Legislator Case Law & Legislation
396dec89-549a-4d8c-9d43-b80fd92165cd AI generated

396dec89-549a-4d8c-9d43-b80fd92165cd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 396dec89-549a-4d8c-9d43-b80fd92165cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis nesuderinęs su advokatų savivaldos institucija 2010 m. sausio 25 d. kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkus ir kitas) dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo bei taikymo;

Legislator headnote

AI generated

396dec89-549a-4d8c-9d43-b80fd92165cd · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ , o jei teismas nuspręs, kad ieÅ¡kovas pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas, Å¡velninti bausmę ir skirti pastabÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl nesuderinto su advokatÅ«ros savivaldos institucija kreipimosi į įvairias institucijas. IeÅ¡kovo veiksmai nebuvo nukreipti prieÅ¡ advokatÅ«ros savivaldos organÄ ir jo sprendimus bei nutarimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-441-370/2015             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00364-2011-2             Procesinio sprendimo kategorija 25.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo advokato M.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-179-115/2014 pagal ieÅ¡kovo advokato M. P. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos advokatÅ«rai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo panaikinti Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ arba skirti pastabÄ , jei teismas nuspręstų, kad jis pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas.

IeÅ¡kovo nuomone, jo kreipimasis į įvairias institucijas dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 49 straipsnio aiÅ¡kinimo nebuvo nukreiptas prieÅ¡ advokatÅ«ros savivaldos organÄ , jo sprendimus ir nutarimus. IeÅ¡kovas nurodė, kad kelis kartus bendravo su Lietuvos advokatÅ«ros vadovybe ir informavo, jog įvairios institucijos skirtingai aiÅ¡kina AdvokatÅ«ros įstatymo 49 straipsnio nuostatas ir dėl to kyla įvairių nesusipratimų, tačiau advokatų savivaldos organai savo nuomonės Å¡iuo klausimu neiÅ¡sakė.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad nurodė savo ginamajam nevykti į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , o atsiųstÄ kaltinamÄ jį aktÄ grÄ Å¾ino prokuratÅ«rai. IeÅ¡kovo nuomone, tokie jo veiksmai buvo teisėti, nes jam, kaip advokatui, apskundus prokurorės nutarimÄ netenkinti praÅ¡ymo papildyti ikiteisminį tyrimÄ , jokie procesiniai veiksmai negalėjo bÅ«ti atliekami tol, kol Å¡is skundas nebuvo iÅ¡nagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jeigu teismas nuspręstų, kad buvo pažeistas AdvokatÅ«ros įstatymas ir Advokatų etikos kodeksas, ieÅ¡kovo nuomone, paskirta nuobauda yra per griežta ir turėtų bÅ«ti skirta pastaba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui Advokatų garbės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ vieÅ¡ai paskelbiamÄ papeikimÄ už AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktų pažeidimus. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad:

1) jis nesuderinęs su advokatų savivaldos institucija 2010 m. sausio 25 d. kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkus ir kitas) dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo bei taikymo;

2) baudžiamoje byloje savo ginamam nepilnamečiui nurodė atsisakyti paimti kaltinamÄ jį aktÄ , o gavus šį aktÄ paÅ¡tu – grÄ Å¾inti. Teismas pažymėjo, kad AdvokatÅ«ros įstatymas įpareigoja advokatÄ sÄ Å¾iningai atlikti savo pareigas, laikytis duotos advokato priesaikos, įstatymų bei Advokato etikos kodekso reikalavimų (AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). IeÅ¡kovas nevykdė Lietuvos advokatų tarybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl advokatų pozicijos derinimo, ginant savo interesus valstybės institucijose ir teismuose“ reikalavimų ir, nesuderinęs savo pozicijos su Lietuvos advokatÅ«ra, 2010 m. sausio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯vairioms valstybės institucijoms dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 49 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo.

IeÅ¡kovas dėl to, kad jam neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepateikus orderio, buvo padavęs skundus prokuratÅ«rai ir teismui dar 2009 metais, tačiau jo skundai buvo atmesti. Nepaisydamas nurodytos aplinkybės, ieÅ¡kovas 2010 m. sausio 25 d. vėl kreipėsi į įvairias institucijas tuo pačiu klausimu, neturėdamas Advokatų tarybos pritarimo. Be to, ieÅ¡kovas pripažįsta, kad ginamajam nurodė nepriimti jam norimo įteikti kaltinamojo akto nedalyvaujant gynėjui ir grÄ Å¾inti šį aktÄ , atsiųstÄ paÅ¡tu.

IeÅ¡kovas teigia, kad kaltinamasis aktas įtariamajam be gynėjo dalyvavimo negalėjo bÅ«ti įteiktas BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad Å¡ioje teisės normoje privalomas advokato dalyvavimas įteikiant kaltinamÄ jį aktÄ ginamajam (įtariamajam) nėra nustatytas. Kaltinamojo akto įteikimo taip pat negali sustabdyti praÅ¡ymo ar skundo padavimas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (BPK 63 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad ginamojo (įtariamojo ar kaltinamojo) teisių pažeidimo klausimas taip pat gali bÅ«ti keliamas BPK nustatyta tvarka ir perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ teismui ar skundžiant priimtÄ nuosprendį.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, raÅ¡ydamas 2010 m. sausio 25 d. praÅ¡ymÄ kitoms institucijoms, nevykdė nurodyto Advokatų tarybos sprendimo reikalavimų, o, gindamas nepilnametį baudžiamoje byloje ir patardamas jam grÄ Å¾inti paÅ¡tu gautÄ kaltinamÄ jį aktÄ , pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda – vieÅ¡ai paskelbiamas papeikimas – negali bÅ«ti pripažinta per griežta, nes jo veiksmai iÅ¡ esmės trukdė ikiteisminiam tyrimui, vilkino procesÄ , prieÅ¡taravo ginamojo interesams ir menkino viso advokatų korpuso autoritetÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ , o jei teismas nuspręs, kad ieÅ¡kovas pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas, Å¡velninti bausmę ir skirti pastabÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Dėl nesuderinto su advokatÅ«ros savivaldos institucija kreipimosi į įvairias institucijas. IeÅ¡kovo veiksmai nebuvo nukreipti prieÅ¡ advokatÅ«ros savivaldos organÄ ir jo sprendimus bei nutarimus.

IeÅ¡kovas nepažeidė pareigos atlikti savo kaip advokato pareigas, elgtis dorai ir pilietiÅ¡kai. Å i skundžiamo teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota.2. Dėl nurodymo ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir jo grÄ Å¾inimo. Kaltinamojo akto įteikimo nepilnamečiam įtariamajam laikas nebuvo suderintas su jo gynėju (ieÅ¡kovu), todėl ieÅ¡kovas nurodė jam nevykti į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , o paprastu paÅ¡tu atsiųstas kaltinamasis aktas buvo grÄ Å¾intas prokuratÅ«rai. Å i teismo sprendimo dalis yra taip pat nemotyvuota.

Teismas, nežinodamas situacijos ir nedalyvaudamas įvykiuose, sugebėjo nuspręsti už ieÅ¡kovo atstovaujamÄ jį, kas pažeidžia jo teises, o kas ne. Teismas visai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų, iÅ¡dėstytų ieÅ¡kinyje. Apeliantas nesutinka su tuo, kad ikiteisminio tyrimo užbaigimas ir baudžiamosios bylos perdavimas į teismÄ yra teisėtas ir pagrįstas. Baudžiamosios bylos perdavimas į teismÄ , neiÅ¡sprendus advokato skundo, pažeidžia teisingo bylos nagrinėjimo, rungimosi, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo ir bÅ«tino gynėjo dalyvavimo bylose su nepilnamečiais kaltinamaisiais principus.

Vadovaudamasis Å¡iais principais ir nurodyta taisykle, bÅ«damas įsitikinęs, kad sprendimas baigti ikiteisminį tyrimÄ negali bÅ«ti priimtas vienaÅ¡aliÅ¡kai bei neatsižvelgiant į pateiktÄ skundÄ minėtÄ tyrimÄ papildyti, esant akivaizdiems prieÅ¡taravimams tarp liudytojų parodymų ir nustatytų aplinkybių, kuo vadovaujantis įtariamasis negali bÅ«ti pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo, bei atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas tokio veiksmo atlikime yra bÅ«tinas, advokatas (ieÅ¡kovas) nurodė ginamajam nepriimti ir nepasiraÅ¡yti kaltinamojo akto, o paÅ¡tu gautÄ kaltinamÄ jį aktÄ iÅ¡siuntė atgal.

Advokatas (ieÅ¡kovas) nesiekė piktnaudžiauti ar trukdyti procesui, elgtis aplaidžiai ir nerÅ«pestingai ginamojo atžvilgiu, o Å¡iuos procesinius veiksmus atliko, siekdamas kuo efektyviau apginti ginamojo teises į teisingÄ procesÄ .3. Dėl bausmės dydžio. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovui paskirta nuobauda yra trečia pagal griežtumÄ ir laikytina per griežta atsižvelgiant į visas aplinkybes, todėl net ir pripažinus, kad apeliantas pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymÄ ir Advokatų etikos kodeksÄ , bausmė turi bÅ«ti Å¡velninama paskiriant pastabÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas prašė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad jo vienasmeniÅ¡kas kreipimasis nebuvo nukreiptas prieÅ¡ savivaldos organÄ . Atsakovo vertinimu, vienasmeniÅ¡kas advokato raÅ¡tas, dėl kurio iÅ¡kelta drausmės byla ir paskirta nuobauda, buvo nukreiptas prieÅ¡ savivaldos organÄ ta prasme, kad apelianto nesuderinti veiksmai, liečiantys visų advokatų interesus, gali turėti neigiamų padarinių tiek paskiriems advokatams, tiek advokatÅ«rai.

Atsakovo nuomone, apelianto nurodyti baudžiamojo proceso normų taikymo probleminiai aspektai konkrečioje byloje peržengia ginčo dalyko ribas, kadangi Å¡iuo atveju yra vertinama advokato profesinės veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Atsakovo įsitikinimu, paskirta bausmė nėra per griežta. Jeigu teismas prieitų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , tai turėtų įpareigoti patį Advokatų garbės teismÄ paskirti Å¡velnesnę nuobaudos rūšį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Bylos duomenimis, Advokatų garbės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 17/2010 paskyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ vieÅ¡ai paskelbiamÄ papeikimÄ už AdvokatÅ«ros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.3, 6.6, 12.3 punktų pažeidimus.

Drausminė nuobauda ieškovui paskirta už tai, kad:

1) jis nesuderinęs su advokatų savivaldos institucija 2010 m. sausio 25 d. kreipėsi į įvairias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkus ir kitas) dėl Advokatūros įstatymo 49 straipsnio aiškinimo bei taikymo;

2) baudžiamoje byloje savo ginamam nepilnamečiui nurodė atsisakyti paimti kaltinamÄ jį aktÄ , o gavus šį aktÄ paÅ¡tu – grÄ Å¾inti.             Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl Advokatų garbės teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes sprendė, kad ieÅ¡kovas, raÅ¡ydamas 2010 m. sausio 25 d. praÅ¡ymÄ kitoms institucijoms, nevykdė Advokatų tarybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl advokatų pozicijos derinimo, ginant savo interesus valstybės institucijose ir teismuose“ reikalavimų, o, gindamas nepilnametį baudžiamoje byloje ir patardamas jam nepriimti ir grÄ Å¾inti paÅ¡tu gautÄ kaltinamÄ jį aktÄ , pažeidė minėtas AdvokatÅ«ros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.

Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovui paskirta skundžiama drausminė nuobauda – vieÅ¡ai paskelbiamas papeikimas – negali bÅ«ti pripažinta per griežta. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ , o jei teismas nuspręs, kad ieÅ¡kovas pažeidė AdvokatÅ«ros įstatymo ir Advokatų etikos kodekso nuostatas, Å¡velninti bausmę ir skirti pastabÄ .             Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡i civilinė byla apeliacine tvarka jau buvo nagrinėta.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2014 m. vasario 14 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovui skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ vieÅ¡ai paskelbiamÄ papeikimÄ â€“ pakeitė į papeikimÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo kreipimosi į valstybės institucijos turinį, jo pateikimo aplinkybes ir faktÄ , kad advokato veikla visuomet yra susijusi su teisės normų aiÅ¡kinimu, taikymu, savo pozicijos iÅ¡dėstymu, nesutiko su pirmosios instancijos teismo ir Advokatų garbės teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pažeidė etikos reikalavimus ir yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę, nes ieÅ¡kovo elgesys nevertintinas kaip veikimas, galintis pakenkti advokatų, advokatų padėjėjų ar advokatÅ«ros interesams.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, nurodant savo ginamajam nevykti atsiimti kaltinamojo akto, o gavus šį aktÄ paÅ¡tu – grÄ Å¾inti, sutiko su pirmosios instancijos teismo ir Advokatų garbės teismo iÅ¡vada, kad savo elgesiu ieÅ¡kovas pažeidė etikos reikalavimus, parodė kitiems proceso dalyviams, jog gintis galima ir įstatyme nenumatytomis priemonėmis, todėl toks ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis advokato profesijai keliamus reikalavimus ir už tokį elgesį yra pagrindas patraukti ieÅ¡kovÄ drausminėn atsakomybėn bei paskirti drausminę nuobaudÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tik vienÄ iÅ¡ nurodytų etikos pažeidimų ir atmetęs atsakovo argumentus, kad teismas neturi teisės suÅ¡velninti Advokatų garbės teismo paskirtos nuobaudos, sprendė, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, todėl keistina Å¡velnesne.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo kasacinį skundÄ , 2015 m. sausio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikino ir bylÄ perdavė Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjamos kategorijos bylose gindamas pažeistas teises teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimÄ , kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitÄ drausminę nuobaudÄ , arba panaikinti sprendimÄ ir paskirti kitÄ drausminę nuobaudÄ ; nustatęs, kad Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam etikos pažeidimui, teismas privalo pripažinti negaliojančiu skundžiamÄ Advokatų garbės teismo sprendimÄ ; teismui panaikinus apskųstÄ drausminę nuobaudÄ , Advokatų garbės teismas iÅ¡ naujo spręs advokato drausminės atsakomybės klausimÄ .             Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo veiksmus, už kuriuos jam buvo paskirta drausminė nuobauda, nesutiko su pirmosios instancijos teismo ir Advokatų garbės teismo iÅ¡vada, jog kreipdamasis į įvairias institucijas be iÅ¡ankstinio suderinimo su advokatų savivalda ieÅ¡kovas pažeidė etikos reikalavimus ir už Å¡iuos veiksmus yra pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę, o kitÄ iÅ¡vadÄ , kad nurodydamas ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir grÄ Å¾indamas aktÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ieÅ¡kovas pažeidė advokato etikos reikalavimus, pripažino pagrįsta, tačiau nesudarančia pakankamo pagrindo skirti vienÄ griežčiausių drausminių nuobaudų – vieÅ¡ai paskelbiamÄ papeikimÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas nurodytų apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadų neginčijo (atsakovas kasaciniame skunde nesutiko tik su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad teismas, nustatęs, jog už padarytÄ drausmės pažeidimÄ Advokatų garbės teismo paskirta nuobauda yra per griežta, turi teisę jÄ suÅ¡velninti), todėl laikytina, jog byloje nebėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo veiksmai, kreipiantis į įvairias institucijas be iÅ¡ankstinio suderinimo su advokatų savivalda, nelaikytini pažeidžiančiais etikos reikalavimus ir už Å¡iuos veiksmus nėra pagrindo taikyti jam drausminės atsakomybės, o ieÅ¡kovo veiksmai, nurodant ginamajam nepriimti kaltinamojo akto ir grÄ Å¾inant aktÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, laikytini pažeidžiančiais advokato etikos reikalavimus, tačiau nesudarančiais pakankamo pagrindo skirti vienÄ griežčiausių drausminių nuobaudų – vieÅ¡ai paskelbiamÄ papeikimÄ (t. y.

Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga ieÅ¡kovo padarytam etikos pažeidimui).             Teisėjų kolegijai nesant pagrindo kitaip vertinti byloje padarytų minėtų iÅ¡vadų dėl dalies ieÅ¡kovo veiksmų kvalifikavimo kaip advokato etikos pažeidimÄ ir jam paskirtos drausminės nuobaudos – vieÅ¡ai paskelbiamo papeikimo – vertinimo kaip pernelyg griežtos, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas pripažintinas negaliojančiu, perduodant Advokatų garbės teismui iÅ¡ naujo nagrinėti drausmės bylÄ drausminės nuobaudos rūšies skyrimo aspektu.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ , priimtÄ drausmės byloje Nr. 17/2010, ir perduoti Advokatų garbės teismui advokato M. P. drausmės bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis