3973ddd5-e0df-4dcd-bc2e-e301cebdb12e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1761-638/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19082-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2. Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus TamaÅ¡ausko, Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bennet distributors“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. I., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. J. ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 6 006,28 Eur turtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, dublike nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Kaune, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini)važiavęs atsakovei priklausantis automobilis, vairuojamas trečiojo asmens A. I., partrenkė ir sužalojo iÅ¡ kairės pusės per važiuojamÄ jÄ kelio dalį ne pėsčiųjų perėja ėjusiÄ ieÅ¡kovę. Ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio nutrauktas, kadangi eismo įvykis įvyko dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovei buvo padaryti įvairÅ«s sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

IeÅ¡kovė komoje iÅ¡buvo daugiau nei savaitę, viso gydymo ligoninėje trukmė – daugiau nei 3 mėnesiai. Ateityje ieÅ¡kovei planuojama atlikti akies operacijÄ , rando korekcijÄ . IeÅ¡kovė teigia, jog po minėto eismo įvykio jai sutriko atmintis, dėmesio koncentracija, padidėjo nervingumas, tapo beveik nedarbinga (40 proc. darbingumas). IeÅ¡kovės vertinimu, aplinkybė, ar trečiasis asmuo A. I. yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes įrodinėjimo pareiga yra perkeliama transporto priemonės valdytojui.

Jis turi įrodyti, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Transporto priemonė, kuria buvo partrenkta ieÅ¡kovė, priklausė atsakovei. Atsakovę ir automobilį vairavusį trečiÄ jį asmenį A. I. siejo darbo teisiniai santykiai, todėl už ieÅ¡kovei padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimÄ yra atsakinga atsakovė kaip trečiÄ jį asmenį samdęs asmuo bei didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja. IeÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio pagrindu, o tai reiÅ¡kia, jog atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas bÅ«tų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, bÅ«tina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumÄ arba tyčiÄ .

Dublike nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo objektas nebuvo ieÅ¡kovės elgesio teisėtumas, elgesio ryÅ¡ys su nuostoliais, ar jos ir trečiojo asmens kaltės vertinimas civilinės atsakomybės prasme. IeÅ¡kovės nuomone, jos elgesys, kuomet ji ketino perbėgti gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, nesudaro jokio pagrindo iÅ¡vadoms, jog jos kaltė pasireiÅ¡kė kaip didelis neatsargumas. IeÅ¡kovės teigimu, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodyti galimi ieÅ¡kovės kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai, kuriuos galimai padarė ieÅ¡kovė iki jÄ partrenkiant, nebuvo nustatyti, todėl negali paneigti patikslinto ieÅ¡kinio argumentų dėl atsakovės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį (t.1, b. l. 145–151).

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad eismo įvykis ir jo metu kilę neigiami padariniai atsirado išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės – didelio neatsargumo. Atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų nebuvimas eismo įvykio kilimo ir dėl eismo įvykio atsiradusių padarinių atžvilgiu yra konstatuotas ir patvirtintas visuose su eismo įvykiu susijusiuose ir dėl šio įvykio priimtuose procesiniuose dokumentuose.

Ginčo aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus, kas tiesiogiai lėmė eismo įvykio kilimÄ ir neigiamų padarinių ieÅ¡kovei atsiradimÄ . IeÅ¡kovė kirto keliÄ neleistinoje vietoje, nors jos matomumo zonoje buvo dvi pėsčiųjų perėjos, iÅ¡bėgdama į judriÄ gatvę pažeidė KET 42 ir 48.4 punktus. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog pateikti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos yra susijusios su eismo įvykiu ir dėl eismo įvykio kilusiais padariniais.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kuro iÅ¡laidos buvo patirtos kelionėms į gydymo įstaigas. Kai kurie kuro kvitai yra datuojami praėjus vos kelioms dienoms po eismo įvykio, taip pat didžioji dauguma ieÅ¡kovės pateiktų kuro kvitų datomis sutampa su tuo laikotarpiu, kuomet ieÅ¡kovė gydėsi ligoninėje. Abejonių kelia ir kuro pirkimo dažnumas: 2015 m. lapkričio 28 d., 2015 m. lapkričio 29 d. (du kartus), 2015 m. gruodžio 16 d. (du kartus). Atsakovės nuomone, dėl iÅ¡vardintų aplinkybių ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti žalÄ , susijusiÄ su kelionės iÅ¡laidomis, kuomet ji gydėsi ligoninėje, yra nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas.

Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, jog jos patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė negalėjimu mokytis, atminties pablogėjimu. Pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad Å¡iuo metu ji studijuoja Kaune, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra pajėgi studijuoti ir mokytis, o eismo įvykio metu patirti sužalojimai neatėmė iÅ¡ jos galimybės mokytis. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės deklaruojamos turtinės bei neturtinės žalos.

Pažymi, jog eismo įvykio metu ieÅ¡kovei buvo 20 metų, tuo metu ieÅ¡kovei KET reikalavimai ir elementarÅ«s atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai dėl elgesio gatvėje buvo žinomi. IeÅ¡kovės pozicija yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės administracinės atsakomybės klausimo buvo tinkamai įvertintas ir nustatytas ieÅ¡kovės kaltės faktas dėl eismo įvykio sukėlimo. IeÅ¡kovė, skųsdama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų procesinius sprendimus, kvestionavo ir padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovė yra atsakinga dėl eismo įvykio.

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovė, ikiteisminio tyrimo metu ir ieÅ¡kovės skundų pagrindu pradėtuose procesuose buvo analizuojami ir nustatinėjami ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai (kaltė dėl eismo įvykio) bei ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų ryÅ¡ys su neigiamais padariniais, kilusiais dėl eismo įvykio. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovė dublike pati pripažįsta, kad ji iÅ¡bėgo į gatvę, atvažiuojančios transporto priemonės nematė. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡bėgdama į važiuojamÄ jÄ kelio dalį intensyvaus eismo metu, elgėsi ypatingai nerÅ«pestingai ir atsainiai, sÄ moningai neatsižvelgė į rizikÄ sukelti eismo įvykį, nors neabejotinai apie tai žinojo ir negalėjo nežinoti.

IeÅ¡kovės ypatingai nerÅ«pestingas elgesys kėlė rizikÄ ne tik pačiai ieÅ¡kovei, bet ir kitiems eismo dalyviams. IeÅ¡kovė sÄ moningai pasirinko tokį elgesio variantÄ ir tokio pasirinkimo neginčija.

4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovė ginčo traumÄ patyrė 2015 m. lapkričio 4 d. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, senaties terminas pasibaigė 2018 m. lapkričio 4 d. 00.00 val. Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovė pradinį ieÅ¡kinį pateikė 2018 m. lapkričio 5 d. (t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ ) ir senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o.

Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovė traumÄ patyrė grubiai pažeidusi tiek KET (draudžiama eiti per keliÄ iÅ¡ už stovinčios transporto priemonės (KET 48.4 punktas), kirsti keliÄ galima tik įsitikinus, kad tai daryti saugu (KET 44 punktas), o jei Å¡alia yra pėsčiųjų perėja, tai leidžiama eiti tik per jÄ (KET 42 punktas), tiek visuotinai suprantamas atsargumo taisykles, t. y. bandė pereiti (perbėgti) keturių eismo juostų gatvę ((duomenys neskelbtini)), kurioje vyko intensyvus eismas.

Trečiojo asmens nuomone, bet kuris vidutiniÅ¡kai patyręs ir apdairus asmuo turėtų suprasti, kad jam kertant intensyvaus eismo gatvę ne perėjoje yra didelė tikimybė patekti į eismo įvykį ir bÅ«ti sužalotam arba žūti. Be to, bet kuris vidutiniÅ¡kai patyręs ir apdairus asmuo turėtų suprasti, kad einant per gatvę iÅ¡ už stovinčios didelės transporto priemonės, kiti eismo dalyviai objektyviai negali pastebėti tokio pėsčiojo judėjimo pradžios ir pagal tai koreguoti savo judėjimÄ .

IeÅ¡kovė turėjo visas sÄ lygas saugiai kirsti minėtÄ keturių eismo juostų gatvę, nes keliasdeÅ¡imties metrų atstumu nuo įvykio ginčo vietos buvo reguliuojama pėsčiųjų perėja, o maždaug už 100 metrų buvo kita, taip pat Å¡viesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. IeÅ¡kovės didelis neatsargumas yra esminė jai kilusios žalos priežastis (1 t., b. l. 131–132). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo įvykis kilo dėl trečiojo asmens, vairavusio automobilį, atliktų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė trečiojo asmens, vairavusio automobilį neteisėtų veiksmų, kurie būtų eismo įvykio priežastimi. Vien aplinkybė, jog ieškovė buvo partrenkta atsakovei priklausančiu automobiliu, nepreziumuoja neteisėtų automobilį vairavusio asmens veiksmų, dėl kurių įvyko eismo įvykis.

7. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nebuvo priežastinio ryÅ¡io tarp trečiojo asmens A. I. veiksmų ir ieÅ¡kovei padaryto sveikatos sutrikdymo (Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai paaiÅ¡kino, jog ginčo automobilio vairuotojas negalėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja dėl ieÅ¡kovės išėjimo iÅ¡ už stovinčių transporto priemonių, bei todėl, jog pėsčioji į važiuojamÄ jÄ kelio dalį išėjo tuo metu, kai ginčo automobilis buvo priartėjęs prie autobuso galinės dalies, pro kuriÄ pėsčioji išėjo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61029-15 b. l. 59–66).

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis, nurodyta, jog pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti – ieÅ¡kovės didelis neatsargumas (1 t., b. l. 84–87). Teismas sprendė, jog ne automobilį vairavusio trečiojo asmens, o ieÅ¡kovės elgesys, buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė žalÄ (priežastinis ryÅ¡ys).

8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo institucijų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo nurodė, jog įvykio kilimo priežastis – pačios ieškovės elgesys.

9. Teismas nurodė, kad ginčo situacijoje (stovint automobiliams spÅ«styje rytinio piko metu, keturių eismo juostų gatvėje ir nukentėjusiajai einant pro juos per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje) galima teigti, kad ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo numatyti aplinkybę, kad jos kertamoje kelio dalyje bus judančių transporto priemonių, o jos veiksmai - staigi ir neiÅ¡vengiama kliÅ«tis eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Toks ieÅ¡kovės elgesys, kuomet ji turėjo žinoti pakankamai aiÅ¡kius saugumo reikalavimus (ginčo eismo įvykio metu ieÅ¡kovė turėjo vairuotojo pažymėjimÄ (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo: 40 min. 10 sek.) ir įvertinti jų nesilaikymo rizikÄ , toliau elgėsi ne tik neapdairiai, bet ir akivaizdžiai pavojingai, laikomas daug labiau neatsargiu, nei bÅ«tų galima tikėtis iÅ¡ įprastai apdairaus ir atsakingo žmogaus.

Todėl teismas vertino ieÅ¡kovės veiksmus kaip padarytus esant dideliam neatsargumui bei tiesiogiai lėmusius žalos atsiradimÄ . Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė, turėdama vairuotojo pažymėjimÄ , studijuodama aukÅ¡tojoje mokykloje, galėjo ir turėjo numatyti visas saugaus elgesio galimybes, jomis pasinaudoti.

10. Teismas nurodė, kad transporto priemonei partrenkus ieÅ¡kovę, žala tiesiogiai kilo iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės atliktų neteisėtų veiksmų – specialių reikalavimų, iÅ¡dėstytų Kelių eismo taisyklėse, nesilaikymo. Teismas, remdamasis CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo esant nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, liudijančias pačios ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus (KET pažeidimus), ir padarė iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykį lėmė pačios ieÅ¡kovės didelis neatsargumas, kas sudaro pagrindÄ netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė dviejų iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – trečiojo asmens (atsakovės darbuotojo) neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovės darbuotojo veiksmų ir žalos. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti pačios ieÅ¡kovės didelį neatsargumÄ , kurį nustačius automobilio valdytojai atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla. Teismas pažymėjo, kad žalos dydis ir jos pagrįstumas nevertinamas, nes teismui nustačius, jog automobilio valdytojai atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla dėl pačios ieÅ¡kovės didelio neatsargumo, eliminuojama žalos priteisimo aptariamu pagrindu galimybė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. IeÅ¡kovė A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat praÅ¡o prijungti papildomai teikiamus raÅ¡ytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas įrodyti trečiojo asmens A. I. neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.270 straipsnį, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnius, kas galimai ir sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Å io ginčo atveju ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus pagal CK 6.270 straipsnį, ir esant griežtai atsakomybei, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neturėjo jokios galimybės įrodyti neteisėtų veiksmų ir/ar priežastinio ryÅ¡io, kadangi automobilio vairuotojas, trečiasis asmuo A. I., jokių KET nepažeidė, kas buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Teismas reikalavo perteklinių deliktinės atsakomybės sÄ lygų įrodymo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei CK 6.270 straipsnį aiÅ¡kino plečiamai. 12.2.

Teismas netinkamai citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011 kasacinio teismo nutartį, kuri aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodo, jog esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , teismas turi nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas. Å ioje civilinėje byloje visos sÄ lygos buvo įrodytos. 12.3. Teismas apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo duomenų analize, nors ikiteisminis tyrimas bei jo objektas nebuvo ieÅ¡kovės elgesio teisėtumas, elgesio ryÅ¡ys su nuostoliais, ir/ ar juo labiau ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens kaltės vertinimas civilinės atsakomybės prasme.

Ieškovė nebuvo bausta už KET pažeidimus. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės - neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, tokiu bÅ«du pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, sprendime nebuvo pateikti, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų byloje reikÅ¡mingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus - pažeidė CPK 185 straipsnį. 12.4. Teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovė nors ir išėjo į važiuojamÄ jÄ kelio dalį tinkamai neįsitikinusi, jog tÄ daryti yra saugu, tačiau prieÅ¡ žengdama į abi puses apsidairė, kÄ patvirtino byloje liudytojas (G. duomenys neskelbtini).

Teismas visiÅ¡kai nevertino faktų, jog gatvę pereiti ieÅ¡kovė bandė ties bendrabučiu, kuriame tuo metu gyveno, taigi, vieta ieÅ¡kovei buvo žinoma ir dauguma studentų, siekdami greičiau nueiti į bendrabutį, toje vietoje kerta gatvę. Taigi, nors ieÅ¡kovė savo veiksmų neteisina ir neteigia, jog pasielgė tinkamai, tačiau akivaizdu, jog ieÅ¡kovės galimai padaryti KET pažeidimai neperžengė paprastojo neatsargumo ribų, o darydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos ir netinkamai vertino civilinės bylos medžiagÄ . 12.5.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 150/2008 sutiko su žemesnės instancijos teismu sprendimu, kad žuvusiojo kaltė pasireiÅ¡kė tik kaip paprastas neatsargumas, ir neturtinės žalos dydžio nesumažino, nes didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybę tretiesiems asmenims mažina nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. 12.6. Trečiasis asmuo A. I., vairuodamas UAB „Bennet distributors" priklausantį ir įmonės logotipu pažymėtÄ automobilį T.

Y., nors kaip pats nurodo, judėjo iki 50 km/h greičiu, ir buvo pajudėjęs kÄ tik nuo Å¡viesoforo, nematė momento, kuomet partrenkė ieÅ¡kovę (nurodė, jog galvojo, kad iÅ¡ bendrabučio kažkas užmetė kažkÄ ant automobilio), kas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog už vairo jis nebuvo atidus, rÅ«pestingas ir galimai tuo metu nežiÅ«rėjo važiuojamosios kelio dalies kryptimi. Nesant ieÅ¡kovės veiksmuose sÄ moningo rizikavimo, tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovas privalo prisidėti prie žalos atlyginimo.

Teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.

13. Atsakovė UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, netenkinti ieÅ¡kovės A. J. praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį.

Todėl teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.270 straipsnį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, t. y. nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei. 13.2. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų lemti atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimÄ .

Civilinėje byloje yra eilė įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurie patvirtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, civilinėje byloje pateikti ir ištirti įrodymai, taip pat susijusio ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad būtent ieškovė atliko neteisėtus veiksmus eismo įvykio ir neigiamų padarinių atsiradimo atžvilgiu. Vien aplinkybė, jog ieškovė buvo partrenkta atsakovei priklausančiu automobiliu, savaime nėra pakankama išvadai, kad automobilį vairavęs asmuo arba šio automobilio valdytojas atliko neteisėtus veiksmus. 13.3.

Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė ir tai, jog ne automobilį vairavusiojo trečiojo asmens, o ieÅ¡kovės elgesys buvo tiesioginė ir vienintelė eismo įvykio priežastis, dėl ko ieÅ¡kovė ir patyrė žalÄ . Todėl neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, bÅ«tinas deliktinei civilinei atsakomybei kilti. 13.4. Pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog eismo įvykio kilimÄ ir neigiamų padarinių atsiradimÄ lėmė pačios ieÅ¡kovės didelis neatsargumas.

Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės. 13.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teismų praktika, pagal kuriÄ dideliu neatsargumu laikomas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kada jis numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. 13.6. Teismas sprendime taip pat pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieÅ¡kovei neįrodžius dviejų iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - žalos priteisimo galimybė yra eliminuojama.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ir pagrįstai plačiau nepasisakė dėl Å¡ios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - 2019 m. liepos 8 d. UAB „SB dantų klinika“ pažymÄ , 2019 m. liepos 10 d. UAB „SB dantų klinika“ atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , bei 2017 m. gegužės 23 d. įsiskolinimo raÅ¡tÄ , 2017 m. gegužės 3 d. UAB „SB dantų klinika“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2424, bei mokėjimo nurodymus Nr. 135, 134, 132, 124, 113, 105, 82, 81, 2017 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Nurodė, kad Å¡iuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nes „SB dantų klinika“ dėl raÅ¡ymo apsirikimo buvo klaidingai nurodžiusi sÄ skaitos numerį. Dabar teikia sÄ skaitÄ su teisingu numeriu ir jos apmokėjimÄ pagrindžiančius kvitus.

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, iÅ¡skyrus iÅ¡imtines situacijas, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Å iuo atveju ieÅ¡kovė pateikė „SB dantų klinika“ 2019 m. liepos 10 d. atsakymÄ , kuriame paaiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovės į bylÄ jau pateikta sÄ skaita Nr. SBSF2421 (t.1, b.l. 36), yra nurodyta klaidingu numeriu, iÅ¡ tikrųjų tai yra sÄ skaita SBSF2424, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė yra atlikusi apmokėjimus ( t.2, b.l. 69). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės teikiami įrodymai, nors ir susiję su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tačiau iÅ¡ dalies jau yra pateikti į bylÄ , jokių naujų aplinkybių nepatvirtina, galėjo bÅ«ti teikiami pirmosios instancijos teisme, todėl atsisakomi priimti.

17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.270 str. 1 d., 6.282 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovės veiksmai, kai ji 2015 m. lapkričio 4 d. apie 10 val.(duomenys neskelbitni), ne pėsčiųjų perėjoje staiga išėjo į važiuojamÄ jÄ gatvės dalį ir buvo partrenkta antrÄ ja eismo juosta važiavusio automobilio TOYOTA YARIS, vairuojamo A. I., yra kvalifikuotini kaip didelis pačios nukentėjusios neatsargumas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė išėjo į gatvę iÅ¡ už kitos transporto priemonės, kas apsunkino vairuotojui galimybę jÄ pastebėti ir pradėti stabdyti transporto priemonę, be to, ieÅ¡kovė judėjo greitai.

Teismas vertino ir tai, kad ieÅ¡kovė, kaip pati pripažino, turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , vadinasi, jai turėjo bÅ«ti žinomos Kelių eismo taisyklės, netoli buvo pėsčiųjų perėja, tačiau ieÅ¡kovė KET reikalavimų nesilaikė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neatsargumo laipsnis buvo toks, kuris leidžia netaikyti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliantė nesutinka su jos veiksmų vertinimu, teigia, kad ji nebuvo bausta už KET pažeidimus, prieÅ¡ iÅ¡eidama į važiuojamÄ jÄ dalį ji apsidairė į abi puses, ji skubėjo į bendrabutį(duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno, taip pat elgiasi ir kiti studentai, todėl jos neatsargumas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip paprastas neatsargumas, dėl kurio automobilio savininkas neturėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės.

20. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta. Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2016 m. liepos 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ buvo konstatuota, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko dėl pėsčiosios A. J. grubaus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu nukentėjo pati pėsčioji, tačiau (...) atsižvelgiant į tai, kad pėsčioji pati sunkiai sužalota, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir bendražmogiÅ¡kumo principais, nutarta A.

J. atžvilgiu netaikyti administracinės atsakomybės (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 74). Tos aplinkybės, kad apeliantė apsidairė, skubėjo į bendrabutį ir kad panaÅ¡iai elgiasi kiti asmenys, nėra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusios neatsargumas buvo didelis, sudarantis pagrindÄ netaikyti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo griežtosios civilinės atsakomybės.

21. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo laipsnio nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Kartu teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus bei teismų praktikos pavyzdžius panaÅ¡iose bylose siekdamas, kad įrodymų vertinimas nebÅ«tų pernelyg iÅ¡siskiriantis ir pernelyg nutolęs nuo teismų praktikos.

22. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo jÄ esant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

23. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, nukentėjusiojo veiksmai buvo vertinami kaip didelis neatsargumas ir pagrindas sumažinti priteistinÄ kompensacijos dydį. Å ioje byloje automobilio vairuotoja pažeidė KET, nesumažino greičio, nesustojo ir nepraleido nukentėjusiojo, kuris savo ruožtu iÅ¡bėgo į gatvę per pėsčiųjų perėjÄ , buvo parblokÅ¡tas ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Vairuotoja buvo pripažinta kalta pagal BK 281 str. 3 d., o nukentėjusiojo veiksmus teismas vertino kaip didelį neatsargumÄ , nes pėsčiasis bėgo per pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ kitÄ važiuojamosios dalies pusę, pats pažeidė kelių eismo taisykles, sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė bÅ«tinų atsargumo priemonių galimam susidÅ«rimui su gatve važiavusia transporto priemone iÅ¡vengti.

24. Kitu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 teismai sumažino atlygintinos žalos dydį pripažinę, kad paties nukentėjusiojo veiksmai - važiavimas neprisisegus saugos diržų (juos prisisegęs vairuotojas sužalojimų praktiškai išvengė), buvo pagrįstai įvertinti kaip didelis neatsargumas.

25. Apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011, nukentėjusiojo asmens veiksmai nebuvo vertinami kaip labai neatsargÅ«s ir itin nerÅ«pestingi, kai jis vandens pramogų parke leisdamasis vandens čiuožykla atsistÅ«mė rankomis nuo ranktÅ«rių, smarkiai atsitrenkė į baseino sienÄ , dėl ko jam lūžo pėdos kaulai. Å ioje byloje teismas pasisakė, kad ranktÅ«riai įmontuoti bÅ«tent tam, kad horizontalioje kalnelio dalyje sėdintis asmuo, atsistumdamas rankomis, galėtų pradėti judėti. Dėl to lankytojo atsistÅ«mimas rankomis (nedraudžiamas, leistinas elgesys) negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas arba itin nerÅ«pestingas.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013 teisėjų kolegija nukentėjusiojo veiksmų nevertino kaip atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, nes žalos atsiradimÄ tiesiogiai lėmė trečiojo asmens neteisėti veiksmai, o kasatoriaus didelis neatsargumas nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, konkrečiai, nukentėjęs asmuo, nors vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo teisių ir virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, tačiau avarija kilo trečiajam asmeniui iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir atsitrenkus į nukentėjusiojo asmens vairuotÄ automobilį.

27. Kiti apeliantės argumentai, kad teismas reikalavo perteklinių deliktinės atsakomybės sÄ lygų įrodymo, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes teismas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas nustatė remdamasis tiek byloje pateiktais, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, įrodinėjimo paskirstymo taisyklių nepažeidė, o ieÅ¡kinio atmetimo priežastis buvo nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimas. Ä®vertinus nukentėjusios veiksmus kaip didelį neatsargumÄ , sudarantį pagrindÄ netaikyti didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui civilinės atsakomybės, žalos dydį pagrindžiantys įrodymai neturi teisinės reikÅ¡mės.

28. Å ioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nukentėjusios ieÅ¡kovės veiksmus kaip didelį neatsargumÄ ir pagrįstai sprendė, kad tokie veiksmai leidžia netaikyti civilinės atsakomybės. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsižvelgimÄ Ä¯ nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.282 str.), procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ ( CPK 185 str.), nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo taisyklių, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

29. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė priteisti 4209,35 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Nurodė, kad susipažinimas su apeliaciniu skundu, jo analizė, atsiliepimo rengimas bei procesinių veiksmų planavimas bylÄ nagrinėjant Kauno apygardos teisme pareikalavo nemažai advokatų kontoros teisininkų laiko ir pastangų. Pateikė atliktų darbų ataskaitas, kuriose nurodė, kad teisines paslaugas teikė 15 valandų.

30. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad Å¡ios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalų dydį.

32. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.11 p., maksimalus atlyginimas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ galėtų bÅ«ti užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) padaugintas iÅ¡ 1,3, tai sudarytų 1641,51 Eur ( 1262,7 Eur x1,3).

33. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant, kad byla nebuvo teisine prasme sudėtinga, spręstini klausimai buvo vertinamojo pobÅ«džio, nereikalavo sudėtingos teisinės analizės ir teisinių kolizijų sprendimo, tos pačios advokatų kontoros advokatai dalyvavo bylÄ nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos iÅ¡laidos atitinkamai mažintinos perpus ir atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisina 820,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

34. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 3,79 Eur priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės ( CPK 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei UAB „Bennet distributors“, įm.k. 110365450, iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 820,75 Eur ( aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų ir 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Mindaugas Å imonis