2024-07-17 Nr. BB-3690-1-01-1-01813-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2727/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01813-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dalyje dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį ir toje dalyje bylą nutraukti; panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo ir toje dalyje bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminį baudžiamojo įstatymo pažeidimą.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai griežtai vertino R. Š. asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, dėl ko paskyrė per griežtą bausmę, neatidedant jos vykdymo. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę jis yra atlikęs. Nors nuteistasis žemesnės instancijos teismų pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė neišnykus teistumui, vis dėl to ankstesni R. Š. teistumai išnykę. Taigi laikytina, jog nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme pirmą kartą. Dėl to žemesnės instancijos teismai nepagrįstai netaikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas leidžia ir jo asmenybė – yra dirbantis, vedęs, turi nepilnamečių išlaikytinių vaikų

Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė prašymą dėl pavedimo probacijos tarnybai pateikti teismui socialinio tyrimo išvadą. Akivaizdu, jog tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos nuteistojo teisė į teisingą baudžiamąjį procesą byloje. Probacijos tarnybos specialistai geriausiai žino ir gali įvertinti nuteistojo asmenybę ir galimybę, ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ši bausmė pasieks savo tikslą. Taigi žemesnės instancijos teismų nuosprendžiais siekiama tik nubaudimo tikslo.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 243 straipsnį, kadangi nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Nuteistasis po Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuomet jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai, t. y. tris ar daugiau kartų neblaivus transporto priemonės nevaldė. Taigi baudžiamoji atsakomybė nuteistojo atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį negalima.

Kasatoriaus manymu, jį anksčiau nurodyti charakterizuojantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą sustabdyti teismo nuosprendžių vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Priešingu atveju, būtų pažeistas teisingumo principas bei būtų pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso principai ginti žmogaus teises bei laisves bei siekti, kad niekas nepagrįstai ir neteisėtai nebūtų nuteistas ir nubaustas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis R. Š. nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais netaikyti BK 75 straipsnio ir iš esmės prašo iš naujo įvertinti jo asmenybę, šeimines ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo ar švelnumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kartu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti iš skundžiamų žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų, pirmosios instancijos teismui motyvuojant savo sprendimą dėl R. Š. skirtinos galutinės bausmės ir apeliacinės instancijos teismui atmetant nuteistojo gynėjo advokato Ž. Rutkausko apeliacinį skundą, buvo įvertintos tiek R. Š. asmenybę, tiek jo padarytų veikų apibūdinančios aplinkybės. Kasaciniame skunde, atkartojant tuos pačius teismų jau įvertintus argumentus, kasatorius siekia pakartotinio nuteistojo asmenybės bei aplinkybių, kurioms esant buvo padarytos nusikalstamos veikos, vertinimo, dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo nepagrindžia ir kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu netenkinti apeliaciniame skunde pateikto prašymo pavesti probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą. Teismų praktikoje nurodoma, kad proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai. Tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014, 2K-173-976/2016, 2K-264-976/2022 ir kt.). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino anksčiau nurodyto prašymo, nelaikytina neišsamiu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Kasacinio skundo argumentas, deklaratyviai nurodant, kad apeliacinės instancijos teismui, atmetus prašymą, buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą baudžiamąjį procesą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnio straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl BK 243 straipsnio netinkamo taikymo nebuvo nurodytas nuteistojo gynėjo advokato surašytame apeliaciniame skunde, nebuvo keltas ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Taigi ir šis argumentas negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku. Kita vertus, teisėjų atrankos kolegija šioje vietoje atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodo nuteistasis, nustatant, ar asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje, būtina vertinti ne tik veikos sistemingumą, bet ir jos piktybiškumą (piktavališkumą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K- 45- 942/2021)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė