396e00a6-d0fd-4313-b185-06f5146013a8 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1099-418/2018 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00019-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 2.1.5.4.; 2.1.6.3.; 2.4.2.2.; 2.4.2.3.; 2.4.2.13.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 31 d. Druskininkai Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė, sekretoriaujant Vaidai Šukienei, dalyvaujant ieškovei Vidai M. Z., jos atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui, atsakovams G.

Å . ir I. K., jų atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, tretiesiems asmenims A. K. ir R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. Z. ieÅ¡kinį atsakovams G. Å . ir I. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys D. K., A. K., G. N., J. K., R. K., Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarė R. M.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) pripažinti apsimestine atsakovų G. Å . ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 4036), dovanojimo sutartį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi ir pagal Å¡iÄ sutartį perkelti ieÅ¡kovei Vidai M. Z. 124/1483 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini); pirkėjo teisės ir pareigas;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo G. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 4036), bendrasavininkas G. Å . padovanojo ne bendraturtei I. K. 124/1483 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį ir Å«kio pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bendrasavininkui atsakovui G. Å . iki 2017 m. liepos 26 d. priklausė 124/1483 ha žemės sklypo dalis, pažymėta plane raide B ir ribų taÅ¡kais 1, 2, 19, 18, 14, 231/1483 ha sklypo plote kartu su bendrasavininkais G.

N., J. K. ir R. K. bei D. K. ir A. K.. Å iam bendrasavininkui priklausė ir Å«kio pastatas 4I1, pažymėtas plane ribų taÅ¡kais 49, 48, 47, 43, 42, esantis ieÅ¡kovės valdomoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide A ir ribų taÅ¡kais 2-21. Tačiau atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, 2017 m. liepos 26 d., jam priklausančiÄ turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padovanojimo ne bendraturtei atsakovei I. K., tuo pažeidė CK 4.79 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,bendraturčiai turi pirmumo teisę pirkti bendrÄ jÄ nuosavybe esančiÄ parduodamÄ dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sÄ lygomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai parduodama iÅ¡ varžytinių“.

Sudaryta dovanojimo sutartis atitinka visus apsimestinio sandorio požymius:

1) ja atsakovai siekė pridengti turto dalies pirkimo – pardavimo sandorį ir taip užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teise pirkti bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ ;

2) atsakovas G. Å . turto dalį perleido ne bendraturtei, turėdamas tikslÄ ir toliau naudotis (faktiÅ¡kai Å¡ia turto dalimi naudojasi, kaip savo nuosavybe ir po sutarties sudarymo) jam priklausančia gyvenamojo namo 1A1m dalimi, pastatu ir prie jo užimta žemės sklypo dalimi bei 9 m2 takų plotu, skirtu prieiti prie Å«kio pastato. Atsakovas, jam priklausančioje pastato 1A1 negyvena, o patalpas naudoja trumpalaikiam asmenų apgyvendinimui;

3) atsakovas pastato 1A1m dalį iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo nuomoja ir panaudos sutartimi perleidęs atsakovei I. K., kuri šiose patalpose negyvena, o patalpas, pavadinusi ,,I. V. H.“ nuomoja ,,viešbučio‘‘ paslaugų teikimui;

4) atsakovas Å«kio pastatÄ naudoja savo reikmėm, nes jame ir prie pastato yra laiko jo įgytas ir jam priklausančias statybines medžiagas (žvyrÄ , akmens skaldÄ , plytas, statybinius blokelius, trinkeles, medienÄ , visÄ statyboms vykdyti įrangÄ ir kitÄ Å¾emės sklypo dalies priežiÅ«rai reikalingÄ Ä¯ranga (kastuvus, grėblius, Å¡akes, žoliapjovę ir kt.). Å ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. Å . ir I. K. sudarė apsimestinį sandorį, nes atsakovė nesinaudoja ir negali naudotis padovanotu turtu, kaip savarankiÅ¡kais daiktais, kadangi šį turtÄ faktiÅ¡kai naudoja atsakovas G. Å ., o tai reiÅ¡kia, ne kÄ kitÄ , kaip tai, jog dovana atlygintinė (sutarties 2.5 p.) ir sandoris apsimestinis;

5) apsimestinumo faktÄ patvirtina ir tai, kad atsakovai 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. liepos 26 d. laikotarpiu, sudarė kelis sandorius, t. y. 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo, 2017 m. sausio 1 d. nuomos ir 2017 m. liepos 17 d. panaudos sutartis, tais pačiais tikslais, todėl Å¡ie sandoriai, aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o atskleidžiant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ Â susitarimų visetu. Å iuo atveju 124/1483 ha žemės sklypo dalies ir Å«kio pastato dovanojimo, nuomos ir panaudos sutartys sudarytos, turint tikslÄ pridengti tikrÄ jį pirkimo – pardavimo sandorį, pažeidžiant ieÅ¡kovės pirmenybės teisę, suteiktÄ CK 4.79 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis.

IeÅ¡kovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovė papildomai nurodė, kad atsakovo G. Å . dėka, nuo 2015 metų buvo nuo keturių iki aÅ¡tuonių padidintas bendrasavininkų skaičius ir taip neužtikrinamas tinkamas žemės sklypo ir statinių naudojimas. Naudojimas tapo neefektyvus, kadangi žemės sklypas iÅ¡skaldytas į menkavertes dalis, taip pat ir pagrindinis pastatas. IeÅ¡kovė kaip žemės sklypo bendrasavininkė, neteisėtai atsakovui perleidus 124 m2 žemės sklypo ir Å«kio pastatÄ gina savo teises siekdama, kad Å¡i žemės sklypo dalis ir Å«kio pastatas bÅ«tų prijungti prie jos nuosavybės, tuo bÅ«tų užtikrintas efektyvesnis viso žemės sklypo naudojimas.

Vieno bendrasavininko sumažinimas pasitarnautų geresniam viso žemės sklypo naudojimui. Atsakovai žinodami žemės sklypų kainas Druskininkų mieste, apsimesdami ir bÅ«dami nesÄ Å¾iningi dovanojimo sutartyje 124 m2 žemės sklypÄ , įvertino 100 Eur, kai dovanojimo sutarties dienÄ jo vertė buvo 7 232 Eur, o indeksuota vertė 7 987 Eur. Sutarties Å¡alys 21 m2 užstatymo Å«kinį pastatÄ Ä¯vertino 100 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė 383 Eur. Tos pajamos, kurias atsakovė I. K. gavo natÅ«ra turėjo bÅ«ti apmokestinamos 15 procentų tarifu.

Tokiu bÅ«du Å¡alys pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir nuslėpė mokėtinus mokesčius valstybei. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovai G. Å . ir I. K. pažįstami nuo 2015 metų, o nuo 2015 metų pavasario gyvena kartu viename bute, esančiame adresu M. K. Č. g. 90-28, Druskininkuose, veda bendrÄ Å«kį. FaktiÅ¡kai yra sugyventinai ir nors nėra susituokę, tačiau save laiko kaip Å¡eima. Pažymi, kad 151657/404650 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui G.

Å ., faktiÅ¡kai tai yra apie 75 kv. m. dydžio atskiri apartamentai (butas), kurie yra izoliuoti nuo kitų Å¡io namo patalpų ir yra skirti gyventi. Å ie apartamentai yra pilnai pritaikyti teikti svečių apgyvendinimo paslaugas, tačiau Å¡iuose apartamentuose apgyvendinimo paslaugų veiklÄ pagal bendrÄ susitarimÄ vykdo ne Å¡ių patalpų savininkas atsakovas G. Å ., bet atsakovė I. K., kuri Å¡iÄ veiklÄ vykdo pagal verslo liudijimÄ . Todėl ieÅ¡kovė yra neteisi savo ieÅ¡kinyje nurodydama, kad atsakovas G.

Å . ir toliau naudojaisi savo turtu, teikdamas apgyvendinimo paslaugas. Svečių ir turistų apgyvendinimo paslaugos Å¡iuose apartamentuose yra teikiamos nuo 2017 metų sausio mėnesio. Svečių namai yra net ir pavadinti „I. V. H.“ („Ingos atostogų namai”), o reklaminė iÅ¡kaba su Å¡iuo pavadinimui yra patalpinta ant Å¡io namo sienos. Atsakovė I. K. vykdydama apgyvendinimo paslaugų veiklÄ Å¡iose patalpose, už Å¡iuos apartamentus moka pagalvės mokestį Druskininkų savivaldybei, taip pat atsakovė I.

K. yra sudariusi įvairias sutartis, susijusias su apgyvendinimo paslaugomis teikiamomis Å¡iose patalpose. Esant tokiems artimiems santykiams, atsakovas G. Å . atsakovei I. K. dovanojimo sutartimi padovanojo dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. 1593-1000-1048, ir 124/1483 žemės sklypo dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad atsakovė I. K., kuri prisideda prie bendro gyvenimo ir Å«kio kÅ«rimo, galėtų vykdyti ir plėsti savo verslÄ bei turėtų turtines garantijas ir bÅ«tų apsaugota jeigu ateityje atsakovai iÅ¡siskirtų ir nuspręstų toliau nebevesti bendro Å«kio.

Kadangi atsakovė I. K. Å¡iose patalpose vykdo veiklÄ ir yra įkÅ«rusi apgyvendinimo paslaugų verslÄ , todėl logiÅ¡ka, kad atsakovas G. Å . jai šį aukščiau iÅ¡vardintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jai padovanojo, norėdamas apsaugoti jos interesus. Nori pažymėti, kad atsakovas G. Å . dar tuo metu planavo padovanoti atsakovei I. K. visÄ jam kitÄ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti buvo negalima dėl nebaigtos forminti Å¡ių patalpų rekonstrukcijos dokumentacijos ir neatliktos pastato kadastrinių matavimų bylos, kurios atlikimas stringa bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės V.

M. Z. kaltės. Todėl Å¡iuo metu yra ruoÅ¡iami gyvenamojo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur ir randasi „I. V. H.“ svečių namų apartamentai, kadastriniai matavimai ir kai Å¡ie matavimai bus atlikti ir įteisinti, Å¡is turtas taip pat bus padovanotas atsakovei I. K.. Dovanojimo sutartis tikrai buvo neapsimestinis sandoris, o atsakovų tikslas ir valia buvo bÅ«tent padovanoti šį turtÄ ir taip tik dar labiau sutvirtinti atsakovų tarpusavio santykius. IeÅ¡kovė neįrodė fakto, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintinė ji tik pateikė deklaratyvų teiginį, kurio nepagrindė jokiais įrodymais.

Nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji nėra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi apie šį sandorį ji sužinojo 2017 m. lapkričio 22 d. kai iš Druskininkų miesto apylinkės teismo gavo teismo procesinius dokumentus ir pažymi, kad atsakovai šio sandorio nuo nieko neslėpė ir stengėsi jį kuo skubiau išviešinti, todėl ši dovanojimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2017 m. liepos 28 d., todėl 3 mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo jo išviešinimo dienos.

IeÅ¡kovė ne tik kad galėjo, tačiau ir turėjo galimybę susipažinti su iÅ¡vieÅ¡inta informacija, juo labiau, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų pastoviai vyko nesutarimai ir susiraÅ¡inėjimai, susiję su Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, kurį Å¡alys valdo ir disponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teise. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovai nuo 2016 metų gyvena kartu, atsakovės motinai priklausančiame bute, vykdo bendrÄ veiklÄ .

Atsakovui G. Å . priklausančiose patalpose Å . J. g. 13, nuomoja patalpas. Tai buvo dovana Å¡eimos nariui, todėl nebuvo tikslo jÄ Ä¯vertinti. Atsakovai gyvena kaip Å¡eima, visus mokesčius moka iÅ¡ bendrų pinigų. FaktiÅ¡kai visas nekilnojamasis turtas yra perduotas atsakovei I. K., tačiau tvarkomas abiejų atsakovų kartu, nes tai yra Å¡eimos turtas. Nuomos ir panaudos sutartys buvo sudarytos dėl to, kad atsakovė turi verslo liudijimÄ , todėl buvo reikalingas pastato naudojimo pagrindas, nes atsakovai nėra susituokę.

Atsakovai yra turėję kitas Å¡eimas, todėl buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kad vėliau nebÅ«tų niekas nuskriaustas. Tretysis asmuo A. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad yra nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas. Atsakovus pažįsta apie du metus, nuo tada kai tapo turto bendrasavininku. Atsakovai vykdo bendrÄ verslÄ . Mano, kad dovanojimo sutartis yra Å¡eimos reikalas. Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra. Tretysis asmuo D. K. atsiliepimo į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Tretieji asmenys J. K. ir R. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė I. K. yra atsakovo G. Å . gyvenimo partnerė, o Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia dovanoti savo Å¡eimos nariams ar gyvenimo partneriams. Tretysis asmuo R. K. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad jo nuomone gaiÅ¡inamas teismo laikas. Atsakovai laukia Å¡eimos padidėjimo. IeÅ¡kovė yra priraÅ¡iusi daug skundų ant kiekvieno turto bendrasavininkio visoms valstybinėms institucijoms, nors bÅ«na įrodyta, kad ji neteisi.

Su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka. Tretysis asmuo J. K. į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovai kreipėsi į notaro biurÄ 2017 m. liepos 20 d., pareiÅ¡kė, kad nori sudaryti turto dovanojimo sutartį ir prašė užsakyti Registrų centre Å¡iam sandoriui reikalingus nekilnojamojo turto duomenų tikslinimus.

Turto savininkas G. Å . nurodė, kad dovanoja I. K. jam priklausančias 124/1483 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Dovanotojas aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo norÄ ir valiÄ sudaryti bÅ«tent dovanojimo sutartį. Å alių nesiejo giminystės ryÅ¡iai, todėl notarė atidžiai ir iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi tikrÄ jÄ Å¡alių, ypač dovanotojo, valiÄ . G. Å . asmeniÅ¡kai, tvirtai ir neabejodamas patvirtino, kad šį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ dovanoja, t. y. be jokio atlygio ir be jokių sÄ lygų ar įsipareigojimų perleidžia I.

K. G. Å . ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. atvykus į notaro biurÄ , notarė dar kartÄ pasitikslino ir aiÅ¡kinosi ar Å¡alys sudaro bÅ«tent dovanojimo sutartį, ar nemokamas bet kokia forma atlygis. Dar kartÄ Å¡alims paaiÅ¡kino, kad, jeigu dovanotojas gauna kokiÄ nors, kad ir simbolinio dydžio pinigų sumÄ ar atlygį bet kokia kita forma, tai bus jau kitokio pobÅ«džio sutartis, t. y. pirkimas – pardavimas. Dovanotojas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , t. y. žodžiu patvirtino, kad šį turtÄ jis ne parduoda, bet atiduoda be jokio atlygio, jokie pinigai jam nemokami, o dovanoja I.

K. todėl, kad gyvenime juos sieja artimi ryÅ¡iai. I. K. patvirtino, kad jai dovanojamÄ turtÄ priima. Su abiem asmenimis bendravo pakankamai ilgai. Nebuvo jokių priežasčių, draudžiančių sudaryti šį dovanojimo sandorį. Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti notarei nedalyvaujant. Tretysis asmuo G. N. atsiliepimo į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovės, jos atstovo, atsakovų ir jų atstovo, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovei Vidai M. Z., atsakovui G. Å . ir tretiesiems asmenims D. K., A. K., G. N., J. K., R. K. iki 2017 m. liepos 26 d. dalinės nuosavybės teise priklausė 0,1483 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, (duomenys neskelbtini). Atsakovai G. Å . ir I. K. 2017 m. liepos 26 d. sudarė dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4036, pagal kuriÄ atsakovas G.

Å . padovanojo jam priklausančiÄ 124/1483 ha dalį žemės sklypo ir Å«kio pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovui G. Å . po dovanojimo sutarties sudarymo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liko nuosavybės teise priklausant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, 2017 m. liepos 26 d., jam priklausančiÄ turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, padovanojimo ne bendraturtei atsakovei I.

K., o žemės sklypo dalies ir Å«kio pastato dovanojimo sutartis sudaryta turint tikslÄ pridengti tikrÄ jį pirkimo – pardavimo sandorį, Å¡is dovanojimo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Tuo pagrindu ieÅ¡kovė ir jos atstovas praÅ¡o pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine ir perkelti ieÅ¡kovei pirkėjos teises ir pareigas. Atsakovai nurodo, kad jie nesiekė sudaryti apsimestinio sandorio, nekilnojamasis turtas buvo padovanotas kaip Å¡eimos nariui, atsakovai gyvena kartu ir veda bendrÄ Å«kį, vykdo bendrÄ verslÄ .

Atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ , kadangi atsakovų manymu ieÅ¡kovė praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių kreipimosi į teismÄ terminÄ . I. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę jÄ pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam bÅ«tų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Atsakovai atsiliepime nurodo, kad dovanojimo sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡inta 2017 m. liepos 28 d. IeÅ¡kovė savo vardu yra užsakiusi ir atspausdinusi bei į bylÄ pateikusi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina, kad ji turi prieigÄ ir laisvai disponuoja visa turima nekilnojamojo turto registro duomenų baze.

Todėl ieÅ¡kovė ne tik kad galėjo, tačiau ir turėjo galimybę susipažinti su atsakovų iÅ¡vieÅ¡inta informacija, juo labiau, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų pastoviai vyko nesutarimai. Atsakovė nurodo, kad apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2017 m. lapkričio 22 d. gavusi iÅ¡ Druskininkų miesto apylinkės teismo procesinius dokumentus ir dovanojimo sutartį civilinėje byloje Nr. 2-294-418/2018. Teismo vertinimu ieÅ¡kovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi teismui nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kad ieÅ¡kovei apie galimai pažeistas savo teises tapo žinoma anksčiau nei nurodo pati ieÅ¡kovė.

Teisme ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys gautas 2018 m. sausio 10 d., ir Å¡is terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo 2017 m. lapkričio 22 d., kada ieÅ¡kovė gavo procesinius dokumentus iÅ¡ teismo. Atsakovų nurodytos tokios aplinkybės kaip, kad ieÅ¡kovė laisvai disponuoja visa turima nekilnojamojo turto registro duomenų baze ar tai, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų vyksta nesutarimai, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovė elgėsi nerÅ«pestingai ar aplaidžiai. Be to, pačioje dovanojimo sutartyje nurodytus duomenis, ieÅ¡kovė galėjo įvertinti tik gavus pačiÄ dovanojimo sutartį, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino.

II. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių perkėlimo ieÅ¡kovei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, bÅ«tina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamÄ sandorį sudariusių Å¡alių valia. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka.

Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas dovanojimo sutarties sÄ vokÄ , nurodė, kad Å¡iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).).

Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti. Taigi sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui.

Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-830-259/2018). Kaip pirmiau minėta Å¡iame sprendime, atsakovui G. Å . iki 2017 m. liepos 26 d. priklausė pastatas – Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 151657/404650 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 124/1483 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Atsakovas G. Å . 2017 m. liepos 26 d. padovanojo I. K. pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 124/1483 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (Dovanojimo sutarties 2.1.1., 2.1.2. punktai). Å alys susitarė ir apdovanotoji sutinka, kad vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 2 punktu, dovanotojus G. Å ., paliekama teisė neatlygintinai naudotis ta apdovanotojai I. K. priklausančia žemės sklypo dalimi, kuriÄ užima dovanotojui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis, su teise prieiti ir privažiuoti prie Å¡io pastato (Dovanojimo sutarties 2.5. punktas).

Dovanojimo sutarties 5.4. punkte dovanotojas patvirtino ir garantavo, kad jokio atlygio už dovanojamÄ turtÄ jis iÅ¡ apdovanotosios nėra gavęs ir negauna, pinigai jam nemokami, sutartis yra neatlygintina. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir ja siekta pridengti pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovės ir jos atstovo argumentais, kad dovanojimo sandoris prieÅ¡tarauja CK, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms.

Atsakovai tvirtino, kad jie gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį. Å ias aplinkybes patvirtino ir tretieji asmenys J. K. ir R. K. atsiliepime, tai pat R. K. teismo posėdžio metu. Tretysis asmuo Alytaus miesto 1 – jo notarų biuro notarė R. M. atsiliepime nurodė, kad notarė atidžiai ir iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi tikrÄ jÄ Å¡alių, ypač dovanotojo, valiÄ . G. Å . asmeniÅ¡kai, tvirtai ir neabejodamas patvirtino, kad šį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ dovanoja, t. y. be jokio atlygio ir be jokių sÄ lygų ar įsipareigojimų perleidžia I.

K., o dovanoja I. K. todėl, kad gyvenime juos sieja artimi ryÅ¡iai. Atsakovui G. Å . priklauso 151657/404650 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1593-1000-1015, kuriame atsakovai vykdo apgyvendinimo paslaugas. Patalpas įsirenginėjo (rekonstravo) kartu. Patalpa pavadinta „I. V. H.“, Å¡ios abiejų Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovų) nurodytos aplinkybės sutampa, jas patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti tretieji asmenys. Atsakovai nurodo, kad žemės sklypo dalies ir Å«kinio pastato dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti atsakovų padėties stabilumÄ , t. y. atsakovams nesudarius santuokos, tačiau vedant bendrÄ Å«kį ir vykdant bendrÄ verslÄ , galimų ateityje skyrybų atveju.

Tokios atsakovų nurodytos aplinkybės byloje nepaneigtos. Be to, artimus atsakovų santykius patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ byloje pateiktos 2016 m. spalio 12 d. UAB „Akvasanita“ sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad atsakovo G. Å . adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Å i sÄ skaitÄ faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta daugiau nei prieÅ¡ metus iki dovanojimo sutarties sudarymo. Atsakovai nurodo, kad čia yra jų faktinė gyvenamoji vieta. Druskininkų savivaldybės administracijos pažyma patvirtina ir Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos I. K. nėščiosios kortelės, pradėtos 2018 m. balandžio 20 d., matyti, kad kaip vyras (artimas asmuo) joje nurodytas atsakovas G. Å .. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų sudaryta 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartis buvo ar yra atlygintina. Teismo vertinimu dovanojimo sutartis sudaryta tarp kartu gyvenančių partnerių (sugyventinių), atsakovų nurodyti dovanojimo sutarties motyvai yra suprantami ir įtikinami. IeÅ¡kovės ir jos atstovo daromos prielaidos, kad gal bÅ«t atsakovė dovanotojui atsiskaitė kitu bÅ«du neparemti jokiais objektyviais įrodymais.

Kita vertus pati ieÅ¡kovė įrodinėdama, kad atsakovai dovanojimo sutartimi siekė pridengti pardavimo sandorį, nurodo, jog po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovas G. Å . ir toliau naudojasi žemės sklypo dalimi ir Å«kiniu pastatu, kas tik patvirtina atsakovų aplinkybes apie gyvenimÄ kartu ir bendro Å«kio vedimÄ . IeÅ¡kovės ir jo atstovas nurodo, kad atsakovai ginčo dovanojimo sutartyje dovanojimus daiktus, t. y. žemės sklypo dalį ir Å«kio pastatÄ Ä¯vertino po 100 Eur, todėl dovanojimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta apsimestine ar tariamu sandoriu.

Su tokiais argumentais teismas nesutinka ir pažymi, kad dovanojimo sutartyje yra nurodyta VÄ® „Registrų centras nustatyta tikroji vidutinė rinkos vertė – Å«kio pastato 383 Eur, o žemės sklypo dalies 7 232,64 Eur. Todėl vien ta ieÅ¡kovės ir jos atstovo nurodyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo dalį ir Å«kinį pastatÄ Å¡alys savo nuožiÅ«ra įvertino po 100 Eur, taip iÅ¡vengiant valstybės mokesčių, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį siekiant pridengti pardavimo sandorį.

IÅ¡ proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei paties Å¡alių elgesio proceso metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir atsakovų santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliami žemės naudojimo klausimai, reklamos iÅ¡kabos, mokesčių mokėjimo, žemės sklypui žyma apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir kt., kas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Taigi įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginÄÄ teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieÅ¡kovės teiginių, kad už dovanotÄ Å¾emės sklypo dalį ir Å«kinį pastatÄ buvo kokiu nors bÅ«du atsiskaityta.

IeÅ¡kovė savo argumentų, kad dovanojimo sandoris buvo atlygintinas, nepagrindė leistinais įstatymo raÅ¡ytiniais ar kitais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog atsakovas G. Å . dovanojimo sandorį sudarė siekdamas pridengti kitÄ sandorį ar neturėjo pagrindo ar motyvų sandorį sudaryti, nėra pagrindo. Sutarties laisvės principas, be kita ko, užtikrina asmenims teisę ne tik pasirinkti, kokį sandorį sudaryti, bet ir pasirinkti kitÄ sutarties (sandorio) Å¡alį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms pripažintina, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamÄ 2017 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 4036) pripažinti apsimestiniu sandoriu ir perkvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius kaip pirkimo – pardavimo sandorį bei perkelti ieÅ¡kovei Vidai M. Z. pirkėjos teises ir pareigas, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas. III. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, atsakovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos į bylÄ nepateiktos, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistinos 57,94 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės Vidos M. Z. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vidos M.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 57,94 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynių eurų 94 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Mokėjimo nurodyme bÅ«tina nurodyti gavėjo pavadinimÄ (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sÄ skaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodÄ , Lietuvos gyventojo – asmens kodÄ , užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktÄ mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimÄ ar vardÄ , pavardę; įmokos kodÄ Â â€“Â 5660, sumÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mus. Teisėja Leonora Jakubauskienė