2016-12-07 Nr. AB-23149-3-62-3-00564-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-966-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00564-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2016 m. balandžio 14 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune”; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suderinti / patvirtinti kadastrinius matavimus žemės sklypo, kuris yra suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo” patvirtintu apie 5004 kv. m. žemės sklypo prie statinių (1F1b, 2I1g) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi šiuos pareiškėjo prašymo reikalavimus priėmė nagrinėjimui.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 11 d. gautas pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini), Kaune”; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemėtvarkos darbai“, vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymą bei sutartinius įsipareigojimus, pateiktą 2016 m. vasario 8 d. prašymą ir pateikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribų.

Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius ginčijamu 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. 8SD-1573-(14.8.7) atsisakė derinti kadastrinius matavimus žemės sklypo prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas nurodė, kad dar 2015 m. kovo 5 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-87 dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pastatu – sandėliu lFlb ir kitu inžineriniu statiniu – stogine 211 g, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgęs į tai, kad projekte trūkumų nebuvo nustatyta, Administracijos direktorius 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 patvirtino žemės sklypo prie statinių (lFlb, 211 g) (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą. Rengiant ginčo sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad gretimo sklypo kadastriniai matavimai galimai yra atlikti neteisėtai. UAB „Žemėtvarkos darbai“ dėl šių duomenų neatitikimo 2016 m. vasario 8 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini), Kaune” informavo pareiškėją ir UAB „Žemėtvarkos darbai“, kad nėra teisinio pagrindo minėtiems statiniams suformuoti žemės sklypą. Administracija su atsakovo sprendimu nesutiko, teigė, kad šis sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, viešąjį interesą, yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė prašymą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 8 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno miesto skyrių su prašymu dėl viešosios paslaugos – kadastrinių duomenų suderinimo, suteikimo. Tarnybai atsisakius atlikti prašomus veiksmus, suinteresuotas asmuo UAB „Žemėtvarkos darbai“ turėjo teisę šiuos veiksmus apskųsti. Atsakovo manymu, Administracija nėra tas subjektas, kuriam nebuvo suteikta viešoji paslauga, todėl atitinkamai negalėjo apskųsti tokį Tarnybos veikimą ar neveikimą. Atsakovas pažymėjo, kad Administracija neturi įgaliojimų veikti UAB „Žemėtvarkos darbai“ vardu ir atstovauti teisme ginant jų interesus, taigi prašymą šiuo atveju teismui pateikė netinkamas subjektas. Atsakovas tvirtino, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė suderinti / patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadastrinius matavimus formavimui prie nunykusių, fiziškai nusidėvėjusių statinių liekanų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. patikslintą prašymą atsisakė priimti, o pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymą paliko nenagrinėtą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7), teismas pažymėjo, kad patikslintu skundu reiškiamas tas pats reikalavimas, dėl kurio teismo žinioje jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2894-644/2016. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įvertino tai, kad teisme jau yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. rašto Nr. 8SD-1573-(14.8.7) panaikinimo, todėl pareiškėjo patikslintą prašymą šioje dalyje (dėl pirmojo reikalavimo) atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti UAB „Žemėtvarkos darbai“, vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymą bei sutartinius įsipareigojimus, pateiktą 2016 m. vasario 8 d. prašymą ir pateikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas ribų, teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje pareiškėjo atstovė šio reikalavimo nebepalaikė, nurodė, kad antrasis patikslinto skundo reikalavimas yra perteklinis, nes teismui panaikinus ginčijamą aktą, atsakovas į prašymą turėtų atsakyti iš naujo.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas formuluoja reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus kito juridinio asmens – UAB „Žemėtvarkos darbai“, atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnį savivaldybės administracijai nėra suteikti įgaliojimai savarankiškai kreiptis į teismą ir atstovauti kitų juridinių asmenų interesus teisme. Teismas darė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negalimas, nes skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl patikslintą prašymą šioje dalyje teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžė, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas nustatė, kad skundžiamu Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. 8SD-1573-(14.8.7) atsakovas atsisakė aplink statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti žemės sklypą. Savo atsisakymą atsakovas motyvavo tuo, kad statiniai yra sunykę ir fiziškai pažeisti, statinio savybės nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, o žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai, valstybinė žemė, kurioje yra sunykusio statinio pamatai, negali būti parduota ar išnuomota asmenims be aukciono. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakydamas derinti ginčo sklypo kadastro duomenis, pažeidė jo teises ir viešąjį interesą, toks sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo sprendimas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, t. y. klausimą dėl tokio akto panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas vykdant žemės sklypo formavimo procedūrą iki jo kadastro duomenų nustatymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo sklypas dar nesuformuotas, kadastro duomenys šiam sklypui nenustatyti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl sklypo kadastro duomenų nustatymo, kadangi UAB „Žemėtvarkos darbai“ į atsakovą kreipėsi prašydamas tik pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų, o klausimas dėl sklypo kadastro duomenų nustatymo ginčijamu sprendimu nebuvo sprendžiamas. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.3 punkte nustatyta tvarka apskųsti sprendimus dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo nagrinėjamu atveju netaikytina.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžė, kad privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, procesinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, ginčijant Tarnybos 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini), Kaune”, neįgijo.

Teismas rėmėsi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas, skųsdamas ginčijamą sprendimą Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turi prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodydamas šio termino praleidimo priežastis ir pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 104 straipsnio 2 punktą, pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti suderinti / patvirtinti kadastrinius matavimus žemės sklypo, kuris yra suformuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo”, teismas nurodė, kad jis yra išvestinis iš reikalavimo dėl Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 8SD-1573-(14.8.7) panaikinimo, todėl jį taip pat atsisakė priimti.

Konstatavęs, jog pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir prašymą palikus nenagrinėtu, teismas pareiškėjo prašymo argumentų plačiau netyrė.

III. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas byloje yra dėl kadastrinių matavimų ir poreikio gauti (pateikti) išvadą bei būtinybės tikslinti kadastrinius matavimus. Sklypo dydžio ir formavimo tikslingumo klausimai yra išspręsti ir nenuginčyti, todėl, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nurodė dėl išankstinės ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nes tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo kelti. Pareiškėjo teigimu, teismas, nuspręsdamas, kad Administracija nėra tinkamas pareiškėjas ginčo reikalavimams dėl kadastrinių matavimų reikšti, pažeidė konstitucinę pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad iš esmės siekia išspręsti klausimą dėl kadastrinių matavimų netikslumų gavus iš atsakovo Kadastro nuostatuose nurodytą išvadą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad subjektas, kurio teisės iš esmės pažeidžiamos, yra būtent pareiškėjas, o ne UAB „Žemėtvarkos darbai“. Pareiškėjas paaiškina, kad viešųjų pirkimų būdu Administracija nusipirko paslaugas atlikti konkrečius veiksmus (kadastrinius matavimus), tačiau viešųjų pirkimų sutartimi neperdavė matininkams jokių savo teisių, nenusipirko teisinių paslaugų rengti procesinius dokumentus bei atstovauti teisme.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčijamas raštas yra adresuotas būtent pareiškėjui, išskirtinai pareiškėjui jis sukėlė neigiamas teisines pasekmes. Pareiškėjas tvirtina, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštas Nr. 8SD-1573-(14.8.7) pažeidžia Administracijos teises, viešąjį interesą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas vadovaujasi Kadastro nuostatų 841.1.3 punktu, atkreipia dėmesį, kad ši nuostata nurodyta ir skundžiamame rašte, ir daro išvadą, kad net atsakovas laikė šį ginčą esant dėl kadastrinių matavimų.

Pareiškėjo manymu, ginčijamas raštas nėra susijęs su prašymo turiniu, kadangi nebuvo prašoma nustatyti kokio dydžio sklypo reikia statinių eksploatacijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ginčijamame rašte nėra aiškiai suformuluotas atsisakymas atlikti veiksmus, nėra išreikšta pozicija dėl kadastrinių matavimų tikslinimo, nors būtent toks buvo prašymas. Pareiškėjo manymu, atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti klausimą pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją ir atsižvelgdamas į paties priimtus bei galiojančius sprendimus, susijusius su ginčo objektu.

Pareiškėjas vadovaujasi Kadastro nuostatų 21 punktu ir teigia, kad atsakovas, panaikinus ginčijamą atsakymą, turėtų parengti išvadą, atsižvelgiant į prašymo turinį bei išnagrinėjus paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, ir nustačius žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis, o ne žemės naudojimo patikrinimo aktais, kuriuose konstatuojama žemės sklypo želdinių būklė, kas yra pareiškėjo kompetencija.

Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas klaidingai kvalifikavo ginčo pobūdį (ginčui kilus ne dėl sklypo formavimo tikslingumo, o dėl kadastrinių matavimų) ir neteisingai nustačius reikalavimo teisę turintį subjektą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas pažymi, kad, sunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti. Tai reiškia, kad ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra sunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomota asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatus. Atsakovas pabrėžia, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote.

Atsakovas nurodo, kad teisės aktai suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Atsakovas pažymi, kad sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas, žemės sklypai neformuojami prie statinių liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą paskirtį, taip pat žemės sklypai formuojami tik prie esančių ir faktiškai naudojamų pastatų. Atsakovas pažymi, kad žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir jį eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį, taip pat svarbu, ar vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie rodytų, kad statiniai yra naudojami ar kad jie buvo naudojami nuo statinių ir nuosavybės teisių į statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kas patvirtina statinių nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo statiniui eksploatuoti faktą. Atsakovas remiasi Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodo, kad statiniai kelia grėsmę visuomenei, yra likę tik fiziškai susidėvėję pamatai, todėl Administracija turėjo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų statinių liekanoms nugriauti ir pašalinti esančią grėsmę visuomenei, tačiau duomenų, kad būtų imtasi kokių nors veiksmų, nepateikta.

Atsakovo manymu, Tarnyba pagrįstai atsisakė suderinti / patvirtinti žemės sklypo kadastrinius matavimus formavimui prie nunykusių, fiziškai nusidėvėjusių statinių liekanų. Atsakovo manymu, ginčijamam administraciniam aktui taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta apskundimo tvarka, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. patikslintą prašymą ir paliktas nenagrinėtas pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 14 d. prašymas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto prašymo reikalavimą panaikinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7.) ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavęs, kad reiškiamas tas pats reikalavimas, kuris jau yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto prašymo reikalavimą įpareigoti Tarnybą išnagrinėti UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiktą 2016 m. vasario 8 d. prašymą ir pateikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribų, kadangi pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus kito juridinio asmens – UAB „Žemėtvarkos darbai“ atžvilgiu (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas panaikinti Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7.) buvo priimtas nagrinėti ir šioje administracinėje byloje ta pačia skundžiama nutartimi nutarta tokį reikalavimą palikti nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismas priimtus pareiškėjo prašymo reikalavimus panaikinti Tarnybos 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7) ir įpareigoti Tarnybą suderinti / patvirtinti kadastrinius matavimus žemės sklypo, kuris yra suformuotas Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 patvirtintu apie 5004 kv. m žemės sklypo prie statinių (1F1b, 2I1g) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektu, paliko nenagrinėtus.

Kaip matyti iš skundžiamo Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. rašto Nr. 8SD-1573-(14.8.7), juo yra atsakoma į UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 8 d. prašymą pateikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 17 d. atliko prašyme nurodytų duomenų patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-57-(14.8.66). Iš šio akto matyti, kad buvo tikrinama kaip laikomasi žemės naudojimosi tvarkos prie statinių. Prie duomenų apie tikrinamąjį objektą nurodyta, kad tai yra formuojamas žemės sklypas prie statinių (duomenys neskelbtini), kuriuos nuosavybės teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Tarnybos Kauno miesto skyrius pareiškėjo skundžiamu raštu darė išvadą, kad vietovėje yra išlikę tik pastatų fragmentai (griuvėsiai), pastato savininkai nesiėmė veiksmų pastatams atstatyti, valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pastatams eksploatuoti, todėl nėra teisinio pagrindo statiniams suformuoti neracionalaus dydžio sklypo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pabrėžia, kad nagrinėjamas ginčas yra dėl kadastrinių matavimų ir poreikio gauti (pateikti) išvadą bei būtinybės tikslinti kadastrinius matavimus, o ne dėl sklypo dydžio ir formavimo tikslingumo, todėl atsakovo raštui apskųsti taikytina Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.3 punkte, o ne Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo sprendimas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies veikimo sritį, t. y. klausimą dėl tokio akto panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes ginčijamas sprendimas priimtas vykdant žemės sklypo formavimo procedūrą iki jo kadastro duomenų nustatymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 8 d. prašyme buvo suformuluotas prašymas pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų, tačiau nebuvo tiesiogiai prašoma Tarnybos parengti išvadą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo. Šiuo atveju pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl atsakovo rašto turinio, t. y. jog atsakovas, pareiškėjo manymu, privalėjo pateikti išvadą, kaip patikslinti kadastrinius matavimus, nepaneigia tokio rašto apskundimo tvarkos, įtvirtintos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, taikymo. Kaip matyti iš pareiškėjo kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui pateikto Administracijos Turto valdymo skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 60-4-418, adresuoto Administracijos direktoriui, ginčijamas Tarnybos Kauno miesto skyriaus aktas paties pareiškėjo vertinamas kaip prieštaravimas ginčo sklypo formavimui, apribojant savivaldybės teises disponuoti savo turtu pagal įstatymus. Šiuo raštu prašoma, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pavesti Miesto planavimo ir architektūros bei Teisės skyriams apskųsti Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimus ir veiksmus Tarnybos vadovui, siekiant suformuoti minėtą žemės sklypą ir savivaldybės nekilnojamąjį turtą parduoti viešo aukciono būdu. Taigi pats pareiškėjas vertino, jog Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštas Nr. 8SD-1573-(14.8.7) skųstinas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad, kaip teisingai atkreipia dėmesį pareiškėjas, ginčijamame atsakovo rašte pažymėta, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais teismui, neeliminuoja įstatyme įtvirtintos tokio pobūdžio sprendimų apskundimo tvarkos.

Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog Administracija nėra tinkamas pareiškėjas ginčo reikalavimams dėl kadastrinių matavimų reikšti, ir tuo pažeidė konstitucinę pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, t. y., jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Antrąjį skundo reikalavimą teismas laikė išvestiniu reikalavimu dėl ginčijamo Tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimo panaikinimo, todėl taip pat atsisakė priimti. Taigi, skirtingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu ne dėl to, kad pareiškėją laikė netinkamu asmeniu reikalavimams reikšti, o dėl to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti Tarnybą išnagrinėti UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 8 d. prašymą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nereiškia, jog, kaip nurodo pareiškėjas atskirajame skunde, tokiu būdu jam buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir skundą palikus nenagrinėtu, pareiškėjas turi galimybę skųsti ginčijamą sprendimą Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pasinaudojęs šia tvarka ir negavęs jį tenkinančio rezultato, pasinaudoti ir teisminės gynybos teise.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas jame nurodytais motyvais netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė