396bee5e-ef4e-4164-a6af-31e21ddd7bf4 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-652-810/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01588-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties D. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : D. Ž. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. birželio 16 d., apie 18.47 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama važiuoti atbulomis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, vairuotoja apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino automobiliu.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2017 m. liepos 12 d. nutarimu D.

Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu D. Ž. pateikė skundÄ Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. Ž. skundÄ atmetė.Apeliaciniame skunde D. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir teisenÄ pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti arba sumažinti paskirtÄ 600 Eur dydžio baudÄ .

Nurodo, kad apibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Å iuo atveju D. Ž. veiksmuose nėra tyčios. IÅ¡ jos pačios parodymų bei liudytojos E. G. parodymų matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog po įvykusio eismo įvykio ji bÅ«tų tyčia siekusi iÅ¡važiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra.

Institucija savo atsiliepime teigė, kad apeliantė D. Ž. iÅ¡ pradžių neigė sukėlusi eismo įvykį, tačiau sužinojusi, kad yra įvykio liudininkų, paaiÅ¡kino, kad didelės žalos nepadarė, tik apibraižė stovintį automobilį. Apeliantė D. Ž. tiek teismo posėdyje tiek pirminiame savo paaiÅ¡kinime niekada neteigė, kad apibraižė stovintį automobilį. Ji teigė, kad manevruodama (važiuodama atbuline eiga) kontakto tarp automobilių nepajuto, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos.Teismas konstatavo, kad apie susidÅ«rimÄ apeliantė D.

Ž. turėjo suprasti, nes bÅ«ta stipraus garso ir po susidÅ«rimo įsijungė automobilio „Citroen Xsara Pikasso“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija, o apgadinimo neįmanoma nepastebėti. Apie įsijungusiÄ signalizacijÄ savo pirminiuose             paaiÅ¡kinimuose teigia tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas A. M., tačiau teismo posėdžio metu apie signalizacijÄ jie nepatvirtino. Nukentėjusioji negalėjo atsakyti ar atėjusi prie automobilio rado įsijungusiÄ signalizacijÄ , taip pat negalėjo atsakyti, kaip įsijungę jos automobilio signalizacija.

Liudytojas A. M., savo paaiÅ¡kinime teigęs jog girdėjo garsÄ (trakÅ¡telėjimÄ ) bei iÅ¡ karto įsijungė signalizacija, tačiau teismo posėdžio metu staiga pamirÅ¡o ar po susidÅ«rimo įsijungė automobilio signalizacija ir Å¡io fakto nepatvirtino. IÅ¡ fotonuotraukų, darytu įvykio vietoje, matyti, kad garso (trakÅ¡telėjimo) negalėjo bÅ«ti, nes apgadinimai yra nežymÅ«s. Å iame kontekste pažymėtina, kad nutarime yra neteisingai nurodyta, kad apeliantė D. Ž., suvokdama sukėlusi eismo įvykį, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Tiek apeliantė D. Ž., tiek liudytoja E. G., kuri buvo kartu automobilyje, patvirtino faktus, kad joks susidÅ«rimas nebuvo juntamas, nebuvo girdimas ir susidÅ«rimo garsas, stovėjusio automobilio signalizacija nesuveikė. IÅ¡ fotonuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, matyti, kad nukentėjusiosios automobilis bei apeliantės automobiliai buvo apgadinti nežymiai. Apeliantė taip pat praÅ¡o taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir suÅ¡velninti jai skirtÄ 600 Eur baudÄ . Teigia, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykusio nusižengimo, padaryta žala yra atlyginta apeliantės transporto priemonės draudimo kompanijos, apeliantė nėra bausta administracine tvarka ar teista už netinkamÄ vairavimÄ .

Taigi akivaizdu, jog Å¡ioje byloje yra netgi 3 atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Pažymima dar ir tai, kad Å¡iuo metu apeliantė yra bedarbė, jokių pajamų susijusių su darbo santykiais negauna, turi vienÄ nepilnametį vaikÄ , kurį turi vežioti į užsiėmimus, nes gyvena užmiestyje. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytus argumentus paneigia apklaustų liudytojų parodymai, kurių teigimu atsitrenkus į kitÄ automobilį buvo didelis garsas, įsijungė stovėjusio automobilio signalizacija.

Po įvykio D. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo automobilius ir iÅ¡važiavo. IÅ¡kviestÄ Ä¯ policijÄ D. Ž. iÅ¡ pradžių neigė sukėlusi eismo įvykį, tačiau, sužinojusi, jog yra eismo įvykio liudininkų, paaiÅ¡kino, kad didelės žalos nepadarė, tik apibraižė stovintį automobilį. Manoma, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Ž. žinojo ir suprato, kad padarė eismo įvykį. Ji negalėjo nepastebėti apgadinto automobilio, kadangi, kaip teigia jo savininkė, automobilio apgadintas bamperis matėsi iÅ¡ toli.

Teismas k o n s t a t u o j a : D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde D. Ž. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo fakto neginčija, tačiau nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.Å is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimams, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

D. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog manevruodama (važiuodama atbuline eiga) kontakto tarp automobilių nepajuto ir tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, tačiau tokia D. Ž. versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dienÄ dirbo Nemuno g. esančio pastato antrame aukÅ¡te. Dirbdamas iÅ¡girdo garsÄ (trakÅ¡telėjimÄ ) ir pamatė, kad automobilis „Renault“ yra atsitrenkęs į automobilį „Citroen“, automobiliai buvo susilietę.

Po to automobilis „Renault“ atsitraukė ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo Å¡viesi moteris, kuri, apžiÅ«rėjusi „Citroen“ automobilį, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas priėjęs prie „Citroen“ automobilio matė nubrauktÄ priekinį kairį bamperį. Nukentėjusioji M. J. parodė, jog eidama link savo automobilio iÅ¡ tolo pamatė boluojant priekinį bamperį kairėje pusėje, buvo iÅ¡Å¡okusi priekinį žibintÄ laikanti plastmasė. IÅ¡ virÅ¡aus jÄ paÅ¡aukė du vyrai, kurie matė eismo įvykį ir pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė moters vairuojamas automobilis, moteris pasiÅ¡alino.

Taigi, iš liudytojo A. M. parodymų matyti, jog eismo įvykio sukeltas garsas buvo pakankamai didelis, kurį girdėjo net greta esančio pastato antrame aukšte dirbęs A. M., kas patvirtina, jog D. Ž. turėjo jausti ir girdėti, jog važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Citroen Xsara Picasso“. Aplinkybę, jog D. Ž. suprato, jog atsitrenkė į stovintį automobilį, patvirtina ir tai, jog ji išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo stovintį „Citroen Xsara Picasso“ automobilį.

Nors pati D. Ž. teigia, kad iÅ¡ savo automobilio iÅ¡lipo tik todėl, kad vairuodama atbuline eiga blogai matė ir norėjo įvertinti atstumÄ , tačiau tokia jos versija niekuo nepagrįsta. Pažymima, jog eismo įvykis buvo sukeltas 2017 m. birželio 16 d., apie 18.47 val., t. y. Å¡viesiu paros metu, kuomet matomumas yra pakankamai geras. Taigi iÅ¡analizuotų įrodymų visuma patvirtina, jog D. Ž. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau apie tai nepranešė nei nukentėjusiam asmeniui, nei policijai ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino automobiliu.Apeliaciniame skunde teigiama, jog garso (trakÅ¡telėjimo) negalėjo bÅ«ti, nes apgadinimai yra nežymÅ«s, tačiau su tokiu vertinimu aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka.

Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusioji parodė, kad eidama link savo automobilio jau iÅ¡ toli pastebėjo apgadintÄ priekinį bamperį, todėl nukentėjusiosios parodymai, o taip pat transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte ir fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai patvirtina, jog eismo įvykio metu padaryti automobilio „Citroen Xsara Picasso“ apgadinimai buvo akivaizdÅ«s. Apeliantė taip pat nurodo, kad nukentėjusioji negalėjo atsakyti, ar atėjusi prie automobilio rado įsijungusiÄ signalizacijÄ , o teismo posėdžio metu liudytojas A.

M. nepatvirtino, jog buvo įsijungusi automobilio signalizacija. Tačiau aplinkybė ar buvo įsijungusi stovinčio automobilio signalizacija nėra esminė, kadangi kaip jau minėta, liudytojas parodė, kad dirbdamas iÅ¡girdo garsÄ (trakÅ¡telėjimÄ ) ir pamatė, kad automobilis „Renault“ yra atsitrenkęs į automobilį „Citroen“.Nors liudytoja E. G., kuri buvo D. Ž. automobilyje, patvirtino versijÄ , kad joks susidÅ«rimas nebuvo juntamas, tačiau tokie liudytojos parodymai vertinami kritiÅ¡kai, ir laikomi gynybinio pobÅ«džio versija, kuria siekiama padėti iÅ¡vengti atsakomybės D.

Ž., kadangi liudytoja E. G. ir administracinėn atsakomybėn patraukta D. Ž. yra tarpusavyje pažįstamos ir jos versijÄ paneigia aukščiau iÅ¡analizuotų įrodymų visuma.Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma sumažinti D. Ž. skirtÄ 600 Eur baudÄ . Å iame kontekste pažymima, jog ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už nusižengimÄ asmeniui skiriama bauda nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju Institucija D. Ž. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytÄ minimalaus dydžio baudÄ ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Galimybė skirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 301 straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai, galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnysis teismas laiko, jog byloje nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantė nurodo, jog nukentėjusiajai padaryta žala yra atlyginta apeliantės transporto priemonės draudimo kompanijos, tačiau pažymima, jog Å¡i aplinkybė nepriklauso nuo D.

Ž. valios, todėl negali bÅ«ti laikoma iÅ¡skirtine. Apeliaciniame skunde D. Ž. akcentuoja, jog ji nėra bausta administracine tvarka ar teista už netinkamÄ vairavimÄ , tačiau minimos aplinkybės buvo įvertintos nustatant D. Ž. skirtinos baudos dydį. Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Å¡velninti D. Ž. paskirtÄ nuobaudÄ pagrindo nėra. Pažymima, kad skiriama nuobauda pažeidėjui sukeltų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                       Edita Dambrauskienė