Legislator Case Law & Legislation
3966baa6-5f74-4dcf-83cd-0df5ea9fe9a6 AI generated

3966baa6-5f74-4dcf-83cd-0df5ea9fe9a6 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 3966baa6-5f74-4dcf-83cd-0df5ea9fe9a6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teisių į buvusio savininko L. J. valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimui;

Legislator headnote

AI generated

3966baa6-5f74-4dcf-83cd-0df5ea9fe9a6 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Panevėžio miesto plėtros strateginio plano sprendiniais, o patvirtintas 2013 metais Detaliuoju planu, todėl laikytina, jog Savivaldybės administracija buvo priėmusi sprendimÄ ginčo teritorijoje neformuoti pretendentams grÄ Å¾inimui natÅ«ra žemės sklypų, o žemę iÅ¡pirkti, bet apie tai pretendentų neinformavo, nuo jų Å¡iÄ informacijÄ slėpė bei neteikė jos Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai (toliau – ir PAVA), kurios teisių perėmėja yra NŽT, dėl žemės iÅ¡pirkimo bei su jos paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm                                                                                     Administracinė byla Nr. I-1012-320/2015 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.; 74.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d.Panevėžys                Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui ir pareiškėjų Z.

S., A. P. ir E. R. atstovui Raimundui Jasinskui,atsakovių ir atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujančių Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S., atsakovei Lietuvos valstybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundÄ atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R.

J. bei pareiÅ¡kėjai Z. S., A. P. ir E. R., atstovaujami R. Jasinsko, skundu (t. 1, b. l. 2-5), patikslintu skundu (t. 1, b. l. 31-34), patikslinto skundo papildymu (t. 2, b. l. 110-115), patikslinto skundo patikslinimu (t. 3, b. l. 50-53) kreipėsi į administracinį teismÄ , siekdami teismine tvarka įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir gauti neturtinės žalos atlyginimÄ . Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo priimti Å¡ie pareiÅ¡kėjų reikalavimai:

1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teisių į buvusio savininko L. J. valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimui;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), atstovaujamÄ Panevėžio skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui pagal ginčo teritorijos schemÄ suformavus ir patvirtinus žemės sklypÄ , įstatymo nustatyta tvarka L. J. (po mirties), G. J. M. (po mirties) ir E. P. (po mirties) atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusio savininko L. J., D. valdytÄ Å¾emę;

3) priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

4) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijų prie esamų daugiabučių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija tarp Projektuotojų, KniaudiÅ¡kių, Žvaigždžių, Molainių gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, bÅ«dų ir pobÅ«džių nustatymo“ dalį, susijusiÄ su pareiÅ¡kėjo schemoje nurodyta ginčo teritorija, ir sprendinius, kuriais Å¡alia pareiÅ¡kėjų valdomų žemės sklypų, esančių Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje suformuotos automobilių stovėjimo (originale – parkavimo) vietos.Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo R.

J. ir pareiÅ¡kėjų Z. S., A. P. ir E. R., atstovaujamų R. J., skundÄ ir patikslintus skundus dėl administracinio sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, atmetė kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjai 2014 m. gegužės 27 d. pateikė apeliacinį skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ buvo panaikinta ir Å¡i bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėjai pateikė patikslinto skundo papildymÄ (t.4, b.l.91-100) bei patikslinto skundo papildymo dalies sutikslinimÄ (t.5, b.l.2-4), kuriais praÅ¡o:priteisti iÅ¡ atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos solidariai ne mažesnę sumÄ kaip 1487319 eurų turtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas už 9 metus - ne mažiau kaip 669293 eurų;priteisti iÅ¡ atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos lygiomis dalimis po 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų.PareiÅ¡kėjai nurodo, jog jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į L.

J. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę Panevėžio mieste- 33,56 ha, praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises pateikę dar 1991-12-30. Iki Å¡iol jiems nėra atkurtos nuosavybės teisės į 8,10 ha žemės. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau- ir AtkÅ«rimo įstatymas) 5,12, 21 straipsnių pakeitimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- ir Vyriausybė) 2002-09-19 nutarimu Nr.1475 nustatyta jo įgyvendinimo tvarka įpareigojo atsakovus įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atlikti veiksmus, laisvÄ , neužstatytÄ Å¾emę mieste, kuri nėra valstybės iÅ¡perkama pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, formuoti grÄ Å¾inimui natÅ«ra piliečiams turėtoje vietoje.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 ir 16 straipsniai imperatyvia forma apibrėžė nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris iÅ¡ asmenų iÅ¡perkamas įstatyme nustatytais bÅ«dais, todėl toks turtas turėjo bÅ«ti iÅ¡perkamas nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du asmuo pageidauja atkurti nuosavybės teises į jį. PareiÅ¡kėjai savo teisių pažeidimÄ sieja su atsakovų neveikimu vykdant jiems priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. TeritorijÄ , su kuria pareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami priteisti jiems turtinę ir neturtinę žalÄ , sieja atsakovų veiksmus, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese (toliau- Ginčo teritorija) sudaro 6,7807 ha plotas, iÅ¡ kurio:0,42 ha ploto teritorija, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau- ir Taryba) 2013-03-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detaliuoju planu.

Teritorija tarp Projektuotojų, Kniaudiškių, Žvaigždžių ir Molainių gatvių (toliau- ir Detalusis planas) suformuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis;5,4843 ha Detaliuoju planu priskirta daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių statybos teritorijoms ( Nr. (duomenys neskelbtini));0,2337 ha Detaliuoju planu priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijoms (Nr. (duomenys neskelbtini));0,6814 ha Detaliuoju planu priskirta atskirųjų želdynų teritorijoms (Nr. (duomenys neskelbtini)).Visuomenės poreikis Ginčo teritorijai buvo nustatytas 2004 m.

Panevėžio miesto plėtros strateginio plano sprendiniais, o patvirtintas 2013 metais Detaliuoju planu, todėl laikytina, jog Savivaldybės administracija buvo priėmusi sprendimÄ ginčo teritorijoje neformuoti pretendentams grÄ Å¾inimui natÅ«ra žemės sklypų, o žemę iÅ¡pirkti, bet apie tai pretendentų neinformavo, nuo jų Å¡iÄ informacijÄ slėpė bei neteikė jos Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai (toliau – ir PAVA), kurios teisių perėmėja yra NŽT, dėl žemės iÅ¡pirkimo bei su jos paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo.

PareiÅ¡kėjai visuomet buvo patikinami, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems klausimas bus sprendžiamas, todėl neturėjo pagrindo keisti valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do. Ginčo teritorija iki 2013 m. detaliuoju planu nebuvo suplanuota ir tik po Detaliojo plano patvirtinimo pareiÅ¡kėjai suprato, jog liko apgauti. Nesant Detaliojo plano ginčo teritorijai, Å¡i žemė turėjo bÅ«ti laikoma laisva, į jÄ turėjo bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės natÅ«ra. Vėlesnis žemės priskyrimas valstybės iÅ¡perkamai galimas tik pagal Vyriausybės 2000-01-20 nutarimu Nr.65 patvirtintos PraÅ¡ymų paimti žemę visuomenės poreikiams bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos punktu Nr. 3, t.y.

žemės paėmimas visuomenės poreikiams galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik atkÅ«rus į jÄ nuosavybės teises natÅ«ra ir Å¡ias teises įregistravus nekilnojamojo turto registre, o žemė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turėjo bÅ«ti iÅ¡perkama vidutinėmis rinkos kainomis.Savivaldybės administracija, 2003-04-28 gavusi kartografinę medžiagÄ su pažymėtomis L.J. turėtos žemės ribomis, turėjo nurodyti, kad atliekamos ar per protingÄ laikÄ bus atliekamos teritorijų planavimo procedÅ«ros, kurių pagrindu ginčo teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams.

Tokia informacija nebuvo teikiama, o tai reiÅ¡kė, kad žemė buvo laisva, todėl grÄ Å¾intina natÅ«ra. Savivaldybės administracija bei PAVA, atsisakydami formuoti pretendentams ginčo teritorijÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra bei atkurti į jÄ nuosavybės teises, o po 2004 m. nusprendusios jÄ iÅ¡pirkti priskiriant prie valstybės iÅ¡perkamos pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , o ne pagal Vyriausybės 2000-01-20 nutarimÄ Nr.65, iÅ¡ esmės pažeidė pareiÅ¡kėjų teises ir teisėtus interesus, nes užvaldydamos turtÄ atliko nepagrįstus veiksmus, neatliko jiems įstatymu priskirtų funkcijų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atlygindamos nuostolius, vilkino atlikti tokius veiksmus ir taip padarė pareiÅ¡kėjams turtinę ir neturtinę žalÄ .

Savivaldybės administracija, 2012-01-02 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui R.J. nurodydama, jog yra rengiamas teritorijos detalusis planas, pripažino, kad ginčo teritorija pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį priskirtina valstybės iÅ¡perkamai tik kai teritorijai patvirtinamas detalusis planas. Pagal Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintos AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų (toliau- ir Tvarka) 106 punktÄ (redakcija, galiojusi nuo 2003-02-06), Savivaldybės administracija per mėnesį nuo Žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo pateikimo minėtam skyriui turėjo pateikti informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra- apie nesuplanuotas miesto teritorijas.

PAVA žemėtvarkos skyrius 2003-04-28 pasiuntė Savivaldybės administracijai kartografinę medžiagÄ su pažymėtomis turėto žemės sklypo ribomis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-22 nutartį, ginčo žemė tuo metu buvo laisva, ir Savivaldybės administracija privalėjo parengti detalųjį planÄ . Savivaldybės administracija 2003-05-08 raÅ¡tu informavo R.J., kad rengs žemės sklypų planus ir patvirtintus perduos PAVA žemėtvarkos skyriui. Tačiau nei Savivaldybės administracija, nei NŽT Å¡io įsipareigojimo neįvykdė.

Atsakovė NŽT nekontroliavo proceso dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, dėl netinkamai atliekamų Savivaldybės administracijos funkcijų nesikreipė į Vyriausybės atstovÄ ; tuo atveju, kai nuo 2002-09-19 nebuvo suformuota ginčo teritorija nuosavybės teisių atkÅ«rimui, galėjo viena priimti sprendimÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 str.3 d.) bei inicijuoti ginčo teritorijos formavimÄ detaliuoju planu (tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 3 punktas), tačiau nesprendė klausimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei su tuo susijusio nuostolių atlyginimo, ignoravo konstitucinę įstatymo nuostatÄ Ä¯ teisingÄ atlyginimÄ ir tuo pažeidė pareiÅ¡kėjų teises bei teisėtÄ interesÄ .

Turtinė žala paskaičiuota pagal ginčo teritorijos vidutinę rinkos vertę pagal masinio sklypų vertinimo žemėlapį. Atsakovų veiksmais užvaldant ginčo teritorijÄ , neatkÅ«rus pretendentams nuosavybės teisių į jÄ natÅ«ra, pareiÅ¡kėjai nustojo paveldėjimo į jÄ teisės, be to nepagrįstai atsisakius taikyti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos nuostatas, pareiÅ¡kėjams buvo padaryta turtinė žala, kuriÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas už 9 metus ir praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.Atsakovai, nuo 2002-04-19 nevykdydami AtkÅ«rimo įstatymo, skunde paminėtų kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų nuostatų, bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003-01-22 sprendimo, vilkino atlikti procedÅ«ras, numatytas Tvarkoje, kas tapo pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

Atsakovai iki 2012-08-18 pareiÅ¡kėjų kreipimosi skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismÄ nedavė pagrindo abejonėms, jog įstatymo nuostatos ir teismo sprendimas yra vykdomas, kad nuosavybės teisės jiems bus atkurtos natÅ«ra. Kadangi pareiÅ¡kėjai religingi, atsakovų veiksmai, grįsti apgaule, noru užvaldyti svetimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėjams sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, o Detalaus plano patvirtinimas- dvasinį sukrėtimÄ . Pastoviai 9 metus reikėjo kontroliuoti atsakovų veiksmus, kas sukėlė nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo pareiÅ¡kėjo R.J. sveikata, pareiÅ¡kėjai patyrė pažeminimÄ , nes teisinėje valstybėje nerado teisingumo.

PraÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties, nes tik patvirtinus 2013 m. Detalųjį planÄ , paaiÅ¡kėjo pareiÅ¡kėjų pažeistų teisių apimtis.Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Savivaldybės administracijos, atstovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime teismui (t.4, b.l.122-130) nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai nagrinėjamojoje byloje pateikia jau kelintÄ patikslintÄ skundÄ , vis didindami savo reikalavimus.

PareiÅ¡kėjai neteisingai nurodo, jog Savivaldybės administracija 2003-05-08 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog bus rengiami žemės sklypų planai ir kiti duomenys, kurie patvirtinti bus perduoti Žemėtvarkos skyriui. Minėtame raÅ¡te nurodyta, jog sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjų 2003-04- 28 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos teritorijos panaudojimo priims Taryba. Taryba 2003-2004 sprendimais pritarė laisvos (neužstatytos) žemės, numatomos grÄ Å¾inti buvusiems žemės savininkams, teritorijoms, pažymėtoms schemoje.

Iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esanti žemė iÅ¡perkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta AtkÅ«rimo įstatymo 12 str. 3 dalyje nurodytoms reikmėms. Jeigu teritorijoje, kurioje praÅ¡oma atkurti nuosavybės teises, detalusis planas nėra patvirtintas, žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra negalimas, kol nebus patvirtintas detalusis planas ir jame bus nuorodos į visuomenės poreikį apibÅ«dinančias aplinkybes. Taigi, jeigu yra požymių, kad praÅ¡omas natÅ«ra grÄ Å¾inti žemės sklypas turi visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iÅ¡ bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų), jis natÅ«ra negrÄ Å¾inamas.

Savivaldybės administracija, vykdydama Tvarkos 106 punktÄ , rengė ir nuo 2003-01-10 teikė PAVA informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei Laisvos (neužstatytos) žemės, numatomos grÄ Å¾inti buvusiems savininkams, schemoje (toliau - ir Schema), siekiant iÅ¡analizuoti atskiras miesto teritorijas buvo sudaryta darbo grupė, kuri kiekvienÄ praÅ¡ymÄ nagrinėjo atskirai, apie tai informavo PAVA žemėtvarkos skyrių.

Vykdant Vyriausybės pavedimÄ spartinti žemės reformÄ , 2007-07-05 Savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nauja darbo grupė laisvai neužstatytai ir rezervuotai miesto reikmėms žemei inventorizuoti. Jos nariai peržiÅ«rėjo visas miesto teritorijas, vadovaudamiesi teritorijų planavimo dokumentais, susiformavusia teismų praktika ir įvertinę teritorijų reikalingumÄ Å¾aliesiems plotams, infrastruktÅ«ros objektams statyti ir eksploatuoti, nusprendė pateikti informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Paskutinė tokia informacija buvo pateikta 2007-11-07 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos žemės savininkų sÄ jungos Panevėžio skyriui pareiÅ¡kus nesutikimÄ , Å¡is klausimas 2008-01-07 buvo apsvarstytas pakartotinai. 2003-2012 metų laikotarpiu buvo sprendžiamas natÅ«ra gražintinų sklypų formavimo pareiÅ¡kėjams klausimas. Vien ta aplinkybė, kad atskira miesto teritorija nėra detaliai suplanuota, nėra pagrindas pripažinti tokiÄ Å¾emę laisva, į kuriÄ nuosavybės teisės atkuriamos natÅ«ra.

Pagal Tvarkos 106 p., tokiu atveju teikiama informacija kartografinėje medžiagoje apie nesuplanuotas teritorijas. PAVA 2008-11-25 prašė pareiÅ¡kėjo R.J. apsispręsti dėl nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«do teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. pietvakarių kampe, tačiau pareiÅ¡kėjas atsakė, kad valiÄ grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra yra iÅ¡reiÅ¡kęs dar 1991 m. ir Å¡ios savo valios nekeičia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-12 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-407-858/23015 patvirtino, kad ginčo sklypas patenka į teritorijÄ , kuriai nustatytas aiÅ¡kus visuomenės poreikis, todėl Å¡i žemė pagrįstai priskirta valstybės iÅ¡perkamai.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjų argumentais, kad ginčo žemė privalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra, o po to iÅ¡pirkta rinkos kainomis pagal Vyriausybės 2000-01-20 nutarimÄ Nr.65. PareiÅ¡kėjai nereaguoja į Konstitucinio Teismo nutarimus nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimo klausimais, nesuvokiamas pareiÅ¡kėjų argumentas, kad natÅ«ra turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama daugiabučiais gyvenamaisiais namais užstatyta žemė. Dar 2003-03-04 nutarime Lietuvos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog teisingas atlyginimas už turtÄ , kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavintas, negali bÅ«ti sutapatintas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri paimama visuomenės poreikiams.

Už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ atlygintino dydžio suma nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Todėl negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas priteisti turtinę žalÄ , paskaičiuotÄ Å¾emės rinkos verte, o taip pat priteisti palÅ«kanas. Savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjams priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , be to, pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų, kad neturtinė žala jiems buvo padaryta.

PareiÅ¡kėjai apie tai, jog grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės ginčo teritorijoje nėra galimybės, buvo informuoti dar 2008 metais, patys pareiÅ¡kėjai nurodo, kad „Panevėžio miesto savivaldybė iki 2008 m. nekeitė nuo 1998 m. galiojusių miesto bendrojo plano sprendinių, neatliko teritorijų planavimo procedÅ«rų bei per protingÄ terminÄ neteikė informacijos, kad tokios procedÅ«ros atliekamos“, pareiÅ¡kėjas R.J., atstovaujantis ir kitiems pareiÅ¡kėjams, asmeniÅ¡kai dalyvavo darbo grupės laisvai neužstatytai ir rezervuotai miesto reikmėms žemei inventorizuoti darbe (buvo jos narys), todėl apie savo neva teisės pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai žinojo ne vėliau kaip 2008 metais.

Dėl to pareiÅ¡kėjai savo reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra praleidę 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir praÅ¡o jį taikyti.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovas su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepime teismui (t.4, b.l.133-138) institucija nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad sprendžiant nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjams atkÅ«rimo klausimÄ , PAVA 2003-03-30 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus persiuntė Savivaldybės administracijai, pateikė kartografinę medžiagÄ su pažymėtomis L.

J. turėtos žemės ribomis ir prašė suformuoti grÄ Å¾inimui natÅ«ra žemės sklypų ribas, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus bei pateikti duomenis, numatytus Tvarkos 106 punkte, 2006-08-26 lydraščiu pakartotinai persiuntė pareiÅ¡kėjų 2003-03-30 praÅ¡ymÄ Savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyriui. 2008-11-28 gautas R.J. raÅ¡tas, kuriuo dar kartÄ patvirtinama, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra, Å¡is raÅ¡tas persiųstas Savivaldybės administracijai.

IÅ¡ Savivaldybės administracijos gauti nustatyta tvarka patvirtinti grÄ Å¾intinų natÅ«ra 25-ių žemės sklypų planai ir duomenys, ir į visus juos atkurta nuosavybės teisė. Pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ miesto žemę, Nacionalinė žemės tarnyba sprendimus priima pagal savivaldybės administracijos parengtus atitinkamus dokumentus, taigi Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ Savivaldybės administracijos veiksmų, o Å¡i sprendžia, kokie planavimo dokumentai reikalingi atitinkamu laikotarpiu parengti.

Todėl net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas žalos atsiradimo faktas, nebÅ«tų priežastinio ryÅ¡io tarp Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ir žalos. Dar 2014-11-06 pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad nuo 2014-11-01 AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtintas už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginimas miÅ¡ku kaimo vietovėje, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negauta. PareiÅ¡kėjams liko neatkurta nuosavybės teisė į 8,0864 ha žemės Panevėžio mieste. Nacionalinė žemės tarnyba atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiÅ¡kėjai nenurodo jokių aplinkybių,, kurios patvirtintų jos veiksmų neteisėtumÄ (vilkinimÄ ar delsimÄ atkurti nuosavybės teises).

IÅ¡perkamos žemės vertė nustatoma. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, jog žemės savininko teisėtas lÅ«kestis atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nereiÅ¡kia, kad visais atvejais nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkuriamos natÅ«ra, gali bÅ«ti ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grÄ Å¾inamas natÅ«ra toks iÅ¡likęs turtas, kuris yra bÅ«tinas visuomenės poreikiams; pagrįstas ir teisėtas nuosavybės objektų iÅ¡pirkimas atkuriant nuosavybės teises, atitinka konstitucinį teisėtų lÅ«kesčių principÄ .

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos „Atlyginant už miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės Å«kio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijoje esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina“ (kuri yra vienas iÅ¡ Metodikos, inter alia, jos 4 punkto, patvirtinimo teisinių pagrindų) buvo pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjai neįrodė žalos atsiradimo fakto. PareiÅ¡kėjų reikalavimams praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ .Skundas atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs savininkas L. J. iki žemės nacionalizacijos Panevėžio mieste valdė 33,56 ha žemės. Atkurti nuosavybės teises į nurodytÄ iÅ¡likusį turtÄ pretendavo L. J., s. L., kurio teisių perėmėjas Å¡iuo metu yra pareiÅ¡kėjas R. J., E. P., kurios teisių perėmėjai Å¡iuo metu yra pareiÅ¡kėjai A. P. ir E. R., bei G.

J. M., kurios teisių perėmėja yra pareiÅ¡kėja Z. S. Pretendentai siekė, kad nuosavybės teisės į Panevėžio mieste esančiÄ buvusio savininko L. J. valdytÄ Å¾emę bÅ«tų atkurtos natÅ«ra (t. 2, b. l. 58-70). Ä® dalį buvusio savininko žemės pretendentams nuosavybės teisės atkurtos, liko neatkurtos nuosavybės teisės į 8,10 ha: L. J. – į 2,7010 ha, E. P. – į 2,7001 ha ir G. J. M. – į 2, 6853 ha buvusio savininko žemės (t. 2, b. l. 130; 132-191). Dėl Å¡ių aplinkybių tarp bylos dalyvių ginčo nėra.PareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti neturtinę ir turtinę žalÄ (taip pat ir palÅ«kanas nuo turtinės žalos dydžio už 9 metus), kildinamÄ iÅ¡ atsakovų atstovų veiksmų, netinkamai sprendžiant nuosavybės teisių į L.

J. turėtÄ Å¾emę, patenkančiÄ Ä¯ Detaliuoju planu suplanuotÄ Ginčo teritorijÄ (t.5, b.l.7), atkÅ«rimo klausimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) nustatyta tvarka.Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinos CK 6.271 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybės iÅ¡ savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t.y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis);

2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis);

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjai savo skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo nagrinėjamojoje byloje nuolat tikslino ir pildė: pirminiu skundu teismui, paduotu 2012-08-20, buvo praÅ¡oma priteisti tik neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ Savivaldybės administracijos veiksmų, neformuojant nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra žemės sklypo tik Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos dalyje – 0,42 ha ploto (pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu sklypo dalyje) (t.2, b.l.94).

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus dalį Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014-05-13 sprendimo ir nagrinėjant Å¡iÄ bylos dalį iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, pareiÅ¡kėjai 2015-04-27 patikslinto skundo papildymu ( t.4, b.l.91-100) papildė savo reikalavimus ir praÅ¡ymu priteisti turtinę žalÄ . Tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjai Å¡iuo skundo papildymu kildina ne tik iÅ¡ Savivaldybės administracijos, bet ir iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos veiksmų, neatkuriant jiems nuosavybės teisių į visÄ Detaliuoju planu suplanuotÄ teritorijÄ nuo 2004 metų iki 2013-03-28.Atsakovų atstovai pareiÅ¡kėjų reikalavimams dėl žalos atlyginimo praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ .

Lietuvos Respublikoje ieÅ¡kinio senaties klausimus reglamentuoja CK 1 knygos VII skyrius. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d.

įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jei ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2001-08-14 iki 2002-04-19 (b. l. 15). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.125 straipsnio 8 dalis numatė, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Dėl žalos, kildinamos iÅ¡ Savivaldybės administracijos veiksmų Pagal Å¡iuo metu galiojančios redakcijos AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inat natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje (....), iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 2 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrÄ Å¾inama natÅ«ra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors Å¡iai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra iÅ¡perkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 23 straipsnio 3 daliai.

IÅ¡ Å¡iame nutarime pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, jog pagal KonstitucijÄ valstybė nuosavybės teisių natÅ«ra gali neatkurti, be kita ko, tuomet, kai konkrečiai žemei yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas konkretus visuomenės poreikis nepriklausomai nuo to, ar tai miesto, ar kaimo vietovės žemė. Galimybė atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į žemę, iki 1995-06-01 priskirtÄ miestų teritorijai, pirmÄ kartÄ buvo įtvirtinta tik AtkÅ«rimo įstatymo 2002-04-02 įstatymo Nr.IX-832 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2002-04-19 (5 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ir teisės norma, nustatanti, jog natÅ«ra miestams priskirtose teritorijose nuosavybės teisė neatkuriama į valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, įvardintÄ AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje, iÅ¡ esmės nekito.

Pagal 2002-04-02 įstatymo Nr.IX-832 redakcijos, galiojančios iki Å¡iol, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nustatyta, kad žemė yra iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto žemę tvarka detalizuota Tvarkoje, kurios 106 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. vasario 6 d.) nuostatomis, žemėtvarkos skyrius sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje gali tik kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ bei kitus minėtame Tvarkos punkte nurodytus žemės sklypo duomenis ir dokumentacijÄ perduoda žemėtvarkos skyriui.

Taigi, minėtomis AtkÅ«rimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis funkcija nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės plotus bei juose suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra miesto teritorijoje priskirta miesto savivaldybės administracijai.AtkÅ«rimo įstatymas niekuomet nenumatė ir nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į miestams iki 1995-06-01 priskirtÄ užstatytÄ Å¾emę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnį visuomet buvo laikoma valstybės iÅ¡perkama žeme.

Teismų praktikoje dėl AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad žemės sklypas gali bÅ«ti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sÄ vokÄ atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypÄ galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali bÅ«ti laikomas užstatytu ir negrÄ Å¾inamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams.

KÄ laikyti užstatyta žeme, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi bÅ«ti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, Å¡ie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi bÅ«ti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitÄ paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., LAT 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-80/2012, 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2011; 2006 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-431/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr.A-50-146/2015 ir kt.).

IÅ¡ Detaliojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad Ginčo teritorijos didžioji dalis yra užstatyta daugiabučiais namais, kuriuose yra ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės patalpos, garažais, transformatorinėmis, inžineriniais tinklais, iÅ¡skyrus sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuriame pagal Tarybos 2010-03-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Automobilių stovėjimo aikÅ¡telių iÅ¡dėstymo daugiabučiuose kiemuose specialųjį planÄ ( toliau- ir Specialusis planas) suplanuota daugiaaukÅ¡tė požeminė-antžeminė/ kombinuota automobilių saugykla, ir dėl kurio dalies negrÄ Å¾inimo natÅ«ra pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ savo pirminiu skundu nagrinėjamojoje byloje; joje yra esami įvažiavimai į gyvenamosios bei inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypus, pėsčiųjų takai, bendro naudojimo pravažiavimai, inžineriniai tinklai, skirti teritorijoje esančių statinių aptarnavimui (t.3, b.l.100-113).

Ginčo teritorijoje, suplanuotoje Detaliuoju planu (t.5, b.l.7), didžiajai daliai suplanuotų žemės sklypų nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis „Kitos paskirties žemė“, o naudojimo būdas/pobūdis „Gyvenamosios teritorijos-G/Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos-G2; Komercinės paskirties objektų teritorijos-K/Prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos-K1; Inžinerinės infrastruktūros teritorijos-I/Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams-I2 (t.2, b.l.99-105).

Taigi, didžioji dauguma Ginčo teritorijos žemės yra užstatyta, ir tokios žemės AtkÅ«rimo įstatymas niekuomet nepriskyrė žemei, į kuriÄ nuosavybės teisės miesto teritorijoje gali bÅ«ti atkuriamos natÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėjai iki 2013 m. Detaliojo plano patvirtinimo negalėjo turėti pagrįsto lÅ«kesčio, jog nuosavybės teisės natÅ«ra į Å¡iÄ Å¾emę jiems bus atkurta. PareiÅ¡kėjai ir patys skunde nurodo, kad visuomenės poreikis Ginčo teritorijai buvo nustatytas 2004 m.

Panevėžio miesto strateginio plano sprendiniais, patvirtintas Tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr.I-25-1 patvirtintu Panevėžio miesto bendruoju planu (toliau- ir Bendrasis planas), Specialiuoju planu bei Detaliuoju planu, pripažįsta, jog Detaliuoju planu suplanuota Ginčo teritorija priskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei. Tačiau pareiÅ¡kėjai, savaip aiÅ¡kindami AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, laikosi nuomonės, jog miesto žemės, kaip valstybės iÅ¡perkamos žemės, statusas privalo bÅ«ti patvirtintas detaliuoju planu (ginčo atveju tai buvo padaryta Detaliuoju planu), o iki tokio detaliojo plano patvirtinimo miesto žemė laikoma laisva valstybine žeme, į jÄ turi bÅ«ti atkuriama nuosavybės teisė natÅ«ra, o po to tokia žemė turi bÅ«ti paimama visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (pagal Vyriausybės 2000-01-20 nutarimo Nr.65 ir vėliau jį keitusių teisės aktų nuostatas), už paimamÄ Å¾emę žemės savininkams atlyginant rinkos kaina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiÅ¡kinant Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės iÅ¡perkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, bÅ«tina taikyti teleologinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , kuriuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas bei tvarkÄ , siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, statusÄ , o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktrinÄ , , LVAT yra ne kartÄ konstatavęs, kad galimybė grÄ Å¾inti laisvÄ (neužstatytÄ ) miesto žemę turėtoje vietoje turi bÅ«ti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar ne buvimu, kad tai, ar žemė turi bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra, ar iÅ¡perkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar Å¡i žemė laisva (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276–04;

Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177; 2010 m. vasario 1 d. LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-305/2010; 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-858/2015 ir kt.).Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje Ginčo teritorija yra apibrėžta kaip daugiaaukščių namų gyvenamoji teritorija bei visuomeninės paskirties teritorija, o pagal Bendrojo plano brėžinį ,,Gamtinis karkasas ir bendrojo naudojimo bei rekreacijos teritorijų plėtra” Å¡i teritorija patenka gyvenamųjų teritorijÄ bei visuomeninės paskirties teritorijÄ (teritorijÄ su priklausomaisiais želdynais (t.3, b.l.22, 95).

Pagal Specialųjį planÄ , ginčo teritorija patenka į 5 kvartalÄ (,,Teritorija tarp Projektuotojų – Klaipėdos - Žvaigždžių-KniaudiÅ¡kių g.”), kuriame nustatytas didžiausias automobilių stovėjimo vietų poreikis, ir kuriame numatyta įrengti antžeminę daugiaaukÅ¡tę automobilių stovėjimo aikÅ¡telę bei daugiabučių namų kiemuose praplatinti pravažiavimus, skirtus laikinam automobilių statymui, teritorijose, pagal BendrÄ jį planÄ suplanuotose daugiaaukÅ¡tės paskirties teritorijose (bylos priedas - Specialiojo plano medžiaga, l.10, 29-31, 58-61).

Specialiojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog rengiant šį planÄ , buvo atsižvelgta į Panevėžio miesto plėtros 2004-2013 m. strateginio plano sprendinius plėsti automobilių stovėjimo vietų ir jų aikÅ¡telių tinklÄ daugiaaukščių pastatų rajonuose, iÅ¡laisvinant svarbiausių gatvių važiuojamÄ jÄ dalį nuo stovinčių automobilių. Teritorijų planavimo dokumentai buvo vieÅ¡ai paskelbti. Taigi, nurodytais teritorijų planavimo dokumentais Ginčo teritorijai buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kas patvirtinta ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014-05-13 sprendimo, priimto Å¡ioje byloje, dalimi, kuri LVAT nebuvo panaikinta bei LVAT 2015-02-12 nutartimi priimta nagrinėjamojoje byloje.

Be to, dalis Å¡ios žemės užstatyta. Todėl teismas konstatuoja, jog Ginčo teritorijos žemė net iki Detaliojo plano patvirtinimo negalėjo bÅ«ti traktuojama kaip laisva, ji buvo priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir į jÄ nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti atkuriamos. TÄ pripažįsta ir patys pareiÅ¡kėjai savo 2015-04-27 patikslinto skundo papildyme. PareiÅ¡kėjai tai iÅ¡ dalies pripažino ir savo pirminiame skunde, matydami galimybę atkurti nuosavybės teises tik Detaliuoju planu įvardintos teritorijos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, numatytoje daugiaaukÅ¡tės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės statybai, bei ginčydami Savivaldybės administracijos veiksmus, atsisakant Å¡ioje dalyje jiems formuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas aiÅ¡kiai nustato, kad natÅ«ra gali bÅ«ti grÄ Å¾inama tik tokia miesto žemė, kuri nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai, o 12 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai įvardina, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį. Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, jog „Tai, kad valstybė nutarė, jog paneigtos nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkÅ«rimas, asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukÅ«rė teisėtÄ lÅ«kestį įstatymo nustatytais bÅ«dais, sÄ lygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę; minėtÄ teisėtÄ lÅ«kestį saugo ir gina Konstitucija; kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ Ä¯statymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lÅ«kestis bÅ«tų realiai įgyvendintas (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas, 2012 m. birželio 19 d. nutarimas).

Savininko teisėtas lÅ«kestis atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nereiÅ¡kia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti atkurtos tokį turtÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grÄ Å¾inamas natÅ«ra toks iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas, kuris yra bÅ«tinas visuomenės poreikiams (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. spalio 11 d. nutarimai); pagrįstas ir teisėtas nuosavybės objektų iÅ¡pirkimas atkuriant nuosavybės teises atitinka ir konstitucinį teisėtų lÅ«kesčių apsaugos reikalavimÄ (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2012 m. spalio 11 d. nutarimai).“ AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintÄ vertinimo metodikÄ , atsižvelgiant į realiÄ iÅ¡perkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu; atlyginant už miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės Å«kio paskirties vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo tvarka.

Žemės įvertinimo principai, tvarka bei dydžiai nustatyti Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodikoje, patvirtintoje Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr.205 (2002-10-21 nutarimo Nr.1671 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 45 straipsnis numatė ir numato žemės paėmimo visuomenės poreikiams, atlyginant už jÄ Vyriausybės 2000-01-20 Nr.65 bei jį keitusio Vyriausybės 2005-08-25 nutarimo Nr.924 nustatyta tvarka, galimybę tik paimant žemę iÅ¡ privačios žemės savininkų.

Privati žemė pagal Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip žemė, sugrÄ Å¾inta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų. Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra suformulavęs oficialiÄ sias konstitucinės doktrinos nuostatas. Pagal vienÄ iÅ¡ jų– nuosavybės teisė Konstitucijos 23 straipsnio požiÅ«riu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. spalio 8 d. nutarimai); kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtÄ jį turtÄ (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2014 m. spalio 8 d. nutarimai); tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimÄ atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d. nutarimai);PareiÅ¡kėjams Ginčo teritorijos žemė negalėjo bÅ«ti sugrÄ Å¾inta natÅ«ra pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, jie jos nebuvo įgiję ir pagal kitų teisės aktų nuostatas, todėl Žemės įstatymo 45 straipsnis bei jį detalizuojantys paminėti Vyriausybės nutarimai pareiÅ¡kėjų atžvilgiu negalėjo ir negali bÅ«ti taikomi.AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2002-04-02 įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grÄ Å¾inti natÅ«ra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos (pagal 2004-03-23 įstatymo Nr.IX-2076 redakcijÄ , galiojančiÄ nuo 2004-04-10 - laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka bei sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius).

PareiÅ¡kėjai jau nuo 2002 metų aktyviai gynė savo teises, siekė nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra, tarp jų - ir į L.J. valdytÄ 25,5565 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) g. rajone, į kurį patenka ir Detaliuoju planu suplanuota žemė, kÄ patvirtina Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003-01-22 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-007-01-2003 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr.A-11-263-03 (t.1, b.l.7-25). Dar minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-25 nutartyje buvo detaliai iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, žemė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės iÅ¡perkama, be to, Å¡ioje nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu yra požymiai, jog praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pav., kai toks poreikis įžvelgiamas iÅ¡ miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra Å¡is sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame bus nuorodos į apibÅ«dinančias visuomenės poreikį aplinkybes, iÅ¡vardintas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje.

Panevėžio miesto savivaldybė pastoviai analizavo galimybę grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės plotus pagal pretendentų praÅ¡ymus. Taryba dar 2003-01-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė parengtai Schemai, kuri buvo papildyta 2003-06-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-08-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l.225-230), Panevėžio miesto savivaldybės mero 2007-07-05 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo grupė laisvai neužstatytai ir rezervuotai miesto reikmėms žemei inventorizuoti (toliau- ir Darbo grupė), kurios nariu buvo ir pareiÅ¡kėjas R.J., Å¡i darbo grupė 2008-01-07 baigė tikslinti SchemÄ , o Savivaldybės administracija 2008-04-16 pagal Darbo grupės pasiÅ«lymus parengė SchemÄ (t.4, b.l.230).

Todėl teismas konstatuoja, jog vėliausiai nuo Å¡ios datos (2008-04-16) pareiÅ¡kėjas R.J. sužinojo, į kokius žemės sklypus nuosavybės teises natÅ«ra Savivaldybės administracija sutinka atkurti, į kokius- ne, ir nuo Å¡io termino skaičiuotinas senaties terminas reikalavimams dėl žalos pareikÅ¡ti. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog po Schemos patvirtinimo, pareiÅ¡kėjai kėlė ginčus teisme dėl jų, nuomone galimų natÅ«ra grÄ Å¾inti žemės sklypų, nenumatytų Schemoje, bei dėl numatytų natÅ«ra grÄ Å¾inti žemės sklypų ribų, dėl Å¡io ginčo buvo priimtas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-74-283/2011. Kaip matyti dar iÅ¡ 2003-03-25 nutarties, 2003-01-22, 2003-04-18 teismo sprendimų (t.1, b.l.7-26), kitų pareiÅ¡kėjų įgaliojimų, duotų R.J. atstovauti jų interesams (t.1, b.l.40-43), pareiÅ¡kėjas R.J. pastoviai atstovavo kitų pareiÅ¡kėjų interesams teismuose bei atitinkamose institucijose, sprendžiant nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjams klausimÄ , kÄ pabrėžė ir pats R.J.

Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui teiktame 2008-11-28 paaiÅ¡kinime (t.2, b.l.59), todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo R.J. argumentas, jog kiti pareiÅ¡kėjai negalėjo žinoti ir nežinojo apie Darbo grupės priimtus sprendimus. PareiÅ¡kėjai dėl neturtinės žalos, siejamos su Savivaldybės administracijos veiksmais sprendžiant nuosavybės teisių į Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, atlyginimo, į teismÄ kreipėsi 2012-08-20, todėl jų reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, keliamiems iÅ¡ Savivaldybės veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«roje Å¡ioje teritorijoje iki 2009-08-20, taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

SkundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos, siejamos su Savivaldybės administracijos veiksmais, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ Ä¯ visÄ kitÄ Detaliuoju planu suplanuotÄ teritorijÄ , atlyginimo, pareiÅ¡kėjai teismui pateikė tik 2015-04-27, todėl Å¡iems jų reikalavimams, keliamiems iÅ¡ savivaldybės administracijos veiksmų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese iki 2012-04-27, taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Akcentuotina, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja ir vertina tik Savivaldybės administracijos veiksmus, atliktus atitinkamai nuo 2009-08-20 ir nuo 2012-04-27.Pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas (2007-08-29 Vyriausybės nutarimo Nr.915 redakcija), savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo pateikimo minėtam skyriui pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. 634. Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė Å¡ioje teritorijoje grÄ Å¾inama natÅ«ra piliečiams proporcingai likusiam grÄ Å¾inti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Pastebėtina, jog savivaldybės administracija AtkÅ«rimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus atlieka tik tuo atveju, jeigu praÅ¡oma grÄ Å¾inti žemė yra laisva, nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Savivaldybės administracija Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijai 2008-01-07 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-04-16 raÅ¡tu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-16 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informacijÄ apie laisvas (neužstatytas) teritorijas, rengiamus detaliuosius planus (t.4, b.l.205-215), atsižvelgęs į SchemÄ . Aukščiau iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei argumentai patvirtina, jog Ginčo žemė yra valstybės iÅ¡perkama, todėl Savivaldybės administracija neturėjo pareigos Ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra.

Taip pat aukščiau nurodytais argumentais konstatuota, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra valstybės iÅ¡perkama žemė, vėliau jÄ iÅ¡perkant visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį. Todėl Savivaldybės administracija neturėjo jokios pareigos atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su tokiu pareiÅ¡kėjų pageidaujamu, bet AtkÅ«rimo įstatyme nenumatytu, nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«du.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog Savivaldybės administracija, spręsdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams į Ginčo teritorijÄ klausimÄ , neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Nenustačius Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, atmestini pareiÅ¡kėjų reikalavimai Savivaldybės atžvilgiu priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Dėl žalos, kildinamos iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų PareiÅ¡kėjų argumentai įvardijant veiksmus, iÅ¡ kurių jie kildina tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , yra nenuoseklÅ«s. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog atsakovė NŽT vilkino nuosavybės teisių jiems atkÅ«rimo procedÅ«rÄ , nespręsdama žemės iÅ¡pirkimo klausimo pagal AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, tuo pačiu teikia argumentus, jog nuo 2004 metų NŽT, matydama, jog Savivaldybės administracija nevykdo jai priskirtų funkcijų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«roje, turėjo kreiptis į Vyriausybės atstovÄ Panevėžio apskrityje dėl Savivaldybės administracijos veiksmų įvertinimo ir kontrolės, nurodo, jog NŽT, matydama, jog nesant Ginčo teritorijos detaliojo plano, privalėjo suprasti, jog Å¡i teritorija yra laisva, galėjo perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises bei suplanuoti Ginčo teritorijoje žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui pareiÅ¡kėjams natÅ«ra.

Tačiau NŽT nieko nedarė, kol 2013 m. Detaliuoju planu Ginčo teritorijai buvo patvirtintas iÅ¡perkamos žemės statusas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, NŽT nuo 1998 metų iki 2012 m. pastoviai sprendė nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams į L. J. Panevėžio mieste valdytÄ Å¾emę klausimÄ , Å¡iuo klausimu priimdama sprendimus bei iÅ¡vadas (t.2, b.l.130-191). Todėl pareiÅ¡kėjas R.J., atstovaujantis ir kitiems pareiÅ¡kėjams, aktyviai dalyvaudamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, atitinkamais laikotarpiais žinojo, į kuriÄ buvusios žemėnaudos dalį nuosavybės teisės yra atkurtos, o į kokiÄ dalį neatkurtos.

Todėl įvertinus pareiÅ¡kėjų nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjai apie savo teisių galimus pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ teismui dėl žalos, kildinamos iÅ¡ NŽT veiksmų (neveikimo), teismui padavė tik 2015-04-27, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2012-04-27.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovė NŽT pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimams priteisti žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ NŽT veiksmų, atliktų iki 2012-04-27, taikytina ieÅ¡kinio senatis. Akcentuotina, kad pagal CK 1.131 straipsnį 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamojoje byloje vertina tik NŽT veikÄ ( atliktus veiksmus ar neveikimÄ ) nuo 2012-04-27, sprendžiant nuosavybės teisių į Ginčo teritorijÄ atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams klausimÄ .Kaip jau buvo minėta aukščiau, AtkÅ«rimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis funkcija nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės plotus bei juose suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra miesto teritorijoje priskirta miesto savivaldybės administracijai, o NŽT sprendimus atkurti nuosavybės teises į miesto žemę priima pagal savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad NŽT bÅ«tų nepriėmusi sprendimo pagal Savivaldybės administracijos pateiktus grÄ Å¾intinos natÅ«ra žemės sklypų planus. Kaip jau buvo konstatuota, Ginčo teritorijos žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir į jÄ nuosavybės teisės natÅ«ra negali bÅ«ti atkuriamos. BÅ«dai, kuriais valstybė piliečiams atlygina už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nustatyti AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnyje. Konstitucinis Teismas, 2014-10-30 nutarime Nr.KT46-N14/2014 vertindamas AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai, yra paminėjęs, jog „Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs, kad visuomenės (viešųjų) interesų sÄ voka yra plati; valstybės, kurios pačios savo valia įsipareigojo atkurti nuosavybės teises, turi plačiÄ diskrecijÄ reguliuoti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir atkÅ«rimo sÄ lygas; be nuosavybės grÄ Å¾inimo natÅ«ra, galimos ir kitos turėto turto kompensavimo formos, įskaitant piniginę kompensacijÄ , kuri iÅ¡ esmės turi atitikti nusavinto daikto rinkos vertę, o tam tikrais atvejais ir teisė gauti ne visÄ kompensacijÄ bus laikoma teisinga kompensacija Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, jei tai bus daroma dėl visuomenės (viešųjų) interesų apsaugos siekiant didesnio socialinio teisingumo (Didžiosios kolegijos 1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Papachelas prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 31423/96; 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Pincov? ir Pinc prieÅ¡ ČekijÄ , peticijos Nr. 36548/97;

Didžiosios kolegijos 2004 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Broniowski prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 31443/96)“. NŽT dar 2008-11-25 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjÄ R.J. informavo apie galimÄ natÅ«ra grÄ Å¾inti žemę pagal Savivaldybės nurodytus žemės plotus Schemoje, siÅ«lė pasirinkti atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ (t.2, b.l.69), tačiau pareiÅ¡kėjai jokio atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę nesirinko, nurodydami, jog jie pageidauja nuosavybės teisių atkÅ«rimo į visÄ Å¾emę natÅ«ra (t.2, b.l.59).

Kaip jau buvo konstatuota, toks pareiÅ¡kėjų skunde nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das, kai valstybės iÅ¡perkama žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra, o po to paimama visuomenės poreikiams, atlyginant už jÄ rinkos kaina, nei AtkÅ«rimo įstatyme, nei Žemės įstatyme nebuvo ir nėra numatytas. Nors pagal AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnį, iki 2015-03-01 buvo numatyta galimybė už miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę rinktis atlyginimo bÅ«dÄ - kompensacijÄ miÅ¡ku, bei pagal atsakovės atstovės NŽT atstovo paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjai apie Å¡iÄ galimybę buvo informuoti 2014-11-06 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kėjai tokio atlyginimo bÅ«do nepasirinko.

Todėl Å¡iuo metu pagal galiojančias AtkÅ«rimo įstatymo 16, 21 straipsnių nuostatas pareiÅ¡kėjams nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkuriamos, už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginant pinigais. Teismas pažymi, kad NŽT neatsisakė ir neatsisako atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjams, atlyginant jiems už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytu bÅ«du. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. vyko teisminis ginčas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į dalį žemės, esančios Ginčo teritorijoje, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Å¡iuo metu dar nėra pasibaigę teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į žemę, esančiÄ Å¡alia Ginčo teritorijos, patenkančiÄ Ä¯ to paties L.

J. valdytos žemės sklypo ribas. Todėl teismas sprendžia, kad nustatyti valstybės iÅ¡perkamos žemės tikslų kiekį bei priimti sprendimÄ atkurti pareiÅ¡kėjams nuosavybės teises į žemę, kuri yra valstybės iÅ¡perkama, NŽT negalėjo dėl objektyvių priežasčių.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad NŽT, spręsdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams į Ginčo teritorijÄ klausimÄ , neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius NŽT neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ privalomų sÄ lygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, atmestini pareiÅ¡kėjų reikalavimai Lietuvos valstybės atžvilgiu priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

R. J., Z. S., A. P., E. R. skundÄ atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                Irena Varžinskienė