2020-10-07 Nr. AB-18767-3-61-3-02432-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-577-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02432-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. (1.23E) 7R-3358 (toliau – ir Raštas).

Pareiškėja nurodė, kad Ministerija Raštu atsakė į jos keliamus klausimus dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo garbės ir orumo bylose, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įgaliojimų viršijimo priimant sprendimus dėl teisinės pagalbos suteikimo bei nemokamos teisinės pagalbos suteikimo skaičiaus ribojimo. Ministerija Rašte šiurkščiai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą be jokių apribojimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs Rašto turinį, kuriame pateikiama informacija apie Lietuvoje galiojantį teisinės pagalbos suteikimo mechanizmą, sprendė, kad pareiškėjos teisės ginčijamu Raštu nėra pažeidžiamos. Ministerija nepriėmė pareiškėjos atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė, Rašte pateikė informacinio pobūdžio informaciją, t. y. kokia tvarka ir kokiais teisiniais pagrindais gali būti teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pareiškėja informuota, kad būtent Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) sprendžia klausimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu, išaiškino pareiškėjai Tarnybos sprendimų apskundimo tvarką. Rašte pateikiama ir kita informacinio pobūdžio informacija, pvz., kad dėl prokurorų ir policijos darbuotojų veiksmų jai asmeniškai atsakys Generalinė prokuratūra. Tuo atveju, jei pareiškėja nesutinka su Tarnybos priimtu sprendimu neskirti jai antrinės teisinės pagalbos, ji turi teisę skųsti konkrečius jos atžvilgiu priimtus Tarnybos sprendimus administraciniam teismui, kuris ir patikrins priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kurioje nurodyta, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja A. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį ir priteisti pareiškėjai 5 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo suprasti, jog Ministerijos gautame atsakyme pateikta informacija kartu yra ir Ministerijos nagrinėjamais klausimais jos veikimas pagal pačios formuojamą politiką. Ministerija yra pamatas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimams priimti, nes ji nustato nemokamos teisinės pagalbos teikimo mechanizmą.

Pareiškėja teigia, kad Ministerijai siuntė ne paklausimą, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet prašymą keisti sprendimus, prieštaraujančius Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms. Iš Ministerijos atsakymo aiškėja nepateisinama jos pozicija nekeisti įstatymų, nes Ministerija tik nurodė kas nustatyta. Per Ministerijos nustatymus dėl nemokamų teisinių pagalbos skaičiaus, žyminio mokesčio turintiems mažas pajamas mokėjimo, nemokamos teisinės pagalbos garbės ir orumo byloms reglamentavimo, Tarnybos darbuotojų darbo funkcijų leidžiant spręsti už teismą įtvirtinimo, sprendimų apskundimo per 7 dienas termino įteisinimo ir kita, pareiškėja labai nukentėjo.

Nurodo, kad prideda du Tarnybos sprendimus, kurių pagrindu negalėjo kreiptis į teismą. Remiasi vienu LVAT sprendimu, priimtu vienoje byloje ir vadina tai teismo praktika. Dėl nustatyto žyminio mokesčio neturintiems pakankamai lėšų jį sumokėti daugybė pareiškėjos skundų nebuvo teismų priimti, ne visi teisėjai net ir paskyrus teisinę pagalbą, atnaujino skundų pateikimo terminą.

Pareiškėja teigia, kad dėl tokios Ministerijos nustatytos politikos nagrinėjamais klausimais, kol ji nebus pakeista, liktų daugybė kartų kreiptis į teismą dėl Tarnybos sprendimų. Būtina, kad Ministerija atsakytų už savo sprendimus. Pažymi, kad jeigu pirmosios instancijos teismas abejojo dėl Ministerijos Rašte įtvirtintų sprendimų pareiškėjai sukeltų teisinių pasekmių, turėjo pasiūlyti patikslinti skundą pridedant reikiamus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos teisės skundžiamu Ministerijos Raštu nėra pažeidžiamos, Ministerija nepriėmė pareiškėjos atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė, Rašte tik pateikė informacinio pobūdžio informaciją.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą, kadangi ji Ministerijai siuntė ne paklausimą, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bet prašymą keisti sprendimus, prieštaraujančius Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms (kiek tai susiję su Tarnybos veikla). Taip pat nurodo, kad jeigu pirmosios instancijos teismas abejojo dėl Rašte įtvirtintų sprendimų pareiškėjai sukeltų teisinių pasekmių, turėjo pasiūlyti patikslinti skundą pridedant reikiamus įrodymus. Prašo priteisti jai 5 000 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pabrėžė asmens pažeistų teisių gynimo teisme svarbą ir konstatavo, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinamas jos įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.

LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019). Taip pat LVAT, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-1062/2020).

Pareiškėja skunde prašė panaikinti Ministerijos 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. (1.23E) 7R-3358. Šiuo Raštu Ministerija atsakė į pareiškėjos 2020 m. gegužės 13 d. raštus, kurie Ministerijai buvo persiųsti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Įvertinus Rašto turinį matyti, kad jame yra nurodoma informacija apie teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencija ir pan. Tačiau byloje nėra pateikti pareiškėjos kreipimaisi, į kuriuos Ministerija atsakė pareiškėjai skundžiamu Raštu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje pareiškėjos kreipimųsi, į kuriuos jai buvo atsakyta Ministerijos Raštu, taip pat nesant jokių kitų dokumentų, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl pareiškėjai skundžiamu Raštu galbūt sukeliamų teisinių pasekmių, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ministerijos Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nesant pateiktų minėtų dokumentų, negalima vienareikšmiškai vertinti, kad skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirajame skunde suformuluoto prašymo priteisti 5 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, pažymi, kad šis reikalavimas yra susijęs su pareiškėjos skundo nagrinėjimu iš esmės pirmosios instancijos teisme, t. y. materialiųjų reikalavimų tenkinimu, o šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas tik pareiškėjos skundo priimtinumo klausimas. Todėl teisėjų kolegija šio pareiškėjos prašymo nevertina ir dėl jo nepasisako.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė