3971ce47-8d8a-4f3d-a8ab-0f1b8072fb6b · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpakeisti laidavimo sutarÄių 3.1 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarÄių sudarymo dienos: âKredito gavÄjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas pirmiausiai turi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Kredito gavÄjo turtÄ ir, tik nepavykus ar dalinai nepavykus iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Kredito gavÄjo turto, Bankas turi teisÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â;
Legislator headnote
AI generated3971ce47-8d8a-4f3d-a8ab-0f1b8072fb6b · Vilniaus apygardos teismas: Tik prasidÄjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui ieÅ¡kovas siekia modifikuoti sutartis. IeÅ¡kovui kaip akcininkui suteikiant laidavimÄ buvo pratÄsti galutiniai UAB âModusâ suteiktų kreditų grÄ Å¾inimo terminai, todÄl ieÅ¡kovas apsisprendÄ pateikti savo asmeninį laidavimÄ už įmonei suteiktus kreditus, mainais tikÄdamasis pelningos įmonÄs veiklos, pelno sau. TodÄl nÄra pagrindo teigti, kad tarp sutarties Å¡alių nebuvo interesų balanso ir abipusÄs naudos. Laiduotojas (ieÅ¡kovas) yra ir kredito gavÄjo akcininkas, t. y. laiduotojas drauge su kitais akcininkais sprendžia, ar keisti kredito sutarties sÄ lygas su banku ir kokiomis sÄ lygomis.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-433-262/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12111-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.1.; 121.15; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Onos GasiulytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Laimos GerasiÄkinienÄs ir Alvydo PoÅ¡kaus kolegijos posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V. V. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB âSwedbankâ, treÄiasis asmuo UAB âModusâ dÄl laidavimo sutarÄių sÄ lygų pakeitimo.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas V. V. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB âSwedbankâ, kuriuo praÅ¡Ä:
1) pakeisti laidavimo sutarÄių 3.1 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarÄių sudarymo dienos: âKredito gavÄjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas pirmiausiai turi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Kredito gavÄjo turtÄ ir, tik nepavykus ar dalinai nepavykus iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Kredito gavÄjo turto, Bankas turi teisÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â;
2) pakeisti laidavimo sutarÄių 4.4 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarÄių sudarymo dienos: âJeigu Kredito gavÄjo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonÄmis (hipoteka, įkeitimu, kitu laidavimu ir pan.) ir Kredito gavÄjas neįvykdo visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas turi teisÄ realizuoti užtikrinimo priemones tokiu eiliÅ¡kumu: (i) pirma eile, įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos užtikrinimo priemonÄs, suteiktos Kredito gavÄjo; (ii) antra eile, įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos treÄiųjų asmenų (t. y. ne Kredito gavÄjo) suteiktos užtikrinimo priemonÄsâ;
3) pakeisti laidavimo sutarÄių 7.3 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarÄių sudarymo dienos: âBe Laiduotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negali bÅ«ti keiÄiamos (papildomos) Kredito sutarties sÄ lygos. Tuo atveju, jei Kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų pakeistos (papildytos) be Laiduotojo sutikimo, tai laidavimas pagal Å¡iÄ Sutartį laikomas pasibaigusiu ir Bankas neturi teisÄs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â. NurodÄ, kad jis kaip treÄiojo asmens akcininkas su atsakovu 2008-02-07 sudarÄ laidavimo sutartį Nr. 07-012310-KL-LA1, kuri 2009-03-12 buvo iÅ¡dÄstyta nauja redakcija, kuria buvo užtikrintas treÄiojo asmens prievolių pagal kredito linijos sutartį vykdymas, ir 2008-02-07 laidavimo sutartį Nr. 07-012311-OJ-LA1, kuri 2009-03-12 buvo iÅ¡dÄstyta nauja redakcija, kuria buvo užtikrintas treÄiojo asmens prievolių pagal overdrafto sutartį vykdymas.
Laidavimo sutarÄių (naujos redakcijos) 3.1 p. nustato, kad kredito gavÄjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavÄjas atsako bankui kaip solidarÅ«s skolininkai. SutarÄių 4.4 p. nustato, kad jei kredito gavÄjų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonÄmis (hipoteka, įkeitimu, kitu laidavimu ir pan.) ir kredito gavÄjas neįvykdo visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisÄ pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kurias kredito gavÄjo prievolių įvykdymo užtikrinimo prievoles realizuoti.
SutarÄių 7.3 p. nustato, kad laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų keiÄiamos (pildomos) be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sÄ lygų pakeitimas (papildymas) neturÄs jokios įtakos laiduotojų prievolių pagal sutartį vykdymui. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡ios sutarÄių nuostatos jų sudarymo metu suteikÄ atsakovui perdÄtÄ pranaÅ¡umÄ , tai turÄtų bÅ«ti vertinama kaip esminÄ Å¡alių nelygybÄ. Atsakovas įgijo galimybÄ, pasinaudodamas tretįjį asmenį iÅ¡tikusiais ekonominiais sunkumais, sÄ lygotais bendros prastos padÄties transporto sektoriuje, neatidÄliotinais treÄiojo asmens finansiniais poreikiais, skirtais tam, kad bÅ«tų iÅ¡saugota vykdoma Å«kinÄ-komercinÄ veikla (ekonominiu silpnumu), sutartinių teisinių santykių sukurtu ir sÄ lygotu kompleksiniu teisiniu-ekonominiu svertu daryti treÄiajam asmeniui ir Å¡io asmens akcininkams esminÄ Ä¯takÄ priimant įvairaus pobÅ«džio sprendimus ir vienaÅ¡aliÅ¡kai diktuoti sÄ lygas.
Atsakovas tam, kad bÅ«tų nenutrauktos tiek lizingo sutartys, tiek kredito linijos ir overdrafto sutartys, reikalavo laidavimo sutarÄių. Tokia pat situacija susiklostÄ, kai buvo reikalaujama laidavimo sutartis iÅ¡dÄstyti nauja redakcija. IeÅ¡kovas nurodo, kad susiklosÄius tokioms aplinkybÄms buvo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis itin nepalankiomis sÄ lygomis, nebuvo jokios kitos iÅ¡eities, nes tiek raÅ¡ytiniuose dokumentuose, tiek pokalbiuose atsakovas nurodÄ, kad bÅ«tų ÄmÄsis veiksmų, orientuotų į sutarÄių su treÄiuoju asmeniu nutraukimÄ .
Atsakovas, siekdamas bet kokiomis priemonÄmis užtikrinti savo interesų apsaugÄ ir iÅ¡vengti jam priklausanÄios rizikos, pažeidÄ tokio pobÅ«džio subjektui taikomus veiklos kriterijus, nesilaikÄ sÄ Å¾iningumo pareigos, kitų bendrųjų teisÄs principų. Atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktos sutartys Å¡abloninÄs, dÄl jų jokių sÄ Å¾iningų ir lygiateisių derybų negalÄjo bÅ«ti vedama. Dabartinis atsakovo teisių realizavimo bÅ«das (tvarka ir eiliÅ¡kumas) ir solidari atsakomybÄ su treÄiuoju asmeniu absoliuÄiai paneigia treÄiojo asmens kaip ribotos turtinÄs atsakomybÄs juridinio asmens esmÄ ir prigimtį.
IeÅ¡kovo manymu, atsakovas pirmiausia privalÄtų pasinaudoti savo teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ treÄiojo asmens ir tik po to, nepatenkinus viso reikalavimo, nukreipti šį reikalavimÄ jo atžvilgiu. Laidavimo sutarÄių 7.3 p. nustato galimybÄ keisti laidavimo apimtį be ieÅ¡kovo kaip laiduotojo sutikimo, taÄiau tokios sÄ lygos įtvirtina perdÄtÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui, laiduotojas negali niekaip įtakoti savo atsakomybÄs apimties, pažeidžiami Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir interesų pusiausvyros principai.
IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡ios sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, neatitinka protingų sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, todÄl keistinos.Atsakovas AB âSwedbankâ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad su treÄiuoju asmeniu UAB âModusâ kredito linijos sutartis ir overdrafto sutartis pasibaigÄ (galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas suÄjo) 2009-09-12, UAB âModusâ prievolių neįvykdÄ, skola atsakovui 2009-11-24 pagal kredito linijos sutartį sudarÄ 424.290,84 Lt, pagal overdrafto sutartį sudarÄ 249.669,53 Lt, viso 673.960,37 Lt.
Atsakovas Kauno apygardos teisme yra pareiÅ¡kÄs reikalavimus UAB âModusâ ir laiduotojams I. K. ir V. V. dÄl skolos priteisimo. IeÅ¡kovas galÄjo pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme nagrinÄjamoje byloje, taÄiau, piktnaudžiaudamas procesinÄmis teisÄmis, pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atskiroje civilinÄje byloje. Laidavimo sutarÄių 2, 3.1-3.3 p. ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidarus skolininkas. IeÅ¡kinio reikalavimais ieÅ¡kovas siekia, kad jo atsakomybÄ bÅ«tų modifikuota taip, kad jis taptų ne laiduotoju (CK 6.76 str.) su solidariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu, o garantu (CK 6.90 str.) su subsidiariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu.
IeÅ¡kinio teiginiai, kad sutartys suteikia bankui perdÄtÄ pranaÅ¡umÄ bei kad jos sudarytos pasinaudojant banko stipresne padÄtimi (ekonominiu spaudimu) ir susiklosÄiusių aplinkybių visuma, yra nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad laidavimo sutartis ieÅ¡kovas sudarÄ laisva valia, tokių sutarÄių sudarymas atitinka įprastinÄ verslo praktikÄ . Å alys laisvos derÄtis, jei pasiektas susitarimas nepriimtinas, Å¡alys laisvos nesudaryti sutarties. Laidavimo sutartys sudarytos dar 2008 m. pradžioje, daugiau nei dvejus metus ieÅ¡kovas nereiÅ¡kÄ pretenzijų bankui dÄl sutarÄių ir jų turinio, ieÅ¡kovas laisva valia pasiraÅ¡Ä naujas sutarÄių redakcijas.
Tik prasidÄjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui ieÅ¡kovas siekia modifikuoti sutartis. IeÅ¡kovui kaip akcininkui suteikiant laidavimÄ buvo pratÄsti galutiniai UAB âModusâ suteiktų kreditų grÄ Å¾inimo terminai, todÄl ieÅ¡kovas apsisprendÄ pateikti savo asmeninį laidavimÄ už įmonei suteiktus kreditus, mainais tikÄdamasis pelningos įmonÄs veiklos, pelno sau. TodÄl nÄra pagrindo teigti, kad tarp sutarties Å¡alių nebuvo interesų balanso ir abipusÄs naudos. Laiduotojas (ieÅ¡kovas) yra ir kredito gavÄjo akcininkas, t. y. laiduotojas drauge su kitais akcininkais sprendžia, ar keisti kredito sutarties sÄ lygas su banku ir kokiomis sÄ lygomis.
Bet kokiu atveju laiduotojas turi kontrolÄ kredito sutarties sÄ lygoms. Atsakovas nurodo, kad nebuvo atlikti kredito sutarÄių pakeitimai be laiduotojo sutikimo, nes kaskart keiÄiant kredito sutartį buvo pasiraÅ¡oma nauja laidavimo sutarties redakcija. Pagal atliktus kredito sutarties pakeitimus neatsirado nepalankių pasekmių laiduotojams, nes buvo pratÄstas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas, pakeista palÅ«kanų norma atsižvelgiant į rinkos sÄ lygas, todÄl tokie pakeitimai iÅ¡ esmÄs prievolÄs nepakeitÄ.   TreÄiasis asmuo UAB âModusâ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.
NurodÄ, kad vykdant derybas su atsakovu, atsakovas buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kÄs pozicijÄ , kad tuo atveju, jeigu atsirastų bet kokio pobÅ«džio įsiskolinimų pagal kredito linijos ar overdrafto sutartis, tai pirmiausia bÅ«tų naudojamasi teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB âModusâ, ir tik po to, jei visas reikalavimas nebÅ«tų patenkintas, likusiai daliai įsiskolinimo padengti bÅ«tų naudojamos kitos atsakovo turimos priemonÄs. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas konstatavo, kad treÄiasis asmuo UAB âModusâ ir jo valiÄ formuojantys dalyviai (tarp jų ieÅ¡kovas) laisva valia priÄmÄ sprendimÄ sudaryti sutarÄių pakeitimus ir pratÄsti suteiktų kreditų grÄ Å¾inimÄ , mainais juridinio asmens dalyviams laiduojant už prisiimtas pagal sutartis prievoles.
IeÅ¡kovas, bÅ«damas įmonÄs dalyviu ir verslininku, žinojo treÄiojo asmens finansinÄ padÄtį, veiklos perspektyvas, ir tikÄjosi, kad įmonÄ galÄs įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito linijos bei overdrafto sutartis ir laisva savo valia sÄ moningai tiek 2008-02-07, tiek pakartotinai 2009-03-12 sudarÄ laidavimo sutartis ir prisiÄmÄ prievolÄ atsakyti pagal įmonÄs įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo ginÄijamos laidavimo sutarÄių sÄ lygos nÄra esminÄs, jos numato laiduotojo įsipareigojimo atsakyti už pagrindinį skolininkÄ vykdymo tvarkÄ , taip pat ginÄijamose sutarÄių sÄ lygose reguliuojami klausimai taip pat reglamentuojami ir įstatyme.
TodÄl ginÄijamos laidavimo sutarÄių sÄ lygos atitinka tiek įstatymuose įtvirtintas bendrÄ sias teisÄs normas, tiek solidarių prievolių esmÄ. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku ir tinkamai susipažinÄs su laidavimo sutarÄių sÄ lygomis, turÄjo galimybÄ pasikonsultuoti su teisininku, inicijuoti derybas dÄl jų sÄ lygų, galiausiai, sutarÄių tokiomis sÄ lygomis nepasiraÅ¡yti. Teismas nustatÄ, kad treÄiasis asmuo nesugeba vykdyti prievolių atsakovui ir kitiems kreditoriams, dÄl to ieÅ¡kovo siÅ«lomas sutarÄių 3.1 punktų pakeitimas pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ ir atsakovo interesus.
IeÅ¡kovas byloje neįrodinÄja, kad atsakovas Å¡iuo metu galÄtų patenkinti reikalavimÄ užtikrinimo priemonÄmis, suteiktomis treÄiojo asmens. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad yra esamų ar bÅ«simų lÄšų banko sÄ skaitoje, kurios yra įkeistos, ir kad į jas gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. TreÄiasis asmuo yra praleidÄs mokÄjimų terminus, yra skola, tai rodo, kad efektyvios galimybÄs nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pinigines lÄÅ¡as atsakovas neturi. TodÄl ieÅ¡kovo siÅ«lomas laidavimo sutarÄių 4.4 punkto (2008-02-07 laidavimo sutarÄių 7.1 punktų) pakeitimas taip pat pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ ir atsakovo interesus, bei iÅ¡ esmÄs neturÄtų teisinÄs reikÅ¡mÄs Å¡alių tarpusavio santykiams, t. y. nesukeltų teisinių pasekmių.
IeÅ¡kovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutarÄių 7.3 punktus (2008-02-07 laidavimo sutarÄių 7.2 punktus) taip pat nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Å iuo metu kredito linijos ir overdrafto sutartys yra pasibaigÄ, todÄl jų sÄ lygų pakeitimas (papildymas) nÄra galimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. V. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant ir neįvertinant susiklosÄiusių teisinių santykių kompleksiÅ¡kumo ir jo pagrindu atsakovo įgyto teisinio â ekonominio sverto, kurio pagrindu atsakovas galÄjo dalyti lemiamÄ Ä¯takÄ Â tiek ieÅ¡kovui, tiek treÄiojo asmens akcininkui, tiek paÄiam treÄiajam asmeniui. IeÅ¡kovas teigia, kad treÄiasis asmuo sistemingai kreipÄsi tiek į atsakovÄ , tiek į atsakovo antrinÄ Ä¯monÄ UAB âSwedbank lizingasâ siekdamas surasti abejoms pusÄms priimtinÄ susidariusios probleminÄs situacijos sprendimo variantÄ , taÄiau visi treÄiojo asmens praÅ¡ymai bei pasiÅ«lymai minÄtų subjektų buvo ignoruojami ir į juos neatsižvelgta.
Esant kompleksiniams teisiniams santykiams su treÄiuoju asmeniu (kredito linijos sutarties ir overdrafto sutarties įsipareigojimų vykdymo priklausomumas nuo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymo), atsakovas turÄjo esminÄ galimybÄ, pasinaudodamas vienos iÅ¡ sudarytų sutarÄių suteikiamomis teisÄmis, daryti įtakÄ kitų sutarÄių vykdymui. Tokiu bÅ«du atsakovas įgijo galimybÄ, pasinaudodamas tiek treÄiÄ jį asmenį iÅ¡tikusiais ekonominiais sunkumais, sÄ lygotais bendros prastos padÄties transporto sektoriuje, tiek neatidÄliotinais treÄiojo asmens finansiniais poreikiais, skirtais tam, kad bÅ«tų iÅ¡saugota vykdoma Å«kinÄ â komercinÄ veikla (ekonominiu silpnumu), tiek tokių sutartinių teisinių santykių sukurtu ir sÄ lygotu kompleksiniu teisiniu â ekonominiu svertu daryti treÄiajam asmeniui (tame tarpe ir Å¡io asmens akcininkams) esminÄ Ä¯takÄ (tame tarpe ekonominį spaudimÄ ), priimant įvairaus pobÅ«džio sprendimus.
Sprendime visiÅ¡kai nebuvo įvertinta atsakovo specifinÄ padÄtis ir atsakovo veiklai taikomi specifiniai standartai, t.y. atsakovas buvo vertinamas kaip įprastas komercinių teisinių santykių subjektas ir jo veikla nebuvo vertinama per aukÅ¡tesnių standartų prizmÄ. Atsakovas kvalifikuotinas kaip finansinio sektoriaus profesionalas, turi itin didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajÄgumus (resursus), o tai jam suteikia galimybÄ diktuoti sutartinių teisinių santykių sÄ lygas savo sutartinių teisinių santykių kontrahentams, t.y. atsakovas kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių Å¡alis, galinti daryti spaudimÄ ir lemiamÄ Ä¯takÄ kitai Å¡aliai.
Be to, atsakovo specifinÄ veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusiÄ rizikÄ , įpareigoja atsakovÄ bÅ«ti ypatingai atidžiu ir rÅ«pestingu, o esant nesÄkmei ar nuostoliams reiÅ¡kia, kad tokiam verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidÄjimo naÅ¡ta. Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmÄs atitinka LR Bankų įstatyme iÅ¡dÄstytus bankinÄs veiklos principus bei teisminÄs praktikos formuojamas bankų veiklos vertinimo taisykles. Apeliantas teigia, kad sprendime nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybÄs, pagrindžianÄios CK 6.228 str. taikymÄ , t.y. pareikÅ¡tas reikalavimas nebuvo įvertintas per tinkamos teisÄs normos prizmÄ, nes ieÅ¡kovo valia sudaryti laidavimo sutartis nÄra absoliuÄiai ginÄijama, nes ieÅ¡kovas nesiekia pripažinti Å¡ių sutarÄių negaliojanÄiomis, siekia pakeisti atitinkamus Å¡ių sutarÄių sÄ lygas, kad jos atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos praktikos reikalavimus.
Taip pat sprendime tinkamai neįvertintos aplinkybÄs, susijusios su CK 6.228 str. taikymo sÄ lygomis. Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas nei į treÄiojo asmens, nei į ieÅ¡kovo pozicijÄ kÄlÄ tik sau naudingas sÄ lygas dÄl kredito sutarties ir overdrafto sutarties vykdymo terminų pratÄsimo, t.y. galimybÄs treÄiajam asmeniui toliau vykdyti Å«kinÄ â komercinÄ veiklÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad dÄl treÄiajam asmeniui kilusių finansinių sunkumų atsakovas įgijo galimybÄ per Å¡ių finansinių sprendimų iÅ¡sprendimo galimybÄ daryti įtakÄ tiek treÄiajam asmeniui, tiek treÄiojo asmens akcininkams.
Atsakovas pateikÄ Å¡ablonines vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo suformuotas sutartis, dÄl kurių jokios sÄ Å¾iningos ir lygiateisÄs derybos negalÄjo bÅ«ti vedamos. Apeliantas nurodo, kad praÅ¡omos pakeisti sutarÄių sÄ lygos atitinka esmingumo reikalavimÄ , nes jomis yra reglamentuojami iÅ¡ esmÄs pagrindiniai atsakomybÄs pagal laidavimo sutartį įgyvendinimo klausimai, o ne Å¡alutiniai atsakomybÄs įgyvendinimo aspektai. Taip pat apeliantas teigia, kad praÅ¡omi pakeisti laidavimo sutarÄių punktai teismo nebuvo įvertinti nepagrįsto perdÄto pranaÅ¡umo suteikimo prasme.
Atsakovas AB âSwedbankâ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010-12-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , V. V. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad treÄiojo asmens teisiniai santykiai su UAB âSwedbank lizingasâ neturi jokio teisinio ryÅ¡io su byla ir negali bÅ«ti pagrindu keisti laidavimo sutarÄių, sudarytų tarp banko ir V. V., sÄ lygas, nes laidavimo sutartys sudarytos užtikrinant treÄiojo asmens UAB âModusâ paimtų kreditų AB âSwedbankâ grÄ Å¾inimÄ .
Apeliantas nepateikÄ jokių įrodymų, kad pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis ar jų pakeitimus, jis bÅ«tų tiesiogiai ekonomiÅ¡kai priklausomas nuo banko. Tai, kad viena iÅ¡ laidavimo sutarÄių Å¡alių yra bankas, nesudaro pagrindo kitai Å¡aliai (laiduotojui) vengti savo prievolių vykdymo, motyvuojant specifine banko padÄtimi. Apelianto bandymai įrodyti, kad laidavimo sutarÄių, sudarytų su banku, galima nesilaikyti, vien dÄl to, kad kita laidavimo sutarÄių Å¡alis yra bankas, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesÄ Å¾iningi.
Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovo valia, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis, nebuvo įtakojama esminÄs Å¡alių nelygybÄs. NÄra pagrindo suplakti UAB âModusâ valiÄ pasiraÅ¡ant kredito sutartis ir jų pakeitimus su V. V. valia pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis ir jų pakeitimus. Teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste, akcininko V. V. laidavimas už UAB âModusâ prievoles bankui visiÅ¡kai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ bei įstatyminį reguliavimÄ , todÄl nÄra pagrindo tvirtinti, kad kokios nors laidavimo sutarÄių sÄ lygos yra neteisÄtos ir/ar nesÄ Å¾iningos.
Atsakovas teigia, kad tarp laidavimo sutarÄių Å¡alių buvo interesų balansas, pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartis sau naudos siekÄ ir V. V., todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ V. V. ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas atmestinas.IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir motyvaiCivilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmÄs teisÄtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra treÄiojo asmens UAB âModusâ akcininkas nuo 2008-01-10 (b.l. 86-87). UAB âModusâ su atsakovu 2007-02-07 sudarÄ kredito linijos sutartį, kuria atsakovas suteikÄ kreditÄ apyvartinių lÄšų finansavimui (b.l. 12-20), taip pat overdrafto sutartį (b.l. 34-42), kuria atsakovas suteikÄ kreditÄ sÄ skaitoje. Å iose sutartyse numatytas kreditų grÄ Å¾inimo terminas â 2008-02-07. Å ios sutartys 2008-02-07 buvo pakeistos, be kitų, buvo pakeistos sÄ lygos dÄl galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino ir numatytas galutinis kredito termino grÄ Å¾inimas 2009-02-07 bei sutartys papildytos sÄ lygomis, kad kredito gavÄjo prievolių įvykdymas užtikrinamas I.
K. bei V. V. laidavimais (b.l. 21-22, 43-44). TÄ paÄiÄ dienÄ tarp Å¡alių buvo sudarytos dvi laidavimo sutartys (b.l. 59-61, 75-77), pagal kurias ieÅ¡kovas laidavo už kredito gavÄjo prievolių vykdymÄ pagal pakeistas kredito linijos ir overdrafto sutartis. UAB âModusâ 2009-01-27, 2009-02-20 pateikÄ atsakovui praÅ¡ymus pratÄsti kreditų grÄ Å¾inimo terminus iki 2010-02-07 (b.l. 91-92, 93-95). Atsakovas priÄmÄ sprendimÄ pratÄsti kreditų grÄ Å¾inimo terminus 6 mÄn. (b.l. 115-116). Atitinkamai, UAB âModusâ su atsakovu 2009-03-12 sudarÄ kredito linijos ir overdrafto sutarties pakeitimus, pagal kuriuos numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas 2009-09-12 (b. l. 23-33, 45-49).
TÄ paÄiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su atsakovu sudarÄ naujų redakcijų laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino kredito gavÄjo prievolių vykdymÄ pagal pakeistas kredito linijos (b. l. 65-67) ir overdrafto sutartis (b. l. 78-80). IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo pakeisti 2009-03-12 sudarytų laidavimo sutarÄių (nauja redakcija) 3.1, 4.4 ir 7.3 punktų sÄ lygas. Laidavimo sutarÄių 3.1 punktuose numatyta, kad kredito gavÄjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavÄjas bankui atsako kaip solidarÅ«s skolininkai.
Laidavimo sutarÄių 4.4 punktuose numatyta, kad jeigu kredito gavÄjo prievolių įvykdymas užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonÄmis ir kredito gavÄjas nevykdo visų ar dalies piniginių prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisÄ pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kurias kredito gavÄjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti.Laidavimo sutarÄių 7.3 punktas numato, kad laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų keiÄiamos (pildomos) be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sÄ lygų pakeitimas (papildymas) neturÄs įtakos laiduotojo prievolių pagal sutartį vykdymui. Taigi, ginÄas byloje kilo dÄl laidavimo sutarÄių sÄ lygų pakeitimo.
PažymÄtina, kad teisÄtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). VÄlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojanÄiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todÄl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keiÄiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). TaÄiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.
DÄl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. TaÄiau vienos iÅ¡ Å¡alių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos Å¡alies interesų savaime prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvÄs principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). DÄl to siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minÄta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .
Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinÄ priemonÄ. PrieÅ¡ingas sutarties pakeitimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas verstų nepasitikÄti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sÄ lygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu:
1) kita sutarties Å¡alis iÅ¡ esmÄs pažeidÄ sutartį;
2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, Å¡i įstatymo norma sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatanÄiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-274/2009). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolÄs, už jos įvykdymÄ atsakys treÄiasis asmuo â laiduotojas (LR CK 6.76 str. 1 d.).
Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (LR CPK 6.77 str. 1 d.). LR CK 6.81 str. 1 d. numato, jog kai prievolÄ neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (LR CK 6.80 str. 2 d.), o prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisÄ reikalauti, kad prievolÄ Ä¯vykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.).
Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisÄs normos suteikia kreditoriui teisÄ pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nusprÄsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolÄs įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-364/2010).TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino treÄiojo asmens UAB âModusâ teisinių santykių su UAB âSwedbank lizingas.
Kaip matyti, ginÄas byloje kilo dÄl laidavimo sutarÄių, sudarytų užtikrinant kredito linijos ir overdrafto sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartys sudarytos užtikrinant UAB âModusâ paimtų kreditų AB âSwedbankâ grÄ Å¾inimÄ , todÄl UAB âModusâ teisiniai santykiai su UAB âSwedbank lizingasâ neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs ir negali bÅ«ti pagrindu keisti laidavimo sutarÄių, sudarytų tarp AB âSwedbankâ ir V. V..
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas įmonÄs dalyviu ir verslininku, žinojo treÄiojo asmens finansinÄ padÄtį, veiklos perspektyvas, ir tikÄjosi, kad įmonÄ galÄs įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito linijos bei overdrafto sutartis ir laisva savo valia sÄ moningai tiek 2008-02-07, tiek pakartotinai 2009-03-12 sudarÄ laidavimo sutartis ir prisiÄmÄ prievolÄ atsakyti pagal įmonÄs įsipareigojimus. Å ios teismo padarytos pagrįstos iÅ¡vados nepaneigia nei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nei apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai.
TeisÄjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dÄstytu argumentu, kad tai, jog viena iÅ¡ laidavimo sutarÄių Å¡alių yra bankas, nesudaro pagrindo kitai Å¡aliai â laiduotojui â vengti savo prievolių vykdymo, motyvuojant specifine banko padÄtimi. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku ir tinkamai susipažinÄs su laidavimo sutarÄių sÄ lygomis, turÄjo galimybÄ pasikonsultuoti su teisininku, inicijuoti derybas dÄl jų sÄ lygų. Nors apeliantas teigia, kad nebuvo galimos derybos dÄl ginÄijamų sutarÄių sÄ lygų, taÄiau Å¡ie argumentai nepagrįsti įrodymais, t.y. byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ginÄas dÄl laidavimo sutarÄių sÄ lygų pakeitimo kilo tik tada, kai pasibaigÄ kredito linijos ir overdrafto sutartys ir treÄiajam asmeniui (skolininkui) bei laiduotojams buvo pareikÅ¡ti reikalavimai dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b. l. 126, 142-147). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas laisva valia pasiraÅ¡Ä laidavimo sutartis, kurių sÄ lygos yra įprastos komercinÄje praktikoje, sÄ Å¾iningos ir atitinka civiliniame kodekse įtvirtintÄ laidavimo teisinių santykių reguliavimÄ .
Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad laidavimo sutartys yra vienaÅ¡aliÅ¡kos ir naudÄ suteikianÄios tik bankui, nes apeliantui laidavimo sutarÄių pagrindu negaunant jokios naudos, kyla tik prievolÄs banko atžvilgiu. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.76 str. 1 d. bÅ«tent tokia yra laidavimo, kaip prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄs, esmÄ, t.y. laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs. NagrinÄjamu atveju apeliantas kaip treÄiojo asmens akcininkas tikÄjosi, kad treÄiasis asmuo, pratÄsus kredito sutartis su atsakovu (banku), dirbs pelningai ir akcininkas gaus naudÄ dividendų ar įmonÄs vertÄs didÄjimo forma.
TodÄl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarÄių sÄ lygos bankui perdÄto pranaÅ¡umo nesuteikÄ, abiejų Å¡alių gaunama nauda iÅ¡ sutarÄių buvo adekvati. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimas yra prievolinÄs teisÄs institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymÄ , juo prisiimama finansinÄ rizika, todÄl laiduotojai privalo domÄtis asmeniu, už kurį laiduoja. Apeliantas, bÅ«damas UAB âModusâ vienu iÅ¡ akcininkų, žinojo ir turÄjo žinoti, kokiÄ rizikÄ prisiima laidavimo sutartimis, todÄl taip pat privalo prisiimti iÅ¡ jų atsirandanÄias neigiamas pasekmes.
Kaip minÄta aukÅ¡Äiau, įstatymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisÄ reikalauti, kad prievolÄ Ä¯vykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisÄ ir jos negalima riboti. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovo ginÄijamos laidavimo sutarÄių sÄ lygos atitinta teisÄs normų reikalavimus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, analizuodamas laidavimo sutarties esmÄ, iÅ¡aiÅ¡kino â<...> kreditorius, pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisÄs pareikÅ¡ti tokį pat ieÅ¡kinį ir kitiems bendraskoliams.
Bendraskolis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neturi teisÄs reikalauti, kad prievolÄ bÅ«tų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikÅ¡tų ieÅ¡kinį kitam bendraskoliuiâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Nurodytos aplinkybÄs ir pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad nÄra pagrindo taikyti apelianto nurodytÄ CK 6.228 straipsnio nuostatÄ dÄl esminÄs Å¡alių nelygybÄs. PrieÅ¡ingu atveju, tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimus, ieÅ¡kovas galÄtų iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų atsakovui vykdymo, tuo tarpu atsakovas liktų be realaus prievolių įvykdymo užtikrinimo.
Tokia situacija paneigtų sutarÄių privalomumo principÄ , laidavimo sutarties esmÄ ir civilinÄs apyvartos stabilumÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti. TeisÄjų kolegijos nuomone, apelianto nurodytos aplinkybÄs nÄra pakankamos įrodant CK 6.228 straipsnyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant laidavimo sutartys galÄtų bÅ«ti pakeistos, egzistavimÄ .TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ginÄijamos laidavimo sutarÄių sÄ lygos nÄra esminÄs, jos numato laiduotojo įsipareigojimo atsakyti už pagrindinį skolininkÄ vykdymo tvarkÄ .
Tai, kad Å¡alys siekÄ sudaryti laidavimo, o ne garantijos sutartis, byloje patvirtina nustatytos faktinÄs aplinkybÄs. Apelianto argumentai, kad bankas pirmiausia privalÄtų pasinaudoti savo teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ treÄiojo asmens, ir tik po to, nepatenkinus viso reikalavimo, nukreipti šį reikalavimÄ laiduotojo atžvilgiu prieÅ¡tarauja laidavimo esmei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad UAB âModusâ Å¡iuo metu turi galimybÄ Ä¯vykdyti prievoles bankui.
Taigi, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalaujami laidavimo sutarÄių pakeitimai, pagal kuriuos siekiama, jog V. V. atsakomybÄ taptų subsidiari, o ne solidari, pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ ir banko interesus. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutarÄių 7.2 ir 7.3 punktus nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes bylos nagrinÄjimo metu kredito linijos ir overdrafto sutartys yra pasibaigÄs, jų sÄ lygų pakeitimas (papildymas) nÄra galimas.
Juo labiau, kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad minÄti laidavimo sutarÄių punktai, galiojant sutartims, Å¡alių teisiniams santykiams nebuvo taikyti.TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , bei teisingai nustatÄ esmines faktines bylos aplinkybes, padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ civilinio proceso bei materialinÄs teisÄs normas, ir turÄjo pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti visiÅ¡kai (CPK 178 str., 185 str.).
Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo, todÄl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisÄjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                      Ona GasiulytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Laima GerasiÄkinienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Alvydas PoÅ¡kus