2022-02-02 Nr. AB-2592-3-61-3-00184-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-222-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus lopšelis-darželis „Gudrutis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija atlikusi planinį patikrinimą, 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, paskyrė pareiškėjui įvykdyti įpareigojimus ir Sprendimu informavo, jog jų neįvykdžius, Inspekcija turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu.

3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, visų pirma, dėl to, jog vykdant Inspekcijos įpareigojimą, pareiškėjas pažeistų norminį teisės aktą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtino Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, kuris pareiškėjui yra privalomas. Pareiškėjo reikalavimas vaikui, tėvui (globėjui) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, yra įtvirtintas tiesiogiai norminiame teisės akte (Apraše). Kitos Aprašo nuostatos taip pat yra svarbios pareiškėjui tam, kad galima būtų teisingai nustatyti, kokiais nelankymo ar už nepateisintų dienų atvejais vaikų tėvams (globėjams) turi būti sumažinamas mokestis iki 50 procentų už vaiko maitinimą ar tam tikrais atvejais iš viso nemokamas. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant išvengti vaikų ir tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo. Tuo atveju, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl ligos iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) ugdymo įstaigai pateikia raštą, kuriuo nurodo, jog vaikas serga. Visgi tais atvejais, kai ugdymo įstaigos nelankymas dėl ligos trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę paprašyti iš tėvų pateikti papildomą informaciją apie nelankymo priežastis, kadangi objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar iš tiesų vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.

4. Pareiškėjas teigė, kad nevykdydamas Aprašo nuostatų viršytų jam suteiktus įgaliojimus, dėl ko ugdymo įstaigos vadovui grėstų atsakomybė. Direktoriui, pažeidus darbo teisinius santykius, gali būti paskirta atsakomybė – įspėjimas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą; darbo sutarties nutraukimas, jei vadovas per paskutinius 12 mėnesių yra padaręs kitą tokį patį pažeidimą ir buvo įspėtas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą; darbo sutarties nutraukimas, jei pažeidimas įvertinamas kaip šiurkštus. Jeigu lopšelio-darželio direktorius vykdytų Sprendimu paskirtą įpareigojimą, jis pažeistų poįstatyminio teisės akto (Aprašo) nuostatas, dėl ko jam grėstų atsakomybė.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą. Inspekcija planinio patikrinimo dėl asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti, metu tikrino tik dviejų Vilniaus lopšelių-darželių veiklą. Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Be to, skundžiamas Sprendimas neturi jokios įtakos kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių teisėms ir pareigoms. Sprendimas iš esmės įpareigoja tik Inspekcijos patikrintus lopšelius-darželius nesilaikyti Aprašo, tuo tarpu kiti daugiau nei 130 Vilniuje esantys lopšeliai-darželiai ir toliau vadovausis Aprašo nuostatomis. Inspekcija kitų darželių neįpareigojo rinkti mažesnės apimties informaciją, nustatant ugdymo įstaigos nelankymo priežastį. Minėtas Aprašas yra galiojantis ir nei vienas jo punktas nėra panaikintas, dėl to pareiškėjas privalo laikytis jo nuostatų.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad negali prašyti pateikti dokumentų tuo atveju, jei asmuo nelanko mokyklos dėl artimojo asmens mirties, kadangi mirties liudijimo ar gydytojo išrašo apie kito asmens mirtį pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Minėtuose dokumentuose būtų pateiktas mirusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, mirties priežastis ir kitos su vaiko nelankymu nesusijusios aplinkybės, todėl toks duomenų rinkimas būtų traktuojamas kaip perteklinis. Priešingu atveju, toks elgesys būtų laikomas neetiškas, atsižvelgiant į vaiko artimojo mirties faktą ir galimą jo, tėvų (globėjų) psichologinę būklę. Dėl šių priežasčių vaiko tėvams (globėjams) paliekama diskrecijos teisė nepiktnaudžiaujant pateikti raštą, jog vaikas ugdymo įstaigos nelankė dėl artimojo asmens mirties ir tokia priežastis laikytina kaip pateisinama bei mokestis už vaiko maitinimą nemokamas. Be to, neretai vaikas ugdymo įstaigos dėl artimojo mirties nelanko pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y. tik kelias darbo dienas.

7. Pareiškėjas vertino, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog tokių (papildomų) duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, atskleidžia perteklinius duomenis, kurie galėtų turėti įtakos netgi tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiškoms. Pareiškėjui pateikiami duomenys yra konfidencialūs, su vaiko tėvų (globėjų) pateiktais duomenimis iš darboviečių susipažįsta itin siauras asmenų ratas, tik tie asmenys, kurie turi pareigą į vaikų lankomumo žurnalą įvesti priežastis, dėl kurių vaikas nelankė ugdymo įstaigos. Negavus minėtų duomenų, pareiškėjui taptų sudėtinga nustatyti, dėl kokių priežasčių vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Darboviečių ar tėvų (globėjų) pateikti raštai yra prašomi siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių ir išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Be to, Inspekcija nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir/ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų.

8. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcijos Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigą lankančių vaikų gerovę, sveikatą ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patenka į situaciją be išeities, kadangi nepanaikinus Sprendimo jis pažeistų Aprašo nuostatas, tačiau tuo pačiu įvykdžius Inspekcijos reikalavimą gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Visgi nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėjas pagrįstai rinko nelankymo priežastis pagrindžiančius duomenis ir vadovavosi Aprašo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju baudos paskyrimas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, viešąjį interesą, nes lopšelis-darželis gautas lėšas švietimui turėtų naudoti baudos sumokėjimui. Inspekcijos tikslas yra ne bausti organizacijas, bet užtikrinti žmonių, kaip duomenų subjektu, teisių apsaugą. Be to, vertinant administracinės baudos pagrįstumą, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į surinktus duomenis, jog pareiškėjas nevykdė asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir į tai, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.

9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad planinio tikrinimo metu buvo nustatyta, jog tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopšelio-darželio lankymą dydį, pareiškėjas asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasis Aprašu. Įvertinusi Aprašo nuostatas bei pareiškėjo tikrinimo metu pateiktą informaciją Inspekcija sprendė, kad tokių duomenų kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Minėtų duomenų rinkimas pažeidžia tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl turi būti nutrauktas. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtinus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (Apraše).

11. Atsakovas teigė, kad planinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.) (pagal kurį buvo tikrinamas ir pareiškėjo skunde nurodytas kitas lopšelis-darželis), todėl ir Sprendimas buvo priimtas tik pareiškėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų. Inspekcija neturi teisinių įgaliojimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Apraše įtvirtintas nuostatas, tačiau atlikusi pareiškėjo planinį patikrinimą kreipėsi su siūlymu pakeisti Aprašą, kadangi minėtas duomenų rinkimas yra laikomas kaip neatitinkantis BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jam apribota teisė naudotis Aprašo nuostatomis visa apimtimi. Sprendimu Inspekcija teikė nurodymą iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį, o ne apskritai nesivadovauti Aprašu. Be to, pagal naujausią teisinį reguliavimą pažymos forma dėl ugdymo įstaigos nelankymo dėl ligos nebeišduodama, todėl tokie duomenys ir neturi būti renkami.

13. Atsakovas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, kad dėl tėvų (globėjų) darbovietės pastarieji ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Taip pat aplinkybė, jog Inspekcija nebuvo nustačiusi konkretaus atvejo dėl diskriminacijos, nereiškia, kad asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Mokestis už vaiko maitinimą gali būti apskaičiuojamas gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio. Nėra suprantama, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimąsi yra svarbu gauti gydytojo pažymą ar vaiko tėvų (globėjų) darbovietės grafiką ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių. Sveikatos duomenys, vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 1 dalimi, yra laikomi specialių kategorijų duomenimis, kuriuos pagal bendrą taisyklę draudžiama tvarkyti, išskyrus BDAR nustatytus atvejus. Inspekcija sutiko su pareiškėjo argumentu, jog mirties liudijimo reikalavimas taip pat būtų nesuderinamas su BDAR nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu.

14. Atsakovas pažymėjo, kad atlikęs planinį patikrinimą Sprendime nekonstatavo, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatė, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų. Be to, Inspekcija pateikė tik nurodymus ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Nagrinėjamu atveju Inspekcija įspėjo, jog, nevykdant nurodymų, gali būti paskirta bauda, tačiau administracinės baudos skyrimo procedūros nepradėjo. Inspekcija, įvertinusi faktines ir teisines aplinkybes, priėmė motyvuotą, teisėtą ir teisingą Sprendimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Aprašo nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant išvengti nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų švaistymo. Pareiškėjas, reikalaudamas pagrįsti nelankymo priežastį, siekia užkirsti bet kokias galimybes nepagrįstam neatvykimui į ugdymo įstaigą, o dėl to ir nepargrįstam lėšų, skirtų maitinimui, švaistymui. Maistas į ugdymo įstaigas yra užsakomas iš anksto, todėl minėtų duomenų rinkimas taip pat užkerta kelią patirti didesnius finansinius nuostolius. Sutaupytos lėšos skiriamos kokybiškesniems ekologiškiems maisto produktams įsigyti ir taip užtikrinti visavertį bei sveiką vaikų maitinimą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką už vaiko maitinimą tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį (2,07 Eur) už kiekvieną lankytą, nelankytą ir nepateisintą dieną. Surinktas mokestis už vaikų maitinimą skiriamas tik maisto produktams įsigyti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad vaikui sergant iki 10 darbo dienų tėvai (globėjai) nėra įpareigoti pateikti išrašo iš gydymo įstaigos, tačiau jei liga trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gėrovės komisija turi teisę tokios informacijos paprašyti. Priešingu atveju, pareiškėjas neturėtų galimybės nustatyti, dėl kokios priežasties vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Palikus galioti Sprendimą, ne tik bus nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus, tačiau bus ribojama ir vaiko teisė į švietimą, tinkamą sveikatos priežiūrą, nebus užtikrinamas lopšelio-darželio tinkamas finansų tausojimas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėju, kad Sprendimu Inspekcija pareiškėją nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio teisės akto, t. y. Aprašo, kuris pareiškėjui yra privalomas. Privalomieji vietos valdžios priimti teisės aktai yra privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje. Trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl sąlygų, kurios būtinos vaikų priėmimui, mokesčių apskaitai ar informacijai lankymo/nelankymo priežastims rinkti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Aprašas yra nepanaikintas, galiojantis, todėl jo normos yra privalomos visiems Vilniaus mieste esantiems lopšeliams-darželiams, o direktoriui, nevykdžiusiam Aprašo, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma atsakomybė, kadangi vadovas pažeistų nustatytą vidaus tvarką. Be to, priimant Aprašą, buvo konsultuojamasi su Vyriausybės atstovu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, visi pataisymai buvo įgyvendinti. Taip pat nenustatyta, kad kitose bylose Aprašo nuostatos ginčijamos kaip pažeidžiančios BDAR reikalavimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėju, kad gretinant su kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių pareigomis, patikrintų lopšelių-darželių direktoriams Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Sprendime taip pat nepasisakyta, kaip kitiems lopšeliams-darželiams vykdyti duomenų rinkimą, be to, nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y. atlikus prevencinį patikrinimą iš karto nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus. Inspekcija nemotyvavo, dėl kokios priežasties pareiškėjas turėtų nevykdyti norminio teisės akto, renkant įrodymus, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę su tikslu surinkti informaciją dėl Aprašo priėmimo aplinkybių ir jų taikymo. Sprendimas ne tik pažeidžia lygiateisiškumą, tačiau ir yra neteisėtas, nes prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

22. Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjui pateikti šiuos nurodymus: 1) iš vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopšelio-darželio „Gudrutis“ nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigą dydį; 2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties; 3) apie nurodymų įvykdymą Inspekciją informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime, be kita ko, nurodyta, jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiškinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopšelis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymą, vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali būti skiriama administracinė bauda.

23. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1, 3 dalyse (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 5 straipsnio 1 dalies a, c punktuose 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą reglamentavimą, akcentavo, kad nagrinėjamu atveju itin aktualus duomenų kiekio mažinimo principas, kuris nustato, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Šis principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi, apimtį. Tvarkomi asmens duomenys turi būti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi būti renkami arba toliau tvarkomi. Duomenų valdytojai turėtų siekti nustatyti kuo mažiau duomenų apie kiekvieną asmenį, kurių reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintas jų tikslas.

24. Teismas, pasisakydamas dėl Aprašo kaip norminio administracinio teisės taikymo vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ) 2 straipsnio 9 dalyje pateikta tokio akto sąvoka bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl teisės aktų priskyrimo norminių teisės aktų grupei bei sutiko su pareiškėju, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra subjektas, galintis priimti norminius teisės aktus, šiuo atveju Aprašą, kuris yra privalomas pareiškėjui ir kitoms ugdymo įstaigoms. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, jog reglamentas (nagrinėjamu atveju BDAR) yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti. Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga.

25. Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma, turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai.

26. Teismas sprendė, kad šiuo atveju užtikrinant tinkamą asmenų duomenų apsaugą pirmenybė turėtų taikoma BDAR nuostatoms, o ne Aprašo 11.2 papunkčiui. Vertino, kad atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog Aprašo 11.2 papunktyje išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Be to, pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, jog Sprendimu jis yra įpareigotas visiškai nevykdyti Aprašo pilna apimtimi. Sprendimu Inspekcija nustatė, kad šiuo atveju tik Aprašo 11.2 papunktyje įtvirtinta nuostata pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, tačiau apie kitas Aprašo nuostatas ar jų galimus pažeidimus BDAR atžvilgiu nebuvo nagrinėta. Be kita ko, Inspekcija Sprendime nenagrinėjo, kokie teisės aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o tik nustatė, kad asmens duomenų tvarkymas pagal Aprašo 11.2 papunktį pažeidžia BDAR nuostatas.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nenurodė, jog atitinkamos Aprašo nuostatos yra negaliojančios. Teismas priėjo prie išvados, kad tvarkomi ir renkami duomenys neturi būti didelės apimties ir renkami tik tam tikslui įgyvendinti. Teismas sutiko su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę ar, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje, rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Nors ir Inspekcija nebuvo nustačiusi jokio konkretaus diskriminacinio atvejo, kai pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaiką ir/ar tėvą (globėją) dėl užimamų pareigų, tačiau šiuo Sprendimu bus užkirstas kelias bet kokioms diskriminacijos apraiškoms ateityje.

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo argumentas, jog nesilaikant Aprašo nuostatų kiltų atsakomybė ugdymo įstaigos vadovui, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju Aprašo 11.2 papunkčio nesilaikymas nebūtų laikomas kaip pažeidimas. Dėl to, kad šiuo atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėjas, tvarkydamas vaiko tėvų (globėjų) darbovietės duomenys ar informaciją, kada vaikas buvo apsilankęs gydymo įstaigoje pagal Aprašo 11.2 papunktį, pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtinų principų nesilaikymas būtų laikomas pažeidimu, už ką galimai ugdymo įstaigos vadovui ir galėtų kilti atsakomybė.

29. Teismas, pabrėždamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateiktą lygiateisiškumo principo turinį, nustatė, kad Inspekcija patikrinimą atliko pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintą Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą Nr. 3R-65(1.41.). Todėl vertino, kad Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas pagrįstai.

30. Teismas, apžvelgęs BDAR 83 straipsnio 2 dalyje, 83 straipsnio 5 dalies e punkte įtvirtintą reglamentavimą, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, o tik įspėjo, kad nevykdant pareiškėjui nustatytų nurodymų, gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Todėl pareiškėjo argumentą dėl administracinio nusižengimo teisenos atmetė kaip nepagrįstą.

31. Teismas vertino, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

32. Teismas priėjo prie išvados, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

III. 33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas sutinka, kad BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis nekonkuruoja su nacionaline teise, nes BDAR nenustato asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, taip pat nenustato, kokius duomenis konkrečiu atveju galima tvarkyti, o kokių negalima. BDAR ši teisė pavesta įgyvendinti pačioms Europos Sąjungos valstybėms narėms savo teisėkūra (BDAR preambulės 10 ir 45 punktai). Galiojančio Aprašo, kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimto norminio teisės akto, nuostatos pareiškėjui yra privalomos visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija, konstatuodama, kad Aprašo nuostatos pažeidžia BDAR ir iš esmės įpareigodama pareiškėją nesilaikyti norminio teisės akto, viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas. Dėl norminio akto teisėtumo gali nuspręsti tik teismas.

35. Pareiškėjas nesutinka su teismo išaiškinimu, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 11 punkto pagrindu duomenų rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Nurodo, kad neginčijama aplinkybė, jog nebuvo užfiksuota pareiškėjo darbuotojų diskriminacinio pobūdžio veiksmų šiuo aspektu. Aprašo 11 punkte nurodyti dokumentai renkami konkrečiais atvejais, pateikti duomenys yra itin konfidencialūs, su jais susipažįsta itin siauras asmenų ratas. Duomenys yra renkami, siekiant išvengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo bei vaikų ir/ar tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo, siekiant tinkamai pagrįsti, ar iš tiesų vaikas dėl pagrįstos priežasties nebuvo ugdymo įstaigoje, išvengiant nepagrįsto pareiškėjo turimų lėšų, skirtų maitinimui, švaistymo, tausojant turimas lėšas, tokiu būdu, be kita ko, užtikrinant vaikų teises į švietimą, sveikatą, sveiką aplinką ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Tvarkomi asmens duomenys yra adekvatūs bei yra pagrindžiamas jų pateikimas (BDAR 5 str. 1 d. c punktas).

36. Pareiškėjas pažymi, kad nei teismas, nei Inspekcija nenurodė, kokiomis priemonėmis pareiškėjas turi patikrinti, dėl kokių priežasčių vaikas nesimokė švietimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepagrįstai patenka į situaciją be teisėtos išeities: jei nesilaikys Tarybos sprendimo, pažeis Aprašo nuostatas, tačiau jei nevykdys Inspekcijos sprendimo, nebus įvykdyti Inspekcijos reikalavimai ir jam be jokio teisėto pagrindo gali būti pradėta administracinio nusižengimo teisena.

37. Pareiškėjo teigimu, Aprašo 11 punkte nustatyto reguliavimo kontekste 10 darbo dienų nelankymo terminas traktuotinas pakankamai ilgu laikotarpiu ir pareiškėjas turi teisę kreiptis į tėvus, siekdamas patikslinti ligos priežastis. Pareiškėjas objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.

38. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, jog tik BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintų principų nesilaikymas būtų laikomas pažeidimu. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas įpareigojamas nesilaikyti norminio teisės akto – Aprašo, nors nėra pasisakyta, kad Aprašas prieštarauja BDAR. Pareiškėjui nevykdant Aprašo nuostatų, jo darbą reglamentuojančių teisės aktų kontekste pareiškėjo direktoriui gali būti taikoma atsakomybė.

39. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas konstitucinis lygiateisiškumo principas, pareiškėją išskiriant iš kitų Vilniaus mieste esančių lopšelių-darželių, nepagrįstai jam apribojant teisę gauti informaciją, dėl kokių priežasčių vaikas nelankė ugdymo įstaigos.

40. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime liko nepasisakyta dėl Inspekcijos analizuojamo atvejo bei skundo argumentų, kai duomenų neprašoma pateikti dėl artimojo asmens mirties, kadangi šią priežastį pagrindžiančių duomenų pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Taip pat nepasisakyta dėl Aprašo 11.2.2 ir 11.2.11 papunkčių priėmimo aplinkybių. Vien formalus teiginys, kad BDAR yra aukštesnės galios teisės aktas nei Aprašas, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pažeidė BDAR reikalavimus ir Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

41. Pareiškėjas vertina, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, yra paremtas išimtinai tik atsakovo pozicijos palaikymu, o pareiškėjo argumentai buvo nevertinti arba vertinti itin neobjektyviai, neišsamiai.

42. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43. Atsakovas sutinka su pareiškėju, kad BDAR valstybėms narėms suteikia tam tikrą veiksmų laisvę nustatyti savo taisykles duomenų tvarkymui, tačiau, atsakovo teigimu, BDAR preambulės 10 punkto kontekste nacionalinėje teisėje įtvirtintos taisyklės negali prieštarauti BDAR nuostatoms. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, BDAR 5 straipsnyje įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, kuriuos turi atitikti duomenų valdytojo atliekamas asmens duomenų tvarkymas, taip pat BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos konkrečios sąlygos, kurioms esant, asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas.

44. Atsakovas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto, 58 straipsnio 2 dalies, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodo, kad Inspekcija neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtinus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (Apraše).

45. Atsakovas pažymi, jog Sprendime nekonstatavo, kad Aprašas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (šiuo atveju BDAR), o nustatė, kad pareiškėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų.

46. Atsakovas nurodo, kad iš pareiškėjo argumentų matyti, kad duomenys Aprašo pagrindu yra renkami tikslu apskaičiuoti mokestį už maitinimąsi. Nėra suprantama, kodėl šis mokestis negali būti apskaičiuojamas tiesiog gavus informaciją apie tai, kad vaikas nelankys lopšelio-darželio, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimąsi yra svarbu gauti gydytojo pažymą ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kitų priežasčių.

47. Atsakovo teigimu, vien tai, kad su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų, nereiškia, kad dėl tėvų (globėjų) darbovietės pastarieji ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos. Taip pat aplinkybė, jog tikrinimo metu nebuvo nustatyti faktai, kad pareiškėjo darbuotojai diskriminavo vaikus / jų tėvus (globėjus) nereiškia, kad asmenys negalėtų būti diskriminuojami ateityje. Inspekcijos vertinimu, tokia informacija kaip darbovietė ir užimamos pareigos neabejotinai gali turėti įtakos tam tikroms diskriminacijos apraiškoms.

48. Atsakovas pažymi, kad tikrinimas buvo atliktas pagal Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planą. Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų, plane nenurodytų, Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų.

49. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad neturi įgaliojimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Aprašą, tačiau, atlikusi tikrinimą, 2020 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą su siūlymu atlikti pakeitimus Apraše, iš jo išbraukiant nuostatas dėl dokumentų, įrodančių vaikų ugdymo įstaigos nelankymo priežastį, rinkimo (tvarkymo), kaip neatitinkančias BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo.

50. Atsakovo teigimu, vien tai, kad teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka pareiškėjo pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Šiuo aspektu pareiškėjas remiasi tik bendro pobūdžio samprotavimais.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės pritardamas pareiškėjo pozicijai, teigia, kad Skundžiamas Inspekcijos Sprendimas yra nepagrįstas, nes: BDAR nekonkuruoja su nacionaline teise, valstybės narės gali priimti specializuotus teisės aktus, kurie nustatytų aiškesnį reglamentavimą, kas ir buvo padaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Aprašu. Šio norminio akto nuostatos yra galiojančios, todėl pareiškėjui privalomos visa apimtimi; Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą kitų lopšelių-darželių atžvilgiu; liko neįvertinti itin svarbūs argumentai (Aprašo nuostatų priėmimo kilmė ir taikymo būtinumas; kokiu būdu pareiškėjui reikia identifikuoti, kad vaikas nelankė ugdymo įstaigos dėl ligos ar tėvų atostogų, jei negali prašyti šias aplinkybes patvirtinančių duomenų; kaip Aprašo nuostatos bus taikomos kitiems lopšeliams-darželiams Vilniaus mieste ir kt.).

53. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, neatsakyta į esminius BDAR taikymo teisinius aspektus, iš esmės teismas tik atkartojo atsakovo pateiktus argumentus. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl esminių argumentų ir padarė neteisingas išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

55. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

56. Atsakovas skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas rinkdamas asmens duomenis mokesčio už maitinimą apskaičiavimui pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

57. Pagal minėtą teisinį reguliavimą asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad duomenis renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas); c punkte – kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

58. Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalį asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

59. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

60. Pareiškėjas prieštaravimo atsakovo sprendimui nepagrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytomis duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygomis ir prieštaravimą grindė tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 patvirtinto Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo 11 punktu, kuriuo yra numatyta teisė reikalauti iš vaiko, tėvo (globėjo) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, o Aprašo 11.2 papunktyje išvardintos lopšelio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimą.

61. Todėl įvertinus apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų taisyklę (žr. nutarties 54 dalį) pasisakoma tik dėl BDAR taikymo viršenybės prieš nacionalinę teisę.

62. BDAR yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir juo užtikrinamas vienodas Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse.

63. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimu Daniel Adam Popławski (C-573/17) konstatavo, kad kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, kaip valstybės narės institucija privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės normai, kuri yra tiesiogiai veikianti jo nagrinėjamoje byloje.

64. Remiantis šia nuostata atsakovas nustatęs BDAR nuostatų pažeidimą neprivalėjo vertinti Aprašo atitikties BDAR ir pripažinti jo prieštaravimą BDAR. Atsakovas nustatęs pažeidimą turėjo pareigą jį tiesiogiai kvalifikuoti pagal BDAR nuostatas.

65. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas negali nurodyti kokiomis priemonėmis turi būti nustatomas mokestis už ugdymo įstaigą, nes tokią pareigą turi atitinkamos kompetencijos viešojo administravimo subjektas.

66. Apeliaciniame skunde nurodomas konstitucinio lygiateisiškumo principo pažeidimas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, nėra argumentuotas, todėl nevertinamas.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi yra tinkamai motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, materialiosios teisės normos pritaikytos teisingai. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Gudrutis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius