396f6a5b-c5a5-4e32-b6ca-8d40821297fd · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-345-317/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47360-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Å iugždinytės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. R. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimtÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. R. bausmę atlieka pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 14 d.

3. Komisija 2019 m. kovo 7 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. R. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

5. Nuteistasis V. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog žemesnės instancijos teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ yra grindžiamas vien tik jo praeitimi, nors paskirtas bausmes jis yra atlikęs ir kaltę prieÅ¡ visuomenę iÅ¡pirkęs, kas yra pakartotinis baudimas už praeities klaidas.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog atlikti bausmę jis turi nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis bei orumÄ Å¾eminančiomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio neatitinkančiomis sÄ lygomis. 5.2. V. R. taip pat pažymi, jog Komisijos nutarime nurodoma, kad jo elgesys pataisos namuose yra nepriekaiÅ¡tingas, jis skatintas, yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, iÅ¡ darbo privalėjo iÅ¡eiti dėl sveikatos problemų, kurios, anot nuteistojo, atsirado bÅ«tent dėl darbo krÅ«vio pataisos namų valgykloje.

6. Atsiliepime į nuteistojo skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį.

7. Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors Å¡ių duomenų visuma sudaro formalų pagrindÄ svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik jų, sprendžiant V. R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka.

Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, kad V. R. priklauso vidutinei rizikos grupei (41-99) – 77 balai. Taigi, norint taikyti V. R. lygtinio paleidimo institutÄ , bÅ«tina konstatuoti, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra iÅ¡imtinai akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Aukštesniojo teismo vertinimu, to konstatuoti, bent jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, negalima.

10. Grįsdama tokį manymÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistajam, net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas bei mÄ stymas ir elgesys. Å ie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus.

Tais atvejais, kai nuteistajam nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui ar juos panaikinti. Å iuo atveju V. R. pastangos paÅ¡alinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ar bent jau juos sumažinti nepastebimos.

11. Apygardos teismui abejonių, jog alkoholio vartojimas yra vienas iÅ¡ veiksnių, kurie gali paskatinti V. R. nusikalsti ateityje, nekyla. Nors V. R. tvirtina nesantis konfliktiÅ¡ka asmenybė, teigia, jog smurtinis elgesys yra niekaip nesusijęs su alkoholio vartojimu, tačiau, prieÅ¡taraudamas pats sau, pripažįsta, kad terorizuojamas ar provokuojamas gali pratrÅ«kti, t. y. panaudoti fizinį smurtÄ , o tai dažniausiai pasireiÅ¡kia bÅ«tent tuomet, kai yra apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nusikalstamÄ veikÄ (plėšimÄ ), už kurios padarymÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis taip pat įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

Pažymėtina ir tai, kad asmeninio pokalbio su pataisos įstaigos darbuotojais metu V. R. pripažino, kad jam reikėtų vartoti mažiau alkoholio ir lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus, kas rodo, jog nuteistasis neneigia laisvėje alkoholiu piktnaudžiavęs pakankamai dažnai. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimo, kurio metu buvo ne tik pasisavintas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ir panaudotas fizinis smurtas, padarymui, ir jo vartojimas nebuvo atsitiktinis, V.

R. pataisos įstaigoje privalėjo rodyti iniciatyvÄ spręsti Å¡iÄ problemÄ , pavyzdžiui, lankyti su alkoholio vartojimo prevencija susijusius užsiėmimus. Tačiau nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, Å¡ios problemos jokiais bÅ«dais nesprendė, jos keliamos rizikos galimam tolimesniam jo nusikalstamam elgesiui jis nesupranta iki Å¡iol. Nesprendžiama piktnaudžiavimo alkoholiu problema lemia ir kito V. R. nustatomo kriminogeninio veiksnio – mÄ stymo ir elgesio, egzistavimÄ , kadangi jis nuteistajam nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis kartoja tas pačias klaidas, pasirenka netinkamÄ elgesio modelį, nors ir geba identifikuoti turimas problemas, tačiau jų su savo nusikalstamu elgesiu nesieja.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, jog nestabili nuteistojo finansinė padėtis buvo vienas iÅ¡ veiksnių skatinusių jį nusikalsti praeityje kadangi jis iki bausmės atlikimo pradžios oficialių pajamų negavo, Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymÄ , ankstesni nuteistojo teistumai (V. R. teistas Å¡eÅ¡is kartus) taip pat susiję su tokio pobÅ«džio nusikalstamomis veikomis.

Nepaisant to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis maksimalių pastangų įgyti darbinės patirties nedėjo, iniciatyvos įgyti vidurinį ar profesinį iÅ¡silavinimÄ , nerodė (iÅ¡ darbo pataisos namuose išėjo, dėl galimybės mokytis į pataisos namų administracijÄ nesikreipė), nors tiek darbinė patirtis, tiek įgyta specialybė galėtų padėti jam įsitvirtinti darbo rinkoje. Nuteistasis skunde teigia, jog iÅ¡eiti iÅ¡ darbo buvo priverstas dėl sveikatos problemų, tačiau, kaip galima suprasti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, tai buvo tik jo paties nurodyta priežastis, nepatvirtinta jokiais medicininiais dokumentais.

Be to, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog V. R. bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas bausmės atlikimo vietoje suteikti jam kitÄ darbÄ , kurį jis galėtų dirbti nepaisant galimai turimų sveikatos problemų. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. R. jau Å¡iuo metu turi įsiskolinimų, kas laisvėje jam bus papildoma finansinė naÅ¡ta. Kadangi nuteistasis neiÅ¡naudoja visų galimybių dirbti bei iÅ¡ gaunamo atlyginimo dengti turimas skolas net ir bÅ«damas pataisos namuose, žinodamas, jog tai gali lemti ir palankesnio teismo sprendimo jo atžvilgiu priėmimÄ , pagrįstai manyti, jog tai jis darys išėjęs į laisvę, teismas neturi jokio pagrindo.

V. R. darbinės motyvacijos stoka bei faktas, kad nuteistasis jau Å¡iuo metu turi finansinių įsipareigojimų, įvertinus tai informacijos apie ankstesnius V. R. teistumus kontekste, apygardos teismÄ verčia abejoti nuteistojo galimybe lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Teigti, jog V. R. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, be kita ko, leidžia ir tai, kad jis ligi Å¡iol kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Toks nuteistojo požiÅ«ris į savo neteisėtus veiksmus, rodo, jog jis yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių.

14. Vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atkreiptinas dėmesys ir į Å¡ios rizikos vertinimo rezultatus, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ V. R. nustatomų 77 balų net 52 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali įtakoti ir sumažinti. Jų egzistavimas, kartu vertinant ir aukščiau nurodytas aplinkybes apie nuteistojo požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangas panaikinti veiksnius, galinčius turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, yra akivaizdus patvirtinimas, kad daroma V.

R. pažanga dar nėra pakankama manyti, kad lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos namų jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å iame kontekste taip pat pastebėtina, jog sprendimÄ atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti V. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, apylinkės teismas taip pat motyvavo 52 dinaminių balų egzistavimu, kas paneigia nuteistojo skundo argumentÄ , jog tokį sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas grindė tik informacija apie ankstesnius nuteistojo teistumus, nevertindama nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog V. R. yra net 6 kartus teistas, anksčiau jam buvo skirta ir savo pobÅ«džiu Å¡velnesnė areÅ¡to bausmė, vienÄ kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei du kartus taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis abu kartus pažeidė teismo jam paskirtus įpareigojimus, dėl ko taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos buvo panaikintas.

Nors tiek ankstesni teistumai, tiek teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiÅ¡kas pagrindas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios iÅ¡vados yra bÅ«tinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Tai negali bÅ«ti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tÄ pačiÄ veikÄ ) principo pažeidimu, kaip teigiama V. R. skunde, kadangi svarstant klausimÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam ne vienÄ kartÄ buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir 9-13 Å¡ios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje V.

R. vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Atsakydama į V. R. skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nuteistojo laikymo bausmės atlikimo vietoje sÄ lygos niekaip neapibÅ«dina jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl Å¡i aplinkybė jokios reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos konkrečiam nuteistajam neturi. SÄ lygų įkalinimo įstaigoje atitikimas nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams taip pat nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas. Dėl Å¡ių priežasčių plačiau Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

17. SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutÄ , nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. R. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Antanaitis Algirdas Jaliniauskas Danguolė Å iugždinytė