2017-02-28 Nr. AB-5016-3-64-3-02836-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-385-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02836-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–3) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 9 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje pagal jo skundą, atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 2015 m. birželio 11 d. jis kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl neįsiteisėjusio sprendimo gavimo, jo negavęs, birželio pabaigoje vėl kreipėsi ir 2015 m. liepos 8 d. gavo šį sprendimą. Per tą laikotarpį, kai nežinojo teismo sprendimo, jis patyrė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, kiekvieną minutę galvojo, kodėl negauna sprendimo, tad negalėjo objektyviai mąstyti apie esamą baudžiamąją bylą, būdamas apimtas depresijos ir neturėdamas tvirtos motyvacijos, apskundė įsiteisėjusį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tada ir sužinojo, kad sprendimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gautas dar 2015 m. birželio 11 d. ir tyčia buvo nuslėptas, kad jis negalėtų apskųsti sprendimo, nors sprendimai turi būti įteikti nedelsiant ir pasirašant suinteresuotam asmeniui. Tad šis pažeidimas sukėlė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą. Kadangi iki pat skundo padavimo dienos nebuvo aišku, ar terminas skundui paduoti bus atnaujintas, jį kamavo nežinomybė, dvasiniai ir emociniai išgyvenimai, depresija, galimybių sumenkinimas, kartu jis patyrė neturtinę žalą. Prašė dėl šių teisės aktų pažeidimų, padarytų tyčia, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į skundą (b. l. 32–35) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. birželio 10 d. buvo gautas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1680-394/2015, skirtas įteikti pareiškėjui. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1/01-127 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentų valdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), vienas iš sprendimų turėjo patekti į Personalo skyrių, o kitas – į Įskaitos skyrių, o pastarasis turėjo jį įteikti pareiškėjui. Dėl techninės klaidos abu sprendimai pateko į Personalo skyrių ir pareiškėjui nebuvo įteikti. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, ši nutartis pareiškėjui buvo teikiama 2015 m. rugsėjo 23 d., tačiau tą dieną jo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo, tad nutartis uždarame voke buvo persiųsta į jo buvimo vietą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtais veiksmais, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b. l. 46–49) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, jog Šiaulių tardymo izoliatorius tyčia jam laiku neįteikė Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo.

Teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio taikymo teisminę praktiką. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012.

Teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis apie administracinę bylą Nr. I-1680-394/2015, nustatė, kad sprendimas byloje priimtas, pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, 2015 m. birželio 9 d., skundas patenkintas iš dalies, jau 2015 m. birželio 10 d. gautas pareiškėjo prašymas atsiųsti teismo sprendimą, sprendimo nuorašai išsiųsti šalims. 2015 m. birželio 25 d. gautas dar vienas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo išsiuntimo kitu adresu, 2015 m. liepos 7 d. šalims išsiųsti įsiteisėję teismo sprendimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti. Uždaras vokas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas 2015 m. rugsėjo 23 d., tą pačią dieną persiųstas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nes tuo metu pareiškėjas ten buvo konvojuotas.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nurodė, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai yra tyčia laiku neįteiktas teismo sprendimas, tai nėra patvirtinama bylos medžiaga. Kaip matyti iš paties pareiškėjo prašymų, jis dar 2015 m. birželio 25 d. nežinojo, ar yra priimtas teismo sprendimas, nes rašė prašymą teismui dėl sprendimo išsiuntimo kitu adresu, be to, skunde aiškiai nurodė, kad tik 2015 m. liepos 8 d. jis sužinojo, kad teismo sprendimas 2015 m. birželio 11 d. jau buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bet buvo neįteiktas. Nors pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. liepos 8 d. jis patyrė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, kiekvieną minutę galvojo, kodėl negauna sprendimo, tačiau visiškai nesuprantama, kaip jis juos galėjo patirti, net nežinodamas, ar teismas apskritai priėmė sprendimą. Duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl sprendimo neįteikimo, byloje nėra, to nenurodė ir pats pareiškėjas. Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų, kad sprendimo neįteikimas buvo tyčinis, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog, gavus Šiaulių tardymo izoliatoriuje įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis nustatyta tvarka pareiškėjui buvo įteiktas, pateikus pareiškėjui prašymą dėl termino atnaujinimo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikta visa medžiaga, pagrindžianti, kad sprendimas laiku įteiktas nebuvo, tuo pagrindu ir buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui pateikti. Tai, kad pareiškėjas, kaip jis nurodė, patyrė neigiamas pasekmes laikotarpiu, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo jo prašymą, nėra susiję su atsakovo veiksmais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas tik išvardijo pasekmes, dėl ko jam kilo neturtinė žala, nurodydamas, kad patyrė gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, garbės ir orumo pažeminimą, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą, tačiau to visiškai nedetalizavo bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Taigi teismas laikė įrodytu, jog atsakovo veiksmai, laiku neįteikiant pareiškėjui teismo sprendimo, nebuvo tyčiniai ir neteisėti. Tai, kad neįteikta laiku, susiję su technine klaida, nepatekus nustatyta tvarka neįsiteisėjusiam teismo sprendimui į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyrių, kuris ir turi pareigą įteikti sprendimus; nustačius šią klaidą, buvo imtasi visų tinkamų veiksmų, kad ji būtų ištaisyta, pareiškėjui tai neigiamų pasekmių, susijusių su galėjimu pateikti apeliacinį skundą, nesukėlė, terminas buvo atnaujintas, skundas priimtas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė savo skundo, todėl skundą atmetė.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 53–55) nesutinka su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-101-624/2015 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 1, 3 d.). Jis jau žinojo apie priimtą teismo sprendimą, todėl prašė jį atsiųsti. Teismui nėra nurodęs kito adreso. Jam nebuvo atsiųstas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl praleido terminą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turėjo įteikti teismo sprendimą. Tai buvo padaryta tyčia, nesiimta jokių veiksmų ištaisyti klaidą. Jam buvo sukeltos neigiamos pasekmės. Visa tai nebūtų atsitikę, jei Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai būtų veikę atidžiai ir rūpestingai. Jis patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 60–61) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sprendimo neįteikimas buvo tyčinis, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog, gavus Šiaulių tardymo izoliatoriuje įsiteisėjusį teismo sprendimą, jis nustatyta tvarka pareiškėjui buvo įteiktas, pateikus pareiškėjui prašymą dėl termino atnaujinimo. Aplinkybių dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdžiai neigiamų pareiškėjui pasekmių, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir t. t. administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Atsakovas pažymi, jog teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių tardymo izoliatoriui neįteikus pareiškėjui jam siųsto neįsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1680-394/2015 nuorašo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Vadinasi, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas, turi būti nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai (neveikimas), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp paminėtos institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius iš esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl techninės klaidos neįteikus pareiškėjui nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo (Aprašo 43 p.). Tai, kad aptariamas nuorašas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-101-624/2015, kuria buvo išspręstas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nustačius neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą), toliau nustatytinos kitos viešajai atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013 ir kt.).

Pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, šis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog paminėtas pažeidimas sukėlė jam gilius išgyvenimus, pykčio priepuolius, emocinę depresiją, galimybių sumenkinimą. Kaip nustatyta, pareiškėjui buvo įteiktas įsiteisėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1680-394/2015 nuorašas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-101-624/2015 patenkino pareiškėjo prašymą ir atnaujino terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo paduoti, o apeliacinį skundą priėmė nagrinėti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo neįteikimas nesukėlė pareiškėjui pasekmių, t. y. nepadarė žalos pagal CK 6.250 straipsnio prasmę.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodyta neturtinė žala nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o, nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė