3960d5c9-e35e-4000-9075-e69edce2d440 · Lietuvos apeliacinis teismas

?NuoraÅ¡as: Bylos Nr. 1S-217-851/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. D. (toliau tekste ir – nuteistasis) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties ir susipažinsi su baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis, n u s t a t ė:

I. Nustatytos aplinkybės 1. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-382/2015 A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis 2014 m. spalio 15 d. apie 9.20 val. parke, esančiame (duomenys neskelbtini) Skuodo r., tarpusavio konflikto su M. K. metu sudavė pastarajam medine lazda ne mažiau kaip tris kartus per galvÄ , padarydamas M.

K. muÅ¡tines galvos skliauto žaizdas, atvirÄ skeveldrinį įspaustinį kairiojo smilkinkaulio bei momenkaulio lūžį, daugybinius kaukolės pamato kaulų lūžius, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , apardymÄ ir intracerebrinę kraujosruvÄ . Dėl Å¡ių sužalojimų ir iÅ¡sivysčiusio galvos smegenų suspaudimo, smegenų pabrinkimo bei mažakraujystės po nukraujavimo M. K. 2014 m. spalio 15 d. 16.40 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

2. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. gynėjo apeliacinį skundÄ , 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nuteistojo A. D. veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga, kaip ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma. Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų jo turiniui keliamų reikalavimų, kasatoriaus nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – tik deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi dėstomi argumentai neatskleidžia Å¡ių pažeidimų buvimo. 4. 2018 m. sausio 24 d.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas A. D. skundas, kuriuo prašė pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Skunde nurodė, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo stengiamasi nuslėpti svarbiÄ aplinkybę, kad policijos pareigÅ«nas D. J. piktybiÅ¡kai neatliko savo pareigų ir nesiėmė priemonių M. K. sudrausminti, nors pastarasis visÄ savaitę prieÅ¡ įvykį terorizavo jį (nuteistÄ jį) ir S. V. B., grasindamas nužudyti.

Ä®vykio dienÄ M. K. nusprendė nužudyti jį (A. D.) ir S. V. B., tačiau užpuolimo metu žuvo pats. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teisme aplinkybės apie pareigÅ«no aplaidumÄ buvo nuslėptos, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo gynėjo praÅ¡ymo apklausti D. J.. Pasak nuteistojo, Å¡ios svarbios aplinkybės buvo nuslėptos neteisėtais prokurorų veiksmais, todėl praÅ¡o atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nuslėptų svarbių aplinkybių. Prie skundo A.

D. pateikė S. V. B. 2017 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kimÄ - liudijimÄ , kuriame ji nurodo, kad policijos pareigÅ«nas D. J. nereagavo į nevienkartinius neteisėtus M. K. veiksmus prieÅ¡ jÄ ir A. D., nesiėmė jokių priemonių užkirsti Å¡iems veiksmams keliÄ , nepriėmė jos pareiÅ¡kimo dėl dokumentų vagystės. Taip pat nurodo, kad įvykį, kai M. K. puolė A. D., stebėjo ir D. J., tačiau jokių veiksmų nesiėmė, visas Å¡ias aplinkybes ji nurodė tyrėjai R. B., tačiau Å¡ios detalės protokole neužfiksuotos.

S. V. B. teigimu, A. D. neteko laisvės nepagrįstai, nes jis tik gynė S. V. B. ir save.

5. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. vasario 9 d. nutarimu nuteistojo skundÄ atmetė, nurodydamas, kad nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sÄ lygų bylai atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

6. Nesutikdamas su Generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimu, A. D. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, praÅ¡ydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimÄ ir pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Nuteistasis skunde atkartojo savo ankstesniuose skunduose iÅ¡dėstytas 2014 m. spalio 15 dienos įvykio aplinkybes. Nuteistojo manymu, apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjos praÅ¡ymÄ skirti jam psichiatrinę ekspertizę. Å i ekspertizė buvo atlikta tik po metų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ekspertizė buvo atlikta netinkamai, paskubomis ir jos iÅ¡vada, nuteistojo manymu, neatitinka tikrųjų aplinkybių.

Nuteistojo teigimu, 2014 m. spalio 15 d. nukentėjusysis M. K. girtas įsiveržė į jo (A. D.) namus, jam grasino, norėjo per prievartÄ iÅ¡sivesti iÅ¡ namų S. V. B., kuriai taip pat grasino. Kieme M. K. siautėjo, norėjo iÅ¡daužyti langus, todėl nuteistasis buvo priverstas sumuÅ¡ti M. K., kad sustabdytų Å¡io siautėjimÄ . VisÄ tai stebėjo seniÅ«nijos darbuotojai bei policijos pareigÅ«nas D. J., tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Teigia, kad pareigÅ«nas nepriėmė iÅ¡ jo pareiÅ¡kimo dėl sumuÅ¡imo ir galimai kurstė M.

K. jį (nuteistÄ jį) puldinėti. Anot nuteistojo, D. J. piktnaudžiaudamas tarnyba Å¡aipėsi iÅ¡ konflikto ir niekada neketino sudrausminti nuolat girtaujančio ir siautėjančio M. K.. 6.1. Nuteistojo manymu, 2014 m. spalio 15 d. bÅ«tent M. K. turėjo bÅ«ti vežamas apklausai į komisariatÄ dėl S. V. B. dokumentų dingimo. Nuteistojo teigimu, dėl to, kad S.V. B. parašė pareiÅ¡kimÄ , M. K. buvo labai įsiutęs ir galėjo su S. V. B. susidoroti, todėl jos gyvybei kiekvienÄ dienÄ grėsė pavojus.

Anot nuteistojo, jis savaitę laiko gynėsi nuo M. K., todėl nesutinka su Generalinio prokuroro iÅ¡vada, jog įvykio metu nebuvo bÅ«tinosios ginties. Nurodė, kad M. K. jam trenkė į galvÄ ir galėjo užmuÅ¡ti, todėl gindamasis paėmė Å¡alia gulintį pagalį ir trenkė M. K. atgal. Anot nuteistojo, po smÅ«gio M. K. bÅ«tent jis (nuteistasis) Å¡aukėsi pagalbos ir prašė kvieti policijÄ , bijodamas, kad M. K. tuoj atsikels ir vėl užpuls jį. Nuteistojo teigimu, pareigÅ«nas D. J. ramiai stebėjo Å¡iÄ situacijÄ , kurioje palaikė M.

K., o vėliau stengėsi išsisukti iš padėties ir sunaikinti dalį daiktinių įrodymų. Nurodė, jog dėl D. J. neteisėto neveikimo jis (nuteistasis) kreipėsi į visas instancijas, tačiau tikrosios aplinkybės, nuteistojo manymu, vis tiek buvo nuslėptos, o šių aplinkybių išsiaiškinimui apygardos teismas be jokio pagrindo neapklausė jo prašomo liudytojo V. F.. Be to, nuteistojo manymu, skundžiamu nutarimu yra nepagrįstai pateisinami pareigūno D. J. veiksmai. 6.2. 2018 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. D. pareiškimas, kuriame kaip ir skunde nurodė, kad policijos pareigūnas D. J. yra priešiškai nusiteikęs jo (nuteistojo) atžvilgiu bei provokuojančius veiksmais ir visokiais būdais bando pakenkti nuteistajam. Pareiškime nurodė, kad jo (nuteistojo) namuose galimai buvo bandoma pakišti ir narkotines medžiagas, jis savo namuose buvo pastebėjęs pašalinių asmenų, t.y. nuteistojo manymu, per D. J. su juo (nuteistuoju) buvo bandoma susidoroti visais įmanomais būdais.

Be to, nuteistojo manymu, tiek apygardos teismo teisėjas Z. Pocius, tiek prokuroras J. Petuchov turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ jo (nuteistojo) atžvilgiu ir buvo Å¡aliÅ¡ki. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į turto apsaugÄ . Dėl to, kad kasacinis teismas nepriėmė jo kasacinio skundo, motyvuojant tuo, jog skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, jis kreipėsi į EŽTT, tačiau jo pareiÅ¡kimai taip pat nebuvo priimti. 6.3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistojo A.

D. skundo netenkino, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimÄ paliko galioti, sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad Generalinis prokuroras iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir aptarė nuteistojo skundo argumentus bei motyvuotai juos atmetė. Teismas sutiko su generalinio prokuroro nutarime padarytomis iÅ¡vadomis ir nuteistojo argumentų atmetimo motyvais, todėl plačiau jų neaptarinėjo. BaudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. skundÄ nagrinėjęs teisėjas rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nurodė, jog nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 7. 2018 m. kovo 15 d. nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino nuteistojo A.

D. praÅ¡ymÄ ir atnaujino praleistÄ terminÄ skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties paduoti, konstatuodamas, jog 2018 m. kovo 15 d. nutartyje neteisingai nurodyta, kad nutartis neskundžiama, kas suklaidino A. D. ir suvaržė jo teises apskųsti Å¡iÄ nutartį, todėl Å¡ios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindÄ atnaujinti skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties padavimo terminÄ . II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 8. 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo A.

D. 2022 m. birželio 27 d. skundas, kuriuo paraÅ¡oma panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį, iÅ¡tirti naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ir kreiptis į Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 atnaujinimo, sustabdyti nuosprendžio vykdymÄ , iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje vieÅ¡ojo intereso gynimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ skunde nurodytais pagrindais; surengti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir teismo posėdyje apklausti buvusį Klaipėdos apygardos teismo teisėjÄ ZigmÄ Pocių, Skuodo policijos komisariato tyrėjÄ RaivarÄ Bendikienę, buvusį Skuodo policijos komisariato policininkÄ D.

J., taip pat V. F. bei V. G.. Taip pat nuteistasis skunde reiÅ¡kia nuÅ¡alinimus prokurorams Jolitai Urbelienei, Jurij Petuchov, teisėjams R. Gaudutienei, K. Juciui, V. Ražinskaitei, kurie nuteistojo manymu, jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡ki. Savo skundÄ nuteistasis iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais jis grindė savo pareiÅ¡kimus, skundus bei praÅ¡ymus, adresuotus prokurorai, teismams, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai, Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybai, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, kitoms įstaigoms ir institucijoms. 8.1.

Skunde nurodomos tos pačios 2014 m. spalio 15 d. įvykio aplinkybės, taip pat teigiama, jog teismai, pripažindami jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė BK 2 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies, taip pat BPK 443 straipsnio, 444 straipsnio 4 dalies pažeidimus, netinkamai iÅ¡sprendė civilinį ieÅ¡kinį, kas pareiÅ¡kėjo manymu, sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

Pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti būtini procesiniai veiksmai; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo neužtikrinta galimybė užduoti klausimus liudytojams ir ekspertams; abiejų instancijų teismai ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras nesiėmė veiksmų visoms bylos aplinkybėms objektyviai ištirti bei byloje esantiems prieštaravimams pašalinti; dalies įrodymų nevertino, o dalį jų nuslėpė. Teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nužudyti M.

K.. Pasak nuteistojo, priėmęs nuosprendį teismas nevertino, kad nukentėjusysis, likus savaitei iki savo žūties, kėsinosi nužudyti savo sugyventinę, dėl ko ji rudens naktį turėjo bėgti iÅ¡ namų (M. K. iÅ¡ jos buvo atėmęs telefonÄ ir dokumentus). Taip pat, pasak nuteistojo, teismas nevertino, kad M. K., bÅ«damas daugybę kartų baustas administracine tvarka už smurtinio pobÅ«džio nusižengimus esant neblaiviam, nuo 2015 m. spalio 9 d. policijos pareigÅ«no D. J. akivaizdoje užpuldinėjo jo (A.

D.) namus, grasino susprogdinti, įmesti bombÄ , padegti, nužudyti V. S. B. ir jį (A. D.). Taip pat teismas apkaltinamajame nuosprendyje nevertino, jog liudytoja L. G. patvirtino, kad M. K. visÄ savaitę miestelyje grasino, jog susidoros su juo (A. D.) ir V. S. B., todėl jis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei bÅ«tinosios ginties situacijos, nei bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimo ar veikos, kuriÄ sÄ lygojo didelis susijaudinimas. Teismo iÅ¡vada, kad M. K. bijojo fiziÅ¡kai stipresnio A.

D., nuteistojo manymu, yra nepagrįsta. Nuteistojo teigimu, liudytojų parodymais byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. spalio 9 d. ar 12 d. A. D. priėmė į savo namus M. K. sugyventinę S. V. B.. Dėl to M. K. supyko ant A. D., iÅ¡keikė šį necenzÅ«riniais žodžiais, norėjo mesti akmenį į namo langÄ , tačiau A. D. šį pastÅ«mė ir neleido to daryti, po to M. K. lazda norėjo iÅ¡daužyti namo langus. Anot apelianto, visa tai rodo, kad jau nuo to momento M. K. ieÅ¡kojo bÅ«dų kaip A.

D. atkerÅ¡yti, buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs. Tai, pasala nuteistojo, patvirtina ir 2014 m. spalio 15 d. įvykiai, kai M. K. iÅ¡ anksto pasirÅ«pino įranku – medine lazda kaip priemone susidorojimui su A. D., jÄ pritvirtino prie dviračio ir važinėjosi po miestelį, tikėdamasis sutikti A. D.. Kai prie parduotuvės stovėjęs ir alų gėręs M. K. pamatė ateinantį A. D., vėl pavadino pastarÄ jį gaidžiu ir jį puolė, rankoje turėdamas lazdÄ . Anot nuteistojo, akivaizdu, kad M.

K., turėdamas lazdÄ , jautėsi akivaizdžiai pranaÅ¡esnis už jį (A. D.), siekė sužaloti ir visada pirmas pradėdavo netinkamai elgtis. Tuo tarpu jis (A. D.), išėjęs iÅ¡ parduotuvės, ėjo link M. K. ir S. V. B., anot nuteistojo, tik todėl, kad pamatė, jog M. K., vedinas dviračiu, eina link S. V. B., o ant dviračio bagažinės vežasi medinę lazdÄ . Jis (A. D.) pagalvojo, kad M. K. gali užpulti S. V. B.. M. K., pamatęs jį, numetė dviratį, pasiėmė lazdÄ ir puolė, t. y. pribėgo prie jo ir vienÄ kartÄ trenkė lazda jam į galvÄ .

Nuteistojo teigimu, teismas nurodytų aplinkybių nevertino, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad M. K. pirmas trenkė lazda jam į galvÄ . Å ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jo (A. D.) sveikatai ir gyvybei grėsė realus pavojus, todėl jis turėjo teisę gintis. Be to, nuteistojo teigimu, teismas neįvertino, ar jis (A. D.), patyręs didelį fizinį skausmÄ (specialisto iÅ¡vada Nr. G-2268/14(03)), jausdamas silpnumÄ , tuo metu iÅ¡ viso galėjo tinkamai įvertinti situacijÄ dėl veiksmų adekvatumo.

Å ios aplinkybės nustatymas yra svarbus aiÅ¡kinantis, ar Å¡ioje situacijoje nebuvo bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimo. Teismas, siekdamas patikrinti Å¡ias aplinkybes, turėjo paskirti psichologinę ekspertizę. Taip pat, anot nuteistojo, svarbi aplinkybė, kuri teismo liko neįvertinta, yra tai, kad kai buvo nuverstas M. K. ant žemės ir jis (A. D.) šį laikė prispaustÄ , M. K. muistėsi, bandė rankomis ir kojomis smÅ«giuoti jam, kad iÅ¡silaisvintų, todėl jis (A. D.), pajutęs silpnumÄ , suprasdamas, kad M.

K. neiÅ¡laikys, Å¡oko prie lazdos, ir kai M. K. kėlėsi paskui šį, trenkė M. K. lazda. Aplinkybes, kad M. K. prieÅ¡inosi ir jis sudavė smÅ«gius lazda M. K. Å¡iam keliantis nuo žemės, nuteistojo teigimu, patvirtino liudytojai A. G., D. P. ir V. J.. Be to, liudytoja L. G. patvirtino, kad M. K. buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, grasino jį (A. D.) užmuÅ¡ti, įmesti ,,bambioÅ¡kę“ pro langÄ . Aplinkybes apie konflikto pradžiÄ galėtų paliudyti ir liudytojas D. J., tačiau pastarojo ir jo (A.

D.) tarpusavio santykiai yra blogi, todėl Å¡is, anot nuteistojo, nesako visos tiesos ir kai kurias aplinkybes nutyli, todėl, nuteistojo manymu, šį liudytojÄ reiktų apklausti pakartotinai. Teismo iÅ¡vada, kad tuo metu M. K. buvo bejėgis, beginklis ir gulėjo ant žemės, nuteistojo įsitikinimu, yra nepagrįsta. Teigia, jog M. K. dar nebuvo įveiktas, tebevyko grumtynės, todėl jo (A. D.) sveikatai ir gyvybei buvo realus pavojus. Supratęs, kad jis (A. D.) yra sužeistas, M. K., panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, pabandė jį nusimesti, todėl jis (A.

D.), pamatęs, kad negali pastarojo nulaikyti, nuÅ¡oko nuo jo ir, pirmas sugriebę lazdÄ , trenkė jam, kur pakliuvo. Kai nuo suduoto smÅ«gio lūžo lazda, jis Å¡aukė V. S. B., kad Å¡i greičiau kviestų policijÄ . Nuteistojo manymu, M. K. jėgai neabejotinai įtakos turėjo jo girtumas (2,58promilės). Nurodo, jog ekspertas suskaičiavo, kad M. K. buvo suduoti ne mažiau kaip trys smÅ«giai, kas, nuteistojo manymu, patvirtina, kad ekspertas nėra tikras, kiek smÅ«gių buvo suduota iÅ¡ tikrųjų.

Kadangi ekspertas teismo posėdyje nedalyvavo, jis neturėjo galimybės užduoti klausimų dėl ekspertizės esmės. Nuteistojo teigimu, bylÄ nagrinėjęs teisėjas Z. Pocius, pasinaudojęs liudytojos V. V. sumiÅ¡imu, kuomet ji parodė, jog M. K. vykusio konflikto metu traukėsi, klaidingai įvertino, kad ne jis (A. D.), o M. K. gynėsi nuo užpuolimo. Teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės rėmėsi vienintelio liudytojo D. J. melagingais parodymais. 8.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad policijos pareigÅ«nas D.

J. ramiai stebėjo Å¡iÄ situacijÄ , nesiėmė jokių veiksmų sutramdyti M. K., o lemiamu momentu nepriėjo ir nepadėjo jam apsiginti nuo pradėto realiai gresiančio kėsinimosi. Visureigiu į įvykio atvažiavęs D. J. nufotografavo tik gulintį M. K., o jo nefotografavo, nors jis buvo visas kruvinas. Vėliau policijos komisariate jis (A. D.) buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, apklausos protokole nefiksuojant tikrųjų bylos aplinkybių, todėl dėl policijos pareigÅ«no D. J. veiksmų ir neveikimo jis kreipėsi į Lietuvos policijos imuniteto valdybÄ , tačiau Å¡i institucija, nuteistojo teigimu, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad teisiÅ¡kai įvertintų D.

J. neveikimÄ . 8.3. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, jog jo teisė į gynybÄ buvo pažeista, nes jo interesus netinkamai atstovavo advokatai Viktorija Pargaliauskienė ir Marius Gricius. Daug dėmesio A. D. skunde skiria ir, jo manymu, nepakeliamų įkalinimo sÄ lygų bei neteisėtų įkalinimo įstaigų administracijos veiksmų apraÅ¡ymui. Teigia, kad dėl jo raÅ¡omų skundų prokuratÅ«rai, teismams ir kitoms institucijoms, įkalinimo įstaigose siekiama jį palaužti psichologiÅ¡kai, sugniuždyti dvasiÅ¡kai, priversti atsisakyti reikalavimų peržiÅ«rėti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl jo neteisėto nuteisimo laisvės atėmimu 8 metams. 9. 2022 m. liepos 14 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. D. 2022 m. liepos 11 d. pareiÅ¡kimas, kuriame jis pakartotinai praÅ¡o jo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį skunde nurodytus asmenis. Teigia, kad teisėjas A. Cininas skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama, pažeidė jo teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , nes tokiu bÅ«du, nuteistojo manymu, teisėjas siekė įteisinti paskirtÄ jam 8 metų laisvės atėmimo bausmę.

PareiÅ¡kime A. D. siÅ«lo Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui ir buvusiam Generaliniam prokurorui E. PaÅ¡iliui nusiÅ¡alinti nuo jo skundo nagrinėjimo, kadangi, A. D. teigimu, E. PaÅ¡ilis, veikdamas tiesiogine tyčia organizuotoje grupėje, iÅ¡ anksto susitaręs su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju A. Cininu, stengėsi ne tik nuslėpti jo (A. D.) pažeistÄ teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , bet ir šį pažeidimÄ Ä¯teisinti.

Taip pat A. D. pakartotinai reiÅ¡kia nuÅ¡alinimus prokurorams Jolitai Urbelienei, Jurij Petuchov, teisėjams R. Gaudutienei, K. Juciui, V. Ražinskaitei. 10. 2022 m. liepos 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas dar vienas A. D. 2022 m. liepos 15 d. pareiÅ¡kimas, kuriame jis vėl pakartotinai praÅ¡o surengti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir teismo posėdyje apklausti buvusį Klaipėdos apygardos teismo teisėjÄ ZigmÄ Pocių, Skuodo policijos komisariato tyrėjÄ Raivara Bendikienę, buvusį Skuodo policijos komisariato policininkÄ D.

J., taip pat V. F. ir Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nÄ V. G.. Taip pat praÅ¡o sustabdyti nuosprendžio vykdymÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl BPK 444, 445, 451 straipsnių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai. Nurodo, jog VGTPT atsisakė skirti jam gynėjÄ baudžiamosios bylos atnaujinimo procese, todėl pakartotinai praÅ¡o teismo paskirti jam gynėjÄ ir atsiųsti jo (A. D.) 2022 m. birželio 27 d. skundo kopijÄ , kurios jis nespėjo pasidaryti dėl įkalinimo įstaigoje sudarytų biurokratinių kliūčių.

PareiÅ¡kime šį kartÄ reiÅ¡kia nuÅ¡alinimus jo (nuteistojo) skundus nagrinėjusiems prokurorams Tomui KruÅ¡nai ir ArÅ«nui MeÅ¡kai. Taip pat teigia, jog nagrinėjant jo skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka ir nekviečiant į teismo posėdį skunde nurodytų liudytojų, bÅ«tų nuslėptos esminės bylos aplinkybės, o priimtas teismo sprendimas nebÅ«tų teisingas, nes iÅ¡taisyti pažeidimus, padarytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistojo įsitikinimu, įmanoma tik nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, vieÅ¡ame teismo posėdyje apklausus nuteistojo nurodytus liudytojus, dalyvaujant jam (nuteistajam) ir teismo paskirtam gynėjui.

Teismo sprendimas skundÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka jam (A. D.) kyla pagrįstų abejonių, kad teismas turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ jo (nuteistojo) atžvilgiu ir linkęs priimti sprendimÄ net neperskaitęs jo (nuteistojo) skundo. Jeigu taip yra iÅ¡ tikrųjų, siÅ«lo teismui pačiam nusiÅ¡alinti nuo jo skundo nagrinėjimo.

11. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. III. Lietuvos apeliacinio teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo A. D. skundas atmetamas.

12. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo forma. BPK XI dalies XXXIII skyriuje nustatyta baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka, kuri yra griežtai reglamentuota, todėl aukštesnysis teismas netirs ir nevertins įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nerengs žodinio bylos nagrinėjimo ir nekvies į teismo posėdį nuteistojo nurodytų liudytojų, nepasisakys dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su prokurorų ir teisėjų nušalinimu, bei gynusių A.

D. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose advokatų kompetencija, taip pat dėl įkalinimo įstaigų administracijos veiksmų teisėtumo, A. D. sveikatos bÅ«senos, dėl teisėsaugos institucijų atsisakymų inicijuoti drausmines bylas, ikiteisminius tyrimus nuteistojo nurodytų advokatų, policijos pareigÅ«nų ar teisėjų atžvilgiu, reikalavimų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir pan. AukÅ¡tesnysis teismas pasisakys tik dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 9 d. nutarimas, kuriuo atmestas nuteistojo praÅ¡ymas atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-31-382/2015 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo A. D. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 1-31-382/2015 medžiaga bei kitais teismui pateiktais duomenimis, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, 2018 m. kovo 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje iÅ¡aiÅ¡kinęs pareiÅ¡kėjui, jog Å¡i nutartis neskundžiama, padarė įstatymo taikymo klaidÄ , kuriÄ 2022 m. birželio 17 d. nutartimi pats ir iÅ¡taisė, atnaujinęs A. D. skundo padavimo terminÄ . Kitų teisės taikymo klaidų žemesnės instancijos teismas nepadarė.

14. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BPK 444 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent: liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; nagrinėjusių bylÄ teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; pareigÅ«nų nusikalstamas piktnaudžiavimas atliekant ikiteisminį tyrimÄ , dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, turi bÅ«ti nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

15. BPK 444 straipsnio 4 punkte kaip pagrindas panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ yra įvardytos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas iÅ¡samiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ negu ta, už kuriÄ jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad iÅ¡teisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Å ios teisės normos analizė leidžia daryti iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pagrindu panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ gali bÅ«ti tik tokia aplinkybė, kuri ne tik kad nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma teismui priimant nuosprendį ar nutartį, bet ir kuri įrodo, kad nuteistasis A. D. yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ negu ta, už kuriÄ jis nuteistas. Taigi aplinkybės, nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau kitokios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimÄ BPK 446 ir BPK 447 straipsnių nustatyta tvarka.

Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nuosprendžio priėmimo metu.

16. Kaip jau buvo minėta, atnaujinant baudžiamÄ jÄ bylÄ BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, asmens melagingų parodymų davimas turi bÅ«ti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nuteistojo argumentai, kad policijos pareigÅ«no D. J. parodymai yra melagingi, ne kartÄ buvo atmesti ir laikomi nepagrįstais. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no D. J. parodymai buvo vieni iÅ¡ įrodymų Å¡altinių nustatant faktines A. D. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Liudytojas davė iÅ¡samius parodymus, parodė, kad kaip pareigÅ«nui, dirbančiam apylinkės inspektoriumi, buvo žinomos konflikto tarp M. K. ir A. D. aplinkybės, Å¡ių asmenų santykiai su S. V. B.. Todėl sutiktina su Generalinio prokuroro nutarime ir skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog nuteistojo A. D. skunde ir S. V. B. pareiÅ¡kime-liudijime nurodomos aplinkybės apie policijos pareigÅ«no D. J. veiksmus bylÄ nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams buvo žinomos ir jos nėra naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. IÅ¡ liudytojo D.

J. parodymų matyti, kad jokių asmeninių konfliktų ir nusistatymo prieÅ¡ nuteistÄ jį jis neturėjo, A. D. yra baudęs už smulkiÄ vagystę, už medžių vagystę. Pažymėtina, kad įrodymais pagrįstų aplinkybių, dėl kurių liudytojas policijos pareigÅ«nas D. J. bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, teismai nenustatė. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no parodymais, ir nenustatė, jog D.

J. būtų suinteresuotas A. D. nepagrįstai apkaltinti. Taip pat nėra duomenų, kad policijos pareigūno D. J. melagingų parodymų davimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

17. BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bylÄ nagrinėjančių teisėjų ar ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų (įskaitant ir prokurorÄ ) nusikalstamas piktnaudžiavimas yra nustatomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame bÅ«tų konstatuotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-382/2015 policijos pareigÅ«no D. J., bylÄ nagrinėjusio teisėjo Zigmo Pociaus ar kaltinimÄ teisme palaikiusio prokuroro J. Petuchovo nusikalstamas piktnaudžiavimas. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog įsiteisėjusiais prokurorų ir teismų sprendimais atsisakyta pradėti nuteistojo inicijuotus ikiteisminius tyrimus D. J. ir teisėjo Zigmo Pociaus atžvilgiu, nesant jų veiksmuose nusikalstamo piktnaudžiavimo požymių. Taigi teisinis pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus taip pat neegzistuoja.

18. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla negali bÅ«ti atnaujinta ir vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ reikalaujama, kad naujos aplinkybės atitiktų abi Å¡iame įstatyme nurodytas sÄ lygas, t. y. sÄ lygÄ , kad jos nebuvo žinomos bylÄ nagrinėjančiam teismui, ir sÄ lygÄ , kad vienos arba su jau anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad nuteistasis yra nekaltas arba yra padaręs lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ nei ta, už kuriÄ jis nuteistas.

Nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų ir neturi jokios reikÅ¡mės jo padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui ir teisingam jo kaltės klausimo iÅ¡sprendimui. Dėl nuteistojo A. D. argumentų, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, vadovavosi ir D. J. ir V. V. parodymais ir nesivadovavo liudytojos L. G. parodymais, kuri patvirtino, kad M. K. visÄ savaitę miestelyje grasino, jog susidoros su juo (A.

D.) ir V. S. B., kad prie skundo pridėtas S. V. B. 2017-10-20 pareiÅ¡kimas – liudijimas gali bÅ«ti laikomas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis BPK 444 str. 1 d. 4 p. prasme, kad policijos pareigÅ«nas D. J., stebėdamas visÄ Ä¯vykį ir ilgÄ laikÄ trukusiÄ konfliktinę situacijÄ , slėpė neteisėtus M. K. veiksmus, leido pastarajam puldinėti pareiÅ¡kėjÄ ir S. V. B., ir Å¡ios svarbiausios aplinkybės byloje buvo nuslėptos, o Å¡ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui apygardos teismas be jokio pagrindo neapklausė jo praÅ¡omo liudytojo V.

F., pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587/2015, 2K-189/2016, 2K-23/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos.

Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

19. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio matyti, kad prieÅ¡ingai, nei skunde nurodo nuteistasis, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų duomenų visetu patikimai įrodyta, kad mirtinus sužalojimus M. K. padarė A. D.. Å iÄ aplinkybę pripažino pats kaltinamasis A. D.. Tai patvirtino ir liudytojai S. V. B., V. V., D. P., A. G., V. J., D. J., parodydami, kad 2014 m. spalio 15 d. matė konfliktÄ tarp M. K. ir A. D., liudytojai A. G., V. J., D. J. matė, kaip A.

D. smÅ«giavo lazda gulinčiam M. K.. Po Å¡ių A. D. veiksmų M. K. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, kurioje nuo patirtų sužalojimų mirė. Nors kaltinamasis A. D. teigė, kad sužalojimus M. K. padarė gindamasis nuo pastarojo, nes iÅ¡ jo elgesio suprato, kad M. K. gali nužudyti jį ir S. V. B., tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nei bÅ«tinosios ginties situacijos, nei bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimo nebuvo. Tiek A. D., tiek ir S. V. B. parodymais nustatyta, kad po to, kai S. V.

B. apsigyveno pas V. D., M. K. savo namo kieme A. D. sumušė. Tam jis panaudojo mačetę su dėklu. Nors po Å¡io įvykio M. K. A. D. ir S. V. B. mieste užgauliojo necenzÅ«riniais žodžiais, grasino sumuÅ¡ti, tačiau S. V. B. parodė, kad M. K. prieÅ¡ jÄ nėra vartojęs fizinio smurto. IÅ¡ liudytojo A. S., pažinojusio M. K., parodymų matyti, kad pastarasis nebuvo linkęs vartoti smurto, nors grasinti pavartoti jį galėjo. Tiek A. D., tiek ir byloje apklausti liudytojai pripažino, kad A. D. buvo fiziÅ¡kai stipresnis už M.

K.. Tai, teismo vertinimu, įrodo ir faktas, kad jis savo namo kieme sumušė M. K.. IÅ¡ liudytojos S. V. B. parodymų matyti, kad 2014 m. spalio 15 d. ryte per Ylakių miestelio parkÄ Ä—jęs dviračiu vedinas M. K. turėjo ant dviračio bagažinės lazdÄ , tačiau jai lazda negrasino ir lazdÄ nuo dviračio pasiėmė tik tada, kai pamatė, kad link jų eina A. D.. IÅ¡ liudytojos V. V. parodymų matyti, kad priėjus A. D., M. K., rankose laikydamas lazdÄ , traukėsi atgal. Å ios aplinkybės ir įvykis A.

D. namo kieme rodo, kad M. K. bijojo fiziÅ¡kai stipresnio A. D.. Nors A. D. parodė, kad 2014 m. spalio 15 d. ryte M. K. kelis kartus puolė jį ir lazda M. K. jis sudavė siekdamas apsiginti, liudytojų parodymai, teismo vertinimu, rodo kÄ kitÄ . IÅ¡ bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų A. G., V. J., D. P. parodymų matyti, kad po to, kai A. D. pargriovė ant žemės M. K., jis nuo pastarojo nuėjo apie 10 metrų ir pasiėmęs lazdÄ , kuria jam sudavė M. K., ja kelis kartus stipriai smogė gulinčiam M.

K. per galvÄ . Kad M. K. galvos sužalojimai padaryti pastarajam gulint, patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Tokius A. D. veiksmus vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį ar jos ribų virÅ¡ijimÄ teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo A. D. veiksmus vertinti ir kaip padarytus staiga labai susijaudinus (BK 130 str.), nes konfliktas tarp A. D. ir M. K. tęsėsi ne vienÄ dienÄ , ir minėta, kad A. D. jau anksčiau buvo sumušęs žuvusįjį. Taigi, aplinkybės, kurios priimant nuosprendį teismui buvo žinomos, negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis.

20. Pažymėtina ir tai, jog Å¡io nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria teismas paliko Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį nepakeistÄ , konstatavęs kad visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nuteistojo A. D. veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga, kaip ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, savo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų jo turiniui keliamų reikalavimų, kasatoriaus nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – tik deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi dėstomi argumentai neatskleidžia Å¡ių pažeidimų buvimo.

21. AukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visos nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiÅ¡kėjusios, vertintinos tik kaip jo subjektyvi nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tyrė ir analizavo tiek A. D. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei bÅ«tų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokias aplinkybes pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusiomis.

22. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, nėra, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su Generalinio prokuroro ir Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima atnaujinti procesÄ . Nuteistasis A. D. savo skundÄ grįsdamas tais pačiais argumentais, dėl kurių motyvuotai pasisakyta skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje, nepateikė aukÅ¡tesniajam teismui jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d nutartį.

Vien tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir nuteistojo skundÄ nagrinėjęs teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi pareiÅ¡kėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad nuteistojo A. D. skunde nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai.

23. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. D. skundÄ atmesti, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Aiva Survilienė