397a7c3a-a285-4f5b-806f-c7d4e5d8980e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-9998-960/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04809-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; (S) 3.2.6.1; 3.4.5.13. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas DariuÅ¡ Lučinski, sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.

H. – V. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja M. H. – V. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė 2019 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimÄ Nr. A136-374/19(2.4.1.51-TD1), pripažinti negaliojančiu ir panaikinti;

Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę į „H. – W.“ ir iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d. Lietuvoje su Vokietijos piliečiu C. S. E. H. – W. sudarė santuokÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus CMS) 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimÄ Nr. A136-374/19(2.4.1.51-TD1), kuriuo netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti pavardę iÅ¡ H.

– V. į H. – W.. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutinka, nes Vilniaus CMS atsisakymas pakeisti pareiškėjai pavardę į „H. – W.“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., tačiau tai yra taipogi grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 str., 26 str., 27 str. pažeidimas. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų.

PareiÅ¡kėjų Å¡eima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Vokietijos, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti Å¡eimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiÅ¡kėjos Å¡eimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu yra glaudžiai susietos su individo privataus ir Å¡eimos gyvenimu, kadangi tai tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per pavardę visuomenė identifikuoja individÄ , susieja ir atskiria jį.

Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religijÄ , etninę prigimtį, galimÄ gimtÄ jÄ kalbÄ , gyvenamosios vietos valstybę ar regionÄ . Jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumÄ , jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekto vardo pakeitimo. Daugybę tyrimų patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia tapatybės radikalų pasikeitimÄ .

Nurodo, kad neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiÅ¡kėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiÅ¡kėjos, jos Å¡eimos privatų gyvenimÄ , teisę puoselėti savo kultÅ«rÄ , kalbÄ , o taip pat juos diskriminuoja. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymų. Tačiau atsižvelgiant į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo praktikÄ , kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti Å¡iuos klausimus įstatymu, pareiÅ¡kėja priversta savo teises ginti teisme, todėl suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai raÅ¡yti pavardę „H. – W.“ prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“.

Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys.

Viena jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali bÅ«ti įraÅ¡omos lotyniÅ¡kais raÅ¡menimis, dokumento Å¡altiniu laikant užsieniečio asmens dokumentÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja M.

H. – V. yra Lietuvos Respublikos pilietė (el. b. l. 8). 2017 m. birželio 16 d. pareiÅ¡kėja, Lietuvoje su Vokietijos piliečiu C. S. E. H. – W. sudarė santuokÄ (el. b. l. 16-17). PareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „H. – V.” į „H. – W.”, tačiau pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo atmestas, nurodant, kad priebalsė „w“ sulietuvinta forma raÅ¡oma „v“ (el. b. l. 14-15).

PareiÅ¡kėja nesutinka su 2019-01-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos pavardę iÅ¡ „H. – V.” į „H. – W.” bei iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Civilinės bÅ«klės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarkÄ , civilinės bÅ«klės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkÅ«rimo ir anuliavimo tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.).

Å ių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡e nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių raÅ¡ymo dokumentuose tvarkÄ . Registruojant ar įtraukiant į apskaitÄ užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės bÅ«klės aktus, Å¡ių asmenų vardai nėra raidės „w“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių raÅ¡ymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi bÅ«ti įraÅ¡yti valstybine kalba, nes toks įraÅ¡ymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimÄ , sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu vieÅ¡ajame Lietuvos gyvenime.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusÄ , kuris reiÅ¡kia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi bÅ«ti raÅ¡omi valstybine kalba, t. y. lietuviÅ¡kai, pagal lietuvių kalbos raÅ¡ymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek Å¡iuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis.

Taigi, viena vertus, Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡us daryti nelietuviÅ¡kais raÅ¡menimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikÅ¡minga Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užraÅ¡ymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime.

Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimÄ ir sukeltų abejonių dėl Å¡eimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintÄ apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali bÅ«ti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06).

Taigi, jeigu dėl skirtingo Å¡eimos narių pavardžių raÅ¡ymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja sudarė santuokÄ su Vokietijos piliečiu C. S. E. H. – W. bei pasirinko vyro pavardę – H. – W.. Esant Å¡ioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitÄ bei iÅ¡duoti santuokos sudarymo įraÅ¡Ä pareiÅ¡kėjos pasirinkta vyro pavarde – H.– W., sukeltų pareiÅ¡kėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiÅ¡kumÄ , o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje.

Teismo vertinimu, draudimas įraÅ¡yti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiÅ¡kėja neiÅ¡davus jai santuokos sudarymo įraÅ¡o pasirinkta vyro pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitÄ pasirinktÄ vyro pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir Å¡eimos gyvenimo neliečiamumo principÄ , teisės į vardÄ pažeidimÄ (CK 2.20 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis W, užregistruota Gyventojų registro tarnyboje (el. b. l. 12).

Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių raÅ¡ymas bÅ«tų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija nurodė, jog galimos kai kurios iÅ¡imtys, o viena iÅ¡ jų – su užsieniečiais santuokÄ sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių. Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nenukrypimas nuo Å¡iuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , neatitiktų teisingumo principo, bÅ«tų neproporcingas pareiÅ¡kėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiÅ¡kėja patirtų esant įraÅ¡ytoms skirtingoms pavardėms.

Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 516 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Panaikinti 2019-01-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimÄ A136-374/19(2.4.1.51-TD1). Ä®pareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiÅ¡kėjos M. H. – V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iÅ¡ „H.

– V.“ į „H. – W.“ ir iÅ¡duoti naujÄ santuokos sudarymo įraÅ¡Ä . Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas DariuÅ¡ Lučinski