusi vaikino žaizdas petyje bei po pažastimi ji iÅ¡kvietė GMP. KitÄ dienÄ dukra per langÄ parodė tÄ vyrÄ , sužalojusį JuozÄ . Liudytoja atpažino, kad tai Antanas, gyvenantis namo kitoje laiptinėje penktame aukÅ¡te su moterimi, vardu Gitana.Liudytojas O. P. parodė, kad pažįsta A. G.. Jie gyveno Mokyklos gatvės 23 name. A. G. gyveno su G. V.. 2009 metų gruodžio mėnesį jis (O. P.) su sugyventine S. M. gyveno pas G. V. ir A. G.. Laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų vakare jis su sugyventine ir A.

G. su G. V. bei dar vienas vyriÅ¡kis, pravarde „Džonis“, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare A. G. su tuo „Džoniu“ išėjo nupirkti cigarečių. Maždaug po valandos grįžo ir A. G. pasisakė, jog kitoje namo laiptinėje peiliu subadė jaunÄ vaikinÄ , nes vaikinas jį užgauliojo. Konkrečiau A. G. nieko neaiÅ¡kino. Liudytojas teigia, kad A. G. visada neÅ¡iodavosi peilį. KitÄ dienÄ Mokyklos gatvės 23 name girdėjo kalbant, kad A. G. subadė peiliu jaunÄ vaikinÄ , kuris yra minėtame name gyvenančios merginos draugas.Liudytoja S. M. parodė, kad maždaug 2009 m. lapkričio pabaigoje ji ir O.

P. apsigyveno pas G. V. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). G. V. gyveno su A. G.. Pas G. V. prieÅ¡ Kalėdas maždaug keletÄ naktų nakvojo vyriÅ¡kis, vadinamas „Džoniu“. Kalėdas Å¡ventė kelias dienas su O. P., G. V., A. G. ir ,,Džoniu“. Tuo laikotarpiu Mokyklos gatvės 23 namo gyventojai ėmė kalbėti, kad A. G. peiliu rimtai sužalojo jaunÄ vaikinÄ , kad vaikinÄ iÅ¡vežė greitoji, kad tuo jau domisi policija. IÅ¡ kalbų suprato, jog A. G. sužalojo vienos mergaitės, kuri gyvena tame pačiame name, vaikinukÄ .

Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad po to įvykio A. G. nėjo į laukÄ vedžioti Å¡uns. PraÅ¡ydavo, kad tai padarytų kiti. Jis tapo neprognozuojamas, dažnai keldavo konfliktus, be priežasties muÅ¡davosi, todėl ji su O. P. iÅ¡ G. V. buto 2010 m. sausio viduryje iÅ¡sikėlė gyventi kitur.IÅ¡ parodymo atpažinti protokolų (t. 1, b. l. 122–127, 139–143, 155–159) matyti, kad liudytojai S. V., T. A., P. V. iÅ¡ fotonuotraukų atpažino A. G. kaip J. G. sužalojusį asmenį.IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G G 152/10(03) (t. 1, b. l. 45-47) matyti, kad 2009-12-27 paros pabaigoje J.

G. buvo padarytos keturios durtinės-pjautinės žaizdos: viena kairiajame žaste ties peties sÄ nariu, viena kairėje virÅ¡raktikaulinėje dalyje, dvi – krÅ«tinės užpakalinėje pažastinėje dalyje. Buvo pažeistas kairysis plautis, iÅ¡sivystė kairės pusės pneumotoraksas ir nežymus hemotoraksas. Sužalojimai J. G. padaryti keturiais traumuojančiais poveikiais aÅ¡triu, duriančio-pjaunančio pobÅ«džio savybėmis pasižyminčiu daiktu. J. G. patirta trauma yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto.IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 72–82) matyti, kad nukentėjusiojo J.

G. striukėje, bliuzone, marÅ¡kinėliuose padarytos skylės pažasties, peties, žasto dalyse. Aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusysis ir liudytojai T. A., S. V., P. V. nuosekliai parodo, kad J. G. dėl mažareikÅ¡mės dingsties peiliu sužalojo kaltinamasis. Netikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. IÅ¡ liudytojos S. V. parodymų matyti, kad konflikto vakarÄ jie tris kartus laiptinėje matė A.

G., t. y. pirmÄ kartÄ , kai pastarasis įėjo į laiptinę ir nuėjo laiptais į viršų, antrÄ kartÄ , kai grįžo ir konfliktavo su J. G. bei T. A., ir trečiÄ kartÄ , kai kaltinamasis į laiptinę įėjo su J. V. ir sužalojo J. G.. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai liudytojai gerai įsidėmėjo A. G. ir jį atpažino, tuo labiau, kad S. V. ir T. A. ir anksčiau jį pažinojo ir kaip Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės rajono gyventojÄ . Teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti minėtų proceso dalyvių parodymais ir daryti iÅ¡vadÄ , kad jie apkalba kaltinamÄ jį.

Tai, kad A. G. 2009 m. gruodžio mėnesį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų sakė sužalojęs nepilnametį, patvirtino ir liudytojas O. P.. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (matyti iš įrašų medicininiuose dokumentuose), neleidžia teismui daryti išvados, kad jis duoda įvykio aplinkybes neatitinkančius parodymus. Dėl liudytojų neblaivumo nekilo abejonių nei iki įvykio su jais bendravusiai E. D., nei po įvykio su jais bendravusiai R. D.. Kaltinamasis, teigdamas, kad nukentėjusysis ir liudytojai jį apkalba, nenurodo jokių tokio pastarųjų elgesio motyvų.

Kaltinamasis dėl mažareikÅ¡mės dingsties (nepatogaus praėjimo laiptais) kilus konfliktui su nukentėjusiuoju ir liudytoju T. A. elgėsi ne pagal visuomenėje galiojančias elgesio taisykles. MaÅ¾Ä dingstį panaudojo konfliktui Å¡iurpiomis priemonėmis spręsti. SmÅ«gio sudavimas nepatikusiam žmogui vieÅ¡ai net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams, o tai yra bÅ«tinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Tai, kad kaltinamasis bet kokias problemas linkęs spręsti smurtu, matyti ir iÅ¡ liudytojos S. M. parodymų.

A. G. savo veiksmais tyčia sunkiai sužalojo J. G. (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p.). Tai visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad A. G. siekė tyčia nužudyti J. G.. Iš J. G. padarytų sužalojimų lokalizacijos matyti, kad jie padaryti petyje, žaste, šone. Akivaizdu, kad A. G., žalodamas J. G., veikė neapibrėžta tyčia, todėl šiuo atveju jo veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes.Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų veikų neaprėpia. Kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje BK 284 str. 1 d. numatyta A. G. veika yra veikos, numatytos BK 135 str. 2 d. 8 p., sudėtinė dalis. Å iuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 135 str. 2 d. 8 p., o dalis – BK 284 str. 1 d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo.

Taigi A. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.  2 d. 8 p.Kolegija patikslina nusikalstamos veikos padarymo laikÄ . Tai neriboja kaltinamojo teisės į gynybÄ , nes jis neigia veikos padarymo faktÄ . IÅ¡ nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad Klaipėdos miesto Mokyklos gatvės 23 namo laiptinėje jie susirinko apie 21 val. IÅ¡ GMP iÅ¡kvietimo kortelės (t. 1, b. l.

36) matyti, kad greitoji medicininė pagalba J. G. buvo iškviesta 2007 m. gruodžio 27 d. 22 val. 43 min. Taigi akivaizdu, kad nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 21 val. iki 22 val. 40 min.Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos 30000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Jis tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas iki galo, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas                (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ .Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų J.

G. patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , sutriko jo miegas, suintensyvėjo anksčiau buvęs mikčiojimas. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajam iki Å¡iol tebesitęsiančius nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu (lankosi pas psichologÄ ). Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis žemomis, teisės ir moralės požiÅ«riu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Kolegija įvertina ir tai, kad kaltinamasis nebejaunas žmogus, neturi savo vardu registruoto turto, todėl galimybė atlyginti žalÄ yra ribota.

Kolegija atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo bravÅ«riÅ¡kÄ elgesį įvykio metu. Teismų praktikoje, kai neturtinė žala padaroma BK 135 str. numatytais nusikaltimais, neturtinės žalos dydis, priklausomai nuo konkrečių žalos padarymo aplinkybių, sudaro apie 20000–50000 litų. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam priteistina 20000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistini ir 454 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. O. G. parodė, kad tokia suma iÅ¡leista vaistams bei už sugadintus rÅ«bus. Civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies pagrįstas ir raÅ¡ytiniais įrodymais.Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ kaltinamojo priteistina 1904,93 Lt. Tai pinigų suma, iÅ¡leista gydant J. G. po sužalojimo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.Nukentėjusiojo J. G. bliuzonas ir marÅ¡kinėliai grÄ Å¾intini nukentėjusiajam.Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad nusikaltimÄ A. G. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjant bylÄ teisme Å¡i aplinkybė neįrodyta. Byloje yra liudytojo O. P. ir S. M. parodymai apie tai, kad nuo Kalėdų iki Naujųjų Metų jie su A. G. ,,baliavojo“, tačiau nenustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. G. bÅ«tų buvęs neblaivus. Å ios aplinkybės nepatvirtina nei nukentėjusysis, nei įvykio vietoje buvę liudytojai. Esant tokioms aplinkybėms visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad tyčia padarytas labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio tiek nukentėjusysis, tiek jo artimieji patyrė didžiulę psichologinę traumÄ .

Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas nesant kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Kolegija atsižvelgia ir į nukentėjusiojo bravÅ«riÅ¡kÄ elgesį nusikaltimo padarymo metu. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: nusikaltimo padarymo metu nedirbo, anksčiau ne kartÄ teistas už įvairių nusikaltimų (tarp jų ir už tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis) padarymÄ , agresyvus (tai matyti iÅ¡ liudytojos S. M. parodymų bei jo elgesio įvykio metu) ir linkęs smurtauti.

Å ios aplinkybės rodo didelį A. G. kaip asmens pavojingumÄ visuomenei ir leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad visuomenės interesai bus apginti A. G. gana ilgam laiko tarpui izoliavus nuo visuomenės. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. G. bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a: A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti devyneriems metams laisvės atėmimo.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės atlikimÄ Ä¯skaityti suėmime nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomÄ jÄ priemonę palikti suėmimÄ .Priteisti iÅ¡ A.

G. J. G. 20000 litų neturtinės ir 454 litus turtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos1904,93 litus J. G. gydymo iÅ¡laidų.BliuzonÄ ir marÅ¡kinėlius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK SNTS, grÄ Å¾inti J. G..Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ . Nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Zigmas Pocius Teisėjai                                                                                                                     Rasa Valentinienė                                                                                                                                   Dalius Jocys