Legislator Case Law & Legislation
3971ce47-8d8a-4f3d-a8ab-0f1b8072fb6b AI generated

3971ce47-8d8a-4f3d-a8ab-0f1b8072fb6b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 3971ce47-8d8a-4f3d-a8ab-0f1b8072fb6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti laidavimo sutarčių 3.1 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarčių sudarymo dienos: „Kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas pirmiausiai turi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Kredito gavėjo turtÄ ir, tik nepavykus ar dalinai nepavykus iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Kredito gavėjo turto, Bankas turi teisę iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â€œ;

Legislator headnote

AI generated

3971ce47-8d8a-4f3d-a8ab-0f1b8072fb6b · Vilniaus apygardos teismas: Tik prasidėjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui ieÅ¡kovas siekia modifikuoti sutartis. IeÅ¡kovui kaip akcininkui suteikiant laidavimÄ buvo pratęsti galutiniai UAB „Modus“ suteiktų kreditų grÄ Å¾inimo terminai, todėl ieÅ¡kovas apsisprendė pateikti savo asmeninį laidavimÄ už įmonei suteiktus kreditus, mainais tikėdamasis pelningos įmonės veiklos, pelno sau. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp sutarties Å¡alių nebuvo interesų balanso ir abipusės naudos. Laiduotojas (ieÅ¡kovas) yra ir kredito gavėjo akcininkas, t. y. laiduotojas drauge su kitais akcininkais sprendžia, ar keisti kredito sutarties sÄ lygas su banku ir kokiomis sÄ lygomis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-433-262/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12111-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 121.1.; 121.15; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo PoÅ¡kaus kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Swedbank“, trečiasis asmuo UAB „Modus“ dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB „Swedbank“, kuriuo prašė:

1) pakeisti laidavimo sutarčių 3.1 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarčių sudarymo dienos: „Kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas pirmiausiai turi nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Kredito gavėjo turtÄ ir, tik nepavykus ar dalinai nepavykus iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Kredito gavėjo turto, Bankas turi teisę iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â€œ;

2) pakeisti laidavimo sutarčių 4.4 punktus nauja redakcija, nustatant, kad šie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarčių sudarymo dienos: „Jeigu Kredito gavėjo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, kitu laidavimu ir pan.) ir Kredito gavėjas neįvykdo visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį, Bankas turi teisę realizuoti užtikrinimo priemones tokiu eiliškumu: (i) pirma eile, įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos užtikrinimo priemonės, suteiktos Kredito gavėjo; (ii) antra eile, įstatymų nustatyta tvarka realizuojamos trečiųjų asmenų (t. y. ne Kredito gavėjo) suteiktos užtikrinimo priemonės“;

3) pakeisti laidavimo sutarčių 7.3 punktus nauja redakcija, nustatant, kad Å¡ie pakeisti punktai taikomi nuo atitinkamų laidavimo sutarčių sudarymo dienos: „Be Laiduotojo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negali bÅ«ti keičiamos (papildomos) Kredito sutarties sÄ lygos. Tuo atveju, jei Kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų pakeistos (papildytos) be Laiduotojo sutikimo, tai laidavimas pagal Å¡iÄ Sutartį laikomas pasibaigusiu ir Bankas neturi teisės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į Laiduotojo turtÄ â€œ. Nurodė, kad jis kaip trečiojo asmens akcininkas su atsakovu 2008-02-07 sudarė laidavimo sutartį Nr. 07-012310-KL-LA1, kuri 2009-03-12 buvo iÅ¡dėstyta nauja redakcija, kuria buvo užtikrintas trečiojo asmens prievolių pagal kredito linijos sutartį vykdymas, ir 2008-02-07 laidavimo sutartį Nr. 07-012311-OJ-LA1, kuri 2009-03-12 buvo iÅ¡dėstyta nauja redakcija, kuria buvo užtikrintas trečiojo asmens prievolių pagal overdrafto sutartį vykdymas.

Laidavimo sutarčių (naujos redakcijos) 3.1 p. nustato, kad kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarūs skolininkai. Sutarčių 4.4 p. nustato, kad jei kredito gavėjų prievolių pagal kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimu, kitu laidavimu ir pan.) ir kredito gavėjas neįvykdo visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kurias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo prievoles realizuoti.

Sutarčių 7.3 p. nustato, kad laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų keičiamos (pildomos) be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sÄ lygų pakeitimas (papildymas) neturės jokios įtakos laiduotojų prievolių pagal sutartį vykdymui. IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡ios sutarčių nuostatos jų sudarymo metu suteikė atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ , tai turėtų bÅ«ti vertinama kaip esminė Å¡alių nelygybė. Atsakovas įgijo galimybę, pasinaudodamas tretįjį asmenį iÅ¡tikusiais ekonominiais sunkumais, sÄ lygotais bendros prastos padėties transporto sektoriuje, neatidėliotinais trečiojo asmens finansiniais poreikiais, skirtais tam, kad bÅ«tų iÅ¡saugota vykdoma Å«kinė-komercinė veikla (ekonominiu silpnumu), sutartinių teisinių santykių sukurtu ir sÄ lygotu kompleksiniu teisiniu-ekonominiu svertu daryti trečiajam asmeniui ir Å¡io asmens akcininkams esminę įtakÄ priimant įvairaus pobÅ«džio sprendimus ir vienaÅ¡aliÅ¡kai diktuoti sÄ lygas.

Atsakovas tam, kad bÅ«tų nenutrauktos tiek lizingo sutartys, tiek kredito linijos ir overdrafto sutartys, reikalavo laidavimo sutarčių. Tokia pat situacija susiklostė, kai buvo reikalaujama laidavimo sutartis iÅ¡dėstyti nauja redakcija. IeÅ¡kovas nurodo, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms buvo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis itin nepalankiomis sÄ lygomis, nebuvo jokios kitos iÅ¡eities, nes tiek raÅ¡ytiniuose dokumentuose, tiek pokalbiuose atsakovas nurodė, kad bÅ«tų ėmęsis veiksmų, orientuotų į sutarčių su trečiuoju asmeniu nutraukimÄ .

Atsakovas, siekdamas bet kokiomis priemonėmis užtikrinti savo interesų apsaugÄ ir iÅ¡vengti jam priklausančios rizikos, pažeidė tokio pobÅ«džio subjektui taikomus veiklos kriterijus, nesilaikė sÄ Å¾iningumo pareigos, kitų bendrųjų teisės principų. Atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktos sutartys Å¡abloninės, dėl jų jokių sÄ Å¾iningų ir lygiateisių derybų negalėjo bÅ«ti vedama. Dabartinis atsakovo teisių realizavimo bÅ«das (tvarka ir eiliÅ¡kumas) ir solidari atsakomybė su trečiuoju asmeniu absoliučiai paneigia trečiojo asmens kaip ribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens esmę ir prigimtį.

IeÅ¡kovo manymu, atsakovas pirmiausia privalėtų pasinaudoti savo teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ trečiojo asmens ir tik po to, nepatenkinus viso reikalavimo, nukreipti šį reikalavimÄ jo atžvilgiu. Laidavimo sutarčių 7.3 p. nustato galimybę keisti laidavimo apimtį be ieÅ¡kovo kaip laiduotojo sutikimo, tačiau tokios sÄ lygos įtvirtina perdėtÄ pranaÅ¡umÄ atsakovui, laiduotojas negali niekaip įtakoti savo atsakomybės apimties, pažeidžiami Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir interesų pusiausvyros principai.

IeÅ¡kovas teigia, kad Å¡ios sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, neatitinka protingų sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, todėl keistinos.Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Modus“ kredito linijos sutartis ir overdrafto sutartis pasibaigė (galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas suėjo) 2009-09-12, UAB „Modus“ prievolių neįvykdė, skola atsakovui 2009-11-24 pagal kredito linijos sutartį sudarė 424.290,84 Lt, pagal overdrafto sutartį sudarė 249.669,53 Lt, viso 673.960,37 Lt.

Atsakovas Kauno apygardos teisme yra pareiÅ¡kęs reikalavimus UAB „Modus“ ir laiduotojams I. K. ir V. V. dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovas galėjo pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, tačiau, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atskiroje civilinėje byloje. Laidavimo sutarčių 2, 3.1-3.3 p. ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidarus skolininkas. IeÅ¡kinio reikalavimais ieÅ¡kovas siekia, kad jo atsakomybė bÅ«tų modifikuota taip, kad jis taptų ne laiduotoju (CK 6.76 str.) su solidariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu, o garantu (CK 6.90 str.) su subsidiariÄ ja prievole kreditoriaus atžvilgiu.

IeÅ¡kinio teiginiai, kad sutartys suteikia bankui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ bei kad jos sudarytos pasinaudojant banko stipresne padėtimi (ekonominiu spaudimu) ir susiklosčiusių aplinkybių visuma, yra nepagrįsti. Atsakovas teigia, kad laidavimo sutartis ieÅ¡kovas sudarė laisva valia, tokių sutarčių sudarymas atitinka įprastinę verslo praktikÄ . Å alys laisvos derėtis, jei pasiektas susitarimas nepriimtinas, Å¡alys laisvos nesudaryti sutarties. Laidavimo sutartys sudarytos dar 2008 m. pradžioje, daugiau nei dvejus metus ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų bankui dėl sutarčių ir jų turinio, ieÅ¡kovas laisva valia pasirašė naujas sutarčių redakcijas.

Tik prasidėjus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui ieÅ¡kovas siekia modifikuoti sutartis. IeÅ¡kovui kaip akcininkui suteikiant laidavimÄ buvo pratęsti galutiniai UAB „Modus“ suteiktų kreditų grÄ Å¾inimo terminai, todėl ieÅ¡kovas apsisprendė pateikti savo asmeninį laidavimÄ už įmonei suteiktus kreditus, mainais tikėdamasis pelningos įmonės veiklos, pelno sau. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp sutarties Å¡alių nebuvo interesų balanso ir abipusės naudos. Laiduotojas (ieÅ¡kovas) yra ir kredito gavėjo akcininkas, t. y. laiduotojas drauge su kitais akcininkais sprendžia, ar keisti kredito sutarties sÄ lygas su banku ir kokiomis sÄ lygomis.

Bet kokiu atveju laiduotojas turi kontrolę kredito sutarties sÄ lygoms. Atsakovas nurodo, kad nebuvo atlikti kredito sutarčių pakeitimai be laiduotojo sutikimo, nes kaskart keičiant kredito sutartį buvo pasiraÅ¡oma nauja laidavimo sutarties redakcija. Pagal atliktus kredito sutarties pakeitimus neatsirado nepalankių pasekmių laiduotojams, nes buvo pratęstas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas, pakeista palÅ«kanų norma atsižvelgiant į rinkos sÄ lygas, todėl tokie pakeitimai iÅ¡ esmės prievolės nepakeitė.   Trečiasis asmuo UAB „Modus“ prašė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad vykdant derybas su atsakovu, atsakovas buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad tuo atveju, jeigu atsirastų bet kokio pobÅ«džio įsiskolinimų pagal kredito linijos ar overdrafto sutartis, tai pirmiausia bÅ«tų naudojamasi teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Modus“, ir tik po to, jei visas reikalavimas nebÅ«tų patenkintas, likusiai daliai įsiskolinimo padengti bÅ«tų naudojamos kitos atsakovo turimos priemonės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Modus“ ir jo valiÄ formuojantys dalyviai (tarp jų ieÅ¡kovas) laisva valia priėmė sprendimÄ sudaryti sutarčių pakeitimus ir pratęsti suteiktų kreditų grÄ Å¾inimÄ , mainais juridinio asmens dalyviams laiduojant už prisiimtas pagal sutartis prievoles.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas įmonės dalyviu ir verslininku, žinojo trečiojo asmens finansinę padėtį, veiklos perspektyvas, ir tikėjosi, kad įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito linijos bei overdrafto sutartis ir laisva savo valia sÄ moningai tiek 2008-02-07, tiek pakartotinai 2009-03-12 sudarė laidavimo sutartis ir prisiėmė prievolę atsakyti pagal įmonės įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ginčijamos laidavimo sutarčių sÄ lygos nėra esminės, jos numato laiduotojo įsipareigojimo atsakyti už pagrindinį skolininkÄ vykdymo tvarkÄ , taip pat ginčijamose sutarčių sÄ lygose reguliuojami klausimai taip pat reglamentuojami ir įstatyme.

Todėl ginčijamos laidavimo sutarčių sÄ lygos atitinka tiek įstatymuose įtvirtintas bendrÄ sias teisės normas, tiek solidarių prievolių esmę. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku ir tinkamai susipažinęs su laidavimo sutarčių sÄ lygomis, turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininku, inicijuoti derybas dėl jų sÄ lygų, galiausiai, sutarčių tokiomis sÄ lygomis nepasiraÅ¡yti. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo nesugeba vykdyti prievolių atsakovui ir kitiems kreditoriams, dėl to ieÅ¡kovo siÅ«lomas sutarčių 3.1 punktų pakeitimas pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ ir atsakovo interesus.

IeÅ¡kovas byloje neįrodinėja, kad atsakovas Å¡iuo metu galėtų patenkinti reikalavimÄ užtikrinimo priemonėmis, suteiktomis trečiojo asmens. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad yra esamų ar bÅ«simų lėšų banko sÄ skaitoje, kurios yra įkeistos, ir kad į jas gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Trečiasis asmuo yra praleidęs mokėjimų terminus, yra skola, tai rodo, kad efektyvios galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pinigines lėšas atsakovas neturi. Todėl ieÅ¡kovo siÅ«lomas laidavimo sutarčių 4.4 punkto (2008-02-07 laidavimo sutarčių 7.1 punktų) pakeitimas taip pat pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ ir atsakovo interesus, bei iÅ¡ esmės neturėtų teisinės reikÅ¡mės Å¡alių tarpusavio santykiams, t. y. nesukeltų teisinių pasekmių.

IeÅ¡kovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutarčių 7.3 punktus (2008-02-07 laidavimo sutarčių 7.2 punktus) taip pat nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Å iuo metu kredito linijos ir overdrafto sutartys yra pasibaigę, todėl jų sÄ lygų pakeitimas (papildymas) nėra galimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. V. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti priimtÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant ir neįvertinant susiklosčiusių teisinių santykių kompleksiÅ¡kumo ir jo pagrindu atsakovo įgyto teisinio – ekonominio sverto, kurio pagrindu atsakovas galėjo dalyti lemiamÄ Ä¯takÄ Â tiek ieÅ¡kovui, tiek trečiojo asmens akcininkui, tiek pačiam trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovas teigia, kad trečiasis asmuo sistemingai kreipėsi tiek į atsakovÄ , tiek į atsakovo antrinę įmonę UAB „Swedbank lizingas“ siekdamas surasti abejoms pusėms priimtinÄ susidariusios probleminės situacijos sprendimo variantÄ , tačiau visi trečiojo asmens praÅ¡ymai bei pasiÅ«lymai minėtų subjektų buvo ignoruojami ir į juos neatsižvelgta.

Esant kompleksiniams teisiniams santykiams su trečiuoju asmeniu (kredito linijos sutarties ir overdrafto sutarties įsipareigojimų vykdymo priklausomumas nuo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymo), atsakovas turėjo esminę galimybę, pasinaudodamas vienos iÅ¡ sudarytų sutarčių suteikiamomis teisėmis, daryti įtakÄ kitų sutarčių vykdymui. Tokiu bÅ«du atsakovas įgijo galimybę, pasinaudodamas tiek trečiÄ jį asmenį iÅ¡tikusiais ekonominiais sunkumais, sÄ lygotais bendros prastos padėties transporto sektoriuje, tiek neatidėliotinais trečiojo asmens finansiniais poreikiais, skirtais tam, kad bÅ«tų iÅ¡saugota vykdoma Å«kinė – komercinė veikla (ekonominiu silpnumu), tiek tokių sutartinių teisinių santykių sukurtu ir sÄ lygotu kompleksiniu teisiniu – ekonominiu svertu daryti trečiajam asmeniui (tame tarpe ir Å¡io asmens akcininkams) esminę įtakÄ (tame tarpe ekonominį spaudimÄ ), priimant įvairaus pobÅ«džio sprendimus.

Sprendime visiÅ¡kai nebuvo įvertinta atsakovo specifinė padėtis ir atsakovo veiklai taikomi specifiniai standartai, t.y. atsakovas buvo vertinamas kaip įprastas komercinių teisinių santykių subjektas ir jo veikla nebuvo vertinama per aukÅ¡tesnių standartų prizmę. Atsakovas kvalifikuotinas kaip finansinio sektoriaus profesionalas, turi itin didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus (resursus), o tai jam suteikia galimybę diktuoti sutartinių teisinių santykių sÄ lygas savo sutartinių teisinių santykių kontrahentams, t.y. atsakovas kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių Å¡alis, galinti daryti spaudimÄ ir lemiamÄ Ä¯takÄ kitai Å¡aliai.

Be to, atsakovo specifinė veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusiÄ rizikÄ , įpareigoja atsakovÄ bÅ«ti ypatingai atidžiu ir rÅ«pestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiÅ¡kia, kad tokiam verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo naÅ¡ta. Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka LR Bankų įstatyme iÅ¡dėstytus bankinės veiklos principus bei teisminės praktikos formuojamas bankų veiklos vertinimo taisykles. Apeliantas teigia, kad sprendime nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios CK 6.228 str. taikymÄ , t.y. pareikÅ¡tas reikalavimas nebuvo įvertintas per tinkamos teisės normos prizmę, nes ieÅ¡kovo valia sudaryti laidavimo sutartis nėra absoliučiai ginčijama, nes ieÅ¡kovas nesiekia pripažinti Å¡ių sutarčių negaliojančiomis, siekia pakeisti atitinkamus Å¡ių sutarčių sÄ lygas, kad jos atitiktų sÄ Å¾iningumo ir protingus sÄ Å¾iningos praktikos reikalavimus.

Taip pat sprendime tinkamai neįvertintos aplinkybės, susijusios su CK 6.228 str. taikymo sÄ lygomis. Atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas nei į trečiojo asmens, nei į ieÅ¡kovo pozicijÄ kėlė tik sau naudingas sÄ lygas dėl kredito sutarties ir overdrafto sutarties vykdymo terminų pratęsimo, t.y. galimybės trečiajam asmeniui toliau vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad dėl trečiajam asmeniui kilusių finansinių sunkumų atsakovas įgijo galimybę per Å¡ių finansinių sprendimų iÅ¡sprendimo galimybę daryti įtakÄ tiek trečiajam asmeniui, tiek trečiojo asmens akcininkams.

Atsakovas pateikė Å¡ablonines vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovo suformuotas sutartis, dėl kurių jokios sÄ Å¾iningos ir lygiateisės derybos negalėjo bÅ«ti vedamos. Apeliantas nurodo, kad praÅ¡omos pakeisti sutarčių sÄ lygos atitinka esmingumo reikalavimÄ , nes jomis yra reglamentuojami iÅ¡ esmės pagrindiniai atsakomybės pagal laidavimo sutartį įgyvendinimo klausimai, o ne Å¡alutiniai atsakomybės įgyvendinimo aspektai. Taip pat apeliantas teigia, kad praÅ¡omi pakeisti laidavimo sutarčių punktai teismo nebuvo įvertinti nepagrįsto perdėto pranaÅ¡umo suteikimo prasme.

Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , V. V. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad trečiojo asmens teisiniai santykiai su UAB „Swedbank lizingas“ neturi jokio teisinio ryÅ¡io su byla ir negali bÅ«ti pagrindu keisti laidavimo sutarčių, sudarytų tarp banko ir V. V., sÄ lygas, nes laidavimo sutartys sudarytos užtikrinant trečiojo asmens UAB „Modus“ paimtų kreditų AB „Swedbank“ grÄ Å¾inimÄ .

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis ar jų pakeitimus, jis bÅ«tų tiesiogiai ekonomiÅ¡kai priklausomas nuo banko. Tai, kad viena iÅ¡ laidavimo sutarčių Å¡alių yra bankas, nesudaro pagrindo kitai Å¡aliai (laiduotojui) vengti savo prievolių vykdymo, motyvuojant specifine banko padėtimi. Apelianto bandymai įrodyti, kad laidavimo sutarčių, sudarytų su banku, galima nesilaikyti, vien dėl to, kad kita laidavimo sutarčių Å¡alis yra bankas, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesÄ Å¾iningi.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovo valia, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis, nebuvo įtakojama esminės Å¡alių nelygybės. Nėra pagrindo suplakti UAB „Modus“ valiÄ pasiraÅ¡ant kredito sutartis ir jų pakeitimus su V. V. valia pasiraÅ¡ant laidavimo sutartis ir jų pakeitimus. Teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste, akcininko V. V. laidavimas už UAB „Modus“ prievoles bankui visiÅ¡kai atitiko įprastÄ verslo praktikÄ bei įstatyminį reguliavimÄ , todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad kokios nors laidavimo sutarčių sÄ lygos yra neteisėtos ir/ar nesÄ Å¾iningos.

Atsakovas teigia, kad tarp laidavimo sutarčių šalių buvo interesų balansas, pasirašydamas laidavimo sutartis sau naudos siekė ir V. V., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. V. ieškinį. Apeliacinis skundas atmestinas.IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvaiCivilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra trečiojo asmens UAB „Modus“ akcininkas nuo 2008-01-10 (b.l. 86-87). UAB „Modus“ su atsakovu 2007-02-07 sudarė kredito linijos sutartį, kuria atsakovas suteikė kreditÄ apyvartinių lėšų finansavimui (b.l. 12-20), taip pat overdrafto sutartį (b.l. 34-42), kuria atsakovas suteikė kreditÄ sÄ skaitoje. Å iose sutartyse numatytas kreditų grÄ Å¾inimo terminas – 2008-02-07. Å ios sutartys 2008-02-07 buvo pakeistos, be kitų, buvo pakeistos sÄ lygos dėl galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino ir numatytas galutinis kredito termino grÄ Å¾inimas 2009-02-07 bei sutartys papildytos sÄ lygomis, kad kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas I.

K. bei V. V. laidavimais (b.l. 21-22, 43-44). TÄ pačiÄ dienÄ tarp Å¡alių buvo sudarytos dvi laidavimo sutartys (b.l. 59-61, 75-77), pagal kurias ieÅ¡kovas laidavo už kredito gavėjo prievolių vykdymÄ pagal pakeistas kredito linijos ir overdrafto sutartis. UAB „Modus“ 2009-01-27, 2009-02-20 pateikė atsakovui praÅ¡ymus pratęsti kreditų grÄ Å¾inimo terminus iki 2010-02-07 (b.l. 91-92, 93-95). Atsakovas priėmė sprendimÄ pratęsti kreditų grÄ Å¾inimo terminus 6 mėn. (b.l. 115-116). Atitinkamai, UAB „Modus“ su atsakovu 2009-03-12 sudarė kredito linijos ir overdrafto sutarties pakeitimus, pagal kuriuos numatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas 2009-09-12 (b. l. 23-33, 45-49).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė naujų redakcijų laidavimo sutartis, kuriomis užtikrino kredito gavėjo prievolių vykdymÄ pagal pakeistas kredito linijos (b. l. 65-67) ir overdrafto sutartis (b. l. 78-80). IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo pakeisti 2009-03-12 sudarytų laidavimo sutarčių (nauja redakcija) 3.1, 4.4 ir 7.3 punktų sÄ lygas. Laidavimo sutarčių 3.1 punktuose numatyta, kad kredito gavėjui neįvykdžius visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarÅ«s skolininkai.

Laidavimo sutarčių 4.4 punktuose numatyta, kad jeigu kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis ir kredito gavėjas nevykdo visų ar dalies piniginių prievolių pagal kredito sutartį, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kurias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti.Laidavimo sutarčių 7.3 punktas numato, kad laiduotojas sutinka, kad visos kredito sutarties sÄ lygos bÅ«tų keičiamos (pildomos) be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks kredito sutarties sÄ lygų pakeitimas (papildymas) neturės įtakos laiduotojo prievolių pagal sutartį vykdymui. Taigi, ginčas byloje kilo dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo.

Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų.

Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iÅ¡ Å¡alių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos Å¡alies interesų savaime prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė. PrieÅ¡ingas sutarties pakeitimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sÄ lygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista teismo sprendimu, jeigu:

1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį;

2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, Å¡i įstatymo norma sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (LR CK 6.76 str. 1 d.).

Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (LR CPK 6.77 str. 1 d.). LR CK 6.81 str. 1 d. numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (LR CK 6.80 str. 2 d.), o prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.).

Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens UAB „Modus“ teisinių santykių su UAB „Swedbank lizingas.

Kaip matyti, ginčas byloje kilo dėl laidavimo sutarčių, sudarytų užtikrinant kredito linijos ir overdrafto sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutartys sudarytos užtikrinant UAB „Modus“ paimtų kreditų AB „Swedbank“ grÄ Å¾inimÄ , todėl UAB „Modus“ teisiniai santykiai su UAB „Swedbank lizingas“ neturi teisinės reikÅ¡mės ir negali bÅ«ti pagrindu keisti laidavimo sutarčių, sudarytų tarp AB „Swedbank“ ir V. V..

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas įmonės dalyviu ir verslininku, žinojo trečiojo asmens finansinę padėtį, veiklos perspektyvas, ir tikėjosi, kad įmonė galės įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito linijos bei overdrafto sutartis ir laisva savo valia sÄ moningai tiek 2008-02-07, tiek pakartotinai 2009-03-12 sudarė laidavimo sutartis ir prisiėmė prievolę atsakyti pagal įmonės įsipareigojimus. Å ios teismo padarytos pagrįstos iÅ¡vados nepaneigia nei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytu argumentu, kad tai, jog viena iÅ¡ laidavimo sutarčių Å¡alių yra bankas, nesudaro pagrindo kitai Å¡aliai – laiduotojui – vengti savo prievolių vykdymo, motyvuojant specifine banko padėtimi. IeÅ¡kovas, bÅ«damas verslininku ir tinkamai susipažinęs su laidavimo sutarčių sÄ lygomis, turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininku, inicijuoti derybas dėl jų sÄ lygų. Nors apeliantas teigia, kad nebuvo galimos derybos dėl ginčijamų sutarčių sÄ lygų, tačiau Å¡ie argumentai nepagrįsti įrodymais, t.y. byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo kilo tik tada, kai pasibaigė kredito linijos ir overdrafto sutartys ir trečiajam asmeniui (skolininkui) bei laiduotojams buvo pareikÅ¡ti reikalavimai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (b. l. 126, 142-147). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantas laisva valia pasirašė laidavimo sutartis, kurių sÄ lygos yra įprastos komercinėje praktikoje, sÄ Å¾iningos ir atitinka civiliniame kodekse įtvirtintÄ laidavimo teisinių santykių reguliavimÄ .

Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad laidavimo sutartys yra vienaÅ¡aliÅ¡kos ir naudÄ suteikiančios tik bankui, nes apeliantui laidavimo sutarčių pagrindu negaunant jokios naudos, kyla tik prievolės banko atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.76 str. 1 d. bÅ«tent tokia yra laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmė, t.y. laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip trečiojo asmens akcininkas tikėjosi, kad trečiasis asmuo, pratęsus kredito sutartis su atsakovu (banku), dirbs pelningai ir akcininkas gaus naudÄ dividendų ar įmonės vertės didėjimo forma.

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarčių sÄ lygos bankui perdėto pranaÅ¡umo nesuteikė, abiejų Å¡alių gaunama nauda iÅ¡ sutarčių buvo adekvati. Atsižvelgiant į tai, kad laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymÄ , juo prisiimama finansinė rizika, todėl laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Apeliantas, bÅ«damas UAB „Modus“ vienu iÅ¡ akcininkų, žinojo ir turėjo žinoti, kokiÄ rizikÄ prisiima laidavimo sutartimis, todėl taip pat privalo prisiimti iÅ¡ jų atsirandančias neigiamas pasekmes.

Kaip minėta aukščiau, įstatymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo ginčijamos laidavimo sutarčių sÄ lygos atitinta teisės normų reikalavimus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas laidavimo sutarties esmę, iÅ¡aiÅ¡kino „<...> kreditorius, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikÅ¡ti tokį pat ieÅ¡kinį ir kitiems bendraskoliams.

Bendraskolis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė bÅ«tų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikÅ¡tų ieÅ¡kinį kitam bendraskoliui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Nurodytos aplinkybės ir pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytÄ CK 6.228 straipsnio nuostatÄ dėl esminės Å¡alių nelygybės. PrieÅ¡ingu atveju, tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimus, ieÅ¡kovas galėtų iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų atsakovui vykdymo, tuo tarpu atsakovas liktų be realaus prievolių įvykdymo užtikrinimo.

Tokia situacija paneigtų sutarčių privalomumo principÄ , laidavimo sutarties esmę ir civilinės apyvartos stabilumÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos įrodant CK 6.228 straipsnyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant laidavimo sutartys galėtų bÅ«ti pakeistos, egzistavimÄ .Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ginčijamos laidavimo sutarčių sÄ lygos nėra esminės, jos numato laiduotojo įsipareigojimo atsakyti už pagrindinį skolininkÄ vykdymo tvarkÄ .

Tai, kad Å¡alys siekė sudaryti laidavimo, o ne garantijos sutartis, byloje patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės. Apelianto argumentai, kad bankas pirmiausia privalėtų pasinaudoti savo teise susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ trečiojo asmens, ir tik po to, nepatenkinus viso reikalavimo, nukreipti šį reikalavimÄ laiduotojo atžvilgiu prieÅ¡tarauja laidavimo esmei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Modus“ Å¡iuo metu turi galimybę įvykdyti prievoles bankui.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalaujami laidavimo sutarčių pakeitimai, pagal kuriuos siekiama, jog V. V. atsakomybė taptų subsidiari, o ne solidari, pažeistų Å¡alių tarpusavio prievolių balansÄ ir banko interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pakeisti laidavimo sutarčių 7.2 ir 7.3 punktus nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes bylos nagrinėjimo metu kredito linijos ir overdrafto sutartys yra pasibaigęs, jų sÄ lygų pakeitimas (papildymas) nėra galimas.

Juo labiau, kad iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad minėti laidavimo sutarčių punktai, galiojant sutartims, Å¡alių teisiniams santykiams nebuvo taikyti.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti visiÅ¡kai (CPK 178 str., 185 str.).

Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                      Ona Gasiulytė                                                                                                           Laima Gerasičkinienė                                                                  Alvydas PoÅ¡kus