39781eb7-a8a4-43ea-b3d4-d6e3a470c3e5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1687-171/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03805-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. V., jo atstovei N. A., atsakovo atstovei AuÅ¡rai Gecevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

V. praÅ¡ymÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Vilniaus apskr. VPK) dėl sprendimo panaikinimo ir darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu (b. l. 1–3), kuriuo praÅ¡o:

1) Panaikinti 2010-12-03 Vilniaus apskr. VPK sprendimÄ Nr. 10-S-20934.

2) Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskr. VPK darbo užmokesčio nepriemokÄ 2 117,20 Lt (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ septyniolika litų, 20

ct) dėl netinkamo stažo skaičiavimo nuo 2006-01-01 iki 2009-09-01 bei įpareigoti jÄ iÅ¡mokėti.

Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1987-09-01 iki 1991-06-29 mokėsi tuometiniame Vilniaus geležinkelių transporto technikume, nuo 1991-09-01 iki 1992 birželio mėn. studijavo Lietuvos policijos akademijoje. Vidaus reikalų sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992-06-29.

Nurodo, kad 1993-01-23, apskaičiuojant jo tarnybos staÅ¾Ä procentiniam priedui gauti, buvo įskaityta pusė studijų laikotarpio, tačiau 2003-12-08 buvo suraÅ¡yta iÅ¡vada, su kuria nebuvo supažindintas ir kuria patvirtintas jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas, neįskaičiuojant pusės minėtų studijų laikotarpio.

PaaiÅ¡kino, kad 2010-04-29 Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-TE-199 į jo tarnybos staÅ¾Ä vėl buvo įskaičiuota pusė studijų laikotarpio, atitinkamai perskaičiuota priklausančių kasmetinių atostogų trukmė.

Pareiškėjas nurodo, kad 2010-12-03 Vilniaus apskr. VPK

raÅ¡te Nr. 10-S-20934 „Dėl priedo už staÅ¾Ä perskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo“ iÅ¡dėstė

sprendimÄ neiÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokos, motyvavo teisinio pagrindo nebuvimu. Mano, kad Vilniaus apskr. VPK, iÅ¡spręsdamas klausimÄ dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo, privalėjo apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jam darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl neteisingai skaičiuoto tarnybos stažo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, neteisingai skaičiuojant tarnybos staÅ¾Ä , buvo netinkamai apskaičiuojamas priedas už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei. Tuo atveju, jei jo stažas bÅ«tų tinkamai apskaičiuotas (įskaityta pusė mokymosi laiko, t. y. 1 metai ir 11 mėnesių), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo

25 straipsnio 2 dalimi, nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. (suėjo 18 metų vidaus tarnybos stažo) jam privalėjo bÅ«ti mokamas 18 proc. priedas prie pareiginės algos, nors faktiÅ¡kai iki 2009-09-01 buvo mokamas tik 15 proc. priedas prie pareiginės algos. Dėl netinkamai skaičiuoto stažo nuo 2006-09-01 iki 2009-09-01 susidarė darbo užmokesčio nepriemoka – po 3 proc. pareiginės algos už kiekvienÄ mėnesį, iÅ¡ viso 2 117,20 Lt.

PareiÅ¡kėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-04 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4318-426/2008 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1349/2009 ir nurodo, kad  jam privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka dėl netinkamo stažo skaičiavimo, nepaisant to, kad Vilniaus apskr. VPK be teismo įpareigojimo perskaičiavo iki tol neteisingai skaičiuotÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä .

PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo sprendime nurodytu motyvu, kad jo teisė į naujai perskaičiuotÄ ir patvirtintÄ staÅ¾Ä atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2010-04-29. Teigia, kad jo praÅ¡ymo reikalavimų dalykas yra konkrečių piniginių (darbo užmokesčio) sumų priteisimas.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso

27 straipsnio 2 dalimi bei  298 straipsniu, teigia, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog darbdavys tinkamai taikys jam priklausančias socialines garantijas ir iÅ¡mokės visÄ darbo užmokestį. Nurodo, kad jo teisė į teisingÄ stažo Lietuvos valstybei skaičiavimÄ atsirado ne nuo įsakymo, kuriuo jo stažas perskaičiuotas, datos, o nuo teisės akto, kuriuo įtvirtinta teisė į atitinkamÄ stažo skaičiavimÄ , datos. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas socialinių garantijų tęstinumo, tarnybos ypatumų kompensavimo, konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principai, sudarytos puikios sÄ lygos piktnaudžiauti galimybe neiÅ¡mokėti viso priklausančio darbo užmokesčio iÅ¡vengiant bet kokios finansinės ar/ir tarnybinės atsakomybės, skatinamas ir toleruojamas teisinis nihilizmas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas bei jo atstovė patikslino skundo reikalavimus, nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu stažo laikotarpiu ir paskaičiuota suma, t. y. prašė priteisti 1 648,00 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad apie perskaičiuotÄ staÅ¾Ä sužinojo tada, kai kreipėsi, kad jį perskaičiuotų. Su 2003-12-23 įsakymu Nr. 1V-2541 supažindintas nebuvo (b. l. 40–41).

Atsakovas Vilniaus apskr. VPK su

pareiškėjo prašymu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 17–19) nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538,

37 straipsnyje numatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybos datÄ , o laikotarpiai, numatyti Å¡io straipsnio 1 d., į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaitomi papildomai.

Atsakovas mano, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. nuostata, į vidaus tarnybos staÅ¾Ä reikia įskaityti pusę mokymosi laikotarpio tik tuo atveju, jei asmuo baigęs studijas aukÅ¡tosiose Å¡vietimo iÅ¡taigose.

Paaiškino, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, 2003-12-23 pareiškėjo vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei buvo paskaičiuotas ir patvirtintas ir 2003-05-01 sudarė 11 metų 8 mėnesius. V. V. stažas buvo patvirtintas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2003-12-23 įsakymu Nr. 1-V2-541, kurio pareiškėjas neskundė. Vilniaus aps. VPK viršininko 2010-04-29 įsakymu Nr. 10-TE-199 patvirtintas V. V. stažas Lietuvos valstybei 2010-04-01 ir sudarė 20 m. 5 mėn. 29 d.

Atsakovas aiškina Valstybės tarnybos įstatymo 25 str.

2 d. nuostatas ir nurodo, kad priedo mokėjimas apskaičiuojamas kas 3 metus nuo įsakyme patvirtinto stažo.  Teigia, kad dėl to, jog pareiÅ¡kėjo stažas 2010-04-01 dienÄ buvo 20 metų 5 mėnesiai 29 dienos, teoriÅ¡kai 18 procentų už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei galėjo bÅ«ti mokamas nuo 2007-10-02, o ne nuo 2006-09-01.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2006-09-01 iki 2009-09-01 buvo mokamas 15 procentų priedas už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, o nuo 2009-09-01 18 procentų priedas už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam priteistina suma bÅ«tų 2 117,20 Lt, tačiau Vilniaus apskr. VPK apskaičiuota suma nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio sudaro

1 648 litus (neatskaičius mokesčių).

Pažymėjo, kad dėl V. V. stažo paskaičiavimo Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkas priėmė individualų teisės aktÄ , t. y. įsakymÄ , kuris įsigaliojo nuo 2010-04-29. Teigia, kad, pagal norminių aktų galiojimo laike principÄ lex retro non agit, Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininko įsakymas sukÅ«rė teises ir pareigas tik nukreiptas į ateitį, t. y. teisė pareiÅ¡kėjui į paskaičiuotÄ ir patvirtintÄ staÅ¾Ä atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo, o įstaigai pareiga mokėti kituose norminiuose aktuose nustatytus priedus, priklausančius nuo stažo dydžio, atsirado nuo konkretaus stažo patvirtinimo momento. Mano, kad Vilniaus apskr. VPK darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui mokėjo teisingai, o pareiga mokėti už paskaičiuotÄ staÅ¾Ä Lietuvos valstybei atsirado nuo 2010-04-29, kai buvo paskaičiuotas ir patvirtintas tarnybos Lietuvos valstybei stažas.

Nurodo, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio ar kitų socialinių garantijų iÅ¡mokų priteisimo taikytinas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trijų metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi ne anksčiau kaip 2010-12-28, todėl senaties terminas yra skaičiuojamas bÅ«tent nuo kreipimosi į teismÄ dienos, todėl, Vilniaus apskr. VPK nuomone, pareiÅ¡kėjas piniginius reikalavimus gali reikÅ¡ti tik už 3 metus nuo skundo į teismÄ padavimo dienos.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčas dėl neįskaičiuoto laikotarpio atsirado nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01. Teigė, kad iÅ¡ byloje esančios buhalterinės pažymos matyti, kad 18 proc. pradėtas skaičiuoti nuo 2009-09-01, o pareiÅ¡kėjo stažas buvo perskaičiuotas ir patvirtintas 2010-04-29 įsakymu, kuris teises ir pareigas sukÅ«rė tik į ateitį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas perskaičiuotÄ staÅ¾Ä galėjo pastebėti iÅ¡ atsiskaitymo lapelių (b. l. 40–41).

Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 35).

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo tarnybos bylos matyti, kad pareiškėjas nuo 1987-09-01 iki 1991-06-29 mokėsi tuometiniame Vilniaus geležinkelių transporto technikume, o nuo 1991-09-01 iki 1992 birželio mėn. studijavo Lietuvos policijos akademijoje. Vidaus reikalų sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1992-06-29.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2003-12-08 priimtas Vilniaus miesto VPK virÅ¡ininko įsakymas, kuriuo patvirtintas pareiÅ¡kėjo tarnybos Lietuvos valstybei bei vidaus tarnybos stažas sudarė 11 m. ir 8 mėn., t. y. į staÅ¾Ä nebuvo įskaičiuota pusė minėtų studijų laikotarpio (b. l. 29).

PareiÅ¡kėjas 2010-01-27 kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas įskaičiuoti į vidaus tarnybos staÅ¾Ä bei staÅ¾Ä Lietuvos valstybei pusę jo studijų laikotarpio, taip pat apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jam priklausančiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ , kuri susidarė dėl netinkamo Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, bei suteikti kasmetines atostogas, kurios buvo nesuteiktos dėl netinkamo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo (b. l. 23).

Nustatyta, kad 2010-04-28 Tarnybos stažo nustatymo komisija nusprendė įskaičiuoti į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä pusę mokymosi laikotarpio nuo 1987-09-01 iki 1991-07-01 (1 m. 10 mėn. ir 29 d.) (b. l. 24–25).

2010-04-29 Vilniaus apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-199 buvo patvirtintas perskaičiuotas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas, kuris sudaro 20 m. 5 mėn. ir 29 d. (stažas Lietuvos valstybei toks pat) (b. l. 6, 27).

PareiÅ¡kėjas 2010-11-26 papildomai kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti procentinio priedo už tarnybÄ Lietuvos valstybei skirtumÄ (b. l. 22).  2010-12-03 Vilniaus apskr. VPK raÅ¡te Nr. 10-S-20934 „Dėl priedo už staÅ¾Ä perskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo“ iÅ¡dėstė sprendimÄ neiÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokos, motyvavo teisinio pagrindo nebuvimu (b. l. 21).

Ginčo esmė – ar, 2010-04-29 perskaičiavus pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä ir į jį įskaičius pusę mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka, kuri susidarė 2007-10-02–2009-09-01.

Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. numato, kad vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybÄ datÄ , į vidaus tarnybos staÅ¾Ä papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukÅ¡tosiose, specialiosiose vidurinėse, aukÅ¡tesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikÄ . Ä® vidaus tarnybos staÅ¾Ä taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose Å¡vietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybÄ per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat bÅ«tinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutÄ . Tačiau nei vienas iÅ¡ iÅ¡vardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigÅ«nų laipsniai (Policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Å ie santykiai buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedÄ už iÅ¡tarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo iÅ¡vardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtÄ staÅ¾Ä .

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1995 m. sausio 20 d. priėmus nutarimÄ Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 neteko galios.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punkte nustatė, jog asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio

1 d. į tarnybÄ vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už iÅ¡tarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.

Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau –  PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros pareigÅ«nais ir kariais, į tarnybos laikÄ pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose, aukÅ¡tesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iÅ¡ karto paskirti pareigÅ«nais.

Vienas iÅ¡ principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 1 d. – teisėtų lÅ«kesčių ir pagarbos įgytoms teisėms. Pagal teisėtų lÅ«kesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principÄ preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybÄ , yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigÅ«nų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutÄ bei kitus įstatymus pareigÅ«nų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi bÅ«ti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Siekdamas užtikrinti minėtÄ pareigÄ , įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutÄ , taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ , kurio 2 str. 2 d. nustatė, jog iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigÅ«nams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigÅ«nams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, jog vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtakÄ pareigÅ«nams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl Å¡iems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.

Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo galioję teisės aktai numatė, kad į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä turi bÅ«ti įskaityta pusę studijų laiko Vilniaus geležinkelio transporto technikume, todėl ir po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, siekiant užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių bei teisinio tikrumo principus, į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaitytinas minėtas laikotarpis.

BÅ«tent tai ir padarė atsakovas, 2010-04-29 priimdamas įsakymÄ Nr. 10-TE-199, t. y. įskaitė pusė mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume laiko į pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä Lietuvos valstybei.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos vidaus tarnybos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010).

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. numato, kad valstybės tarnautojams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kuris sudaro 3 procentus pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Å io priedo suma negali virÅ¡yti 30 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d., priedas už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, 2010-04-29 įsakymu Nr. 10-TE-199 perskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä bei staÅ¾Ä Lietuvos valstybei ir į juos įskaičiuodamas pusė mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume laiko, pripažino pareiÅ¡kėjo teisę į staÅ¾Ä bei iÅ¡ to iÅ¡plaukiančias kitas socialines garantijas (3 procentų dydžio priedÄ , papildomas atostogų dienas).

Teismas atmeta atsakovo argumentÄ , kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 11 str. 3 d. teisė į pareiÅ¡kėjui naujai perskaičiuotÄ ir patvirtintÄ staÅ¾Ä atsiranda nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2010-04-29, todėl nėra pagrindo už ankstesnius laikotarpius perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti priemokÄ už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, kadangi pareiÅ¡kėjas subjektinę teisę į priedÄ už 3 procentų staÅ¾Ä Lietuvos valstybei įgijo jau 2007 m., o atsakovas, nepagrįstai neįskaitydamas pusės pareiÅ¡kėjo mokymosi laiko į staÅ¾Ä , pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę pažeidė.

Konstatuota, kad 2010-04-29 įsakymu atsakovas nutraukė savo neteisėtÄ neveikimÄ , t. y. pripažino, kad pusė pareiÅ¡kėjo mokymosi laiko į jo staÅ¾Ä Lietuvos valstybei neįskaityta nepagrįstai, taigi kartu pareiÅ¡kėjui atsirado teisė reikalauti iÅ¡mokėti jam jau nuo 2007 m. spalio mėn. susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ . Teismo vertinimu, įsakymo priėmimas tik 2010-04-29, nors pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į priedÄ atsirado jau nuo 2007 m., negali panaikinti įgytos teisės gauti priedÄ už praeitÄ laikotarpį.

Atsakovo argumentai, kad teisė į priedÄ pareiÅ¡kėjui atsiranda tik nuo įsakymo priėmimo (2010-04-29), pažeidžia konstitucinį teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , pagal kurį turi bÅ«ti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės, paneigia socialinių garantijų tęstinumo, teisinio tikrumo principus.

Teismas, įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 25 str.

1 ir 2 d. nuostatas, konstatuoja, kad teisė gauti 3 procentų pareiginės algos priedÄ už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus pareiÅ¡kėjui atsiranda teisės aktų pagrindu ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Atsakovas nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos įskaityti į staÅ¾Ä pusės mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume, t. y. nepagrįstai jo neįskaitė, tÄ pats pripažino priimdamas 2010-04-29 įsakymÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovo argumentas, jog pareiÅ¡kėjui teisė gauti priedÄ atsirado tik priėmus 2010-04-29 įsakymÄ , nepagrįstas.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad 2010-12-03 Vilniaus apkr. VPK sprendimas Nr. 10-S-20934, kuriame nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti priedÄ už ankstesnius laikotarpius, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Remiantis Vilniaus apskr. VPK pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01 iÅ¡ atsakovo priteistina 1 648, 00 Lt suma neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (priedo už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 298 straipsnyje yra numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pagal šį straipsnį, jeigu darbuotojas turi teisę į darbo užmokestį ar kitokias iÅ¡mokas už daugiau nei trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiÅ¡kai palankiausiÄ trejų metų laikotarpį, kadangi toks draudimas nėra numatytas.

 Pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka neviršija trejų metų laikotarpio (2007-10-02–2009-09-01), taigi jam priteistina 1 648,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis.

Atsakovas praÅ¡o taikyti LR DK 27 str. 2 d. numatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir teigia, kad pareiÅ¡kėjas gali reikÅ¡ti piniginius reikalavimus už 3 metus atgal nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Teismo vertinimu, atsakovas neteisingai skaičiuoja ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. ieÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi Å¡iuo atveju sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjas nepraleido 3 metų kreipimosi į teismÄ termino, bÅ«tina nustatyti, kada jis sužinojo apie tai, kad jam turi bÅ«ti įskaičiuojama pusė mokymosi laiko į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei ir dėl to priklauso 3 procentų dydžio priedas.

IÅ¡ byloje esančio 2010-01-27 pareiÅ¡kėjo raÅ¡yto praÅ¡ymo (b. l. 23) matyti, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2009-11-27 priėmus sprendimÄ byloje, kurioje buvo keliamas reikalavimas įskaityti pusę mokymosi laiko į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei, pareiÅ¡kėjui tapo žinoma, kad atsakovas pažeidė jo teises, neįskaitydamas pusės mokymosi laiko Vilniaus geležinkelių transporto technikume į staÅ¾Ä Lietuvos valstybei. Taip pat praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas paprašė perskaičiuoti jo staÅ¾Ä ir apskaičiuoti bei iÅ¡mokėti susidariusį procentinio priedo skirtumÄ .

Atsakovui perskaičiavus pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä 2010-04-29 įsakymu, tačiau neapskaičiavus ir neiÅ¡mokėjus susidariusio procentinio priedo skirtumo, pareiÅ¡kėjas pakartotinai 2010-11-26 kreipėsi į atsakovÄ (b. l. 22), praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti susidariusį procentinio priedo skirtumÄ .

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad apie tai, jog jam nepagrįstai neįskaityta pusė mokymosi laiko ir nepagrįstai nemokėtas priedas, sužinojo tada, kai kreipėsi dėl stažo perskaičiavimo, t. y. 2010-01-27.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas apie tai, jog jam nepagrįstai neįskaityta pusė mokymosi laiko ir nepagrįstai nemokėtas priedas, sužinojo tik 2010-01-27, daro iÅ¡vadÄ , kad jis 3 metų senaties termino, numatyto LR DK 27 str. 2 d., nepraleido.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskr.VPK 2010-12-03 sprendimas Nr. 10-S-20934 naikintinas kaip nepagrįstas, o iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskr. VPK pareiÅ¡kėjo V. V. naudai priteistina 1 648, 00 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (priedo už staÅ¾Ä Lietuvos valstybei), įpareigojant atsakovÄ iÅ¡mokėti minėtÄ sumÄ .

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2, 2, p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. V. praÅ¡ymÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-12-03 sprendimÄ Nr. 10-S-20934.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo V. V. naudai

1 648, 00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už periodÄ nuo 2007-10-02 iki 2009-09-01, įpareigojant atsakovÄ iÅ¡mokėti V. V. 1 648, 00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Â

Irena Paulauskienė